Geriausias Lietuvoje paaiškinimas apie riziką užsikrėsti Kinijos koronavirusu

"Low occupancy – tai mažas žmonių tankis, kur išlaikomas 1 - 2 metrų atstumas, didelis tankis (high occupancy) yra ten, kur šie atstumai neišlaikomi. Trumpas kontakto laikas – nuo 5 iki 15 minučių. Labai svarbu, ar jūs esate lauke (rizika mažėja), ar patalpose (rizika didėja). 

Ventiliacijos intensyvumas irgi labai svarbus. 

Pvz., jeigu žmonių susibūrimas nėra tankus, o jūs esate lauke, kur yra gera ventiliacija, galite ir be kaukės 5 ar 15 minučių saugiai pabendrauti, tačiau dainavimas ar šaukimas užsikrėtimo riziką padidins iki vidutinės. Ilgą laiką be kaukės galima būti atviroje erdvėje, jeigu nėra tarpusavio bendravimo, o žmonių tarpusavio atstumai išlaikomi (pvz., einate gatve, ramiai klausotės muzikos lauke žmonių grupėje, kur atstumai yra užtikrinami). Tačiau ten, kur žmonių tankis didelis, užsikrėtimo rizika išauga ir kaukės naudojimas yra rekomenduojamas. 

Buvimas gerai ventiliuojamose patalpose be kaukės yra mažesnė (tiksliau vidutinė) rizika negu buvimas blogai ventiliuojamose patalpose, kur rizika didelė. Intensyvaus žmonių susitelkimo vietose, patalpose rekomenduojama būti tik su kauke ir tik esant pakankamai ventiliacijai. 

Blogai ventiliuojamose patalpose, kur daug žmonių, kaukės nauda bus minimali, t.y., pirmąsias 15 minučių. 

Reikia nepamiršti, kad dėl intensyvaus ir gilaus kvėpavimo, dainavimo, kosulio ir čiaudulio kvėpavimo lašeliai juda greičiau ir toliau nei įprastai pasiekdami nuotolį iki 7–8 metrų“, – dėsto profesorius. Svarbiausi veiksniai, kurie gali nulemti jūsų riziką užsikrėsti COVID-19, anot V. Kasiulevičiaus, yra šie: a) fizinis atstumas nuo kitų asmenų (idealu yra bent 2 metrai), b) „gyvo“ bendravimo trukmė (idealu iki 15 min.) c) ventiliacijos intensyvumas ir jūsų buvimo vieta (patalpos ar laukas), d) kalbėjimo intensyvumas (tyla, kalbėjimas, dainavimas ar šauksmas), e) kaukės naudojimas ar nenaudojimas."

Atidarykite langus ir duris. Apsirenkite pakankamai šiltai, kad nenukentėti nuo skersvėjų. 

O dabar eikit, kas galit, ir pasakykit apie tai Verygai, kuris apie ventiliaciją niekad nešneka. Aš tai neisiu, su asmeniniais ginklais ginkluotu žmogum aš kalbėti vengiu.


 

Low occupancy – tai mažas žmonių tankis, kur išlaikomas 1 - 2 metrų atstumas, didelis tankis (high occupancy) yra ten, kur šie atstumai neišlaikomi. Trumpas kontakto laikas – nuo 5 iki 15 minučių. Labai svarbu, ar jūs esate lauke (rizika mažėja), ar patalpose (rizika didėja). Ventiliacijos intensyvumas irgi labai svarbus. Pvz., jeigu žmonių susibūrimas nėra tankus, o jūs esate lauke, kur yra gera ventiliacija, galite ir be kaukės 5 ar 15 minučių saugiai pabendrauti, tačiau dainavimas ar šaukimas užsikrėtimo riziką padidins iki vidutinės. Ilgą laiką be kaukės galima būti atviroje erdvėje, jeigu nėra tarpusavio bendravimo, o žmonių tarpusavio atstumai išlaikomi (pvz., einate gatve, ramiai klausotės muzikos lauke žmonių grupėje, kur atstumai yra užtikrinami). Tačiau ten, kur žmonių tankis didelis, užsikrėtimo rizika išauga ir kaukės naudojimas yra rekomenduojamas. Buvimas gerai ventiliuojamose patalpose be kaukės yra mažesnė (tiksliau vidutinė) rizika negu buvimas blogai ventiliuojamose patalpose, kur rizika didelė. Intensyvaus žmonių susitelkimo vietose, patalpose rekomenduojama būti tik su kauke ir tik esant pakankamai ventiliacijai. Blogai ventiliuojamose patalpose, kur daug žmonių, kaukės nauda bus minimali, t.y., pirmąsias 15 minučių. Reikia nepamiršti, kad dėl intensyvaus ir gilaus kvėpavimo, dainavimo, kosulio ir čiaudulio kvėpavimo lašeliai juda greičiau ir toliau nei įprastai pasiekdami nuotolį iki 7–8 metrų“, – dėsto profesorius. Svarbiausi veiksniai, kurie gali nulemti jūsų riziką užsikrėsti COVID-19, anot V. Kasiulevičiaus, yra šie: a) fizinis atstumas nuo kitų asmenų (idealu yra bent 2 metrai), b) „gyvo“ bendravimo trukmė (idealu iki 15 min.) c) ventiliacijos intensyvumas ir jūsų buvimo vieta (patalpos ar laukas), d) kalbėjimo intensyvumas (tyla, kalbėjimas, dainavimas ar šauksmas), e) kaukės naudojimas ar nenaudojimas.

