Konkurencija su Kinija ir JAV: įgyvendindama šią pramonės strategiją Europa turėtų pasivyti

"Galų gale ES vidaus rinkos komisaras Bretonas, matyt, palaikomas Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen, vyravo daugeliu atžvilgių. Komisija nori, kad ES tęstų aktyvesnės pramonės politikos kelią ir aktyviau įsikištų į rinką, kalbama apie tikslinį vyriausybės finansavimą tam tikroms pramonės šakoms, siekiant išlaikyti gamybą ES arba grąžinti ją atgal į Europą. 

To modelis yra baterijų aljansas, apie kurį jau pranešė ankstesnė komisija. Sausio mėn. komisija patvirtino apie 3 milijardus eurų vyriausybės finansavimo, įskaitant Vokietijos lėšas.  

Bretonas taip pat skatina puslaidininkių aljansą, kad padidintų šiuo metu nuolat trūkstančių lustų gamybą ir padidintų ES dalį pasaulinėje gamyboje nuo 10 iki 20 proc. 

Jis dirba aljanse dėl vandenilio. 

Turi būti laikomasi kitų sąjungų, skirtų debesijos programoms, pramoninių duomenų naudojimui, aviacijai be teršalų, farmacijos pramonei ir kosmoso projektams. 

„Aljansai yra fantastiška priemonė“, - pabrėžia Bretonas. Pasak Bretono, koronos krizė parodė, kaip pavojinga yra tada, kai ES tampa pernelyg priklausoma nuo užsienio tiekimo grandinių. Čia pirmiausia kalbama ne apie Kiniją. „Sužinojome, kad senovės partneriai nebūtinai yra šių dienų partneriai“, - pabrėžė Bretonas, turėdamas omenyje JAV ar Didžiosios Britanijos vakcinų eksporto apribojimus. ES neturėtų būti naivi. 

Todėl Bretonas pavedė atsakingam Komisijos generaliniam direktoratui patikrinti 5200 importuotų produktų, pradedant preliminariu produktu ir baigiant žaliava, visada atsižvelgiant į tai, ar ES per daug priklauso nuo importo. Komisijos vertinimu, taip yra 137 atvejais. Beveik pusė jų yra iš Kinijos, po to seka Vietnamas ir Brazilija. Priklausomai nuo produkto, reikia imtis atsakomųjų priemonių, pavyzdžiui, mūsų pačių žaliavų gavyba, tyrimai, perdirbimas, tiekimo grandinių įvairinimas ar pramonės aljansai. Tačiau priklausomybė iš tikrųjų kelia problemų tik mažiau nei 30 produktų, pabrėžė Dombrovskis. Būtent į tai ES turi sutelkti dėmesį, - reikalavo jis ir tai darydamas lengvai atsiskyrė nuo Bretono. 

Tačiau Bretonas neturi tikėtis jokio federalinės vyriausybės pasipriešinimo. Ekonomikos ministras Peteris Altmaieris (CDU) jau seniai pritaria požiūriui, kad ES turėtų tapti autonomiškesnė su pramonės aljansais. Vokietijos pramonės federacija (BDI) gyrė komisiją: „Tinkamesnis svertas yra didesnis atsparumas ir didesnė parama ekologinei ir skaitmeninei transformacijai“. 

Be to, Kinijoje daugelio svarbiausių pramonės šakų įmones labai subsidijuoja valstybė. „Jei ES tiesiog tai priims, tai ilgainiui ji bus palikta užpakalyje“, - perspėja Manheimo universiteto ekonomikos profesorius Haraldas Fadingeris. Per ilgai komisija buvo naivi, kad rinka tai sutvarkys “. 

Kur čia Lietuvos vieta šiuose planuose? Darysime vokiečiams pigius baldus ir žodžiais kariausime su rusais? O gal užteks smegenų persitvarkyti ir sudalyvauti farmacijos alianse? Tam reikėtų dabar pradėti nuo universitetų.

 

Competition with China and the USA: With this industrial strategy Europe should catch up

  "In the end, EU Internal Market Commissioner Breton - apparently with the backing of Commission President Ursula von der Leyen - prevailed in many ways. According to the Commission's wishes, the EU should continue on the path to a more active industrial policy and intervene more strongly in the market, it is about the targeted government funding of certain branches of industry in order to keep production in the EU or to bring it back to Europe. 

  The model for this is the battery alliance, which the previous commission already announced. The Commission approved around 3 billion euros in government funding - including from Germany - in January. 

Breton is also driving a semiconductor alliance to boost production of the currently chronically scarce chips and to increase the EU's share of global production from 10 to 20 percent. 

He's working on an alliance for hydrogen. 

Other alliances for cloud applications, the use of industrial data, emission-free aviation, the pharmaceutical industry and space projects are to follow. 

“Alliances are a fantastic tool,” emphasizes Breton. According to Breton, the corona crisis has shown how dangerous it is when the EU becomes too dependent on foreign supply chains. This is not primarily about China. "We have learned that the partners of yore are not necessarily the partners of today," emphasized Breton, referring to the export restrictions for vaccines by the USA or Great Britain. The EU shouldn't be naive. 

