Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2020 m. gruodžio 10 d., ketvirtadienis

Turėkite padorumo, pone ...

  Verslo bendruomenėje yra garsi nuomonė, kad pelnas yra vienintelis matas, koks geras yra generalinis direktorius. Visa kita gali atitraukti dėmesį nuo šio svarbiausio parametro, todėl klientams, tiekėjams, aplinkai, darbuotojams ir vietos bendruomenei nesiseka ir nesvarbu. 

„Nauja knyga teigia, kad padorumas atsiperka tiek versle, tiek gyvenime. Geri vaikinai finišuoja paskutiniai. Šį kovos šūkį sugalvojo beisbolininkų vadybininkas Leo Durocheris, kuris pažymėjo, kad džiaugėsi įžeidęs varžovus ir apgaudinėjo jo žaidėjus kortomis. 1969 m. jo Čikagos „Cubs“ turėjo didelę persvarą paskutinėmis sezono savaitėmis, tačiau jis taip atitolino savo komandą (ir teisėjus), kad komandai nepavyko patekti į „World Series“. Jo atveju nemalonūs vaikinai finišavo iš paskos. Tai viena iš pasakojimų, kurią pasakoja rašytojas Davidas Bodanis, geriausiai žinomas dėl mokslo knygų, kuris atkreipė dėmesį į klausimą, kaip lyderiai turėtų naudotis savo autoritetu. Pagrindinę jo knygos „Sąžiningumo menas“ žinią galima rasti paantraštėje: „Padorumo galia paverstame pasaulyje reiškia daug“. 
„Empire State“ pastatas buvo pastatytas vos per 13 mėnesių, o tai apėmė toje vietoje esančio „Waldorf-Astoria“ viešbučio išardymą. Statybininkas Paulas Starrettas gana gerai elgėsi su savo darbuotojais pagal to meto standartus, daug dėmesio skirdamas saugai ir mokėdamas darbuotojams dienomis, kai dirbti buvo per vėjuota. Dienos darbo užmokestis buvo daugiau, nei dvigubai didesnis už įprastą tarifą, o karštas maistas buvo teikiamas vietoje. 
Ši sąvoka yra vadinama „efektyvumo užmokesčiu“. Įmonės, kurios gerai kompensuoja darbuotojus ir elgiasi su jais sąžiningai, gali pritraukti geresnio, labiau motyvuoto personalo. Skirtingai nuo daugumos statybos projektų, „Empire State Building“ darbuotojų kaita buvo maža, o darbuotojai pasiūlė pagerinti produktyvumą, pavyzdžiui, pastatyti miniatiūrinę geležinkelio liniją, kad į vietą būtų galima įvežti plytų. Tačiau Starrettas nebuvo naiviai dosnus; jis samdė buhalterius, kurie patruliuodavo darbuose, tikrindami, ar buvo apskaitoma visa medžiaga, o darbuotojų lankomumas buvo fiksuojamas keturis kartus per dieną. 
Autorius supriešina Starretto istoriją su pasakojimu apie oro susisiekimo bendrovę „Eastern Air Travel“, pastatytą aviatoriaus pionieriaus Eddie Rickenbackerio, skyrusio mechanikams 40 valandų savaitę, su pelnu susijusį atlyginimą ir pensiją. Tačiau kai devintajame dešimtmetyje Frankas Lorenzo perėmė įmonę, jis sumažino atlyginimus, atstūmė darbuotojus ir vykdė įmonės turto išpardavimo politiką. Darbuotojai protestuodami streikavo, o paskui atėjo bankrotas. 
Kitas autoriaus nurodytas kontrastas yra tarp Steve'o Ballmerio, sunkiai besiverčiančio „Microsoft“ vadovo, pagarsėjusio savo didžiuliais įniršiais, ir švelnesnio įpėdinio Satya Nadella. Ponas Ballmeris taip nemėgo „Apple“, kad, pažiūrėjęs į pažemintą darbuotoją, paėmė pavaldinio „iPhone“ ir apsimetė, kad jį trypčiojo. Jo laiku „Microsoft“ praleido keletą perspektyvių verslo galimybių. Tą dieną, kai ponas Ballmeris pranešė apie savo pasitraukimą, akcijų kaina šoktelėjo 7,5%. Vadovaudamas p. Nadellai, „Microsoft“ sėkmingai nukreipė dėmesį į debesų pagrindu veikiančias paslaugas ir netgi trumpam atgavo vertingiausios pasaulyje biržos bendrovės vardą. 
Viešieji projektai taip pat reikalauja vadybos įgūdžių. Kai filmo režisierius Danny Boyle'as buvo paprašytas organizuoti 2012 m. Londono olimpinių žaidynių atidarymo ceremoniją, jis susidūrė su sunkia užduotimi, kad detalės būtų paslaptyje, kai projektui prireikė tūkstančių savanorių. Įprastas požiūris būtų buvęs priversti savanorius pasirašyti neatskleidimo sutartį. Vietoj to jis paprašė, kad netikėtumas išliktų - ir pasitikėjo tai padaryti. Jie padarė, dėka rimto elgesio su jais. Jis išklausė jų idėjas, kaip pagerinti ceremonijos dalis ir užtikrino (grasindamas atsistatydinti), kad savanoriams nereikėtų mokėti už jų kostiumus. Ponas Boyle'as pademonstravo vieną iš svarbiausių gero vadovavimo bruožų, teigia autorius, tai yra noras išklausyti. 
Tai siejama su sąvoka, vadinama „galios atstumu“. Jei santykiai turi aukštą galios atstumo balą, daroma prielaida, kad jaunesnieji darbuotojai neturėtų abejoti savo viršininkų sprendimais; mažesnis balas reiškia, kad vyresni darbuotojai nori klausytis. 
Suvokimas gali smarkiai skirtis, ar klausoma. Johns Hopkinso universiteto tyrimas parodė, kad 64% apklaustų medicinos specialistų manė, kad jų operacijos atliko aukšto lygio komandinį darbą su pavaldinių išklausymu, o tik 28% jų slaugytojų sutiko. Asmenys gali būti priversti laikytis tam tikro požiūrio į problemos sprendimą ir nepaisyti patarimų, kurie siūlo kitokį požiūrį, ypač jei jį teikia jaunesnysis kolega. „Kai jūsų pavaldiniai jūsų negąsdina ir esate pakankamai kuklus, kad žinotumėte, jog esate klystantis, galite nustatyti kanalus, kurie padės išvengti fiksacijos“, - rašo P. Bodanis. Tai išmintinga pamoka. Baimės pagrindu valdymas kurį laiką gali veikti, tačiau ilgainiui jis pasmerktas žlugti. Prisiminkite Durocherį “. [1] 

