Pleasure boats no longer find enough space in Klaipėda - sailors are already worried about the current situation

 

 Good life in Lithuania. Those yachts bought using our tax money. The yachts are utilized to transport cheeses to rural shops. Therefore, owners do not pay any more taxes.  

We are idiots with a lot of street smarts.

Klaipėdoje nebetelpa pramoginiai laivai – buriuotojai dėl esamos situacijos jau yra sunerimę

Geras gyvenimas Lietuvoje. Tos už mūsų mokesčių pinigus pirktos jachtos naudojamos išvežioti sūrius po kaimo parduotuves. Todėl mokesčiai už jas nemokami.

Mes esame labai gudrūs durniai.

M. Majauskas: state-supported companies also bought boats and yachts

 "Companies that suffered from quarantine restrictions and received state support bought not only luxury cars, but also pleasure boats, jet skis, yachts, catamarans, says Mykolas Majauskas, Chairman of the Seimas Budget and Finance Committee. According to M. Majauskas, the value of such purchases amounts to millions of euros, and they were acquired by companies that have nothing to do with water transport or entertainment activities - real estate, construction, tobacco production, cargo transportation companies, law firms. About half of them are recognized as victims of quarantine restrictions. 

 "During the pandemic, legal entities purchased more than 100 pleasure boats, catamarans, jet skis, yachts, sometimes worth millions of euros," Majauskas said at a press conference in the Seimas on Monday. "More than half have been officially recognized as affected by the coronavirus crisis, and most have received support." According to him, such data were provided by the Lithuanian Transport Safety Administration.

 "Why do these companies need such purchases, if it is not related to their direct activities?" The chairman of the Seimas committee discussed. He stressed that the costs of acquiring and maintaining such assets are included in the operating costs of companies, thus recovering value added tax and reducing income tax. These assets are often used for personal needs, but, according to M. Majauskas, the received benefits are not accounted for as income in kind and personal income tax is avoided. 

After M. Majauskas spoke about possible cases of abuse by companies, when they received luxury cars after receiving state support, a list of companies appeared in the media. It includes companies that in 2020-2021 purchased cars of value more than 50,000 Euros for some brands and received some state support. At a press conference on Monday, M. Majauskas pointed out that the published lists have nothing to do with the lists held by the State Tax Inspectorate (STI), which were not made public, but presented several cases. 

For example, a pet food company recognized as a victim of COVID-19 received a grant of more than € 20,000 to save jobs and bought a jet ski worth € 17,000. The sewing services company, also on the list of victims, bought a luxury ship costing hundreds of thousands of euros after receiving a subsidy of EUR 20,000 for downtime and job maintenance. The company, which sells sanitary equipment, received a subsidy of EUR 3,000 for micro-enterprises and purchased a jet ski costing EUR 14,000. "We will ask the State Tax Inspectorate to find out whether the costs of acquiring and maintaining luxury property are not included in operating costs or whether the property is used for private needs or whether the support has not been abused," said the head of the Seimas committee. 

He underlined, among other things, that luxury assets, which have nothing to do with their activities, are purchased by companies in their own name every year. 2019 such acquisitions were 80-90 per year, in 2020 - 109. "Growth of 20% a year," he stressed. 

M. Majauskas: valstybės remiamos įmonės pirko ir katerių, jachtų

"Nuo karantino suvaržymų nukentėjusios ir valstybės paramą gavusios įmonės pirko ne tik prabangių automobilių, bet ir pramoginių katerių, vandens motociklų, jachtų, katamaranų, sako Mykolas Majauskas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas.

Pasak M. Majausko, tokių pirkinių vertė siekia milijonus eurų, o juos įsigijo su vandens transporto ar pramogų veikla nieko bendra neturinčios įmonės – nekilnojamojo turto, statybos, tabako gamybos, krovinių pervežimo įmonės, advokatų kontoros. Maždaug pusė jų yra pripažintos nukentėjusioms nuo karantino suvaržymų.    