Breton has therefore commissioned the responsible directorate-general within the Commission to check 5,200 imported products, from the preliminary product to the raw material - always from the point of view of whether the EU is too dependent on imports. According to the Commission, this is the case for 137. Almost half of them come from China, followed by Vietnam and Brazil. Depending on the product, countermeasures need to be taken, for example through our own extraction of raw materials, research, recycling, diversification of supply chains or industrial alliances. However, the dependency is only really problematic for just under 30 products, emphasized Dombrovskis. This is what the EU must concentrate on, he demanded, and in doing so easily differentiated itself from Breton. 

However, Breton does not have to expect any resistance from the federal government. Economics Minister Peter Altmaier (CDU) has long supported the approach of making the EU more autonomous with industrial alliances. The Federation of German Industries (BDI) praised the commission: "More resilience and more support in the ecological and digital transformation are the right levers." In addition, Chinese companies in key industries are heavily subsidized by the state. 

“If the EU just accepts it, then it will be left out in the long run,” warns Harald Fadinger, economics professor at the University of Mannheim. For too long the commission has been naïve that the market will fix it." 

Where is Lithuania's place in these plans? Will we make cheap furniture for the Germans and fight the Russians in words? Or maybe we will have enough brains to reorganize our life and participate in the pharmaceutical alliance? This should start now with universities.

Startuoja D. Trumpo komunikacijos platforma

 "Donaldas Trumpas, buvęs JAV prezidentas, antradienį paleido savo komunikacijos platformą, kuri, anot jo, bus „vieta laisvai ir saugiai kalbėti“.

 D. Trumpo platforma pavadinta „From the Desk of Donald J. Trump“ (liet. „Nuo Donaldo J. Trumpo stalo“). Kol kas joje – tik keli paties prezidento, sulaukusio net dvejų apkaltų, įrašai.

 „Twitter“ jis turėjo 88 mln. sekėjų ir dažnai šiame socialiniame tinkle pliekdavo savo kritikus ar skelbdavo apie svarbius politikos ar personalo pokyčius.

Nuo sausio pabaigos, kai D. Trumpas paliko Vašingtoną ir sugrįžo į namus savo privačiame kurorte „Mar-a-Lago“ Floridoje, buvęs prezidentas daugiausia vengė viešumos ir tik retkarčiais išplatindavo pranešimų spaudai.

Šie, beje, irgi yra skelbiami jo svetainėje. Platformoje „Nuo Donaldo J. Trumpo stalo“ vartotojai taip pat gali pasidalinti ten skelbiamais įrašais savo „Twitter“ bei „Facebook“ paskyrose. Tam prie kiekvieno įrašo pateikiami atitinkami mygtukai. Tačiau platforma neturi funkcijos, leidžiančios vartotojams atsakyti ar kitaip bendrauti su D. Trumpu.

Jasonas Milleris, D. Trumpo vyresnysis patarėjas, šiemet kovą minėjo, kad nauja socialinės žiniasklaidos platforma jau ruošiama. Tačiau antradienį savo „Twitter“ paskyroje jis parašė, kad naujoji svetainė nėra ta socialinės žiniasklaidos platforma, apie kurią jis anksčiau kalbėjo. Esą naujienų dar bus.

BBC žiniomis, svetainę „Nuo Donaldo J. Trumpo stalo“ kūrė buvusio jo kampanijos vadovo Brado Parscale'o skaitmeninių paslaugų bendrovė „Campaign Nucleus“."

Visi Seime nori kanapių parūkyti

 Bet bijo. Tai svarbiausia šių dienų Seimo problema. Maro metu visada atsiranda linksmų žmonių. Mūsų Seimas - išimtinai iš tokių linksmuolių.

Bene garsiausias kovinis pasitraukimas Afganistano istorijoje įvyko Pirmojo Anglijos ir Afganistano karo pabaigoje 1842 m.

 "Tas konfliktas prasidėjo nuo įtikinamos Didžiosios Britanijos pergalės 1839 m. ir įkuriant britams draugišką vyriausybę. Tačiau ta vyriausybė žlugo, todėl prasidėjo sukilimas Kabule. Kaip ir šiandien JAV armija, britai atsidūrė geografiškai izoliuoti neprieinamoje vietovėje ir užsitikrino iš priešininkų palankias sąlygas pasitraukti, tačiau, kai jų kolona - maždaug 16 500 kareivių ir stovyklos pasekėjų - paliko Kabulo vartus pakeliui į Jalalabadą, afganai nusileido žemyn nuo kalnų, išskerdė visus, išskyrus vieną: armijos chirurgą Williamą Brydoną. Kai daktaras Brydonas - pirmasis Vienintelis Išsigelbėjęs - prijojo ant žirgo prie Džalalabado vartų, pats būdamas šalia mirties, nes buvo nuplėšta dalis jo kaukolės, sargyba paklausė jo, kur yra armija, į ką jis atsakė: „Aš esu armija."" 

