"O kaip galėtų būti kitaip, kai valstybės (visų mūsų) įmonės siekia tik pelno, užuot stengusios teikti kokybiškas paslaugas mažiausiu tarifu ir taip mažinti socialinę atskirtį bei atsisakytų monopolio. Tokios veiklos modelis paprastas – nuostolius padengs vartotojai, o pelnu galima bus garsiai girtis ir išsimokėti premijas.
Per pastarąjį dešimtmetį susiformavo nauja nomenklatūra, kurios nariai iš vienos valstybinės bendrovės keliauja vadovauti kitai. Kodėl nėra skelbiami tarptautiniai konkursai užimti vadovaujančius postus?
Kodėl neinvestuojama į valstybės viešuosius pirkimus prižiūrinčių darbuotojų kompetencijas? Galima drąsiai prognozuoti, kad dėl brangstančių žaliavų didės visų valstybinės reikšmės projektų sąmatos, tik nėra kas patikrina - ar adekvačiai? Tuomet sąvokos „tvarumas“, „socialinė atsakomybė“, „skaidrumas“, „aukščiausi apskaitos standartai“ nebetenka prasmės: visuomenė veidmainiavimą jaučia, o Hanibalas stovi prie vartų."
Tie vartai yra Lietuvos elito buveinėse, prestižinėse Lietuvos vietose. Tas Hanibalas - tai mažų algų ir vakarietiškų kainų nualintas lietuvis.