Didelės technologijų kompanijos parodė, ką būtų galima padaryti. Pagrindinis savininkas gali išlaikyti auksines akcijas ir visą įmonės kontrolę. Tai leistų išsaugoti padorumą, vadovaujant įmonei.

1.      1. "Fair play; Bartleby." The Economist, 12 Dec. 2020, p. 65(US).

 

Have some decency, Sir…

 There is a loud opinion in business community, that profit is the only measure how good the CEO is. Everything else might distract from this most important parameter, so customers, suppliers, environment, employees, and local community are out of luck and do not matter.

“A new book argues that decency pays off in business as well as in life.

NICE GUYS finish last. That pithy motto was coined by Leo Durocher, a baseball manager noted for exulting at injuring his opponents and for cheating his players at cards. In 1969 his Chicago Cubs had a big lead in the closing weeks of the season, but he so alienated his squad (and the umpires) that the team failed to make it to the World Series. In his case, nasty guys finished behind.

This is one of the tales told by David Bodanis, a writer best known for his science books, who has turned his attention to the issue of how leaders should exercise their authority. The core message in his book, "The Art of Fairness", can be found in the subtitle: "The power of decency in a world turned mean".

The Empire State Building was constructed in just 13 months, and that included the dismantling of the Waldorf-Astoria hotel that sat on the site. Paul Starrett, the builder, treated his workers rather well by the standards of the time, paying much attention to safety and paying employees on days when it was too windy to work. Daily wages were more than double the usual rate and hot meals were provided on site.