Perhaps the most famous fighting withdrawal in Afghan history came at the end of the First Anglo-Afghan War in 1842.

 "That conflict began with a resounding British victory, in 1839, and the installation of a sympathetic government. But that government collapsed, leading to an uprising in Kabul. Like the U.S. Army today, the British found themselves geographically marooned, and secured favorable terms for withdrawal from their adversaries, but when their column — around 16,500 soldiers and camp followers — left the gates of Kabul on their way to Jalalabad, the Afghans descended, slaughtering all except one: an army surgeon, William Brydon. When Dr. Brydon — the original Lone Survivor — arrived on horseback at the gates of Jalalabad, near death himself, with part of his skull sheared off, a sentry asked him where the army was, to which he responded, “I am the army.”"

Maži ūkiai pralenkia didelius ūkius pagal biologinės įvairovės ir pasėlių derlingumo rodiklius

 „Didelės apimties ūkiai sudaro didžiąją pasaulio maisto atsargų dalį, tačiau mažos valdos saugo rūšis ir yra tokios pat pelningos. Maži ūkiai paprastai būna produktyvesni ir biologiškai įvairesni, nei dideli, ir yra maždaug tokie pat pelningi ir efektyviai naudojantys išteklius. 

Visame pasaulyje 84% ūkių yra mažesni nei 2 hektarai. 

Daugelis politikos formuotojų ir mokslininkų teigia, kad šios mažos valdos, vykdydamos įvairias aplinkos ir socialines bei ekonomines priemones, lenkia dideles pramonines operacijas, kurios teikia didžiąją dalį pasaulio maisto. Vincentas Ricciardi ir jo kolegos iš Britų Kolumbijos universiteto Vankuveryje, Kanadoje, išanalizavo 118 tyrimų, atliktų per 50 metų 51 šalyje, siekiant įvertinti, kaip ūkio dydis veikia kitus, nei maisto gamybos, rezultatus. 

Komanda nustatė, kad mažų ūkių derlius yra didesnis, nei didelių, galbūt dėl šeimos darbo jėgos naudojimo. Mažesni ūkiai taip pat pasižymi didesne pasėlių įvairove, taip pat didesne ne pasėlių biologine įvairove. Taip yra tikriausiai todėl, kad, palyginti su pramoniniais ūkiais, kuklūs ūkiai mažiau pasikliauja insekticidais, apima įvairesnius kraštovaizdžius ir turi daugiau lauko kraštų tarp pasėlių ir nedirbamos žemės. 

Autoriai teigia, kad parama mažiems ūkiams skatina maisto gamybą, tuo pat metu teikiant svarbią humanitarinę ir ekologinę naudą “[1].

Europos Sąjunga negali toliau tęsti dosnų aplinką smarkiai teršiančių didelių žemės ūkių finansavimą. Todėl šiems ūkiams gręsia bankrotas:

  "Lietuvoje vidutinis ūkis apie 200 hektarų ir jo pajamos, jei tiesiog laikysimės Žaliojo kurso reikalavimų ir nenaudosime modernių technologijų, kris 20 – 30 proc. Kiek tiksliai niekas nežino, nes į mūsų raginimus valdžiai padaryti kaštų ir naudos analizę ar poveikio vertinimą niekas neatsiliepė. Viskas daroma „iš lubų“. Visa laimė, kad šiuos skaičiavimas užsakė Europos Parlamentas ir prancūzai juos atliko. Kol kad tai praktiškai vienintelė rimta studija. Kita atlikta JAV žemės ūkio departamento. Abiejų tyrimų išvada paprasta – mažėjimas apie 25 proc. Jei ūkio pelningumas siekia 10 proc., o mes prarasime 25 proc. tai reiškia žlugimą.

Kiek 200 ha ūkiui reikia investuoti, kad prisitaikytų prie naujų reikalavimų?– Tokiam ūkiui reikia įsigyti tris modernius agregatus: purkštuvą, tręštuvą ir sėjamąją, kurie kainuotų apie 500 tūkst. eurų. Akivaizdu, kad ūkininkas iš savo lėšų to padaryti tiesiog negali.Toks ūkis vidutiniškai iš hektaro uždirba 300 eurų, tai 60 tūkst. eurų per metus iš kurių turi pragyventi ūkininko šeima. Dantis sukandęs jis gali skirti 20 – 30 tūkst. eurų iš šių lėšų gali skirti investicijomis. Tačiau problema, kad tenka nuolat lįsti į skolas ir nuolat pirkti žemę, be kurios negali dirbti."

Jei norime turėti stiprų žemės ūkį Lietuvoje, turime užtikrinti Lietuvos valstybės paramą mažiems ūkiams jau dabar, nelaukdami, kol jie visai išmirs.

1. Higher yields and more biodiversity on smaller farms. Vincent Ricciardi, Zia Mehrabi, Hannah Wittman, Dana James & Navin Ramankutty,
Nature Sustainability (2021), Published: 25 March 2021