" Miško plotų iškirtimas, pelkių dirvožemių nusausinimas ar daug anglies turinčių pievų dirvožemių arimas leidžia išbėgti CO₂ ir labai klimatą žalojančiam azoto oksidui (N₂O). Naudojant trąšas, dar daugiau šių šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir metano susidaro. Atrajotojai, tokie kaip karvės, avys ir ožkos, taip pat išskiria metaną, kuris susidaro jų virškinimo sistemoje, ir šildančios bei šiltnamio efektą sukeliančios dujos taip pat patenka į orą iš šlapių ryžių laukų. Be to, yra daug iškastinio kuro, kuris naudojamas maisto gamybai, nuo dyzelino, skirto traktoriui, iki energijos suvartojimo dešrų fabrike.
Mokslininkai tęsė įvairias dabartines savo skaičiavimų tendencijas ir padarė prielaidas: didėjant klestėjimui, vartojama dar daugiau mėsos ir pieno produktų, pasaulio gyventojų skaičius ir toliau auga, maisto švaistymas išlieka pastovus, žemės ūkio produktyvumas toliau didėja. Remiantis šiomis prielaidomis, nuo 2020 iki 2100 metų jis pasiekia atšilimą, kurį sukelia įvairios ilgaamžės ir trumpalaikės šiltnamio efektą sukeliančios dujos, o tai atitinka 1 356 mlrd. tonų CO₂. Tai yra maždaug tiek, kiek šiuo metu bus išmetama už maisto sektoriaus ribų per beveik 30 metų.
Tačiau viskas gali pasisukti ir visai kitaip: jei žmonės valgo sveikesnes dietas, vartoja mažiau gyvūninės kilmės produktų, sumažina maisto atliekas perpus, efektyviau ūkininkauja, dar labiau padidina derlių ar net viskas kartu, pasak mokslininkų, žemės ūkio išmetamų teršalų kiekis gali gerokai sumažėti iki klimato neutralumo link ir už jos ribų - šiuo atveju maisto sektorius netgi absorbuotų daugiau CO₂, nei gamina.
„Jei ES nori sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą bent 55 proc. iki 2030 m., kaip planuota, žemės ūkio sektoriaus išmetamosios dujos taip pat turi gerokai sumažėti“, - sako Clemensas Scheeris iš Karlsrūhės technologijos instituto (KIT). Tačiau jis abejoja, ar naujausia bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) reforma pasieks šį tikslą, nes šiuo metu didžioji žemės ūkio subsidijų dalis paskirstoma visoms dirbamoms vietovėms, nepaisant to, ką ūkininkas veikia ar palieka ten. „Siekiant užtikrinti veiksmingą klimato apsaugą, fiksuoto dydžio priemokos už plotus turėtų būti pakeistos mokėjimais už klimatui efektyvius aplinkosaugos reikalavimus, vadinamosioms ekoschemoms“, - sako Scheeras."
Lietuvos geriausią žemę pagrindinai apdirbame didžiuliais iškastinį kurą ryjančiais traktoriais ir kombainais. Sėjame grūdus eksportui. Auginame, remdamiesi iškastinio kuro pagrindu pagamintų trąšų ir kitų chemikalų pagalba. Todėl Lietuvoje geriausios žemės neteko darbininkų, kuriuos apmokydami, galėtume kurti ekoschemas. Pinigai nueina butų Vilniuje ir brangių visureigių pirkimui. Investicijoms nėra nei pinigų, nei žinių, nei proto, sugebančio kurti ekoschemas.