Small farms outdo big ones on biodiversity — and crop yields

"Large-scale farms account for most of the global food supply, but smallholdings protect species and are just as profitable.

Small farms tend to be more productive and biodiverse than large ones, and are roughly as profitable and resource-efficient.

Worldwide, 84% of farms are less than 2 hectares in size. Many policymakers and scientists argue that these smallholdings outperform large industrial operations — which provide the bulk of the world’s food — on a range of environmental and socioeconomic measures. Vincent Ricciardi and his colleagues at the University of British Columbia in Vancouver, Canada, analysed 118 studies conducted over 50 years across 51 countries to assess how farm size affects outcomes other than food production.

The team found that small farms have higher yields than large ones do, perhaps owing to the increased availability of family labour. Smaller farms also tend to have more crop diversity, as well as higher non-crop biodiversity. That’s probably because, compared with industrial farms, modest farms rely less on insecticides, cover more-diverse landscapes and have more field edges between crops and non-cultivated land.

The authors suggest that supporting small farms boosts food production while providing important humanitarian and ecological benefits." [1]

The European Union cannot continue to fund large-scale agriculture, which is highly polluting. As a result, these farms are facing bankruptcy:

 "In Lithuania, the average farm is about 200 hectares and its income, if we just follow the requirements of the Green Course and do not use modern technologies, will fall by 20-30%. It is fortunate that these calculations were commissioned by the European Parliament and carried out by the French, so far they are practically the only serious study, and another by the US Department of Agriculture. and we will lose 25%, which means collapse. How much does a 200-hectare farm need to invest to adapt to the new requirements? Such a farm needs to buy three modern units: a sprayer, a fertilizer and a seeder, which would cost about 500 thousand. euros. Obviously, the farmer simply cannot do it from his own funds. Such a farm earns an average of 300 euros per hectare, which is 60 thousand per year from which the farmer's family has to live. After some hesitation, he can give 20 - 30 thousand EUR of these funds so they may be used for investments. But the problem is that you have to constantly get into debt and constantly buy land without which you can not work."

  If we want to have strong agriculture in Lithuania, we must ensure the support of the Lithuanian state for small farms now, without waiting for them to die out altogether. 

1. Higher yields and more biodiversity on smaller farms. Vincent Ricciardi, Zia Mehrabi, Hannah Wittman, Dana James & Navin Ramankutty,
Nature Sustainability (2021), Published: 25 March 2021

Kodėl šiuolaikinės pastatų ventiliavimo sistemos neapsaugo mus nuo virusų?

„PSO rekomenduoja minimalų vėdinimo greitį - 6–12 oro pokyčių - pakeičiant visą oro kiekį kambaryje - per valandą, kad būtų išvengta patogenų pernešimo sveikatos priežiūros įstaigose, tačiau mažesnį vėdinimo greitį kitose vietose. Amerikos šildymo, šaldymo ir oro kondicionavimo inžinierių draugija (ASHRAE) nustato minimalius oro kokybės standartus patalpose. Rekomenduojami tikslai yra vos 0,35 oro pokyčiai per valandą namuose, 2–3 biuruose, 5–6 mokyklose ir 6–12 ligoninėse. Nedaug pastatų, ypač švelnesniame klimate, pavyzdžiui, Vokietijoje, turi pakankamai galingas sistemas, kad galėtų 100% naudoti lauko orą. Daugumai biurų patalpų ir klasių visame pasaulyje tiekiamas tik 20% lauko oro, o likusi dalis yra recirkuliuojama, siekiant sutaupyti energijos, reikalingos šildymui ir vėsinimui. "[1]

1. Nature 592, 22-25 (2021)

Why do modern building ventilation systems not protect us from viruses?

 "The WHO recommends a minimum ventilation rate of 6–12 air changes — in which the entire volume of air in the room is replaced — per hour to prevent airborne transmission of pathogens in health-care facilities, but a lower rate of air changes for other venues. The American Society of Heating, Refrigerating and Air-Conditioning Engineers (ASHRAE) establishes minimum standards for indoor air quality. Recommended targets are as low as 0.35 air changes per hour for homes, 2–3 for offices, 5–6 for schools and 6–12 for hospitals.

