Lietuva lieka oligarchų valdoma, atsisako būti normalia vakarietiška šalimi

Jei norite gyventi vakarietiškai Lietuvoje, turite nusivilti. Lietuvoje niekada nebus normalaus vakarietiško gyvenimo, nes mūsų tokia yra nupirkta valdžia, pradedant nuo prezidento Nausėdos: 

"Būdamas ekonomistas prezidentas Nausėda tiksliai įvardija kertinę problemą: biudžeto atotrūkį nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Kitaip tariant, per maža dalis visko, ką sukuria Lietuvos verslas, yra panaudojama bendriems reikalams. Dar nepamirštant ir to, kad tai mažai daliai BVP patekus į biudžetą visai nemaža jos dalis grįžta atgal verslui per valstybės užsakymus. Tai yra didelė problema, tai tikrasis nuolatinės Lietuvos oligarchizacijos šaltinis. Tiesa ir tai, kad šią problemą labai sunku spręsti. Per vieną prezidento kadenciją – neįmanoma, gal net ir per dvi nelabai. Bet G. Nausėda apie visa tai nekalba. Nežinau, ar net sau jis yra pasakęs, kad siekiant tikros gerovės valstybės reikėtų iš tiesų fundamentaliai paliesti BVP ir biudžeto atskirtį, gal net panaudojant nuvalkiotą vakarietišką metodą ir pakeliant pelno mokestį iki 20-30%. Manau, kad prezidentui Nausėdai tai atrodo nerealu."

Taigi, sulaukti normalaus vakarietiško gyvenimo Lietuvoje yra nerealu. Apie tai net nekalbama. Todėl nelaukit. Lietuvoje pelno mokestis vienas iš žemiausių ES ir yra 15 proc. Tuo tarpu Vokietijoje ir Prancūzijoje 33 proc., Švedijoje ir Danijoje 22 proc., Estijoje 21 proc.  Estija buvo ir bus. O Lietuvos pasaulyje greitai nebeliks.

Atsimenate Lietuvos mokslininkus?

Tuos pačius, kurie sakė žemaičiams, kad skalūnų dujos žemaičių žemėje yra pats geriausias dalykas pasaulyje? Žemaičiai nepatikėjo, išvijo ir Lietuvos valdžią, ir Lietuvos mokslininkus, ir skalūnininkus iš Žemaitijos. Jungtinėje Karalystėje nebuvo tiek žemaičių, kiek Žemaitijoje. Todėl Jungtinėje Karalystėje pradėjo išgauti skalūnines dujas. Prasidėjo žemės drebėjimai ten, kur jų niekad anksčiau nebuvo. Žala jau padaryta, bet skalūnininkų darbą teko sustabdyti.

Dabar vėl Lietuvos mokslininkai išlenda iš po akmens. Kokia bėda dabar? Mus visus nuodija seni iš visos Europos suvaryti į Lietuvą pigūs dyzeliukai, kurie išskiria į orą labai kenksmingas mažesnes, negu 2,5 mikrometrų, daleles, sukeliančias uždegimus, infarktus, insultus ir daugybę kitų ligų. Lietuvos valdžiai reikia ką nors meluoti, kad apraminti emigruoti pasiruošusius žmones. Į pagalbą vėl atšliaužia Lietuvos mokslininkai. Jie aiškina, kad tokios dalelės gali būti tepamos ant duonos vietoje sviesto ir net naudojamos, kaip vaistai.

Melas, kaip ir su tom skalūninėm dujom. Ką dabar darys žemaičiai?

Kinijos branduoliniai ginklai ir Amerika

"Kinija  daro savo ginklus veržlesniais. Spalio 1 d. ivykusiame parade, skirtame paminėti 70 metų komunistų valdymo jubiliejų, pasirodymo žvaigždė buvo kinų  raketa DF-41. Manoma, kad tai yra pirmoji Kinijoje naudojama mobilioji (t.y. lengvai paslėpiama) ir kietojo kuro (t.y. greitai gali buti paleista) raketa, galinti pataikyti į bet kurią Amerikos dalį.

Kiniškos raketos taip pat yra pripildytos daugiau kovinių galvučių, todėl  jas lengviau perkrauti ir lengviau apgauti raketų gynybą. Kinija taip pat nuolat siekia didesnio nuotolio branduolinių raketų savo povandeniniams laivams. Tai leidžia smogti Amerikai ir iš Kinijos vandenų saugumo.

