Laikas ir Lietuvai sumažinti bereikalinga didžiules išlaidas ginklams

 "Nedaugelis žiniasklaidos priemonių pastebėjo, tačiau JAV Baltieji rūmai siūlo fiskalinį 2022 m. Pentagono biudžetą, kurio vertė yra 715 mlrd. dolerių. Tai padidėjo 1,6 proc., Palyginti su 2021 m. 704 mlrd. Ne  gynybos vidaus išlaidos padidės 16 proc., švietimo departamento - padidės 41 proc., sveikatos ir žmogiškųjų paslaugų - 23 proc., o plinkos apsaugos agentūroz- 21 proc. Ponui Bidenui pasiūlius atskirą 2,3 trln. dolerių „infrastruktūrai“, jūs manote, kad Pentagonas bus įtrauktas. Orlaiviai ir jūrų laivai yra labiau pateisinami, kaip viešieji darbai, o ne subsidijos „Teslų“ pirkimui. Ponas Bidenas sąmoningai pareiškia apie savo partijos politinius prioritetus: sviestas ir daugiau sviesto, bet ginklams mažiau “[1].

 1. Biden's Defense Budget Squeeze
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]19 Apr 2021: A.16.

It is time also for Lithuania to reduce unnecessary huge spending on weapons

"Few in the media have noticed, but the White House is proposing a fiscal 2022 Pentagon budget of $715 billion. That's a 1.6% increase from 2021's $704 billion, but it's a cut in the military's spending power assuming likely inflation of more than 2%. Non-defense domestic discretionary spending will surge 16%, with the Education Department rising 41%, Health and Human Services 23% and the Environmental Protection Agency 21%.

With Mr. Biden proposing a separate $2.3 trillion for "infrastructure," you'd think the Pentagon would be included. Aircraft and naval ships are certainly more justified as public works than subsidies to buy Teslas. Mr. Biden is making a conscious statement about his party's political priorities: butter and more butter, but less for guns." [1]

1.  1. Biden's Defense Budget Squeeze
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]19 Apr 2021: A.16.

Plepūs italai nemoka vogti

 Tai teigia konservatorių/liberalų Vyriausybės Lietuvoje ministrė Gintarė Skaistė. Girdi, plepūs italai bandė pavogti Europos Sąjungos dalijamus milijardus eurų, bet išplepėjo, todėl Italijos vyriausybė krito. Anot ministrės, konservatorių/liberalų Vyriausybė Lietuvoje nori ir tuos milijardus eurų išvogti, ir valdžioje likti, todėl daro tai su lietuvišku sumanumu: dalinasi milijardus eurų slaptai.

Daug, labai daug gražių ir labai brangių automobilių tuoj bus statomi Vilniaus gatvėse. Moka žmonės gyventi...

Kodėl ilginti išėjimo į pensiją amžių iki 72 metų Lietuvoje nerealu?

 „Mes turime kitą problemą, kad sulaukę pensinio amžiaus Lietuvoje žmonės gyvena trumpai. Bendrai mūsų gyvenimo trukmė yra menka. Būdavo sakoma, kad paprastai dvidešimt metų žmonės ruošiasi darbui, keturiasdešimt metų dirba, ir po to dvidešimt metų jau ilsisi senatvėje nedirbdami ir gaudami pensiją. Tai Lietuvos gyventojai, ypač vyrai, sulaukę 65 metų pagyvena dar tik 15 metų. Daugumoje išsivysčiusių šalių – iki 20-21 metų. Mūsų vyrai sulaukę pensinio amžiaus gyvena trejais penkeriais metais trumpiau“, – kalbėjo R. Lazutka.

Kaip gyveno tarybiniai pensininkai?

