Kodėl mūsų maistas yra toks nesveikas?

Mūsų pagrindinį maistą gamina stambūs pasauliniai maisto gamintojai, tik jiems apsimokančiais būdais ir tik jiems patogiai. Mūsų, valgytojų, sveikata čia niekam nerūpi.Tos gamybos grandinės gale pridedamas labai stropiai parinktas druskos, cukraus ir riebalų kiekis, kad šis maistas būtų patrauklus skonio atžvilgiu. Likusi šio verslo dalis yra rinkodaros gudrybės - kaip brangiau parduoti.

"Nors ūkiai iš prigimties yra vietiniai, didžioji dalis likusios maisto pramonės yra pasaulinė. Ūkininkams reikalingos sėklos, trąšos, mašinos ir kuras tiekiami iš toli. Bendrovės, susiejančios sistemą, - milžiniškos tarpininkaujančios įmonės, tokios kaip Amerikos ADM, „Bunge“ ir „Cargill“, Luisas Dreyfusas, įsikūręs Nyderlanduose, ir „Olam International“, įsikūrusi Singapūre - visos veikia visame pasaulyje, tiekdamos, sandėliuodamos ir gabendamos žemės ūkio prekes maisto gamintojams, tokiems kaip „Kraft“ ar „Unilever“. Dėl jų dydžio ir pasaulinio masto jos gali uždirbti daug pinigų esant gana mažam pelnui. Jos gali greitai pakeisti vieną šaltinį į kitą, kad būtų galima patenkinti pasiūlos ar paklausos pokyčius, išlyginti kainas ir išlaikyti sistemą lanksčia.

Per pastaruosius 20 metų maisto pramonė pastebėjo padidėjusią nuosavybės koncentraciją, nes jos įmonės siekė masto pranašumų. Pusę Amerikos paukštienos rinkos - didžiausią pasaulyje - dabar kontroliuoja tik keturios firmos. Du iš šešių didžiausių 2010 m. susijungimų buvo tarp maisto ir gėrimų bendrovių. Besivystančios rinkos, kuriose besikeičianti mityba ir urbanizacija sukuria naują paklausą, užaugino savo milžinus. JBS Brazilijoje yra didžiausia mėsos perdirbimo įmonė pasaulyje. Didžiausias Kinijos maisto gamintojas COFCO supirko įsitvirtinusių prekybininkų barjerą, palaikydamas galimybę grūdams plūsti į Pekiną." [1]

 

1. "The tables not yet turned; Food security." The Economist, vol. 435, no. 9193, 9 May 2020, p. 13(US).

Kokios technologijos padeda išsireikalauti geresnes sąlygas iš darbdavių?

"Technologijos palengvino organizavimą. GWC, aiškina viena iš jos įkūrėjų Vanessa Bain, naudoja „Facebook“, kad išplatintų informaciją, „Telegram“ - komunikacijai ir „Slack“ - organizuoti. RDU programa, pavadinta Solidarumas, siekiama įveikti susiskaidžiusios darbo jėgos organizavimo sunkumus, sako jos kūrėjas Ivanas Pardo. Tai leidžia aktyvistams planuoti skambučius su nepatenkintais darbuotojais, organizuoti protestus ir klausti narių, kokie turėtų būti jų reikalavimai." [1]

1. "All worked up; Gig workers unite." The Economist, vol. 435, no. 9193, 9 May 2020, p. 60(US).

Kinija ir sankcijos

"Kinija kuria paralelinę finansų sistemą, kuri padės išvengti doleriais pagrįstų mokėjimo mechanizmų - taigi ir Amerikos sankcijų." [1]

1. "The new scold war; America and China." The Economist, vol. 435, no. 9193, 9 May 2020, p. 9(US).

How long they might have lived otherwise?

"It is "very hard" to measure how ill covid-19's victims were before catching it, and how long they might have lived otherwise. However, a study by researchers from a group of Scottish universities has attempted to do so. They found that the years of life lost (YLLs) for the average Briton or Italian who passed away was probably around 11, meaning that few of covid-19's victims would have died soon otherwise.

First the authors analysed data for 6,801 Italian victims, grouped by age and sex for confidentiality. About 40% of men were older than 80, as were 60% of women. (The virus has killed fewer women than men, perhaps because they have different immune responses.) The authors excluded the 1% of victims under 50. Then they calculated how much longer these cohorts would normally survive. Life expectancies for old people are surprisingly high, even when they have underlying conditions, because many of the unhealthiest have already passed away. For example, an average Italian 80-year-old will reach 90. The YLLs from this method were 11.5 for Italian men and 10.9 for women.

Then the authors accounted for other illnesses the victims had, in case they were unusually frail for their age. For 710 Italians, they could see how many had a specific long-term condition, such as hypertension or cancer. The authors used a smaller Scottish sample to estimate how often each combination of diseases occurs among covid-19 victims. Finally, they analysed data for 850,000 Welsh people, to predict how long somebody with a given age and set of conditions would normally live.

Strikingly, the study shows that in this hybrid European model, people killed by covid-19 had only slightly higher rates of underlying illness than everyone else their age. When the authors adjusted for pre-existing conditions and then simulated deaths using normal Italian life expectancies, the YLLs dropped just a little, to 11.1 for men and 10.2 for women. (They were slightly lower for Britons.) Fully 20% of the dead were reasonably healthy people in their 50s and 60s, who were expected to live for another 25 years on average.