Kadangi naujiems ginklams reikia kovinių galvučių, branduolinės energijos modernizavimas taip pat skatina branduolinę plėtrą. Kinijos ginkluotosios pajėgos „maždaug per pastarąjį dešimtmetį padvigubino savo branduolinį arsenalą ir ketina vėl jį padvigubinti per artimiausią dešimtmetį“, - rugpjūčio mėnesį pastebėjo Amerikos strateginės vadovybės žvalgybos tarnybos direktorius admirolas Michaelas Brooke'as. Nors 600 kovinių galvučių vis dar sudarytų tik dešimtadalį viso Amerikos ar Rusijos galvučių skaičiaus, tai padidina spaudimą Kinijai prisijungti prie ginklų kontrolės derybų su Amerika ir Rusija.

Kadangi Kinija daro savo branduolines pajėgas patikimesnes - mažiau pažeidžiamas ir labiau tikėtina, kad prasiveršiančias pro priešraketinę gynybą - Amerika reaguoja nervingai, teigia Caitlin Talmadge iš Džordžtauno universiteto. Jei Amerika negali tikėtis sunaikinti daugumos Kinijos raketų, ji negali lengvai grasinti Kinijai branduoliniu smūgiu, nesukeldama pavojaus Amerikos miestams. Amerikos politikos formuotojai nerimauja, kad tai padidins Kinijos agresyvumą bei išgasdins tokias Amerikos sąjungininkes, kaip Taivanas ir Japonija." [1]

1. "Warheads up; Nuclear weapons." The Economist, 23 Nov. 2019, p. 40(US). 

Europos Sąjunga imasi rimtai tvarkyti mūsų bendras problemas

"Prancūzas ir naujasis ES bendrosios rinkos komisaras Thierry Bretonas dirbs ir kaip ES gynybos pramonės ir kosmoso generalinis direktorius. Jis pirmininkaus Europos gynybos fondui, kuris per septynerius metus išleis 13 milijardų eurų moksliniams tyrimams skatinti ir suskaidytai žemyno gynybos pramonei sujungti.

Schema, vadinama Nuolatiniu struktūriniu bendradarbiavimu (PESCO), buvo inicijuota 2017 m. ir dabar apima beveik keturias dešimtis projektų, įskaitant paprastą („Eurodrone“), kosminį (kosminio stebėjimo tinklą) ir apsiaustą bei durklą ( šnipu   mokykla, vadovaujama Graikijos ir Kipro). 2018 m. Prancūzijos prezidentas p. Macronas ėmėsi vadovauti Europos intervencijos iniciatyvos (E2I) sukūrimui, labiau išskirtiniam 14 šalių klubui - įskaitant kai kuriuos iš ne NATO ir ES -, kuris kartu planuoja būsimas krizes, tuo siekiama sukurti „ bendrą strateginę kultūrą “.

Europiečiai bendrai sutelkia suverenitetą net tose srityse, kurias kadaise akylai saugojo valstybės. Lapkričio 8 d. ES nusprendė sustiprinti Europos sienų ir pakrančių apsaugos tarnybą (dar vadinamą „Frontex“). Ji išaugs nuo 1300 komandiruotų darbuotojų iki       10 000 nuolatinio korpuso, o kitais metais finansavimas padidės 26%, iki 421 mln. eurų. Pirmą kartą ES galės išsiųsti ginklus nešiojančius vyrus ir moteris, aprengtus  ES uniformomis, kad patruliuotų jos pakraščiuose, neprašydama valstybių narių ieškoti sargybinių." [1]

Lietuvoje mes apie tai nieko negirdim ir nežinom. Išrinkome Kubilių ir Juknevičienę į europarlamentą, tie du dinozaurai su graikiško riešuto dydžio smegenimis daro tai, ką vienintelį daryti moka - vaizduoja karą su rusais. Europos Sąjunga mums lieka svetima.

1. "Hedges and wedges; Charlemagne." The Economist, 23 Nov. 2019, p. 51(US). 

Neteisingas landsberginis galvojimo būdas, kad mus reikia skaidyti ir valdyti

Landsbergių Lietuvoje užvesta idėja - laisvė, tai kada kiekvienas egzistuoja tik sau. Kodėl? Nes tada lengviau vogti mūsų bendrą turtą, naikinti mūsų Tėvynę Lietuvą vardan saujelės išrinktųjų auksinių šaukštų.

"Šiame galvojimo būde, individualistinėje paradigmoje bandoma išvengti klausimų susijusių su grupinių, kolektyvinių subjektų egzistavimu, su solidarumu, su iracionalia, neprotinga, žalinga ekonominių subjektų elgsena. Iš šios individualistinės aksiomatikos logiškai, bet neteisingai, plaukia išvada, kad rinka su joje konkuruojančiais privačiais, egoistiškai besielgiančiais subjektais ir ekonomika yra tapačios sąvokos. Beje, rinkos ir ekonomikos tapatinimas yra svarbiausias rinkos fundamentalizmo požymis. 