Skaityti daugiau: https://kauno.diena.lt/naujienos/sveikata/sveikata/v-kasiulevicius-si-lentele-gali-padeti-nuspresti-kokiose-situacijose-deveti-kauke-983396

Nesiseka Lietuvos konservatoriams

 Minios moterų vis dar sekmadieniais vaikšto dainuodamos po Minską. Jeigu Lietuvoje dabar būtų Seimo rinkimai, tai Lietuvos konservatoriai galėtų vaizduoti, kad vyksta Minske mirtina kova su rusais ir kad jie, Lietuvos konservatoriai, yra pagrindiniai kovotojai.

O dabar yra pavojus, kad iki Lietuvos Seimo rinkimų vaikščiojimai po Minską baigsis. Vėl visi kalbės apie Landsbergienės machinacijas su milijonais eurų. Nuobodu. Zirzena musės.

Koronaviruso vakcinos taikyme rusai niekuo nenusikalto

 "JAV maisto ir vaistų administracijos vadovas dr. Stephenas M. Hahnas viename laikraščio interviu teigė, kad jo agentūra norėtų patvirtinti koronaviruso vakciną iki to momento, kai 3 fazės koronaviruso vakcinos bandymai bus baigti, jei ši agentūra nuspręs, kad tai padaryti yra „tinkama“. 

Dr. Hahnas laikraščiui teigė, kad vakcinų kūrėjas gali kreiptis dėl patvirtinimo iki 3 fazės klinikinių tyrimų pabaigos, kurie yra didžiausi ir griežčiausi tyrimai, tačiau agentūra priims „mokslo, medicinos, duomenų sprendimą“ ir gali paskelbti skubios situacijos leidimą vakciną naudoti ypač pažeidžiamoms grupėms, o ne duoti bendrą patvirtinimą.

„Tai nebus politinis sprendimas“, - sakė jis.

Daktaro Hahno komentarai, kuriuos sekmadienį paskelbė „The Financial Times“, nebuvo jo pirmasis pareiškimas, kad agentūra tinkamomis aplinkybėmis galėtų paspartinti vakcinos taikymą, kuris neatitiktų standartinių agentūros protokolų."

Rusai kaip tik tai jau padarė. Lietuvoje kilo didžiulis riksmas, kad rusai paskubėjo. Juk Lietuvos spauda yra prieš rusus, įskaitant jų vakciną, ar ne? Visa kita yra nesvarbu. Mirštate nuo koronaviruso? Čia jūsų problema...

Kodėl tylime apie neramumus Vokietijoje?

 Kokie tie neramumai? Dešimtimis tūkstančių demonstracijos prieš kaukių nešiojimą ir kova su policija, bandant prasiveržti į reichstagą. Lietuvoje apie reichstagą nei vieno žodžio, tik apie 45 nukentėjusius policininkus. Moterų pasivaikščiojimai Baltarusijoje sekmadieniais išpučiami ir aprašinėjami, kaip svarbūs politiniai įvykiai. Kodėl?

Nes Lietuvos taip vadinamas elitas išmoko istorijos pamokas. Jei vėl teks bėgti per upelį basomis kojomis iš Lietuvos, tolyn nuo žmonių, kuriuos jie tiek metų apgaudinėjo ir niekino, tai Lenkijoje Lietuvos elitas nesustos. Juk jis padarė Lietuvos žemes kilnojamu turtu, kad persikeltų iš protėvių kaime paveldėtus šabakštynus į geras lenkų paveldėtas žemes Vilniuje. 

Bėgs vėl į Vokietiją. Todėl apie vokiečių problemas dabar tyli. Girdi, Juozai, nespjauk į šulinį, paskui gersi.