Still, the available evidence suggests that many covid-19 victims were far from death's door previously, and cut down at least a decade before their time. Allowing the virus to spread freely would sacrifice the strong as well as the weak."[1]

1."Before their time; Covid-19 and life expectancy." The Economist, vol. 435, no. 9192, 2 May 2020, p. 77(US).

Kelios iš covid-19 aukų būtų bet kokiu atveju mirusios, net jei nebūtų užsikrėtusios koronavirusu?

„Labai sunku išmatuoti, kaip sunkiai sirgo  „covid-19“ aukos iki užsikrėsdamos koronavirusu, ir kiek ilgai jos galėjo išgyventi, jei nebūtų užsikrėtusios. Tačiau tai pabandė padaryti Škotijos universitetų grupės tyrėjai. Jie nustatė, kad vidutiniškai mirusio brito ar italo prarasti gyvenimo metai  (angl.
the years of life lost, YLLs) tikriausiai buvo maždaug 11 metų, o tai reiškia, kad priešingu atveju vos kelios iš covid-19 aukų būtų mirusios, jei nebūtų užsikrėtusios koronavirusu.

Pirmiausia autoriai išanalizavo duomenis apie 6 801 italų aukas, sugrupuotus pagal amžių ir lytį. Apie 40% vyrų buvo vyresni nei 80 metų, kaip ir 60% moterų. (Virusas nužudė mažiau moterų nei vyrų, galbūt todėl, kad moterys ir vyrai turi skirtingą imuninį atsaką.) Autoriai neįtraukė 1% aukų, jaunesnių nei 50 metų. Tada jie apskaičiavo, kiek ilgiau šios grupės paprastai išgyventų. Senų žmonių gyvenimo trukmė yra stebėtinai ilga, net jei jie turi papildomas ligas, nes daugelis nesveikiausių jau mirė. Pavyzdžiui, vidutinis 80-metis italas sulauks 90-ies. Šio metodo YLL buvo 11,5 metų tarp italų vyrų ir 10,9 metų tarp moterų.

Tada autoriai paskaičiavo kitas ligas, kurias turėjo aukos, tam atvejui, jei aukos būtų neįprastai silpnos dėl savo amžiaus. 710 italų atveju autoriai galėjo pamatyti, kiek iš jų turėjo tam tikrą ilgalaikę ligos būklę, pavyzdžiui, hipertenziją ar vėžį. Autoriai naudojo mažesnę Škotijos imtį, kad įvertintų, kaip dažnai kiekviena ligų kombinacija pasitaiko tarp sergančių covid-19 asmenų. Galiausiai jie išanalizavo 850 000 Welsho žmonių duomenis, kad numatytų, kiek ilgai normaliai gyventų nurodyto amžiaus žmonės, kuriems būdingas tam tikras ligų rinkinys.

Stebina tai, kad tyrimas rodo, kad pagal šį hibridinį Europos modelį žmonės, kuriuos nužudė covid-19, turėjo tik šiek tiek daugiau ligų, nei visi kiti jų amžiaus žmonės. Kai autoriai pakoregavo, įskaitant tas buvusias ligas ir modeliavo mirtį, naudodamiesi įprasta italų gyvenimo trukme, YLL sumažėjo nedaug - iki 11,1 metų vyrų atveju ir 10,2 metų moterų. (Britams šie skaičiai buvo šiek tiek mažesni.) 

Net 20 proc. mirusiųjų buvo gana sveiki 50–60 metų žmonės, kurie, kaip tikimasi, gyventų vidutiniškai dar 25 metus.

Vis dėlto turimi įrodymai byloja, kad daugelis sergančių covid-19 asmenų, iki užsikrėtimo koronavirusu buvo irgi toli nuo mirties durų, ir buvo išnaikinti bent prieš dešimtmetį iki savo laiko numirti. Jei virusas galėtų laisvai plisti, tai nužudytų ir stiprius, ir silpnus." [1]

1. "Before their time; Covid-19 and life expectancy." The Economist, vol. 435, no. 9192, 2 May 2020, p. 77(US).

China plans tough measures to crush new covid outbreaks

"CHINA'S MOST frightening outbreak of covid-19 lurks in Harbin, a north-eastern city known for Russian architecture and a winter festival featuring large castles hewn from river ice. Traced to a Chinese student who flew from America in March, the outbreak has pushed the city of 10m back into semi-lockdown, weeks after a first wave of the virus was defeated in Wuhan, far to the south.

The Chinese authorities are deeply alarmed by imported cases. The country's borders are closed to almost all foreigners and only about 20 international flights land in all of China each day. Domestically, however, travel bans are being lifted, and businesses and schools urged to resume work. Not in Harbin. Travellers reaching the city from abroad must spend 14 days in government-arranged quarantine, then another 14 in isolation at home. School reopenings have been postponed. A single case in a housing compound condemns every resident there to a fortnight's quarantine. When those unfortunate neighbours emerge from isolation they may not leave Harbin. That ban is enforced via smartphone apps that must be shown by all domestic travellers.

The world is familiar by now with China's approach to virus control, combining brute force (breaking transmission chains by preventing Chinese people from meeting others, if needs be for weeks) with high-tech surveillance and contact tracing. The Harbin lockdown is revealing because it was triggered by such a small cluster. At the time of writing, the city has just 63 confirmed cases of covid-19, plus another 17 asymptomatic cases." [1]

1. "Virus exceptionalism; Chaguan." The Economist, vol. 435, no. 9192, 2 May 2020, p. 33(US).