Japonija investuoja į skraidančius automobilius

"Tikimasi, kad skraidančių automobilių bandymų gairės bus parengtos iki 2022 m. kovo pabaigos. Vyriausybė ketina pradėti plataus masto bandymus iki 2023 m. Tokijas skatina privačias įmones kurti skraidančias transporto priemones. Jie būtų naudojami transportui kaimo vietovėse ir pagalbai nelaimių ar stichinių nelaimių atveju. 2018 m. vyriausybė Tokijuje įsteigė socialinę ir viešąją tarybą, siekdama skatinti skraidančias transporto priemones, įtraukdama logistikos įmones, taip pat automobilių ir lėktuvų gamintojus. 

„Mes tęsime viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimą ir pastangas sukurti reikiamą aplinką, kuri skatintų praktiškai naudoti skraidančias transporto priemones“, - sakė Japonijos transporto ministras Kazuyoshi Aqaba. Manoma, kad ateinančiais metais skraidantys automobiliai, įskaitant vertikaliai kylančius ir tūpiančius ar autonomines transporto priemones, bus naudojami ir turizmo bei krovinių gabenimo srityje. 

Praėjusių metų rugpjūtį Tokijuje įsikūrusi „SkyDrive“ sėkmingai atliko pirmąjį pilotuojamą skraidančio automobilio skrydį Japonijoje. Jis buvo sukurtas, kaip mažiausias pasaulyje vertikalus kilimo ir tūpimo elektrinis modelis. „SkyDrive“ giriasi, kad transporto priemonei reikia tik tiek vietos ant žemės, kiek užima du stovintys automobiliai."

Mūsų ekonomikos ir inovacijų ministrė Armonaitė investuoja į asmeninius pasirodymus Tik Toke. Klausia, kokių jos pasirodymų mes pageidautume. Gal galėtų Armonaitė šokti ant ministrės stalo, apsirengus tik maudymosi kostiumėlį? Čia būtų Lietuvos lygio inovacija.

 

Lithuania is a complete disaster

  Reader_F16549 ↪ Mauras:
"Somehow the Swiss or even the Estonians get things done, they have money for everything, we just need to steal less. If you think that we have quality education or medicine in Lithuania or culture, you are very wrong. If we need medical services, we go to private clinics, if education, it's about private schools and foreign universities. About culture, I am already completely silent, they never had decent funding. Therefore, darkness, holes in the budget, do not come from low taxes, but from holes in the heads." 

What to do? Change the order using the power of the state.

Lietuva yra visiškai pairusi šalis

 Skaitytojas_F16549 ↪ Mauras:

"Kažkaip šveicarai ar net estai susitvarko, pinigų turi viskam, paprasčiausiai vogti reikia mažiau. Jeigu jūs manote, kad Lietuvoje turime kokybiška švietimą ar mediciną, kultūrą, tai labai klystate. Jeigu reikia medicininių paslaugų, tai einame į privačias klinikas, jeigu išsilavinimo, - tai į privačias mokyklas ir užsienio universitetus. Apie kultūrą, tai jau visai tyliu, jie niekada neturėjo padoraus finansavimo. Todėl, tamsta, skylės biudžete atsiranda ne dėl mažų mokesčių, o dėl skylių galvose."

Ką daryti? Keisti tvarką iš viršaus.

Why we, Lithuanians, are doomed?

Because under Landsbergis, slaves of Communist Party bosses and KGB agents took over power and wealth in Lithuania. Slaves who have escaped to freedom engage in robbery and foolish destruction of property. So do the slaves who rule us. It’s hard for us to see that happening in most jobs and people’s homes. But when we drive on Lithuanian roads every day, we see the wind blowing the sand of the Lithuanian hills, we start to wonder why that sand moves. 

It is becoming clear that the basis of all disorder in Lithuania is the greed of slaves who have taken over Lithuanian wealth. They do not want to share income with employees, they do not even want to pay taxes to the Lithuanian state. Therefore, they produce only what can be easily exported, what can be produced with a minimum of the least skilled labor. In Lithuanian fields it is especially easy to see: 

"According to the data of Lithuanian grain processors, today grain industry employs over 3,600 people, generates about 2 billion euros a year in income, but pays only 42 million euros in taxes. If we compare the ten-year development of cereals, these farms have grown from one million hectares to one and a half million. Just livestock farms switched to crop production. 

