Dėl Laisvės kelio

 Laisvės kelias - tai mes visi, vaikučiai, pandemijos metu susikimbame rankutėmis į grandinę, kad ta ilga grandinė pabaidytų Lukašenką. Neišėjo. Grandinė buvo su dideliais tuščiais tarpais. Lukašenka neišsigando.

Yra du paaiškinimai. Pirmas - idėja pabaidyti Lukašenką yra nepopuliari, įdomi tik Vilniaus dykaduonių siauram rateliui.

Antras - žmonės taip puolėsi baidyti Lukašenką, kad visoje Lietuvoje susidarė didžiuliai kamščiai ir visi į tą Laisvės kelią draugiškai pavėlavo. Antrą paaiškinimą nuolat išmeta Lietuvos propagandos aparatas. Nejaugi atvirai pasakysi, kad tavo nuolat kišama demagogija yra niekam neįdomi?

Kur mus veda verslininkų ir valdžios politika, įsileidžiant į Lietuvą vis daugiau migrantų?

 Tie migrantai niekur nedingsta, jie lieka Lietuvoje. Kuo jų daugiau, tuo jie stipresni politiškai. Atsiranda politikai, kurie, kaip JAV demokratų partija, priklauso nuo migrantų balsų. Migrantams politiškai naudinga praskiesti lietuvių balsus naujų migrantų bangų balsais. Todėl migracija į Lietuvą pavirsta visai nekontroliuojama. O norinčių migruoti yra daug ir bus dar daugiau.

"Šilumos bangų, sausrų, miškų gaisrų, potvynių ir uraganų dažnis per pastaruosius keturis dešimtmečius išaugo keturis kartus ir toliau auga. Iki 2050 m. beveik 100 milijonų žmonių yra priversti migruoti vien iš pakrančių teritorijų ir kitų vietų, kurios dėl klimato pokyčių tampa negyvenamos." [1]

1. Nature 584, 521-523 (2020)

Mes žinome, kas darosi veikiančiose mokyklose, tam nereikia fantazijos

"Tose vietose, kur bendruomenėje koronavirusas nuolat plinta, mokyklos ir stovyklos tapo didelių protrūkių vietomis. Virusas per vasaros stovyklą JAV Džordžijos valstijoje nuslinko birželio viduryje. Pirmąją stovyklos dieną Džordžija pranešė apie 993 naujus COVID-19 atvejus. Stvyklautojai miegojo patalpose grupėmis iki 26, nereikėjo nešioti kaukių, o dainavo ir linksminosi kiekvieną dieną. Stulbinantys trys ketvirtadaliai iš 344 patikrintų dalyvių buvo teigiami SARS-CoV-26.

Kitas didelis protrūkis buvo nustatytas vidurinėse mokyklose Jeruzalėje, Izraelyje, praėjus 10 dienų po to, kai visos mokyklos buvo atidarytos gegužės viduryje. Gegužės pradžioje šalyje buvo apie 127 atvejus, apie kuriuos pranešta per dieną, kada kai kurie vaikai pradėjo grįžti į mokyklą - tai atitinka 15 atvejų milijonui žmonių (pas mus Lietuvoje dabar yra panašiai).

Kai temperatūra viršijo 40 ° C, paaugliai sėdėjo kambariuose su oro kondicionieriais, kartu buvo daugiau nei 30 kitų klasės draugų, be kaukių. Protrūkis paveikė 153 mokinius ir 25 darbuotojus, taip pat 87 nukentėjusiųjų brolius ir seseris, tėvus ir draugus.

Mokyklos aplinka taip pat gali padidinti tolesnio bendruomenės išplitimo riziką. Kovo viduryje didelėje mokykloje, esančioje Santjage, Čilėje, įvyko didelis protrūkis, praėjus vos devynioms dienoms po to, kai šalis aptiko savo pirmąjį COVID-19 atvejį. Mokykloje klasėje buvo daugiau kaip 30 vaikų, ji intensyviai rengė tėvų ir mokytojų susitikimus. Tyrėjai aptikė SARS-CoV-2 antikūnus 10% studentų ir 17% darbuotojų, kai jie buvo tiriami maždaug po dviejų mėnesių.