"User Avatar trolių fabrikas - 

 

Jei tokiu drastišku tonu kalba vienos SĄJUNGOS atstovai, kodėl, PALYGINIMUI, neprisiminus buvusios SĄJUNGOS (TSRS), kuria kaip SIAUBINGIAUSIU dalyku nuolat gąsdinama jaunoji karta, rodiklių? Pensijinis amžius moterims -55 metai, vyrams -60 (tam tikrų profesijų atstovams dar mažesnis). Vidutinė senatvės pensija - 70 rublių (max -120), dabartiniu kursu - 210 Eur (360). 

 

3 kambarių buto komunaliniai mokesčiai ~ 5-10 rublių. Baltos duonos batono kaina - 0,11 rub, juodos - 0,28. 1litras pieno - 0,30 rub. 

 

Pensininkas TURĖJO GALIMYBĘ ne tik išgyventi bet dar šiek tiek ir PASITAUPYTI (!). Konteineriuose niekas nesirausė. 

 

PS. pateikiau informaciją tiesiog apmąstymui, ypač jaunąjai kartai, kuri viską "ŽINO" iš dabartinių vadovėlių, o ne tam, kad jausčiau dideles simpatijas dabartinei Rusijos politikai."

 

„Tu gyveni tik vieną kartą“

 Jei šis judėjimas turi šūkį, tai tas šūkis yra: "“you only live once” (angl.),   sutrumpintai: „YOLO“ - „tu gyveni tik vieną kartą“. Bijodami šio judėjimo, darbdaviai bando pakelti moralę ir užkirsti kelią perdegimui. „LinkedIn“ neseniai daugumai savo darbuotojų suteikė apmokamą poilsio savaitę, o „Twitter“ darbuotojams buvo suteikta papildoma laisva diena per mėnesį pasikrauti pagal programą, vadinamą #DayofRest. „Credit Suisse“ savo jaunesniems bankininkams skyrė 20 000 dolerių „gyvenimo būdo pašalpą“, o kita Volstryto įmonė Houlihanas Lokey daugeliui savo darbuotojų suteikė atostogas su visomis išlaidomis darbdavio apmokėtomis. 

Algos pakėlimai ir laisvas laikas gali įtikinti kai kuriuos darbuotojus likti vietoje. Tačiau kitiems problema yra sąstingis, o vienintelis sprendimas yra radikalūs pokyčiai. "Jaučiasi, kad pastarąjį dešimtmetį buvome taip užsisklendę karjeroje, ir tai yra mūsų galimybė tai pakeisti", - sakė 29-erių Nate Moseley, pirkimų vadybininkė iš pagrindinio drabužių mažmenininko. 

Nusivylę darbuotojai, turintys pinigų, visada ieškojo sielos peno. Ir gali būti, kad kai kurie iš šių YOLOers sugrįš į stabilias darbo vietas, jei išleis savo santaupas arba jei nauji jų darbai neišdegs. Tačiau drąsi dvasia, regis, užkrėtė net ir tuos, kurie vengia rizikuoti, kurie dažniausiai laikosi karjeros laiptų. Iš dalies taip yra todėl, kad šiais laikais daugiau žmonių gali sau leisti rizikuoti. Stimulo išmokos, padidintos nedarbo išmokos ir vertybinių popierių rinkos bumas daugeliui darbuotojų suteikė didesnius saugos tinklus. Daugelyje sektorių dabar labai trūksta darbo jėgos, o tai reiškia, kad tose srityse dirbantys darbuotojai gali lengvai susirasti naują darbą, jei to reikia. (Ne visa tai yra aukštųjų technologijų sritis; pavyzdžiui, daugelis restoranų ir sunkvežimių kompanijų stengiasi užpildyti atviras darbo vietas.) JAV vasario mėnesį darbo vietų skaičius išaugo iki dvejų metų rekordo, o ekonomistai ir verslo savininkai tikisi didesnės apyvartos mėnesiams į priekį, kai pandemijos metu likę darbuotojai iš jų bunkerių pradeda lįsti. 