„Pandemijos metu juridiniai asmenys įsigijo daugiau kaip 100 pramoginių katerių, katamaranų, vandens motociklų, jachtų, kurių vertė kartais siekia ir milijonus eurų, – Seime spaudos konferencijoje pirmadienį sakė M. Majauskas. – Daugiau kaip pusė yra oficialiai pripažintos nukentėjusios nuo koronaviruso krizės, todėl dauguma jų sulaukė paramos.“

Pasak jo, tokius duomenis pateikė Lietuvos transporto saugos administracija.

„Kam šioms įmonėms reikalingi tokie pirkiniai, jeigu tai nėra susiję su jų tiesiogine veikla?“ – svarstė Seimo komiteto pirmininkas.

Jis pabrėžė, kad tokio turto įsigijimo ir išlaikymo išlaidos įtraukiamos į įmonių veiklos sąnaudas, taip susigrąžinant pridėtinės vertės mokestį ir sumažinant pelno mokestį. Šis turtas dažnai naudojamas asmeniniams poreikiams, bet, pasak M. Majausko, gauta nauda neapskaitoma kaip pajamos natūra ir išvengiama gyventojų pajamų mokesčio.

VŽ primena, kad praėjusią savaitę M. Majauskui, prabilus apie galimus įmonių piktnaudžiavimo atvejus, kai gavusios valstybės paramą, jos perka prabangius automobilius, žiniasklaidoje pasirodė ir įmonių sąrašas. Jame atsidūrė bendrovės, kurios 2020–2021 m. įsigijo brangesnių kaip 50.000 Eur kai kurių markių automobilių ir gavusios kai kurią valstybės paramą.


Pirmadienį spaudos konferencijoje M. Majauskas nurodė, kad paskelbti sąrašai neturi nieko bendro su Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) turimais sąrašais, kurie paviešinti nebuvo, tačiau pateikė kelis atvejus.

Pavyzdžiui, įmonė užsiimanti naminių gyvūnėlių maisto prekyba, pripažinta nukentėjusia nuo COVID-19, gavo daugiau kaip 20.000 Eur subsidiją darbo vietų išsaugojimui ir įsigijo 17.000 Eur kainuojantį vandens motociklą. Siuvimo paslaugų įmonė, taip pat įtraukta į nukentėjusių sąrašą, gavusi 20.000 Eur subsidiją už prastovas ir darbo vietų išlaikymui, įsigijo šimtus tūkstančių eurų kainuojantį prabangų laivą. Įmonė, prekiaujanti sanitariniais įrenginiais,  gavo 3.000 Eur subsidiją mikroįmonėms ir įsigijo 14.000 Eur kainuojantį vandens motociklą.

„Prašysime Valstybinės mokesčių inspekcijos išsiaiškinti, ar prabangaus turto įsigijimo ir  išlaikymo išlaidos nėra įtrauktos į veiklos sąnaudas ar tas turtas naudojamas privatiems poreikiams, ar nebuvo piktnaudžiaujama parama“, – sakė Seimo komiteto vadovas.    

Jis, be kita ko, pabrėžė, kad prabangų turtą, kuris niekaip nesusijęs su jų veikla, įmonės kasmet perka savo vardu. 2019 m. tokių įsigijimų buvo 80-90 per metus, 2020 metais – 109. 
„Augimas 20% per metus“, – pabrėžė jis."  

Kaip gražiai ir be skrupulų gyvena nieko nesugebantys Lietuvos banditėliai, kontroliuojantys Lietuvos valdžią ir visą valstybę

  “Patogu keliauti, „per gyvenimą užsidirbau“, vežiojami svečiai, o jei visureigis – vežiojamos ir prekės. Tokius paaiškinimus teikia brangių automobilių nupirkusių įmonių vadovai. Verslininkai nelabai supranta, kuo dėta valstybės parama – ją mokėjo darbuotojams, esantiems prastovose.
 
