Lietuvos užsienio politikos šiuolaikiniai prioritetai

 "JAV yra labai svarbu turėti saugų užnugarį Europoje. Todėl labai tikėtina, kad amerikiečiai dės pastangas įtraukti Europos valstybes į koaliciją prieš Kiniją. 

Ir netgi Rusija JAV yra naudingesnė kaip savarankiškas strateginis žaidėjas, nei gilesnė Rusijos ir Kinijos strateginė karinė partnerystė. Beje, šiais metais baigia galioti 2001 metais pasirašyta Rusijos ir Kinijos geros kaimynystės ir draugiško bendradarbiavimo sutartis. Tarptautinės politikos raidai svarbu kas pakeis ją – strateginė partnerystė ar dar glaudesnis aljansas. 

Lietuvos interesai ir vertybiniai orientyrai sutampa su JAV interesais ir atitinkamai turėtumėme vertinti mūsų bendradarbiavimą su Kinija. Kinijos politinė, ekonominė ir socialinė sistema yra vertybiškai visiškai svetima Lietuvai. Nacionalinio saugumo primatas turi nusverti visus kitas motyvacijas, nes bet koks Kinijos atėjimas į Lietuvą: kultūrinis, mokslinis, ekonominis, kloja pamatus jos politinei ekspansijai.

Transatlantinė sąjunga gali susitelkti – JAV ir Europą gali suvienyti siekis atsispirti Kinijos autokratinei technokratinei diktatūrai."

Išrinkdami Landsbergius į valdžią, mes suorientavome Lietuvos užsienio politiką į praeito amžiaus orientyrus. Landsbergiai nesupranta, kas dabar vyksta. Neveltui neturime ambasadorių Briuselyje ir Vašingtone. Rimti žmonės nenori į ten važiuoti ir sekti pasakas apie puolančius rusus, pasakas, kurias niekas nenori toliau klausyti. 

Iš kitos pusės naivu tikėtis, kaip daugelis mūsų, lietuvių, tikisi, kad Vakarų Europa apsieis be rusų dujų ar kinų rinkų. Todėl taip svarbu mums turėti rimtą diplomatą Briuselyje, nes mūsų naivumas mums užtemdo akis ir brangiai kainuoja.

Kodėl kilo tokia siaubinga Covid-19 pandemija? Kodėl pasaulio valdantieji sureagavo į ją kitaip, negu mes tikėjomės?

 „Tufekci save apibūdina kaip„ sistemų mąstytoją “. Ji bando sužinoti apie sistemas ir pagalvoti, kaip jos sąveikauja. Pavyzdžiui, ji studijavo autoritarines sistemas ir viena jų supratimo taisyklė yra ta, kad „tu nori pažvelgti į tai, ką jie daro, o ne į tai, ką jie sako“. Taigi, kai Kinija, anksti sumenkinusi viruso sunkumą, uždarė Wuhaną, ji į tai žiūrėjo rimtai. „Jei tokia šalis kaip Kinija uždaro 11 milijonų miestą, - ji man pasakė, - tai didelė problema. Jis plinta, yra mirtinas, ir mes nukentėsime “. Jau tada daugelis visuomenės sveikatos ekspertų Jungtinėse Valstijose manė, kad kinai klydo arba meluoja, kai perspėjo, kad virusą platina besimptomiai nešiotojai. Tačiau Tufekci žinojo, kad autoritarinės sistemos linkusios slėpti vidines problemas nuo viso pasaulio. Tik tikroji ekstremali situacija priverstų juos keisti viešus pranešimus. "Yra principas, vadinamas gėdos principu", - paaiškino ji. „Jei pasakotojui pasakojimas tikrai nepatogus, jis gali sakyti tiesą“. 

 Štai keletas kitų sistemų supratimo sąvokų, kurias Tufekci man pasakė, kad jai atrodo naudingos: 

Bandos poveikis. Visuomenės sveikatos ekspertai - įskaitant tokius veikėjus kaip dr. Anthony Fauci, kurie šiandien giriami, - lėtai keitė gaires dėl trikdančių priemonių, tokių kaip maskavimas ir draudimai keliauti. Tai sukėlė žiniasklaidos nesėkmių kaskadą, atspindinčią tai, ką žurnalistai girdėjo iš ekspertų šaltinių. Viena priežasčių, kodėl Tufekci buvo pasirengusi užginčyti šį sutarimą, buvo tai, kad ji, ekspertų nuomone, atspindi ne tik empirinius, bet ir socialinį spaudimą. "Įstaigų žaidėjai žiūri vienas į kitą, kad nuspręstų, kokia yra norma", - sakė ji. Problema ta, kad socialiniai pagrindai „turi daug inercijos“, nes visi laukia, kol kiti sulaužys normą. Ši krizė kainavo brangų laiką. 