Tačiau atrodo, kad daugelis šių sprendimų yra susiję su gilesniu kartų nusivylimu ir nuojauta, kad ekonomika keičiasi taip, kad atlygintų išprotėjusiems ir nubaustų atsargius. 

 Keli 20–30 metų žmonės - daugiausia tie, kurie lankė geras mokyklas, dirba aukšto prestižo industrijose ir niekada nebus priskirti „būtiniausiems darbuotojams“ - man pasakė, kad pandemija sunaikino jų tikėjimą tradiciniu baltos apykaklės karjeros keliu. Jie stebėjo, kaip jų savarankiškai mąstantys bendraamžiai praturtėjo prisijungdami prie startuolių ar lošdami su kriptovaliutomis. Tuo tarpu jų viršininkai skandino juos kasdieniame darbe arba bandė automatizuoti jų darbą ir paprasčiausiai nesugebėjo jų palaikyti vienais sunkiausių gyvenimo metų pandemijos laikais“. 

Lietuvos darbdaviai pasinaudojo korumpuotais socdemais ir kitais politikais, kad atimti iš dirbančiųjų keturias darbdavio apmokamas atostogų dienas paskutinio Darbo kodekso priėmimo metu. Tai kvailiausias sprendimas, jei tikėtis išsaugoti gabiausius jaunus dirbančiuosius Lietuvoje. Socdemai daugiau niekada nepateks į valdžią. Lietuvos darbdaviai niekada neturės gabios ir veržlios darbo jėgos, reikalingos, kad praturtėti be korupcijos.

"You only live once"

"If this movement has a rallying cry, it’s “YOLO” — “you only live once.” Fearful of an exodus, employers are trying to boost morale and prevent burnout. LinkedIn recently gave the majority of its employees a paid week off, while Twitter employees have been given an extra day off per month to recharge under a program called #DayofRest. Credit Suisse gave its junior bankers $20,000 “lifestyle allowances,” while Houlihan Lokey, another Wall Street firm, gave many of its employees all-expenses-paid vacations.

Raises and time off may persuade some employees to stay put. But for others, stasis is the problem, and the only solution is radical change.

“It feels like we’ve been so locked into careers for the past decade, and this is our opportunity to switch it up,” said Nate Moseley, 29, a buyer at a major clothing retailer.

Disillusioned workers with money to spare have always gone soul-searching. And it’s possible that some of these YOLOers will end up back in stable jobs if they spend through their savings, or their new ventures fizzle. But a daredevil spirit seems to be infecting even the kinds of risk-averse overachievers who typically cling to the career ladder.

In part, that’s because more people than ever can afford to take a risk these days. Stimulus checks, enhanced unemployment benefits and a stock market boom have given many workers bigger safety nets. Many sectors now face severe labor shortages, meaning that workers in those fields can easily find new jobs if they need them. (Not all of these are high tech; many restaurants and trucking companies, for example, are struggling to fill open jobs.) U.S. job openings rose to a two-year high in February, and economists and business owners expect more turnover in the months ahead, as workers who stayed put during the pandemic start emerging from their bunkers.

But many of these decisions seem related to a deeper, generational disillusionment, and a feeling that the economy is changing in ways that reward the crazy and punish the cautious.

Several people in their late 20s and early 30s — mostly those who went to good schools, work in high-prestige industries and would never be classified as “essential workers” — told me that the pandemic had destroyed their faith in the traditional white-collar career path. They had watched their independent-minded peers getting rich by joining start-ups or gambling on cryptocurrencies. Meanwhile, their bosses were drowning them in mundane work, or trying to automate their jobs, and were generally failing to support them during one of the hardest years of their lives."

Lithuanian employers took advantage of corrupt Social - democratic party and other politicians to deprive employees of four days of employer-paid leave at the time of the last adoption of the Labor Code. This is the stupidest decision if you expect to keep the most talented young workers in Lithuania. The Social - democratic party will never come to power again. Lithuanian employers will never have the talented and energetic workforce needed to get rich without corruption.