„Delfi“ jau apžvelgė įmones, kurios per pandemiją įsigijo „Ferrari“, „Bentley“ ar „Porsche“ automobilius. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas atkreipė dėmesį į tai, kad dalis valstybės per pandemiją paremtų įmonių rado lėšų prabangiems automobiliams, tačiau duomenų nepaviešina nei parlamentas, nei Valstybinė mokesčių inspekcija.
Šioje publikacije – apžvelgiami pernai įsigyti kiti brangūs įmonių automobiliai. Duomenys paremti įmonės „Abalt“ pateiktais „Regitros“, „Sodros“, Užimtumo tarnybos, Valstybinės darbo inspekcijos ir „Emprekis“ duomenimis.
Vieni brangiausių automobilių, kurie pernai atsidūrė registruose – „Rolls-Royce“ ir „Lamborghini. Abi markės pernai įregistruotos verslininko Beno Gudelio įmonėse.
„Maserati“ pirkusios įmonės vadovai sakosi, kad valstybė jiems niekuo nepadėjo – padėjo tiems žmonėms, kurie yra prastovose.
Vienas brangiausių „Lexus“ kupė modelis „LC500“ – patogu verslo kelionėms.
Valstybės remiamos įmonės pernai pirko daugiau nei šimtą naujų „Range Rover“ automobilių, kurių mažiausios kainos prasideda nuo maždaug 60 tūkst. eurų, o brangiausi kainuoja ir virš 150 tūkst. eurų – paaiškinama, kad tai praktiška ir patikima transporto priemonė, o ne prabanga.
Gudelis: gyvenu Vakarietišką gyvenimą, o pavydi komunistai
Pernai verslininko Beno Gudelio įmonės įregistravo du naujus išskirtinai prabangius automobilius.
Parfumerijos ir kosmetikos gaminių bei aksesuarų didmenininkė „Fragrances International“ gegužės 22 dieną įregistravo prabangų visureigį „Lamborghini Urus“, kuris vertas apie 300 tūkst. dolerių. Įmonėje dirba 35 darbuotojai, balandį vidutiniškai uždirbo po 1350 eurų prieš mokesčius.
 
O parfumerijos prekybininkė UAB „KristiAna“, turinti 158 darbuotojus, uždirbančinius vidutinį 1100 eurų atlyginimą, įregistravo 6,5 litro variklio tūrio „Rolls-Royce Ghost“. Automobilis nėra visiškai naujas, pirma jo registracijos data – 2015 m.
 
Abi įmonės naudojosi valstybės parama per prastovas ir po jų – išmokėta daugiau nei 450 tūkst. eurų subsidiju kartu sudėjus.
Pats verslininkas B. Gudelis patikina, kad automobiliai pirkti ne pernai, tik buvo perregistruoti.
„Mes pernai neįsigijome, jie buvo įsigyti 2016 ir 2017 metais, pernai tik perregistruoti. Norint nusipirkti „Lamborghini“, reikia užsakyti tris metus į priekį. Čia buvo perregistruota vieną dieną, mašinos numeriai pakeisti“, – sako B. Gudelis.
 

Paklaustas, kam įmonėse naudojami šie automobiliai, B. Gudelis atsakė, kad reklamai, svečių vežiojimui bei jam pačiam pasivažinėti.
„Suprantate, nesame ubagai, nesame komunistai, tai gyvename Vakarietišką gyvenimą. Kadangi aš esu Amerikos pilietis, gyvenu kaip Amerikoje gyvenau. Ir šiuo metu gyvenu abejose valstybėse. Nenoriu būt, žinai, kuo ubagesnis, tuo durnesnis“, – dėstė B. Gudelis.
Jis teigė, kad šiuo metu įmonė turi planą, išmokėjo prastovas darbuotojams ir laukia pinigų iš valstybės: „Finansavome valstybę pagal sovietų įstatymus ir dabar ginamės nuo komunistų, kurie vis puola“.
Verslininkas liejo kritiką Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui M. Majauskui, kuris paviešino apie per pandemiją brangius automobilius pirkusias įmones.
„Jis raudonas, piktas ant viso pasaulio, dėl to jis ir bedarbis, sėdi valstybinėj įmonėj, ten jie nieko nedaro, tik iš mūsų pinigų gyvena. Aš moku mokesčius milijonais kiekvienus metus, o ką jisai daro valstybėj. Tuo ir baigiasi viskas. Matot – pavydas“, – kalbėjo B. Gudelis.
Pirko „Rolls-Royce“, po to – ikiteisminis tyrimas
Dar viena įmonė, pernai įregistravusi kelių šimtų tūkstančių vertės „Rolls-Royce Ghost“, buvo NT plėtros grupė „Andrum Group“. Automobilis įregistruotas pernai sausį, dar prieš pandemiją, o pirma jo registracija buvo 2017 metais. Šiandien įmonės telefonai išjungti.
Pernai liepa teisėsauga paskelbė apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl statybos bendrovės vadovų galimo pridėtinės vertės mokesčio grobstymo, sukčiavimo, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo bei apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo.
Įmonę tepasiekė 5,4 tūkst. eurų paramos darbo vietų išsaugojimui, rodo „Abalt“ apdoroti duomenys.
Pernai buvo registruoti ir dar trys „Rolls-Royce“.
 
