Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2021 m. kovo 17 d., trečiadienis

JAV ir Kinija

„Netrukus po pokalbio su JAV prezidentu Bidenu, Kinijos prezidentas Xi pranešė vietos pareigūnams šiaurės vakarų Kinijoje, kad„ didžiausias chaoso šaltinis dabartiniame pasaulyje yra JAV “, kurį jis taip pat apibūdino kaip„ didžiausią grėsmę mūsų šalies plėtrai ir saugumui “. Ponas Sullivanas ir ponas Blinkenas lažinasi, kad pono Xi deklaracija atskleidžia Kinijos nesaugumo kančią, baimę, kad nepaisant viso Kinijos šurmulio apie naujas ginklų sistemas ir dirbtinio intelekto pažangą Kinija yra jautri „užspringimo taškams“, kur Jungtinės Valstijos ir toliau kontroliuoja pamatines technologijas. 

 Rezultatas yra tas, kad abi tautos stengiasi užsitikrinti savo tiekimo grandines ir sumažinti priklausomybę viena nuo kitos - tai 40 metų vykusios JAV ir Kinijos ekonominės integracijos pasikeitimas. Tačiau plačiau tai atspindi po Šaltojo karo įvykusios konstrukcijos, kurioje abiejų galių interesai buvo neatskiriamai susipynę, pabaigą. 

 Amerika, Kurtas Campbellas ir Ely Ratneris rašė: „nepakankamai įvertino Kinijos norą tiesiogiai imtis Jungtinių Valstijų arba panaudoti savo ekonominę galią tam, kad būtų perrašytos prekybos ir technologijos taisyklės savo naudai“ ir nepavyko laiku „aptikti pono Xi autoritarinių-nacionalistinių instinktų.“ 

Šiandien D. Campbellas yra Baltųjų rūmų Azijos politikos koordinatorius, turintis įtaką tarp naujų valdžios institucijų įvairiuose vyriausybės departamentuose. Ponas Ratneris, neseniai paskirtas kaip pagrindinis Pentagono pareigūnas Azijoje, yra atsakingas už keturių mėnesių projektą, siekiant iš naujo įvertinti karines konkurencijas tarp šių dviejų šalių. Tikimasi, kad P. Ratnerio apžvalga apims viską, pradedant lėtu, bet nuolatiniu Pekino sudėtingesnio branduolinio arsenalo priėmimu ir baigiant augančiais jo sugebėjimais kosmose bei hipergarsiniais ginklais, kurių didžioji dalis buvo skirta išlaikyti Amerikos lėktuvnešių grupes ir užkirsti kelią Jungtinėms Valstijoms rizikuoti bei surengti Taivano gynybą. 

"Šaltasis karas pirmiausia buvo karinės varžybos", - sakė p. Campbellas. Tačiau „šiuolaikiniai konkurencijos mūšiai vyks technologijose“, - sakė jis, pavyzdžiui, 5G tinklai, dirbtinis intelektas, kvantinis skaičiavimas, robotika ir humanitariniai mokslai. Norint varžytis šiose srityse, neseniai sakė ponas Sullivanas, reikės „atlikti progresyvias, ambicingas viešąsias investicijas čia, JAV, kad mes išliktume pažangiausi šiose srityse“. 

Pono Trumpo požiūrio elementai, be abejo, išlieka, be kita ko, baudžiant tarifus Kinijos importui, kuriuos praėjusį mėnesį vienas oficialių Bideno žurnalistų informatorių pavadino „sverto“ šaltiniu." 

America and China

 "Shortly after the conversation with US president Biden, Mr. Xi reportedly told local officials in northwest China that “the biggest source of chaos in the present-day world is the United States,” which he also described as “the biggest threat to our country’s development and security.”

Mr. Sullivan and Mr. Blinken are betting that Mr. Xi’s declaration reveals a pang of Chinese insecurity, a fear that, for all the country’s bluster about new weapons systems and advances in artificial intelligence, it is vulnerable to “choke points” where the United States remains in control of foundational technology.

The result is that both nations are racing to secure their own supply chains and to reduce dependency on each other — a reversal of 40 years of economic integration. But more broadly it reflects the end of a post-Cold War construct that assumed the interests of the two powers were inextricably intertwined.

America, Kurt Campbell and Ely Ratner wrote, “underestimated China’s willingness to directly take on the United States, or use its economic might to rewrite the rules of trade and technology in its favor” and failed “to detect Mr. Xi’s authoritarian-nationalist instincts.”

Today Mr. Campbell is the White House Asia policy coordinator, with new authorities over a range of government departments. And Mr. Ratner, recently installed as the Pentagon’s top official for Asia, is in charge of a four-month rush project to reassess the military competition between the two countries.

Mr. Ratner’s review is expected to encompass everything from Beijing’s slow-but-steady embrace of a more sophisticated nuclear arsenal to its growing capabilities in space and hypersonic weaponry, much of it intended to keep American carrier groups at bay — and prevent the United States from taking the risk of mounting a defense of Taiwan.

“The Cold War was primarily a military competition,” Mr. Campbell said. But “the modern ramparts of competition will be in technology,” he said, such as 5G networks, artificial intelligence, quantum computing, robotics and human sciences.

Competing in those areas, Mr. Sullivan said recently, would require “making progressive, ambitious public investment here in the United States so that we stay on the cutting edge.”