Mąstymas eksponentėmis. Eksponentinio augimo, kaip šachmatų lentos ir kviečių pasakėčioje, sunkumas yra tas, kad ankstyvosios augimo fazės yra kuklios ir valdomos, o tada, atrodo, staiga patenka į šokiruojančio dydžio skaičius - arba šiuo atveju virusų plitimas yra katastrofiškas savo mastu. "Mano pradinė studijų sritis yra socialinė žiniasklaida", - sakė Tufekci, ir tai yra dar viena sritis, kurioje matematika paprastai būna eksponentinė. Pasak jos, tai buvo priežastis, kodėl kai kurie Silicio slėnyje greitai pastebėjo viruso pavojų. "Daug rizikos kapitalo pasaulio ir programinės įrangos žmonių, jie ieško to kito eksponentinio efekto ... taigi jie turėjo šiek tiek intuicijos dėl savo srities." 

Gyventojų dauguma, palyginti su atskirais asmenimis. Klinikinėje medicinoje Tufekci sakė: „mes linkę iš tikrųjų galvoti apie individualius rezultatus, o ne apie visuomenės sveikatą ir apie tai, ko mums reikia gyventojų visumos lygiu“. Tačiau mąstymas gyventojų visumos lygmeniu kardinaliai keičia situaciją. Pvz., tyrimas su dideliu kiekiu klaidingų teigiamų rezultatų gali būti siaubinga diagnostikos priemonė gydytojo kabinete. Bet jei tai būtų galima padaryti pigiai ir pakartotinai, ir namuose, tai galėtų būti labai naudinga priemonė gyventojų visumai, nes tai suteiktų žmonėms šiek tiek daugiau informacijos masiškai. Tufekci sakė, kad mąstymas individualiai, palyginti su visuomenės sveikata, yra tai, kodėl JAV Maisto ir vaistų administracija buvo tokia neryžtinga, tvirtinant greitus antigenų tyrimus namuose (nors tai pagaliau pradeda keistis)." 

 

Why are we suffering through such a terrible Covid-19 pandemic? Why did the rulers of the world react to it differently than we expected?

 "Tufekci describes herself as a “systems thinker.” She tries to learn about systems, and think about how they interact with one another. For instance, she studied authoritarian systems, and one rule for understanding them is that “you want to look at what they do and not what they say,” she said. So when China, after downplaying the severity of the virus early on, locked down Wuhan, she took it seriously.

“If a country like China is closing down a city of 11 million,” she told me, “this is a big deal. It is spreading, it is deadly, and we’re going to get hit.” Even then, many public health experts in the United States thought the Chinese were wrong, or lying, when they warned that the virus was spreading through asymptomatic transmission. But Tufekci knew that authoritarian systems tend to hide internal problems from the rest of the world. Only a true emergency would force them to change their public messaging. “There’s a principle called the principle of embarrassment,” she explained. “If a story is really embarrassing to the teller, they might be telling the truth.”

Here are a few other frameworks Tufekci told me she finds helpful:

    Herding effects. Public health experts — including figures like Dr. Anthony Fauci who are lauded today — were slow to change guidance on disruptive measures like masking and travel bans. That led to a cascade of media failures that reflected what journalists were hearing from expert sources. One reason Tufekci was willing to challenge that consensus was she saw experts as reflecting social pressure, not just empirical data. “The players in the institution look at each other to decide what the norm is,” she said. The problem is social frameworks “have a lot of inertia to them,” because everyone is waiting for others to break the norm. That cost precious time in this crisis.

    Thinking in exponents. The difficulty of exponential growth, as in the fable of the chessboard and the wheat, is that early phases of growth are modest and manageable, and then, seemingly all of a sudden, tip into numbers that are shocking in size — or, in this case, viral spread that is catastrophic in its scale. “My original area of study is social media,” Tufekci said, and that’s another area where the math tends to be exponential. This was, she said, a reason some in Silicon Valley were quick to see the danger of the virus. “A lot of venture capitalism, the VC world and the software people, they’re looking for that next exponential effect … so they had some intuition because of the field they were in.”

    Population versus individual. In clinical medicine, Tufekci said, “we tend to really think about individual outcomes rather than public health and what we need at the population level.” But thinking at the population level changes the situation dramatically. For instance, a test with a high rate of false positives may be a terrible diagnostic tool for a doctor’s office. But if it could be done cheaply, and repeatedly, and at home, it could be a very useful tool for a population because it would give people a bit more information at a mass scale. Thinking in individual terms versus public health terms is, Tufekci said, why the Food and Drug Administration has been so resistant to approving rapid at-home antigen testing (though that is, at last, beginning to change)."

Kokių ambasadorių Lietuvai reikia Vašingtone ir Briuselyje?

 "L. Linkevičius buvo laikomas kaip vienas realiausių kandidatų į Lietuvos ambasadoriaus JAV poziciją, o R. Karoblis – į Lietuvos ambasadoriaus ES pareigas. Pirmasis apie prezidento G. Nausėdos atsisakymą skirti buvusius ministrus ambasadoriais pranešė portalas lrytas.lt. Prezidentas G. Nausėda savo ruožtu viešai paaiškino, kad nemato galimybių šiems buvusiems ministrams grįžti į ambasadorių pareigas dėl „reikalingo politinio atšalimo“. Prezidentūra taip pat neslėpė svarstanti „politinį atšalimą“ įtvirtinti įstatymu."