2014 metų „Wraith“ modelį balandį įregistravo krovininio kelių transporto įmonė „Sovela“. Nors įmonė įtraukta į VMI sąrašą, kuriai taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19, direktorius Paulius Jucius patikino, kad valstybės pagalba įmonė nesinaudojo, „juda savo linkme“, o automobilis yra nuomojamas Monake.
Liepą vieną „Dawn“ modelį liepą įregistravo automobilių nuomos bendrovė „Myano nuoma“, įtraukta į VMI sąrašą, o kitą „Ghost“ modelį įregistravo automobilių prekybos bendrovė „Mautoras“, šis vienintelis išperkamas lizingu.
„Maserati“ pirkėjai: per gyvenimą užsidirbome
Pernai įmonės registravo net 29 „Maserati“ automobilius, maždaug pusė jų– senesni nei 5 metų, reta kuri naudojosi valstybės pagalba.
Vieną 2019 metų „Maserati Levante“ pernai rudenį įregistravo K. Žiogienės IĮ „Leja“, valdanti restoranus Šiauliuose. Šiai įmonei Užimtumo tarnyba yra išmokėjusi apie 80 tūkst. eurų subsidijų, o prastovos paskelbtos ir šiuo metu.
Į „Delfi“ skambutį atsiliepęs vyras (vardas, pavardė redakcijai žinomi) patikina, kad valstybė jiems niekuo nepadėjo – padėjo tik darbuotojams, kurie yra prastovose.
„Tai yra restoranų darbuotojai, prasidėjus karantinui galėjome iš karto juos atleisti ir nebūtume turėję jokių problemų. O ką valstybė mums padėjo? Valstybė mums tai niekuo nepadėjo“, – sako įmonės atstovas ir patikino, kad nesinaudojo jokia kita parama.
Įmonės atstovas patikina nepadaręs nieko blogo, kadangi automobiliui užsidirbo.
„Mašina pirkta iš mūsų pinigų, tai lizinginė mašina, ir pagrindinis įnašas padarytas įmonės. Tie pinigai, kurie buvo išmokėti subsidijomis, jie sumokėti darbuotojams. O kodėl yra svarbu, su kokia mašina mes važiuojame? Mums yra virš 50 metų, mes dirbame visą gyvenimą, mes užsidirbome tam automobiliui, mes norime taip gyventi – gerai, patogiai, ir kaip mes norime“, – pyktelėjo vyras.
 
Jis pabrėžė, kad už automobilį reikės mokėti 5 metus, naudoto automobilio kaina apie 70 tūkst. eurų.
Vyras priekaištavo valstybei, kad ši subsidijuoja prastovas ir nekontroliuoja, kad darbuotojai tuo metu jau dirba užsienyje.
„Tai juos reikia judinti ir klausti, kurie, būdami prastovose, sugebėjo išvažiuoti į Ispaniją, į Angliją, imti iš valstybės pinigus ir dirbti antrus darbus. Čia yra bėda. Kai pasibaigia prastovos, ir žmonėms reikia grįžti į darbą – jų nei vieno nėra, jie visi išsivažinėję. O pinigus tai paima“, – kalbėjo vyras.
Kitą, jau naują „Maserati Levanti“ pernai rugsėjį pirko laivų remonto ir statybos įmonė „Maviga“, iš valstybės gavusi daugiau nei 140 tūkst. subsidijų darbo užmokesčiui.
Įmonės vadovas Marjan Vatras teigė, kad įmonė pirkta anksčiau, pirkinys niekaip nesusijęs su darbo užmokesčio mokėjimais.
„Mūsų įmonė jau atsistato ir valstybės parama, darbo užmokesčio subsidijos padėjo mums, ir šiuo metu įmonė jau grįžo prie savo apkrovimo. Tai yra tarnybinis automobilis, kuriuo naudojasi bendrovė atvažiuojant svečiams ar kitiems klausimams, kad padėtų verslo plėtrai. Maždaug jis kainuoja apie 80 tūkst. eurų. Bet jūs nepamirškit, kad automobilis yra įsigytas lizingu, ir yra išmokamas per daug metų“, – kalbėjo M. Vatras.
 