Elements of Mr. Trump’s approach remain, of course, including punishing tariffs on Chinese imports, which one Biden official briefing reporters last month called a source of “leverage.”"



Is it worth working for UAB Maxima LT in Lithuania?

 "The median salary of UAB Maxima LT in January 2021 was 861 euros."  

This means that if employees are listed according to their earnings in ascending order, this figure (€ 861 per month) appears in the middle of the list. Half of the employees at Maxima earn less than € 861 a month.

Ar apsimoka dirbti UAB „Maxima LT“?

 "Atlyginimų mediana UAB „Maxima LT“   2021 metų sausio mėnesį buvo 861 euras."

 Tai reiškia, kad jei darbuotojus išdėstyti į sąrašą atlyginimo didėjimo tvarka, tai šis skaičius (861 euras per mėnesį) atsiranda sąrašo viduryje. Pusė darbuotojų Maximoje uždirba mažiau, negu 861 eurą per mėnesį.

 


Klausimas apie teisėtus verslo savininko grąžos lūkesčius

 "Ko gero, į šį klausimą sunku atsakyti dėl skirtingo sąvokų supratimo. Paprastai verslininkai  prasitaria apie EBITDA ar grynojo pelno maržą (pelningumą). Žinoma, tai svarbus rodiklis, tačiau marža vartojama apibrėžti pelno santykį su pardavimais, bet ne savininko investuotu ar pritrauktu kapitalu.

„Kapitalas“ – tai finansavimo šaltinis, įneštas (ar paliktas įmonėje) savininkų ar pasiskolintas iš išorės.  Kiekvienas iš šaltinių turi savo kainą – savininkas gali gauti dividendus, o už paskolas mokamos palūkanos. Įmonės vadovo atžvilgiu, išorės finansavimas gali būti net patrauklesnis, nes palūkanos paprastai būna „pigesnės“ ir mažina apmokestinamąjį pelną, tuo tarpu dividendai, mokami savininkui – ne. Kita vertus, „įsileisti“ banką paprastai nesinori – savininkas, emociškai susijęs su įmone, linkęs pateisinti nesėkmes, tuo tarpu bankas išlieka racionalus – tenori gauti palūkanas ir susigrąžinti paskolintas lėšas.

„Turtas“ – tai pritraukto kapitalo panaudojimas. Vadovas turi pareigą panaudoti įsigytą turtą efektyviai – įsigytas ilgalaikis turtas turi atsipirkti ir generuoti papildomą finansinę naudą, o atsargos ar pirkėjų skolos turi „suktis kuo greičiau“, siekiant minimalaus apyvartinių lėšų poreikio einamosios veiklos vykdymui. Dar daugiau, grynųjų pinigų likutis turi būti pakankamas, siekiant išvengti veiklos netikėtumų, tačiau ne perteklinis.

Vienas iš svarbiausių dalykų, lemiančių savininko lūkesčius yra ... paties savininko polinkis rizikuoti. Tik rizikuodamas gali uždirbti pelno. Kaip pasireiškia savininko polinkis rizikuoti finansuose? Per polinkį skolintis. Didesnė įmonės finansinė skola reiškia potencialius finansinius sunkumus – pasiekus tam tikrą skolos lygį, bankas gali suabejoti įmonės galimybėmis grąžinti paskolas. Kaip valdyti savininko polinkį rizikuoti? Priimant pagrįstus (ir finansiškai naudingus) sprendimus bei derinant skolos ir investicijų atsipirkimo terminus. Viena iš dažniausiai pasitaikančių finansų valdymo klaidų – finansuoti trumpalaikėmis paskolomis projektus, finansinę naudą duodančius vėliau, nei reikia gražinti pasiskolintas lėšas.

Šiuo metu sutariama, kad daugmaž 5 procentų per metus grąža turėtų laikoma įprasta, tenkinančia investuotojų lūkesčius įsigyjant akcijas brandžiose ir likvidžiose akcijų rinkose kaip JAV. Šis dydis šiek tiek keičiasi (krizių metu investuotojų lūkesčiai būna mažesni, pakilimo metu – didesni), tačiau per dešimtmečius svyruoja nereikšmingai.

Dažnas šių žinių panaudojimas – suformuotus teisėtus savininko grąžos lūkesčius perduoti įmonės vadovui, kaip siekiamą tikslą, greta įprastinių pardavimų ir pelno tikslų. Atitinkamai, vadovas, priimdamas sprendimus dėl verslo plėtros ar investicijų, turėtų atsižvelgti į teisėtus savininko lūkesčius grąžai kaip nuosavo kapitalo kainą. Tai reiškia, kad investuotos lėšos į verslo plėtrą ar investicijos turi uždirbti daugiau finansinės naudos nei kainuoja pritrauktas kapitalas (įskaitant skolintą). Tik tokiu atveju bus sukurta pridėtinė vertė.

Autorius - Nerijus Datkūnas yra „Finance United“ partneris, įmonių valdymo profesionalas, strategijos, bendrovių valdysenos ir įmonių finansų konsultantas, „Verslo žinių“ akademijos lektorius."

Aišku, posovietiniam Lietuvos verslininkui tokia grąža netinka. Pirkti automobilį verslo vardu ir naudoti jį kaip savo, nusukinėti mokesčius kitais būdais, pardavinėti baldus už Vakarų kainas, o mokėti mažyčius lietuviškus atlyginimus ir dažnai vokeliuose - va čia tai tikras lietuviškas posovietinis verslas ir tikroji jo grąža.