The concept is known as "efficiency wages". Companies that compensate workers well and treat them fairly can attract better, more motivated staff. Unlike most construction projects, the Empire State Building had low staff turnover, and workers suggested productivity improvements such as building a miniature railway line to bring bricks to the site. But Starrett was not naively generous; he hired accountants to patrol the works, checking that all materials were accounted for, and staff attendance was recorded four times a day.

The author contrasts Starrett's story with the tale of Eastern Air Travel, an airline built by Eddie Rickenbacker, a pioneer aviator who had granted mechanics a 40-hour week, profit-related pay and a pension. But when Frank Lorenzo took over the company in the 1980s, he cut wages, alienated the staff and pursued a policy of asset-stripping the company. The workers went on strike in protest and Eastern went bankrupt.

Another contrast cited by the author is that between Steve Ballmer, the hard-charging chief executive of Microsoft notorious for his towering rages, and his more emollient successor, Satya Nadella. Mr Ballmer so disliked Apple that he seized an iPhone from a subordinate in full view of the humiliated employee and pretended to stomp on it. On his watch Microsoft missed out on several promising business opportunities. On the day Mr Ballmer announced his departure the share price jumped by 7.5%. Under Mr Nadella, Microsoft has successfully shifted its attention to cloud-based services and even briefly regained the title of the world's most valuable listed company.

Public projects also require management skills. When Danny Boyle, a film director, was asked to organise the opening ceremony of the 2012 London Olympics, he faced the tough task of keeping the details secret when the project required thousands of volunteers. The conventional approach would have been to make the volunteers sign a non-disclosure agreement. Instead, he asked them to keep the surprise--and trusted them to do so. They did, thanks to the grown-up way he treated them. He listened to their ideas for improving parts of the ceremony and ensured (by threatening to resign) that the volunteers did not have to pay for their costumes.

Mr Boyle demonstrated one of the most important traits of good leadership, the author argues, which is a willingness to listen. This relates to a concept known as the "power distance". If a relationship has a high power-distance score, it is assumed that junior staff should not question their superiors' decisions; a lower score means that senior staff are willing to listen.

Perceptions may differ sharply over whether listening takes place. A study by Johns Hopkins University found that 64% of the medical specialists interviewed felt that their operations had high levels of teamwork, whereas only 28% of their nurses agreed.

Individuals can become fixated on a particular approach to resolving a problem and ignore any advice that suggests a different tack, especially if it comes from a junior colleague. "When your underlings aren't terrified of you, and you're modest enough to know you're fallible, you can set up the channels that will help you avoid fixation," Mr Bodanis writes. It is a wise lesson. Ruling by fear may work for a while, but it is doomed to fail in the long run. Remember Durocher.” [1]

Big tech companies have shown what could be done. Main owner could keep golden shares and all the control of the company. That would enable to run the company with decency.

 

 

1.      1. "Fair play; Bartleby." The Economist, 12 Dec. 2020, p. 65(US).

Reikia saugotis uždarų erdvių, minios ir artimo kontakto su kitu žmogumi

 „Japonija turėjo švelnesnę epidemiją, nei dauguma šalių, iš dalies dėl to, kad sveikatos priežiūros pareigūnai anksčiau ir geriau suprato šią ligą. 

Kai vasarį į Japoniją atplaukė kruizinis laivas „Deimantinė princesė“, kenčiantis nuo „covid-19“ protrūkio, tai atrodė, kaip nesėkmės smūgis. Maža plaukiojanti petri lėkštelė grasino Japonijos salyną paversti didele petri lėkštele. Tačiau žvelgiant atgal, šis ankstyvas poveikis valdžios institucijoms suteikė pamokų, kurios padėjo Japonijos epidemiją padaryti švelniausią tarp didžiųjų pasaulio ekonomikų, nepaisant neseniai išaugusio infekcijų skaičiaus. Iš viso Japonijoje nuo koronaviruso mirė 2 487 žmonės, tai yra šiek tiek daugiau, nei pusė skaičiaus Kinijoje ir mažiau žmonių nei per vieną dieną Amerikoje keletą kartų per pastarąją savaitę. Japonija patyrė tik 18 mirčių vienam milijonui žmonių - tai didesnis procentas, nei Kinijoje, tačiau neabejotinai mažiausias G7 - didelių, pramoninių demokratijų klube. (Vokietija užima antrą vietą, 239 m.). 