Mokyklų protrūkiai Izraelyje ir Čilėje leidžia manyti, kad dideli klasių dydžiai gali būti svarbūs, perduodant virusą mokyklose, sako Harvardo T.H užkrečiamųjų ligų epidemiologas Edwardas Goldsteinas iš Chano visuomenės sveikatos mokyklos Bostone, Masačiusetso valstijoje." [1]

Atrodo, kad Lietuvai dar anksti vesti vaikus į mokyklas. Vertėtų sumažinti užsikrėtimų skaičių per dieną bendruomenėse. 

 

 1. Nature 584, 503-504 (2020)

Older men are up to twice as likely to become severely sick and to die from the coronavirus as women of the same age.

Why? The first study to look at immune response by sex has turned up a clue: Men produce a weaker immune response to the virus than women, the researchers concluded.

The findings, published on Wednesday in Nature, suggest that men, particularly those over 60, may need to depend more on vaccines to protect against the infection.

“Natural infection is clearly failing” to spark adequate immune responses in men, said Akiko Iwasaki, an immunologist at Yale who led the work.

The results are consistent with what’s known about sex differences following various challenges to the immune system. Women mount faster and stronger immune responses, perhaps because their bodies are rigged to fight pathogens that threaten unborn or newborn children.

Vyresni vyrai sunkiai serga ir miršta nuo koronaviruso dvigubai dažniau nei to paties amžiaus moterys.

 

"Kodėl? Pirmajame tyrime, kuriame buvo tiriamas imuninis atsakas pagal lytį, paaiškėjo: vyrų imuninis atsakas į virusą yra silpnesnis,  nei moterų, padarė išvadą tyrėjai.

Išvados, paskelbtos trečiadienį žurnale „Nature“, leidžia manyti, kad vyrams, ypač vyresniems nei 60 metų, gali tekti labiau priklausyti nuo vakcinų, norint apsisaugoti nuo infekcijos.

„Dažnai natūrali infekcija akivaizdžiai nesugeba“ sužadinti tinkamo vyrų imuninio atsako, - sakė darbui vadovavęs Jeilio imunologas Akiko Iwasaki.

Rezultatai atitinka tai, kas žinoma apie lyčių skirtumus, atsižvelgiant į įvairius iššūkius imuninei sistemai. Moterys greičiau ir stipriau reaguoja į imuniteto stimulus, galbūt todėl, kad jų kūnas yra pritaikytas kovoti su patogenais, keliančiais grėsmę dar negimusiems kūdikiams ar naujagimiams." [1]

 

1. Covid-19 Live Updates: School Reopenings in Germany Offer Lessons for Others, nytimes.com,   August 26, 2020.

Today’s Paper

Populizmas įsitvirtina Jungtinėse Amerikos Valstijose

"Kadaise Respublikonų partija rėmė Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos susitarimą, išplėtė prekybą su Kinija ir siekė, kad palengvintų naujus prekybos sandorius. Niujorke ir Vašingtone populiarūs laisvieji prekybininkai vyravo, tačiau dabar jų liko mažai. Naująją daugumą sudaro žmonės, norintys susidoroti su užsienio šalimis, kurios gyvena, neteisėtai pasinaudodamos JAV kompanijomis, darbuotojais ir rinkomis. Ypač daug priešiškumo kyla šalims, kurių maži atlyginimai ar komunistų vyriausybės sukuria nesąžiningą pranašumą.