Few buildings, especially in milder climates such as in Germany, have systems powerful enough to use 100% outside air. Most office spaces and classrooms around the world are supplied with just 20% outside air, with the remainder recirculated to save on energy consumption for heating and cooling." [1]

1. Nature 592, 22-25 (2021)

Šimtai Ukrainoje žygiuoja pagerbti nacių SS karius

  „Šimtai ukrainiečių trečiadienį dalyvavo Kijeve vykusiame neonacių žygyje, švenčiančiame nacių SS karius, sukeldami pasmerkimą iš viso pasaulio. Teisėtai surengtas žygis paminėjo 78-ąsias SS Galicijos - pajėgų, įkurtų vokiečių okupacijos metu, daugiausia ukrainiečių ir vokiečių savanorių, norėjusių imtis ginklo nacistinei Vokietijai ginti, sukūrimo jubiliejų. 

SS, karinė Hitlerio nacių partijos atšaka, buvo jėga, atsakinga už holokaustą. Maždaug 300 žygeivių nešė Galicijos divizijos liūtais puoštą vėliavą, taip pat Ukrainos nacionalistų organizacijos vėliavas. Žygis seka žymiai didesnę tokią demonstraciją, įvykusią prieš dieną Lvovo mieste. 2000-ųjų pradžioje Ukrainos nacionalistai gavo kolaborantų valstybinį pripažinimą, jų garbinimas kaip didvyrių išaugo po 2014 m. karo su Rusija. 

Vokietijos ambasada Kijeve pasmerkė eiseną. „Waffen SS daliniai dalyvavo sunkiausiuose karo nusikaltimuose ir holokauste per Antrąjį pasaulinį karą. Jokios savanorių organizacijos, kovojančios ir dirbančios Ukrainos labui, šiandien neturėtų būti su jomis susijusios “, - trečiadienį savo „Twitter“ puslapyje rašė Vokietijos ambasadorė Ukrainoje Anka Feldhusen."

Hundreds in Ukraine March to Honor Nazi SS Soldiers

"Hundreds of Ukrainians attended a neo-Nazi march celebrating Nazi SS soldiers in Kiev on Wednesday, sparking condemnation from around the world.

The Embroidery March, which was conducted legally, marked the 78th anniversary of the creation of the SS Galicia, a force set up under German occupation of predominantly Ukrainian and German volunteers who wished to take up arms for Nazi Germany.

The SS, the military branch of Hitler’s Nazi Party, was the force responsible for the Holocaust.

About 300 marchers carried the Galicia division’s lion-emblazoned banner as well as flags of the Organization of Ukrainian Nationalists. The march follows a much larger one a day before in the city of Lviv.

Ukrainian nationalists received state recognition in the early 2000s for collaborators as heroes for their actions against the Soviet Union. According to the Jewish Telegraphic Agency, the popularity of the collaborators has increased dramatically since the 2014 war with Russia.

The German Embassy in Kiev condemned the march.

“Waffen SS units participated in the worst war crimes and the Holocaust during World War II. No volunteer organizations fighting and working for Ukraine today should be associated with them,” German Ambassador to the Ukraine Anka Feldhusen wrote on her Twitter page on Wednesday."

Iš kokios skylės išlindo Landsbergių ir liberalų vadovaujama kompanija su jų marichuanos garbinimu?

 "Naujojo antirasizmo uolumas yra atsakas į ilgalaikę liberalios politikos formavimo nesėkmę iš tikrųjų panaikinti rasines spragas. 

#MeToo feminizmo moralizmas, noras permąstyti ar iš naujo apibrėžti sutikimo kontūrus atspindi jausmą, kad, kovojant už seksualinį individualizmą, liberalizmui galų gale teko leisti prievartauti. 

Spiritizuojanti budrumo pusė, pradedant nuo policijos šaudymo aukų martirologijos, baigiant privilegijų prisipažinimais ir uoliomis raganų medžioklėmis, atrodo, kaip bandymas atkurti šventumo jausmą, kurio sekuliarizuotam liberalizmui labai trūksta.