"Growing grain is easier than raising animals and requires fewer workers,” - explains Arūnas Svitojus, Chairman of the Lithuanian Chamber of Agriculture. Now the processes continue. Farmers are in a hurry to sell cows to Poles, numbers of pigs are falling, and we are rolling down. At the same time, it encourages people to leave the village. Only over 3 thousand people work in the grain sector. Numbers of people in some dairy and meat processing plants are equal 7 thousand. 

"We have to decide whether to create added value and jobs, or just give the whole of Lithuania to crop production. Furthermore, it is not clear what the Green Course will bring, as the increase in monoculture and grain growing areas has resulted in 16%. our lands have become desolate, even though we produce raw materials and export them, ”explains A. Svitojus, noting that we sell grain to Asia and Africa and the added value is created there, not here. 

“The huge increase in grain areas was due to people giving up unprofitable activities and choosing to grow crops. We do not absorb abandoned lands, but plow perennial meadows, and areas where vegetables were grown. We are facing soil erosion on hilly and inferior lands where there have been meadows for hundreds of years. Now the grain is growing there and we see sand storms and washes off.” - Aušrys Macijauskas, Chairman of the Lithuanian Grain Growers Association. 

We pay for mistakes 

A. Macijauskas says that the main mistake in promoting grain cultivation was that we supported this cultivation, wrote strategies, but no one says where the products will be sold. Booms, when production began unsuccessfully, were already in hops, currants and hemp. Then there is a surplus of production and farmers suffer losses. 

"When you offer something to grow, you have to take care of processing. Today, it is unfortunate that we do not have deep grain processing and export the raw material. Higher added value requires a new factory. A breakthrough took place in the dairy sector with the creation of the company Pienas LT. For example, Latvians promise to invest in a large pea processing plant, where they will extract protein,” - explains A. Macijauskas and says that all sectors in agriculture are connected. 

When less manure is taken to the fields, soils are damaged, areas are expanded and meadows are plowed up, and sandstorms occur. We are upsetting the balance that has prevailed for thousands of years. 

He explains and why getting 2 billion. EUR 42 million in revenue is paid to the state. EUR tax - grain is exported and is VAT-free. If this turnover were in Lithuania, 420 million euros of value added taxes would be collected alone. euros. 

“It’s not just the farmer who has to decide what’s worth growing. We declare that the first priority is rural vitality, the second is the creation of added value. Man goes where he can earn and doesn’t think what will happen to the soil in ten years. Unemployment in the countryside is huge. Emerging latifundia, which receive support funds. Grain needs to be grown, we have always grown it, but we have not exported it, but meat and milk, the added value of which is much higher,” - says A. Svitojus and emphasizes that nothing needs to be invented. 

An easier way 

According to A. Svitojus, the Scandinavians have long had closed-cycle farms, where grain is fed to animals and their manure returns to the soil, and the products are sold. All sectors are needed. "Farms are being destroyed, multi-branch farms are disappearing. Companies are simply opting for an easier life and production. 

Crop production in Lithuania already brings 77 percent. income. Such a structure in Europe exists only in Bulgaria and it is very flawed. This has never been the case in Lithuania,” - says Petras Puskunigis, President of the Lithuanian Association of Agricultural Companies. 

He explains and why this happened. Modern farms were encouraged in the surrounding countries, for example, Latvians gave one million euros per farm to invest in farms, we give 50 thousand. Estonians have followed a similar path as Latvia, and milk production is rising for them, unlike for us.

"The catastrophically declining milk production is not only a threat to traditions, but also to the soil, because we no longer fertilize with organic fertilizers. If we develop only crop production, then we need to think about future generations, what we will leave to them,” - states P. Puskunigis and says that we need to strive to export products instead of grain.  