Pagaliau Prancūzija sukuria aukščiausio pasaulinio lygio universitetą

"Šiais metais oficialiai įkurtas Paryžiaus Saclay universitetas jungia apie 20 aukštojo mokslo ir tyrimų institucijų. Jame dirba 9000 mokymo ir mokslo darbuotojų, aptarnaujama 48 000 studentų - daugiau nei Harvarde ar Stanforde. Specializuojasi gamtos  moksluose - tai Prancūzijos bandymas, prezidento Emmanuelio Macrono žodžiais tariant - sukurti „Masačiusetso Technologijų Institutą a la francaise“. Toks užmojis kažkada atrodė naivus, bet jau rugpjūtį Paryžius-Saclay įsiliejo į Šanchajaus pasaulio universitetų reitingą ir užėmė 14 vietą pasaulyje ir 3 vietoje Europoje po Kembridžo ir Oksfordo. Paryžius-Saclay užėmė aukščiausią pasaulyje vietą matematikos srityje.

Prancūzijos dviejų pakopų aukštojo mokslo sistema glumina daugelį. Trys penktadaliai jos 2,7 mln. studentų studijuoja universitetuose. Tai yra viešieji universitetai. Dar neseniai stojančiuosius į bakalauro studijas visai neatrinkdavo; jie neima jokio mokesčio už mokslą be nedidelio stojamojo mokesčio ir dažnai yra smerkiami, kaip antrarūšiai. Tuo tarpu elitinė mažuma lanko labai selektyvius universitetus, vadinamus grandes ecoles, kurių stojamiesiems egzaminams reikia bent dvejų metų kalimo po vidurinės mokyklos užbaigimo. Norėdami dar labiau supainioti reikalus, moksliniai tyrimai tradiciškai vykdomi ne universitetuose ar grandes ecoles, o specializuotuose viešuosiuose institutuose.

Bėgant metams, ši neįprasta struktūra lėmė prancūzų nusivylimą tuo, kaip juos suvokia užsienyje. Šalyje yra pasaulinio lygio inžinerijos mokyklos, ekonomikos skyriai ir matematikai. Po Amerikos Prancūzija turi daugiau „Fields“ medalių laimėtojų už matematiką, nei bet kuri kita šalis. Tačiau dėl jos suskaidytos sistemos - iš dalies dėl sąmoningo didžiųjų universitetų padalijimo po 1968 m. studentų protestų - Prancūzija liko nepakankamai gerai įvertinta pasaulio reitinguose ir jai trūko pasaulinio žvaigždės patrauklumo. 2007 m. Valerie Pecresse, tuometinė universitetų ministrė, pradėjo suteikti universitetams daugiau nepriklausomybės, kad būtų skatinamas bendradarbiavimas ir mastas.  

Buvo pakviesta tarptautinė žiuri skirti didelius valstybės biudžetus perspektyviems susijungimo projektams. Praėjus daugiau nei dešimtmečiui, rezultatas buvo šie nauji milžiniški universitetai, įskaitant Paryžių Saclay.

Kaip ir visi susijungimai, formuojant Paryžių Saclay, prireikė daug metų triūsti. Iš pradžių turėjo prisijungti Polytechnique, Prancūzijos aukščiausia inžinerijos grandis ekole. Tačiau ji bijojo prarasti savo reputaciją dėl kompetencijos, jei bus įsitraukusi į daug didesnį universitetą. Tyrėjai iš visų susijungiančių institucijų narių turėjo sutikti skelbti darbus su nauju pavadinimu, kad būtų pasiektas mastas ir žinomumas. Tęsiant šį darbą, 2017 m. pradžioje atlikus nacionalinį auditą, buvo padaryta išvada, kad visas susijungimo projektas atsidūrė aklavietėje. Vėliau tais metais pasirodė naujai išrinktas Prancūzijos prezidentas ponas Macronas, supratęs, kad naujasis universitetas turės išsiversti be Polytechnique. 

Instituto „Montaigne“ direktorius Laurentas Bigorgne'as, paskelbė, kad susijungusių universitetų sėkmė, yra „beveik universitetų kerštas grandes ecoles“.  Paryžiaus Saclay prezidentas Sylvie Retailleau pabrėžia, kad tos grandes ecoles ir nišinių mokslinių tyrimų institutai, kurie prisijungė, iš tikrųjų išlaikė atskirą tapatybę, panašiai, kaip fakulteto katedros. „Pagarba įvairovei yra mūsų stiprybė“, - sako ji, net jei prireiks laiko priprasti prie naujos dvigubos tapatybės ir įgyti Paryžiaus elito, turinčio galingus absolventų tinklus, pripažinimą. 