P. Trumpo kova su Pekinu dėl prekybos deficito, intelektinės nuosavybės vagysčių ir nelygaus patekimo į rinkas atkartojo rinkėjų lūkesčius ir paskatino visų tipų politikus būti drąsesniems Pekino link. Jau per ankstyvą pradžią net jo konkurentas ponas Bidenas atitolo nuo pozicijos, kad Kinija „nekonkuruoja“ su Ameriką. Vėlesni respublikonai gali pasirinkti kitokią taktiką, pavyzdžiui, sudrausminti Vokietiją ir kitus, kad jie irgi mestų iššūkį kylančiai Kinijai, tačiau respublikonai negrįš prie tradicinės respublikonų nuomonės, kad prekyba neišvengiamai skatina visų gerovę ir laisvę visame pasaulyje. Natūralūs konservatoriai nemano, kad visa prekyba yra nulinės sumos konkurencija, tačiau jie mano, kad jų darbo vietai ir atlyginimų padidėjimui gresia nesąžininga praktika.

Respublikonų mažuma, norintys sutvarkyti partiją imigracijos klausimu, nebesupranta rinkėjų, kurie nori, kad būtų pastatyta siena prie Meksikos ir užtikrinta tos sienos apsauga. Rinkėjai mano, kad nelegali imigracija, kaip ir nesąžininga tarptautinė prekyba, kelia grėsmę jų darbo vietoms ir atlyginimams. Jie reikalauja JAV ekonomikai naudingos imigracijos politikos, tokios kaip legalios imigracijos kvotų susiejimas su darbo jėgos poreikiais, įgūdžiais pagrįsta sistemos pusiausvyra, negu dabartinis šeimos susijungimo akcentas bei naujų imigrantų, kuriems reikalinga vyriausybės pagalba, ribojimas. Svarbu, kaip ir ekonominiai sumetimai, respublikonų rinkėjai taip pat nori, kad asimiliacija būtų norma. Jie nori, kad imigrantai įgyvendintų „Amerikos svajonę“ mokydamiesi anglų kalbos, palaikydami kitų laisvę ir gaudami darbą. Nemaža dalis nenori, kad imigrantai pakeistų Amerikos kultūrą.

George'o H.W. Busho skelbiama „nauja pasaulio tvarka“, kurioje JAV padėtų įgyvendinti „įstatymų viršenybę“, kad būtų valdomas „tautų elgesys“, yra nebeaktualus. Respublikonų rinkėjai palaiko D. Trumpo „Amerika svarbiausia“ požiūrį į užsienio politiką. Jie sutinka, kad sąjungininkai turėtų mokėti daugiau už savo gynybą, o daugiau JAV karių turėtų grįžti namo iš ilgalaikių dislokacijų. Respublikonų rinkėjai nori investuoti į gynybą, kaip atgrasymo priemonę, ir dislokuoti kariuomenę tik tada, kai tiesiogiai kyla pavojus strateginiams Amerikos interesams. Abiejų partijų politikai ne vienerius metus aiškino rinkėjams, kad JAV negali būti pasaulio policininke, o tautų kūrimo impulsai turėtų būti nukreipti į vidaus infrastruktūros atnaujinimą, įskaitant greitkelius, geležinkelius ir vandens kelius.

Ponas Trumpas, panašesnis į Teddy Rooseveltą, nei į Ronaldą Reaganą, nusisuko nuo grynojo laissez-faire kapitalizmo, kad imtųsi tam tikrų aukšto rango verslų. Jis sukritikavo tokias pramonės šakas, kaip automobilių pramonė, už tai, kad nesugeba investuoti ir samdyti daugiau savo šalies vidaus rinkoje, sudrausmino dideles technologijų firmas dėl konservatorių cenzūros ir nukreipė farmacijos firmas į aukštų vaistų kainų mažinimą. Ne kiekvienas respublikonas imsis ardyti technologijų firmas ar reikalauti, kad vaistų kompanijos padarytų Amerikos pacientams mažesnes kainas, tačiau ši partija taip reflektyviai jau nebegins korporacijas.

Ponas Trumpas taip pat išpopuliarino pažadą nesumažinti pagyvenusiųjų sveikatos draudimo ar valstybinių pensijų sistemos, ir jis parodė mažiau, nei tradiciniai respublikonai, dėmesio vyriausybės dydžiui. Tačiau p. Trumpas taip pat propagavo keletą tradicinių respublikonų politikos krypčių, kurios ir toliau apibrėš partiją. Jis sumažino mokesčius ir sušvelnino reglamentus, padidino karines išlaidas, rėmė vidaus energetikos pramonę, rėmė Izraelį, paskyrė teisėjus originalistus ir tekstualistus bei gynė religijos laisvę, ginklų teises ir negimusius.