 Pažangus senamadiškų liberalų kaltinimas apgaulingu požiūriu į žodžio laisvę ir laisvas diskusijas, remiasi supratimu, kad tam tikri argumentai (nesvarbu, ar dėl imigracijos, ar dėl rasės, ar dėl lytinės tapatybės) turėtų būti tiesiog nutraukti, kai tik bus pasiektas aktyvistų sutarimas, atrodo, kad tas supratimas yra rezultatas, atsiradęs dėl greitos ir plačios judėjimo dėl tos pačios lyties asmenų santuokos sėkmės, kuri yra pavyzdys, kaip laimėti dar labiau ginčytinais klausimais. 

 Daugelyje šių impulsų, bet ypač paskutiniame, yra įtvirtintas pažadas, kad progresyvūs pokyčiai gali įvykti, kaip tam tikras moralinis pabudimas elito institucijose, o ne per bet kokį dramatišką maištą prieš jas. (Nei Harvardas, nei „Coca-Cola“, nei CŽV neturėjo nieko atsisakyti, kai buvo įtvirtintas Obergefell prieš Hodges sprendimas dėl tos pačios lyties asmenų santuokos.) Tai savo ruožtu paaiškina, kodėl šis idėjų klasteris taip sparčiai žengė į priekį svarbiausiuose Amerikos valdžios rajonuose. 

Nors naujasis progresyvizmas žiauriai žvelgia į mūsų didžiųjų institucijų istoriją, atrodo, kad taip pat žadama, jog tos pačios institucijos gali išsaugoti savo galias, jei tik išpažįsta, atgailauja ir atsiverčia - ir įdarbina savo naujais nariais įvairesnius,  nei anksčiau, žmones.  

Įtampa tarp šio institucionalizmo ir žadėtų radikalių pokyčių galiausiai gali būti naujojo progresyvizmo galas. (Ar gali Ibramas X. Kendi visam laikui išlaikyti savo radikalų prašmatnumą, būdamas akademiniu Silicio slėnio dovanų gavėju?) Arba faktinis radikalių idėjų pritaikymas už saugomų elito erdvių ribų ypač nusikalstamume ir policijos veikloje, gali sukelti gedimus, kurie pralaimės ne tik rinkimus, bet ir sunaikins radikalų vadovaujančias pozicijas įstaigose". 

From what hole did a Landsbergiai- and Liberals-led activities emerge with their marijuana worship?

 "Thus the zeal of the new antiracism is a response to the longstanding failure of liberal policymaking to actually close racial gaps. The moralism of #MeToo feminism, the desire to rethink or redefine the contours of consent, reflects a sense that in championing sexual individualism liberalism had ended up enabling predation. The spiritualizing side of wokeness, from the martyrology of police-shooting victims to the confessions of privilege and the zealous witch hunts, seems like an attempt to restore a sense of the sacred that a secularized liberalism sorely lacks. And the progressive skepticism of old-fashioned liberal appeals to free speech and free debate, the sense that certain arguments (whether on immigration, race or gender identity) should be simply ended once an activist consensus is established, seems to treat the swift and sweeping success of the movement for same-sex marriage as a model for how to win on more controverted issues.

In many of these impulses, but especially the last one, there’s an embedded promise that progressive change can happen as a kind of moral awakening within elite institutions rather than through any kind of dramatic revolt against them. (Neither Harvard nor Coca-Cola nor the C.I.A. had to give up anything when Obergefell v. Hodges was handed down.) Which explains, in turn, why this cluster of ideas has advanced so fast within the key precincts of American power. Even though the new progressivism takes a dire view of our great institutions’ history, it also seems to promise that those same institutions can endure unchallenged in their power, if only they confess, repent and convert — and recruit their new members more intersectionally than before.

The tension between this institutionalism and the promised radical change may eventually be the new progressivism’s undoing. (Can Ibram X. Kendi permanently sustain his radical chic while being an academic recipient of Silicon Valley largess?) Or alternatively, as I suggested in my last column, the actual application of radical ideas outside the protected spaces of the elite, to issues of crime and policing especially, may lead to breakdowns that cost progressives not just an election but their commanding position within the establishment as well."