Įspūdingiausia, kad Japonija pasiekė šią sėkmę be griežtų uždarymų ir masinių testų - pagrindinių ginklų kovoje su "covid-19" kitur. „Nuo pat pradžių mes nesiekėme sulaikymo“, - sako Virologas Oshitani Hitoshi, dirbantis vyriausybei patariančioje ekspertų grupėje. Tam reikėtų nustatyti visus galimus atvejus, o tai neįmanoma Japonijos dydžio šalyje, kai dauguma infekcijų sukelia nestiprius simptomus arba jų visai nėra, teigia p. Oshitani: „Net jei testuosite visus kartą per savaitę, vis tiek praleisite kai kuriuos. " Japonija atlieka mažiausiai testų G7: vidutiniškai 270 per dieną kiekvienam milijonui žmonių, palyginti su maždaug 4000 Amerikoje ir Didžiojoje Britanijoje. 

Vietoj to vyriausybė bandė pritaikyti Deimantinės princesės“ pamokas. Po to, kai laive buvo užkrėsti apmokyti karantino pareigūnai ir slaugytojai, nepaisant protokolų dėl virusų, kurie plinta lašeliais, p. Oshitani komanda padarė išvadą, kad virusas plinta oru. Jau kovo mėnesį Japonijos pareigūnai pradėjo perspėti piliečius vengti san-mitsu : uždaros erdvės, sausakimšų vietų ir artimų kontaktų (angliškai 3C:closed spaces, crowded places and close-contact settings). Ši frazė buvo išplatinta tradicinėje ir socialinėje žiniasklaidoje. Pavasarį atliktos apklausos parodė, kad didžioji dauguma vengė 3C nustatymų pažeidimo. Leidykla „Jiyukokuminsha“ neseniai paskelbė ją „metų mados žodžiu“ 2020 m. Deimantinė princesė taip pat paskatino ankstyvą dėmesį skirti klasteriams. Vyriausybė kovo mėnesį įsteigė grupes naikinančią darbo grupę. Šios įžvalgos leido valdžios institucijoms kruopščiai atskirti riziką ir rinktis tikslingus apribojimus, o ne svyruoti tarp griežtų uždarymų ir „visiems laisvų“ momentų. 

Nishimura Yasutoshi, ministras, prižiūrintis vyriausybės reakciją į "covid-19", per savo posėdžius nešiojasi prietaisą, kuris stebi anglies dioksidą, kad matuotų ventiliacijos kokybę. (Kambaryje, kur jis ir jūsų korespondentas susitinka, užregistruojama 506 promilės, saugiai žemiau 1000 ppm ribos, o tai rodo gerą oro srautą. Interviu vyksta per didelį stalą, už plastikinių skydų ir su veido kaukėmis.)" [1]

 Įsivaizduojate, kas būtų, jei Veryga, Lietuvos ministras, prižiūrėjęs iki šiol Vyriausybės reakciją į "covid-19", per jo posėdžius nešiotųsi prietaisą, kuris stebi anglies dioksidą, kad matuotų ventiliacijos kokybę? Veryga būtų taip pat supratęs, ko mes turime saugotis, mūsų rezultatai kovoje su koronavirusu būtų ne blogesni, negu japonų, todėl valstiečiai būtų perrinkti dar vienai kadencijai. Ką galėtų padaryti vienas ministras, jei jis būtų supratingas...

1.  "3C epiphany; Covid-19 in Japan." The Economist, 12 Dec. 2020, p. 39(US).

You have to avoid the "3Cs": closed spaces, crowded places and close-contact settings

" Japan has had a milder epidemic than most countries, in part because health-care officials understood the disease better.

WHEN THE Diamond Princess, a cruise ship suffering from an outbreak of covid-19, arrived in Japan in February, it seemed like a stroke of bad luck. A small floating petri dish threatened to turn the Japanese archipelago into a big one. In retrospect, however, the early exposure taught the authorities lessons that have helped make Japan's epidemic the mildest among the world's big economies, despite a recent surge in infections. In total 2,487 people have died of the coronavirus in Japan, just over half the number in China and fewer people than on a single day in America several times over the past week. Japan has suffered just 18 deaths per million people, a higher rate than in China, but by far the lowest in the G7, a club of big, industrialised democracies. (Germany comes in second, at 239.) Most strikingly, Japan has achieved this success without strict lockdowns or mass testing--the main weapons in the battle against covid-19 elsewhere.