Tuo tarpu Paryžius-Saclay mėgaujasi savo akimirka. Prieš dešimtmetį Prancūzijos edukologai rimtu veidu dėstytų pašaliniams žmonėms, kokie beprasmiai buvo jų aukštojo mokslo reitingai pasaulyje. Dabar prancūzai pradėjo įsisavinti sistemą ir giriasi rezultatais." [1]

Rimti žmonės nejungia universitetų be ekspertų iš užsienio dalyvavimo. Reikėtų ir Lietuvos valdžiai to pasimokyti. Na, o Lietuvos jaunimui vertėtų rimtai pagalvoti apie nemokamas studijas pasaulinio lygio universitete Paryžius-Saclay.

 1. "Saclay sacre; French higher education." The Economist, 29 Aug. 2020, p. 41(US).

 

Kaip šiuolaikinė Lietuvos valdžia naikina Lietuvą?

Lietuvos valdžia naftos perdirbimo gamyklą "Mažeikių nafta" ir joje gaunamą pelną veltui atidavė į užsieniečių rankas.

Lietuvai užkrovė prievolę pirkti žymiai brangesnes suskystintas gamtines dujas, negu rusų dujos iš vamzdžio. Vokiečiai tuo tarpu baigia atsivesti antrą pigių rusų dujų vamzdį. 

Dėl Lietuvos valdžios kariniu lėktuvu Spartan atvežtais ginklais sukelto maišto prieš demokratiškai išrinktą Janukovyčių Ukrainoje praradome rinkas Rusijoje mūsų maisto pramonei. To pasekoje mūsų žemės ūkis perėjo į vien tik chemizuotą grūdų gamybą, kuri ilguoju laikotarpiu yra nekonkurencinga su tos pačios Ukrainos ir Rusijos derlingesniais žemės plotais. Praktiškai - sugriovė Lietuvos maisto pramonę ir ją aptarnavusį Lietuvos kaimą.

Davė pinigų ir bandė sukelti riaušes Baltarusijoje. Dėl to netekome Baltarusijos krovinių srauto per Klaipėdos uostą ir Lietuvos geležinkelius,  bei Kinijos ir Rusijos krovinių srauto, einančio tomis pačiomis kryptimis per Baltarusiją. Uostas ir mūsų geležinkeliai netenka rinkų ir bankrutuoja, kaip ir mūsų maisto pramonė bei žemės ūkis.

Sukūrė sąlygas Lietuvos vežėjams dempinguoti pervežimo paslaugas Vakarų Europoje, naudojantis beteise importuota rusakalbe darbo jėga iš buvusios Sovietų Sąjungos. Vakarų Europos reakcija į tokius neteisėtus veiksmus (Mobilumo paketas) sunaikina Lietuvos transporto verslą.

Pasitarkime, kaip mums pasielgti su tokia Lietuvos valdžia. Ji griauna Lietuvą pastoviai, nepriklausomai nuo to, ką mes išrenkame. Geriau Lietuvos valdžia nieko nedarytų, negu toliau darytų tai, ką ji dabar daro.

Oi turėsi tu juodų anūkų, oi turėsi

 Migrantams rūpi sumažinti vietinių lietuvių valdžią Lietuvoje, todėl migrantai stengiasi pritraukti daugiau bet kokių migrantų. Todėl tie rusai, lenkai ir ukrainiečiai vėliau rems Afrikos gyventojų migraciją į Lietuvą. Kodėl Afrikos?

"Nes migracija yra neatsiejama nuo šalies raidos.  Michaelas Clemensas iš Globos plėtros centro, taip pat Mariapia Mendola iš Milano „Bicocca“, atmeta mintį, kad skurdžiausi šalies gyventojai labiausiai įsitraukia į emigraciją. Jie nustatė, kad žmonės, besiruošiantys emigruoti į turtingas šalis, uždirba vidutiniškai 73% daugiau, nei liekantys namie. Tikrai vargšai negali sau leisti lėktuvų bilietų ar mokesčių nelegalių migrantų pervežėjams. Ponas Clemensas sako, kad migracija yra tarsi išėjimas į universitetą: tai yra investicija, kurią tik turtingesnės ir geriau išsilavinusios šeimos sugeba ir gali padaryti.

Kitame tyrime p. Clemensas nustatė, kad kuo skurdesnės šalys tampa turtingesnės, jų emigracijos lygis didėja. Ši tendencija tęsiasi tol, kol jų metinės pajamos vienam gyventojui yra apie 10 000 JAV dolerių. Subsacharinėje Afrikoje vienam gyventojui tenkančios pajamos sudaro apie trečdalį to." [1]

Dar daug jų bus pas mus. Pamatysim, ko nematėm... 

1. "Cheques don't check treks; Migration." The Economist, 29 Aug. 2020, p. 34(US).