He also emphasizes that people are only employed on crop farms for a few months."

The solution is available. Because talented but unwilling to leave Lithuania people are not needed for Lithuanian business, so such talented people often become civil servants. They can be used to introduce taxes for the destruction of Lithuanian nature and the state. All the more so because the US (President Biden) and the EU (Green Course) are doing this now and forcing us to do it. All that remains is to convince us, the voters, that a new order is needed.

 

 

Kodėl lietuvių tauta yra pasmerkta sunaikinimui?

Nes Landsbergių vadovaujami, valdžią ir turtus Lietuvoje perėmė komunistų partijos bosų ir KGB agentų vergai. Vergai, ištrūkę į laisvę, užsiima plėšimais bei kvailu turto naikinimu. Tą daro ir mus valdantys vergai. Mums sunku pamatyti, kad darosi daugumoje darbo vietų ir žmonių namuose. Bet kai kasdien važiuojame Lietuvos keliais, matome vėjo pustomą smėlį Lietuvos kalvose, pradedame domėtis, kodėl tas smėliukas juda. Darosi aišku, kad visos betvarkės Lietuvoje pagrindas yra perėmusių Lietuvos turtus vergų godumas. Jie nenori dalintis pajamomis su dirbančiaisiais, nenori net mokėti mokesčius Lietuvos valstybei. Todėl gamina tik tai, ką galima lengvai išvežti, ką galima pagaminti, naudojant minimumą pačios mažiausios kvalifikacijos darbo jėgos. Lietuvos laukuose tai ypač lengva pamatyti:

 "Lietuvos grūdų perdirbėjų duomenimis, grūdininkystėje šiandien dirba virš 3600 žmonių, gaunama apie 2 mlrd. eurų per metus pajamų, tačiau sumokama tik 42 mln. eurų mokesčių.

Jei lyginsime dešimties metų grūdininkystės vystymąsi, tai šie ūkiai nuo milijono hektarų padidėjo iki pusantro milijono. Tiesiog gyvulininkystės ūkiai perėjo į augalininkystę. Auginti grūdus lengviau, nei gyvulius ir reikia mažiau darbuotojų“, – aiškina Arūnas Svitojus, Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkas.

Dabar procesai tęsiasi. Ūkininkai skuba parduoti karves lenkams, kiaulių mažėja ir ritamės žemyn. Tuo pačiu tai skatina žmones pasitraukti iš kaimo. Grūdų sektoriuje dirba tik virš 3 tūkst. žmonių, kai pieno ir mėsos perdirbimo įmonėse po 7 tūkstančius.

„Turime apsispręsti, ar kuriame pridėtinę vertę ir darbo vietas, ar tiesiog atiduodame visą Lietuvą augalininkystei. Be to, neaišku ir ką atneš Žaliasis kursas, nes monokultūros ir plotų didinimas atnešė tai, jog 16 proc. mūsų žemių tapo dykyne, nors gaminame žaliavas ir jas eksportuojame“, – aiškina A. Svitojus ir pastebi, kad mes parduodame grūdus Azijai, Afrikai ir pridėtinė vertė kuriama ten, o ne pas mus.

„Didžiulis grūdų plotų augimas buvo dėl to, kad žmonės atsisako nepelningų veiklų ir renkasi augalininkystę. Mes neįsisaviname apleistų žemių, bet ariame daugiametes pievas, plotus, kur buvo auginamos daržovės. Susiduriame su dirvožemio erozija kalvotose ir prastesnėse žemėse, kur šimtus metų buvo pievos. Dabar ten auga javai ir matome smėlio audras ir nuplovimus.“, –  Aušrys Macijauskas, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas.

Mokame už klaidas

A. Macijauskas, sako kad pagrindinė klaida skatinant auginti buvo tai, kad rėmėme auginimą, rašėme strategijas, tačiau niekas nepasako, kur produkciją reikės realizuoti. Bumų, kai buvo pradėta nesėkmingai gamyba jau buvo – tai apyniai, serbentai, kanapės. Tada atsiranda produkcijos perteklius ir ūkininkai patiria nuostolius.