"From the beginning we did not aim at containment," says Oshitani Hitoshi, a virologist who sits on an expert panel advising the government. That would require identifying all possible cases, which is not feasible in a country of Japan's size when the majority of infections produce mild or no symptoms, argues Mr Oshitani: "Even if you test everyone once per week, you'll still miss some." Japan performs the fewest tests in the G7: an average of 270 a day for every million people, compared with 4,000 or so in America and Britain (see chart on next page).

Instead, the government tried to apply the lessons of the Diamond Princess. After trained quarantine officers and nurses were infected aboard the ship, despite following protocols for viruses that spread through droplets, Mr Oshitani's team concluded that the virus spread through the air. As early as March, Japanese officials began warning citizens to avoid the san-mitsu or "3Cs": closed spaces, crowded places and close-contact settings. The phrase was blasted across traditional and social media. Surveys conducted in the spring found that a big majority were avoiding 3C settings. The publishing house Jiyukokuminsha recently declared it "buzzword of the year" for 2020.

The Diamond Princess also inspired an early focus on clusters. The government set up a cluster-busting taskforce in March.

These insights allowed the authorities to make granular distinctions about risks, opting for targeted restrictions rather than swinging between the extremes of strict lockdowns and free-for-all openings. Nishimura Yasutoshi, the minister overseeing the government's response to covid-19, carries a device that monitors carbon dioxide to measure the quality of ventilation during his meetings. (The room where he and your correspondent meet registers 506 parts per million, safely below the threshold of 1000 ppm that indicates poor air flow. The interview takes place across a large table, behind plastic shields and with face masks on.)" [1]
Can you imagine what it would be like if Veryga, the Lithuanian minister who had overseen the Government's reaction to covid-19 so far, wore a device that monitors carbon dioxide during its meetings to measure the quality of ventilation? Veryga would also have understood what we need to beware of, our results in the fight against coronavirus would not be worse than the Japanese, so the Lithuanian Peasant Party would be re-elected for another term. What could one minister do if he would be understanding what is going on here...

1. "3C epiphany; Covid-19 in Japan." The Economist, 12 Dec. 2020, p. 39(US).

Kodėl kiekvienos krizės metu turime valdžioje konservatorius, kurie mus skriaudžia, kaip sugebėdami?

 Nes rusai po daug metų valdymo išėjo iš Lietuvos be didelio karo. Esame avinų banda. Pripaišėme tai, kad karo nebuvo, Vytauto Landsbergio nuopelnams. Dabar, kai tik bijomės krizės, kaip avinai, puolame prie vilkų - konservatorių, nes ten yra mūsų tariamas gelbėtojas - Vytautas Landsbergis. O vilkai mums nulupa kailį ir atiduoda skandinavų bankams, paimdami iš jų brangesnes, negu rinkos kaina, paskolas.

Karo nebuvo ne tik pas mus, bet ir pas mūsų likimo brolius kaimynystėje - lenkus, latvius ir estus. Apsiėjo jie be Vytauto Landsbergio kažkaip. Bet mums tai nedašunta. Esame bailūs ir durni, kaip bato aulas. Todėl mums reikalingas šis klastingasis patriarchas kiekvienos krizės metu.

To use an airplane, you need to wear diapers and avoid using the toilet

 "The Chinese aviation regulator recommends that cabin crew wear diapers and avoid using the toilet during charter flights to high-risk Covid-19 areas to reduce the risk of infection transmission. Cabin crew is also recommended to: medical protective masks; double layer disposable medical rubber gloves; safety goggles; disposable hats; disposable protective clothing; disposable shoe covers. 

Airlines claim that it is safe to fly during a pandemic - in part because of airplane air filters, the same ones used in hospitals. However, some researchers say it is too early to conclude that the risk is minimal. Cases of transmission of the infection were recorded during the flights, despite the fact that the passengers wore masks and sat far apart."

 It is amazing how well the Asian people understand the problems of protection against coronavirus.