Kai Lietuvos valdžia balsavo už sankcijas Rusijai ...

... Tai tikėjosi sugriauti Rusijos valstybę. O sugriovė Lietuvos eksportą Džiugo sūrį labiausiai mėgstantiems rusams. Tada D.Grybauskaitė daug giedojo apie Lietuvos eksportą į Kiniją. Dabar žinome, kad iš to eksporto į Kiniją išėjo šnypštukas.

„Pagrindinę pieno produktų eksporto dalį Lietuvoje sudaro sūriai, bet pagal skonio savybes, kinai tokių produktų nevalgo, tai reikėtų stengtis prasiskverbti nebent į „Mcdonald's“ ar picerijas tos šalies viduje. Bet kadangi į ten veža visa Europa, tai ten labai sunku įsitvirtinti ir konkuruoti“.

Ką sodinsime į cypę už Lietuvos ūkio naikinimą?

Didžiulės gyvūnų penėjimo vietos

"Vokietijoje yra naujas trąšų reglamentas. Keliais bandymais federalinė vyriausybė bandė apriboti mėšlo paskleidimą. Tai laikoma trąša, tačiau jos pernelyg gausu šalies didžiulėse gyvūnų penėjimo vietose. Rezultatas: ten, kur gyvulininkystė yra ypač intensyvi, požeminis vanduo yra ypač užterštas nitratais. Federalinė vyriausybė yra įpareigota tai nutraukti, todel gresia baudos iki 800 000 EUR per dieną. Dėl šios priežasties ypač užterštuose, „raudonuosiuose“ rajonuose esantys ūkiai ateityje turėtų tręšti 20 procentų mažiau. Ūkininkai baiminasi, kad jie taip pat parduos 20 procentų mažiau, bet tai, be abejo, abejotina. Diskusija dėl trąšų reguliavimo sugriežtinimo perpildė kantrybės statinę."

Turtingi ilgiau lieka sveiki

"Turtingas penkiasdešimtmetis vyras gali pagrįstai tikėtis išlaikyti sveikatą dar bent 31 metus. Tuo tarpu to paties amžiaus vyras iš neturtingiausios grupės tikriausiai išliks sveikas tik 22–23 metus. Turtingiausios penkiasdešimtmetės moterys įprastai išlaiko sveikatą dar 33 metus, neturtingiausios – apie 24."

"Turtą galima apibrėžti įvairiais būdais. Šiame tyrime tyrėjai apskaitė fizinį turtą, pavyzdžiui, namus, brangakmenius ir meno kūrinius, taip pat ir finansinį turtą, pavyzdžiui, santaupas ir investicijas, kurios buvo sukauptos per visą žmogaus gyvenimą, atėmus skolas. Amerikiečiams vidutinis turtas - nereikia painioti su pajamomis - buvo     29 000 USD skurdžiausiai grupei, 180 000 USD vidutinei grupei ir 980 000 USD turtingiausiai grupei." [1]

1. Murphy, Heather. "Lives of Rich Are Longer, And Healthier, A Study Shows." New York Times, 17 Jan. 2020, p. B4(L).

Banditų ekonomika nepriklausomoje Lietuvoje

"Padarėme klaidą Lietuvos ekonomikoje, pernelyg ilgai leisdami klostytis Laukinių Vakarų sąlygoms, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Ten, kur viešpatauja geriau ginkluoti ir turintys daugiau pažinčių, nelieka vietos mažesniems, silpnesniems ir mąstantiems apie bendrąjį gėrį“, – penktadienį Kaune kalbėjo prezidentas. Jis teigė, kad socialinė atskirtis susiklostė dėl to, jog šie procesai buvo palikti savieigai. „Atėję iš vieno kraštutinumo – neefektyvios ir švaistūniškos sovietinės planinės ekonomikos, metėmės į kitą: pernelyg išaukštinome nematomą rinkos ranką. Tuo metu, kai dauguma panašaus likimo šalių ieškojo pusiausvyros, mes savo sunkiai iškovotą valstybę palikome laikytis bado dietos“, – teigė G. Nausėda."

Ir palikome Tėvynę plaukioti šūduose. Sakote, žmonės baidysis mūsų, apie tai skaitydami? Gal ir gerai, jiems neteks badauti dėl Lietuvoje nesumokėto atlygio už darbą. Geriau jau pasijuoks ir paliks mus ramybėje, negu pradės mus stipriai nekęsti, arčiau su mumis susipažinę.

Reikia atgaivinti institucijas, kurios atstovauja kiekvieno iš mūsų interesus

"Vakarų demokratija neblogai veikė per tris dešimtmečius po Antrojo pasaulinio karo, vėliau ji nustojo veikti, ir atsirado oligarchija. Gerųjų metų esmė buvo tai, ką galima vadinti „karo įkvėptomis klasių taikos sutartimis“. Įvairiuose ekonomikos ir politikos sektoriuose darbininkų klasei buvo naudingi valdžios pasidalijimo susitarimai su verslu ir vyriausybe, kurie dažnai buvo karo veiksmų mobilizacijos rezultatas. Stiprios profsąjungos padėjo išlaikyti aukštą darbo užmokestį, vietinės politinės galios makleriai ir partijų viršininkai užtikrino, kad marmuriniuose koridoriuose atsispindėjo darbininkų klasės poreikiai, o masinės narystės organizacijos stabdė besaikį elito godumą.