Jis akcentavo, kad daug įmonių 2019 metais uždirbo pelnus, ir planavosi pirkinius, kuriuos galėjo sau leisti.
„2020 metais labai daug kas patyrė sunkumų. Mes taip pat savo dalį pelno ir valstybės paramą panaudojome tam, kad išsaugotume verslą. Tai nemanau, kad čia kažkoks didelis nusižengimas“, – sako M. Vatras.
Brangiausias „Lexus“ – patogu kelionėms
Prabangus daugiau nei 100 tūkst. eurų kainuojantis „Lexus LC500“ kupė – retas įmonių pirkinys. Pernai tokius naujus automobilius su 5 litrų variklių turiu įregistravo 3 įmonės.
18 darbuotojų turinčios spynų ir pan. sistemų prekybininkės UAB „Dremler“ vadovas Andrius Pikelis, atsiliepęs išgirdęs klausimą, pasakė, kad negali kalbėti, paprašė parašyti raštu ir padėjo ragelį. Klausimų jam nusiuntėme, mat įmonė gavo daugiau nei 60 tūkst. eurų subsidijų darbo vietoms – gavę atsakymų publikaciją papildysime.
Kita tokį automobilį įregistravusi UAB „V24“ negavo subsidijų, bet yra įtraukta į VMI sąrašą, kuriai taikomos mokestinės pagalbos priemonės.
Tuo metu bendrovė UAB „Piras“ pernai gruodį įregistravo net du brangius naujus automobilius – ir minėtą „Lexus LC500“, ir hibridinį „Range Rover“. Tačiau subsidijų iš valstybės gavo nedaug – 6 tūkst. eurų, rodo „Abalt“ surinkti duomenys.
Bendrovės vadovas Giedrius Jocius atviras – darbe jam važinėjant reikia patogaus ir greito automobilio, tam naudojamas „Lexus“, na o visureigis – nuomojamas.
„Tiesiog daug važiuoju, labai man reikia patogios mašinos. O tai dvivietė, greita, patogi mašina, ir viskas. Ir aš galvoju, kad jeigu žmogus visą gyvenimą dirba, tai nebūtinai su lukštu važinėti turi, jeigu visus mokesčius sumokėjęs ir viskas yra, kaip priklauso“, – kalbėjo G. Jocius.
 