Prezidentas panaudojo populistinę bangą, kuri pertvarkė respublikonų politiką, tačiau jis jos nesukūrė. Nepaisant to, kaip kai kurie gali poną Trumpą kritikuoti, jo poveikis yra gilesnis už asmenybės kultą. Jis grindžiamas politika, kuria siekiama padėti JAV dirbančiųjų klasei. Respublikonų lyderių mažuma kvailina save, jei, jų manymu, ši politika išnyks iš realybės, kai ponas Trumpas atsitrauks nuo valdžios vairo." [1]

Lietuvoje mes dar šito nesuprantame. Rūpintis, kad lietuviai turėtų daug gerų darbo vietų? Kaip jūs drįstate? Juk tai populizmas. Na gerai, populizmas, o toliau kas?

1. Jindal, Bobby. Wall Street Journal (Online); New York, N.Y. [New York, N.Y]23 Aug 2020.

JAV prezidento Trumpo politika Viduriniuose Rytuose, Europoje ir Kinijoje

 "Trumpo administracija nedarė ankstesnių administracijų klaidų: jokio priverstinio Izraelio suartėjimo su nepaklusniais palestiniečiais, jokio amerikiečių kraujo praliejimo neokonservatyviems demokratijos smėlio rūmams statyti, jokio iliuzinio bendravimo su mulomis.

Vietoj to, keletas žingsnių - atmesdami Irano branduolinį susitarimą, pripažindami Jeruzalę Izraelio sostine, likviduodami galingiausią Irano karinį vadą -, padarė svarbiausią pažangą regione nuo Šaltojo karo pabaigos. D.Trumpo strateginis poslinkis atspindėjo tai, kad arabų galvoje Palestinos reikalas tapo žemesnis, nei iššūkis valdyti Irano užmojus. Neseniai įvykęs Izraelio ir Jungtinių Arabų Emyratų abipusio pripažinimo susitarimas, kuris yra didžiausias toks pokytis kartoje, pridėjo šauktuką.

Taip buvo ir su Kinija. Vienas po kito einantys prezidentai tęsė ryšius su kylančia supervalstybe, darydami prielaidą, kad tai priartins Kiniją prie pasaulinės ekonominės sistemos. Ponas Trumpas - visuotinai kaltinęs Vašingtoną - atsisakė šios prielaidos. Jis pareikalavo iš Pekino atskaitomybės už piktnaudžiavimą privilegijomis, kurias praeityje davė JAV administracijos, ir jis pradėjo griežtesnio realizmo periodą, užginčydamas komunistų partijos globalų kilimą.

Kinija ir toliau darys didėjančią įtaką. Tačiau D.Trumpo administracijos laikysenos pakeitimas žymi didžiausią JAV požiūrio pokytį po to, kai Kinija tapo pasauline galia.

Europai ponas Trumpas vėl buvo sunkus atvejis dėl savo akivaizdaus abejingumo transatlantinės vienybės aukščiausiajai svarbai. Neseniai išvežtos JAV pajėgos iš Vokietijos ES buvo pasmerktos kaip liberalių demokratijų aljanso pažeidimas.

Bet visi JAV prezidentai nuo Richardo Nixono skundėsi, kad kolektyvinė gynyba per ilgai buvo vienpusiška. Bet kokiu atveju strategiškai Europa šiomis dienomis tiesiog nesvarbi. Atgal į XX amžiaus aljanso dorybes XXI amžiaus pasaulyje, paženklintame terorizmu, ekonominiu sąstingiu ir Azijos pakilimu, yra nostalgiškas antirealizmas." [1]

 

1. Baker, Gerard. Wall Street Journal (Online); New York, N.Y. [New York, N.Y]24 Aug 2020.