„Kažką siūlant auginti reikia pasirūpinti perdirbimu. Šiandien gaila, kad neturime gilaus grūdų perdirbimo ir išvežame žaliavą. Norint didesnės pridėtinės vertės reikia naujos gamyklos. Pieno sektoriuje nutiko proveržis sukūrus įmonę „Pienas LT“. Pavyzdžiui, latviai žada investuoti į didžiulę žirnių perdirbimo gamyklą, kurioje išgaus baltymus“ – aiškina A. Macijauskas ir sako, kad žemės ūkyje visi sektoriai susiję. Mažiau mėšlo išvežant į laukus, pažeidžiamos dirvos, išplečiame plotus ir išariame pievas, atsiranda smėlio audros. Mes pažeidžiame per tūkstančius metų susiklosčiusią pusiausvyrą.

Jis paaiškina ir kodėl gaunant 2 mlrd. eurų pajamų valstybei sumokami tik 42 mln. eurų mokesčių – grūdai eksportuojami ir nemokamas PVM. Jei ši apyvarta būtų Lietuvoje, tai vien pridėtinės vertės mokesčių būtų surenkama 420 mln. eurų.

„Ne tik ūkininkas turi spręsti ką verta auginti. Mes deklaruojame, kad pirmas prioritetas kaimo gyvybingumas, kitas pridėtinės vertės kūrimas. Žmogus eina ten, kur gali uždirbti ir negalvoja, kas bus su dirvožemiu po dešimties metų. Nedarbas kaime didžiulis. Kuriasi latifundijoms, kurioms ir atitenka paramos lėšos. Grūdus reikia auginti, juos visada auginome, tačiau ne juos eksportavome, o mėsą ir pieną, kurių pridėtinė vertė kur kas didesnė“, – sako A. Svitojus ir pabrėžia, kad nieko nereikia išradinėti.

Lengvesnis kelias

Pasak A. Svitojaus, skandinavai jau seniai turi uždaro ciklo ūkius, kur grūdai šeriami gyvuliams ir jų mėšlas grįžta į dirvą, o produkcija parduodama. Visi sektoriai reikalingi.
 
„Fermos naikinamos, daugiašakiai ūkiai nyksta. Bendrovės tiesiog renkasi lengvesnį gyvenimą ir gamybą. Augalininkystė jau atneša 77 proc. pajamų. Tokia struktūrą Europoje yra tik Bulgarijoje ir ji labai ydinga. Lietuvoje to niekada nebuvo“, – skaičiuoja Petras Puskunigis, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas.

Jis aiškina ir kodėl taip nutiko. Aplinkinėse šalyse buvo skatinami modernūs ūkiai, pavyzdžiui, latviai į fermas investicijoms davė milijoną eurų vienam objektui, mes 50 tūkst. Estai nuėjo panašiu keliu ir pieno gamyba pas juos, skirtingai nei pas, kyla.

„Katastrofiškai mažėjanti pieno gamyba - tai ne tik grėsmė tradicijoms, bet ir dirvožemiui, nes nebetręšiame organinėmis trąšomis. Jei vystysime tik augalininkystę, tai reikia pagalvoti ir apie ateitis kartas, ką mes jiems paliksime“, – konstatuoja P. Puskunigis ir sako, kad reikia siekti, jog eksportuotume ne grūdus, o produkciją.

Jis pabrėžia ir tai, kad augalininkystės ūkiuose žmonės įdarbinami tik keliems mėnesiams."

Išeitis yra. Kadangi gabūs, bet nenorintys palikti Lietuvą, žmonės Lietuvos verslui nereikalingi, todėl tokie gabūs žmonės dažnai tampa valstybiniais tarnautojais. Juos galima panaudoti, įvedant mokesčius už Lietuvos gamtos ir valstybės naikinimą. Tuo labiau, kad JAV (prezidentas Bidenas) ir ES (Žaliasis kursas) tuo dabar užsiima ir mus verčia tuo užsiimti. Belieka tik įtikinti mus, rinkėjus, kad reikalinga nauja tvarka.