Jo įmonė verčiasi ne tik automobilių, be ir krautuvų ir kitokios technikos nuoma.
„Paramą mes gavome – ta parama, 6000 eurai, yra dviem mėnesiams algos žmonėms, kurie nedirbo. Jie sumokėjo tada, kai mokėjo visiems. Nesuprantu, ko jie čia ieško, manau Majauskui reikia reklamos“, – vertino G. Jocius.
Su „Range Rover Sport“ patikimai vežioja prekes
Kone visi nauji „Range Rover“ ar „Land Rover“ yra brangesni nei 50 tūkst. kartelė. Brangiausi jie kainuoja apie 150 tūkst. eurų. Šių markių automobilių pernai įmonės prisipirko per 120, dauguma jų įsigyti lizingu.
Visureigius su pačiu didžiausiu 5 litrų variklio tūriu įsigijo vos kelios įmonės. Viena jų – „Vikondos grupė“, gavusi subsidijas darbo užmokesčiui, o taip pat turinti apie 60 tūkst. eurų skolą „Sodrai“.
„Automobilio Range Rover įsigijimo sutartis buvo pasirašyta dar 2019 m., fiziškai automobilis buvo pristatytas 2020 m. sausio pabaigoje, tuo metu, kai nei pandemijos paskelbimo, nei juo labiau karantino, nebuvo“, – komentarą pateikė „Vikonda grupės“ Marketingo ir komunikacijos direktorius Tomas Želionis.
Jis patikino, kad gauta parama ir įmonės įsigijimas nėra niekuo susijęs, įmonė nepasakė, kiek automobilis kainuoja, ir paaiškino: „Viešas šių duomenų aptarinėjimas tebūtų tik dalyvavimas seimo nario organizuotoje viešųjų ryšių akcijoje. „Vikonda“ šioje akcijoje nedalyvaus.“
Komentare M. Majausko iškelta tema vertinama kaip visuomenės nuteikinėjimas prieš verslo bendruomenę ir „raganų medžioklė, neįvertinus visų aplinkybių“.
„Situacijų yra skirtingų, tačiau mūsų pavyzdys parodo, kad prieš puolant kaltinti, reiktų įsigilinti į situaciją ir nedemonizuoti visos verslo bendruomenės dėl mažos jos dalies padarytų sprendimų. Norėtųsi, kad Seimo nariai daugiau laiko skirtų įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų tobulinimui, o ne savireklamai“, – rašoma komentare.
Kuklesnį „Range Rover Sport“ įmonė UAB „Keka“ pirko pernai rugsėjį, įmonė iki šiol paskelbusi prastovų, o iš valstybės yra gavusi bent 65 tūkst. Eurų subsidijų darbo užmokesčiui.
Direktorė Rūta Krūminė patikina, kad automobilis naudojamas darbo reikalais, važinėjant tarp 12-os turimų parduotuvių.
„Mes nepirkome, jį ėmėme lizingu. Parduotuvės yra per visą Lietuvą, tai ir Visaginas, ir Klaipėda, Šiauliai, o vos ne kas antrą dieną reikia važinėtis. Turėjome asmeninį automobilį, jis buvo gana senas, ir nuo tokių ilgų kelionių jis sugedo, nebevažiuoja.
 
 (…) Nėra, čia, žinokit, prabangus automobilis. Čia nėra kažkoks „Porsche“. Tai grynai darbui skirtas automobilis – nuvežti, parvežti. Mes užsiimame mažmenine prekyba, tai mes nuvežame iš tiekėjų nupirktas prekes, reikia, kad tilptų ir dėžės, viskas. Dalyvaujame visokiose mugėse, reikia, kad ir stelažai tilptų. Dėl to imtas didesnis automobilis – tikrai jis nėra prabangos prekė. Imtas naujas, kad tarnautų ilgus metus, ir būtų prižiūrimas autoserviso“, – paaiškino vadovė.
Ji paaiškino, kad įmonėje prastovos tebeskelbiamos dėl to, kad parduotuvės buvo uždarytos – tačiau jau šį savaitgalį jos pradeda dirbti įprastu ritmu.
„Darbuotojai neišdirbo visų valandų, ir jie leidžiami į prastovas. Nuo kito mėnesio prastovų jau nebeliks, pradėsime dirbti pilnu grafiku, pilnu tempu. Tos subsidijos, kurias skiria valstybė, skirtos tik darbuotojams“, – sako R. Krūminė.
Ji skaičiavo, kad automobilio lizingo įmokos sudaro apie 600 eurų per mėnesį, o automobilio vertė siekia galbūt apie 60 tūkst. eurų.”

Kodėl sankcijos ne visada suveikia

 "Sankcijos dažnai turi nenumatytų pasekmių. Tos, kurios prieš Iraną gali būti sutelktos į jo Revoliucinę gvardiją, bankus, kurie padeda finansuoti režimo branduolines ambicijas ir pan., tačiau jos smarkiai paveikė paprastus iraniečius. Tikslinės vyriausybės gali naudoti sankcijas, kaip tautą suvienijančią priemonę. Pavyzdys: kad ir kaip atsibodo tiek daug Venesuelos gyventojų  nemalonaus, nekompetentingo Nicolas Maduro režimas, pagal vieną apklausą daugiau, nei pusė jų priešinasi Vakarų sankcijoms. 

Sankcijos taip pat gali netyčia padėti priešininkams prastumti jų interesus užsienyje. Kinija pasirašė 400 milijardų dolerių vertės energetikos ir infrastruktūros sandorį su Iranu. Rusija užsitikrino pelningą Venesuelos naftos projektų dalį mainais už paramą prieš sankcijas. 