Tačiau, pradedant aštuntuoju dešimtmečiu, neoliberalus vadybinis elitas, užginčijo šį valdžios pasidalijimą ir pradėjo versti Vakarus į kazino, kuriame neoliberalus vadybinis elitas visada laimėdavo. Kairės ir dešinės veikėjų derinys reikalavo, kad vis labiau viešus sprendimus priimtų aukštos kvalifikacijos technokratinis elitas, gyvenantis atskirai nuo darbininkų klasės. Didelės korporacijos reikalavo daugiau sprendimų priimti per pasaulinius prekybos susitarimus, nei pagal nacionalinius įstatymus. „Ivy League“ baigę liberalai reikalavo, kad Harvardo apmokyti teisininkai priimtų svarbesnius sprendimus, o ne įstatymų leidėjai.
„Kai nusėdo dulkės, pagrindinės institucijos, kuriose darbininkų klasės žmonės pasisakė pagal skaičių - masinės narystės partijos, įstatymų leidėjai, profesinės sąjungos ir vietos bendruomenių religinės bei pilietinės institucijos - buvo susilpnintos ar sunaikintos, todėl dauguma Vakarų šalių gyventojų apskritai neteko balso viešuosiuose reikaluose, išskyrus siautulį.

„Deja, remdamasis asimetrinio daugiakultūriškumo logika“, - rašo jis, „mažumų ir imigrantų tradicijų vertinimas dažnai siejamas su elito panieka baltųjų vietinių ir baltųjų imigrantų subkultūrų protėvių tradicijoms, kurias, anot apsiskelbusių save didelio intelekto atstovais, tariamai suviliojusios žmones beviltiška baltųjų viršenybe ar kolonializmu “.

Galima apibūdinti politinį korektiškumą, kaip „dirbtinę kairiųjų aktyvistų sugalvota tarmę, kurią paskleidė universitetų ir įmonių biurokratai, ir kuri naudojama, kaip klasės žymuo, atskiriantis universitete išsilavinusius nuo vulgarios daugumos, esančios žemiau“.

„Populistinė banga politikoje abiejose Atlanto pusėse yra gynybinė reakcija prieš technokratinę neoliberalinę revoliuciją iš viršaus“.

„Norėdami papildyti įprastinę rinkimų politiką, reformatoriai turės atstatyti senas institucijas arba pastatyti naujas, kurios galėtų integruoti bet kurios kilmės darbininkų klasės piliečius į sprendimų priėmimą vyriausybėje, ekonomikoje ir kultūroje, kad visi galėtų dalyvauti visuomenės gyvenime“.

Ar tikrai mums labai reikia tų statybininkų ir vairuotojų iš užsienio šalių? Kokią kainą mes pasiruošę už juos mokėti?

"Visuomenės priešas Nr. 1 Amerikos rinkimuose 2016 metais  buvo rudos odos imigrantas, „nelegalus“, „teroristas“ ar „karavanas“, pilnas žmonių, norinčių imtis jūsų darbo, išprievartauti jūsų dukrą ar įvykdyti teroro aktą. Kaip sakė Trumpas: „Kai Meksika siunčia savo žmones, jie nesiunčia savo geriausių ... Jie siunčia žmones, kurie turi daug problemų, ir jie atveža tas problemas. ... Jie atveža narkotikų. Jie daro nusikaltimus. Jie yra prievartautojai. “

 Jis pažadėjo išspręsti šią krizę per masinį deportavimą ir nutiesdamas sieną tarp JAV ir Meksikos. Jis taip pat primygtinai teigė, jog jo politinė oponentė Hillary Clinton nori, kad „milijonai nelegalių imigrantų ateitų ir imtųsi mūsų darbų“. Jis kaltino vidaus teroristinius išpuolius Naujajame Džersyje ir Niujorke dėl „mūsų ypač atviros imigracijos sistemos“, kuri, jis teigė, leidžia musulmonų teroristus į mūsų šalį."

Lietuvos atveju, jei ukrainiečiai sugriovė didelę ir turtingą Ukrainą, kodėl jie negali sugriauti mažutę Lietuvą? Ar tikrai pačius geriausius iš ten susiurbia mūsų iš godumo naktimis net jūras teršiantys verslininkai?

Šiandieninių universitetų bėdos

"Daugelis elitinių universitetų teikia pirmenybę tyrimams, dažnai dėstymo sąskaita: Kiekvienas, kas praleidžia bent kiek laiko akademinėje bendruomenėje, žino, kad universitetų kokybė daugiausia remiasi tyrimais, o ne mokymu. Daugelyje svarbiausių institucijų - mokymas gali būti vertinamas kaip atitraukimas nuo leidybos ir mokslinių tyrimų grantų gavimo.

Aukščiausios kokybės fakultetai profesorius traukia ne tik su didesniais atlyginimais, bet ir su didesne laisve bei mažesne mokymo našta. Profesoriai mainais turi publikuoti mokslinius tyrimus ir gauti pajamų iš grantų, tuo pačiu pasitelkdami aspirantus, kad mokyti studentus. Žurnalai, kuriuose jie skelbia tuos tyrimus, remiasi abejotinu verslo modeliu - jie priklauso leidybos imperijoms, kurių pajamos siekia milijardus."

" Nepaisant rekordiškai žemo nedarbo lygio, per mažas absolventų užimtumas yra labai dažnas reiškinys. 40 proc. universitetų absolventų dirba tokiose darbo vietose, kuriose iš tikrųjų nereikia jų kvalifikacijos."
 "Todėl kiekvienam geriausiam pasauly „Ivy League“ diplomui, kuris sukuria apie 12% metinės ROI (investuoto kapitalo grąža), yra daug mažiau prestižinių universitetų diplomų, kur  kapitalo graža yra neigiama.[1]

1.  6 Reasons Why Higher Education Needs to Be Disrupted by Tomas Chamorro-Premuzic and Becky Frankiewicz, HBR, NOVEMBER 19, 2019 .