Prezidento G. Nausėdos atsisakymas yra logiškas. L.Linkevičiaus ir R. Karoblio įgūdžiai yra riboti - bėgiojimas ratais ir kartojimas, kad rusai puola. Vašingtonui ir Briuseliui dabar pagrindinis galvos skausmas yra despotiška ir mums ypač pavojinga Kinijos valdžia ir mūsų tiekimo grandinių iš Kinijos sutrumpinimas. Jei mes neturėsime žmonių, sugebančių dalyvauti tose batalijose, tai liksime prie suskilusios geldos. 

Laikas buvusiems ministrams pereiti prie baltarusės namų šeimininkės rankinuko nešiojimo. Taip išsilaisvintų Gabrielius Landsbergis, kuris yra dabartinis Lietuvos užsienio reikalų ministras ir niekuo kitu neužsiima.

Studijų branginimas Lietuvoje pandemijos metu yra neteisingas

 "LVŽS pirmininko R. Karbauskio teigimu, siekis, kad būtų panaikintas švietimo, mokslo ir sporto ministrės įsakymas, užtikrinant kuo platesnį studijų prieinamumą Lietuvos vaikams, bus prioritetas ir LVŽS šešėlinei Vyriausybei, kuri jo imsis pradėjusi savo veiklą vasario viduryje. 

„Akivaizdu, kad ministrės įsakymas yra ne tik neteisėtas, bet ir neteisingas. Jis yra neatsakingas, užkertantis kelią į aukštąjį mokslą tiems vaikams, kurių tėvai nėra turtingi. Šis įsakymas tęsia liūdniausias konservatorių tradicijas: dar labiau skaldo Lietuvą į „elitą“, kuris turės teisę į mokslą, ir „apačias“, kurioms mokslas bus nepasiekiamas, nes 1000 ar daugiau eurų pakilusi kaina atima bet kokią galimybę mokytis vargingiau gyvenantiems vaikams. 

LVŽS praėjusią kadenciją plėtė valstybės finansuojamų vietų skaičių bakalauro studijose, taip užtikrinant, kad aukštasis mokslas būtų prieinamas norintiems mokytis ir turintiems gabumų vaikams. Dabar matome, kaip pradėta veikti priešinga kryptimi“, – nurodo LVŽS pirmininkas."

Gabūs žmonės yra vienintelis mūsų turtas. Dabar mes juos išmetame į šiukšlyną. Ar ir toliau taip "tvarkysimės" Lietuvoje?

Kokie vaistai padeda nuo Covid-19?

 "Net ir tuo atveju, kai visoje JAV padaugėjo atvejų ir mirčių, užsikrėtusiųjų išgyvenamumas labai pagerėjo. Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad birželio mėn. hospitalizuotų žmonių mirtingumas sumažėjo iki 9 proc., palyginti su 17 proc. pandemijos pradžioje, tendencija, kuri atsispindėjo kituose tyrimuose. Tyrėjai teigia, kad pagerėjimą iš dalies lemia steroidinis deksametazonas, kuris padidina sunkiai sergančių pacientų išgyvenamumą, mažindamas imuninės sistemos reakciją, o ne blokuodamas virusą. 

Be to, kaukės ir socialinis atsiribojimas gali sumažinti virusų poveikį. Mokslininkai išbandė remdesivirą, taip pat monokloninius antikūnus, rinkdami duomenis, kurie parodė, kad jie iš tikrųjų yra tam tikru mastu veiksmingi. Remdesiviras, kuris sustabdo virusų dauginimąsi ląstelių viduje, gali šiek tiek sutrumpinti pacientams pasveikti reikalingą laiką, tačiau neturi įtakos mirtingumui. 

Monokloniniai antikūnai, kurie sustabdo viruso patekimą į ląsteles, gali būti labai stiprūs, tačiau tik tada, kai jų skiriama anksčiau, nei žmonės pakankamai suserga, kad būtų hospitalizuoti “. 

What Medications Help to Control Covid-19?

 "Even as the number of cases and deaths have surged around the USA, the survival rate of those who are infected has improved significantly. A recent study found that by June, the mortality rates of those hospitalized had dropped to 9 percent from 17 percent at the start of the pandemic, a trend that has been echoed in other studies. Researchers say the improvement is partly because of the steroid dexamethasone, which boosts survival rates of severely ill patients by tamping down the immune system rather than blocking the virus. Patients may also be seeking care earlier in the course of the illness. And masks and social distancing may reduce viral exposure.

Researchers tested remdesivir, as well as monoclonal antibodies, gathering the data that showed they were indeed effective to some extent. Remdesivir, which stops viruses from replicating inside cells, can modestly shorten the time patients need to recover, but has no effect on mortality. Monoclonal antibodies, which stop the virus from entering cells, can be very potent, but only when given before people are sick enough to be hospitalized."