Kitas pavojus yra eskalacija. Sankcijos sukuria kontrasankcijas ir ne tokias tiesiogines keršto formas - ir kuo didesnis taikinys, tuo daugiau galių jis turi atsimušti. Rusijos galimybės yra ribotos tiesioginio keršto atžvilgiu, tačiau Amerikos sankcijos skatina ją vykdyti asimetrišką karą, pavyzdžiui, kibernetines atakas ir dezinformacijos kampanijas. Kinija nebesusigūžta tada, kai ji yra taikiniu. Jis smogė Amerikai ir Europai dėl su Xinjiangu susijusių sankcijų ir nurodė, kad ateityje norės taikyti prevencines ar atsakomąsias sankcijas. Ekonominė padėtis taip pat suteikia mažiau formalių galimybių: ji surengė vartotojų boikotą vakarietiškiems prekių ženklams, tokiems kaip „H&M“ ir „Nike“, dėl jų sprendimo nutraukti Xinjiango medvilnės naudojimą. 

Paskutinis sankcijų pavojus, kuris, ko gero, yra labiausiai koroziją sukeliantis per ilgą laiką, slypi dideliame sankcijų naudojime, kuris skatina tikslines šalis ir subjektus bei kitus, norinčius su jais prekiauti, ieškoti būdų, kaip sumažinti jų priklausomybę nuo Vakarų (ypač Amerikos) ekonominių tinklų. Pavyzdžiui, Kinija, Rusija ir kiti ieško būdų, kaip apeiti dolerį ir SWIFT - pagrindinę tarpbankinių pranešimų tarpvalstybiniams mokėjimams paslaugą. Savo ruožtu Baltarusija jau labai priklauso nuo Rusijos, kuri tiekia jai grynuosius pinigus ir žaliavas bei tvarko menką eksportą. Kuo daugiau bus taikomos sankcijos, tuo labiau jų taikiniai, įskaitant Baltarusiją, ieškos būdų, kaip apsisaugoti nuo jų poveikio “[1].

1. "Why sanctions do not always work; The Economist explains." The Economist, 27 May 2021, p. NA.

Why sanctions do not always work

"Sanctions often have unintended consequences. Those against Iran may have been focused on its Revolutionary Guard, banks that help finance the regime's nuclear ambitions, and so on, but they have hit ordinary Iranians hard. Targeted governments can use sanctions as a rallying cry at home: as fed up as many Venezuelans are with the nasty, incompetent regime of Nicolas Maduro, more than half of them oppose Western sanctions against it, according to one poll. Sanctions can also inadvertently help adversaries to advance their interests abroad. China has signed a $400bn energy-and-infrastructure deal with Iran. Russia has secured lucrative stakes in Venezuelan oil projects in return for its sanctions-busting support.

Another danger is escalation. Sanctions beget counter-sanctions and less-direct forms of retaliation--and the bigger the target, the more power it has to strike back. Russia's options are limited in terms of direct retaliation, but American sanctions encourage it to ramp up asymmetrical warfare, such as cyber-attacks and disinformation campaigns. China no longer just shrugs when targeted. It has hit back at America and Europe over their Xinjiang-related sanctions with, and has signalled that it will be more willing to impose pre-emptive or retaliatory sanctions in future. And its economic heft gives it options of a less formal sort, too: it orchestrated a consumer boycott of Western brands such as H&M and Nike over their decision to stop using cotton from Xinjiang.

The final danger with sanctions--and perhaps the most corrosive over the long term--lies in heavy use encouraging targeted countries and entities, and others who want to trade with them, to look for ways to reduce their reliance on the West's (particularly America's) economic networks. China, Russia and others are, for instance, exploring ways to circumvent the dollar and SWIFT, the main interbank messaging service for cross-border payments. Belarus, for its part, is already heavily reliant on Russia, which supplies it with cash and commodities, and handles its meagre exports. The more sanctions are used, the more their targets will look for ways to insulate themselves from their effects." [1]

1. "Why sanctions do not always work; The Economist explains." The Economist, 27 May 2021, p. NA.