Tačiau ekonomika, žvelgiant į ją iš holistinių pozicijų, yra platesnė sąvoka nei rinka, nes ji apima ne tik rinką, bet ir veiklos sritis, kuriose veikia ir grupiniai subjektai – bendruomenės, valstybės ir pan., kurie rūpinasi viešaisiais, bendraisiais poreikiais, tokiais kaip saugumas, teisingumas, švietimas, teisingos informacijos sklaida ir t.t."

Liūdnos naujienos gerai apmokamų vadybininkų, prižiūrėtojų ir analitikų būsimame darbe

"Trečiadienį „Brookings Institution“ paskelbtas tyrimas nagrinėja, kokias profesijas daugiausia veikia dirbtinis intelektas (D.I.), palyginant pareigybių aprašymus su naujų D.I. technologijų patentais, - metodas, kurį sukūrė Stenfordo tyrinėtojas Michaelas Webbas. Tyrime nustatyta, kad D.I. bus „reikšmingas veiksnys ateityje gerai apmokamų vadybininkų, prižiūrėtojų ir analitikų būsimame darbe“, įskaitant santykinai techninius vaidmenis.

Turbūt labiausiai nustebins atradimas: bakalauro laipsnį turintys asmenys bus veikiami D.I. net penkis kartus daugiau, nei darbuotojai, turintys tik vidurinės mokyklos išsilavinimą. „Daugybė matematikos, mokslo, technologijų ir verslo vaidmenų apima, tarkime, elektrinės eksploatavimą, siekiant maksimaliai padidinti energijos vartojimo efektyvumą, arba reklamos kampanijos vykdymą, siekiant sumažinti išlaidas už paspaudimą“, - aiškino Markas Muro, „Brookings“ vyresnysis bendradarbis ir vienas iš tyrimo dalyvių. autoriai. „Ir tai yra būtent tai, kur D.I. yra geriausias “."

Ar išliks Lietuvos kariuomenė budri be kavos?

"Praeita balandį Šveicarijos federalinis nacionalinio ekonominio aprūpinimo biuras pasiūlė, nebemokėti už didžiules kavos atsargas, paruoštas maisto tiekimo sunkumų metui. Šis nuostabus gėrimas, kava, biuro teigimu, nėra „gyvybiškai svarbus“.

Alpių tautos kavos mėgėjai ir pardavėjai užspringo savo machiatomis. Tarptautinės kavos organizacijos duomenimis, 8,5 mln. Šveicarijos gyventojų per metus išgeria maždaug 9 kg kavos - dvigubai daugiau nei amerikiečiai. Šveicariški pusryčiai be kavos būtų tarsi Šveicarijos armijos peilis be įrankio akmenims pašalinti nuo arklio kanopų. „Twitter“ apklausoje (už kurią sumokėjo prekybos tinklas „Migros“, kuriam priklauso kavos prekės ženklas „Delica“) nustatyta, kad du trečdaliai respondentų vos įsivaizdavo gyvenimą be kavos. Federalinis biuras atkreipė dėmesį į pasipiktinimą ir atidėjo sprendimą dėl plano įgyvendinimo iki kitų metų. Net gali tokio plano visai atsisakyti.
Įstatymai reikalauja, kad 15 stambių Šveicarijos kavos mažmenininkų, skrudintuvų ir importuotojų, tokių kaip „Nestlé“,  laikytų krūvą kavos žaliavos  atsargų. Kartu šios įgaliotos kavos atsargos siekia apie 15 000 tonų - reikia trijų mėnesių, kad tiek suvartoti. Vyriausybė šias saugojimo išlaidas finansuoja iš kavos importo mokesčio. Visos 15 kompanijų pasisako už kavos rezervo išlaikymą - tol, kol už jį bus mokama.

„IG Kaffee“, lobistų grupės, klausia, kodėl vyriausybė nori atiduoti atsargas, kurios taip gerai aptarnavo Šveicariją. Sunkumai tiekime yra įmanomi. Pvz., dėl žemo Reino upės vandens lygio neseniai kavos tiekimo grandinėje susidarė kliūčių. Ilgesnis pertraukimas turėtų „pražūtingų“ padarinių pramonei. Be to, kava yra naudinga sveikatai, ypač streso metu, tvirtina „IG Kaffee“. Tikrai taip. Maisto trūkumas, beje, būtų stresas. Taip pat vargu ar galima tikėtis, kad Šveicarijos armija išliks budri be kavos. Pagalvokite apie tai, ar pakanka šokolado nacionalinės ekstremalios situacijos atveju?" [1]

Gal ir mes užpirkime kavos už milijardą eurų per metus, skirtus karui?

1. "A nation of have-beans; Switzerland's coffee stockpile." The Economist, 23 Nov. 2019, p. 48(US).