Didžiulis skirtumas tarp buvimo klausiančiu ir atsakančiu formalioje aplinkoje

 „Profesorius Rossas atrado „didžiulį skirtumą tarp buvimo klausiančiu žmogum ir atsakančiu žmogum - arba, apskritai, asmeniu, kuris nustato darbotvarkę, palyginti su asmeniu, kuris turi mažiau galios“. 

Profesorius Rossas išplėtė šią sampratą savo 1977 m. dokumente „Intuityvus psichologas ir jo trūkumai“, kuriame teigė, kad daug socialinių nesusipratimų sukelia bendra tendencija žmogaus elgesį priskirti asmenybėms, o ne išorinėms aplinkybėms. Jis pavadino šį reiškinį „pagrindine priskyrimo klaida“. Šis terminas tapo pagrindine psichologijos samprata, ir komentatoriams tai buvo frazė apie viską, pradedant lyderyste, kovojant su nusikalstamumu, baigiant socializacija darbo vietoje. 

Profesorius Rossas, kuris dirbo Stanfordo fakultete, eksperimentu parodė, kad egzistuoja pagrindinė priskyrimo klaida. Jis sugalvojo žaidimą, kuriame Stanfordo studentai traukė kortas, kurios jiems priskyrė klausinėtojo ar atsakinėtojo vaidmenis. Buvo paprašyta sugalvoti sudėtingus smulkmeniškus klausimus ir pateikti juos tam konkurso dalyviui, kuris visada stengėsi atsakyti. Kiti studentai stebėjo. Po žaidimo stebėtojai teigė manantys, kad klausinėtojas yra išskirtinai išmanantis, o atsakinėtojas - ypač neišmanėlis. Tai buvo pagrindinė priskyrimo klaida. Juk elgesys, atsirandantis dėl atsitiktinai priskirtų socialinių vaidmenų, įtikino dalyvius, o ne dėl vidinių charakterio bruožų“.

Tremendous difference between being the questioner and being the answerer

"Professor Ross discovered the “tremendous difference between being the questioner and being the answerer — or, more generally, being the person who sets the agenda for what’s going on, versus the person who has less power.”
Professor Ross broadened that notion in his 1977 paper “The Intuitive Psychologist and His Shortcomings,” in which he argued that much social misunderstanding is caused by a general tendency to attribute human behavior to personalities, rather than to external circumstances.
He called that phenomenon “the fundamental attribution error.” The term became a foundational concept in psychology, and it provided a buzzy phrase to commentators on everything from leadership to crime fighting to workplace socializing.

Professor Ross, who was on the faculty of Stanford, demonstrated the existence of the fundamental attribution error with an experiment. He devised a game in which Stanford undergraduates drew cards that assigned them the roles of quizmaster or contestant. The quizzer was asked to devise difficult trivia questions and pose them to the contestant, who invariably struggled to answer. Other students observed.
After the game, observers said they considered the quizmaster exceptionally knowledgeable and the contestant notably ignorant.
That was a fundamental attribution error. Behavior caused by randomly assigned social roles struck those involved as arising instead from intrinsic character traits."

Vytautas Landsbergis, prisidengdamas žmonos vardu, pasisavino svetimą žemę Vilniuje

 Tai padarė ir daugybė Landsbergio padlaižių, ir jo anūkas:

“30 metų trunkančią žemės reformą ar beįmanoma pavadinti reforma, greičiau besitęsiančia epopėja. Bet šios reformos epicentre yra Lietuvos pilietis, kurio tėvų, protėvių žemė buvo prievarta nacionalizuota. Kol pilietis ieškojo nuosavybės dokumentų archyvuose ir institucijoje, į jo žemę jau persikėlė ir apsigyveno kitas apsukresnis pilietis, nepanoręs savo tėviškės laukų, bet sostinės ir jos priemiesčio žemės.

Esame tikriausiai vienintelė valstybė, kuri nekilnojamą turtą padarė kilnojamu, o ši sparnuota frazė lydi mus jau daug metų. Valstybė, įsipareigojusi įvykdyti restituciją ir atkurti teisę į nuosavybę, iki šiol sąžiningai negrąžino skolos 3200 piliečių Vilniaus mieste.

Žemės kilnojimo ir perkėlimo absurdas užprogramavo žemės grąžinimą dešimtmečiams. Kai žemės grąžinimas liko tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir, atrodytų, reforma turėtų sėkmingai baigtis, vis dar pasiekia piliečių skundai, nusivylimas ir pasipiktinimas. O piktintis yra kuo, už turėtą žemę pradėta taikyti kompensacija pinigais, kuri šimtus kartų mažesnė už rinkos kainą. Žmonės reikalauja teisingo restitucijos proceso užbaigimo ir jų reikalavimas yra ir teisėtas, ir teisingas.

Seime Lietuvos Regionų frakcijos posėdžio metu organizuotame susitikime su žemės ūkio viceministru, Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) vadovu, Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus bei Vilniaus m. savivaldybės administracijos vadovais įsitikinome, kad daugeliu atveju skiriasi institucijų duomenys apie laisvą valstybinę žemę, jau suformuotus sklypus ir darbą, kuris neduoda jokių apčiuopiamų rezultatų.

Šiais metais grąžintas vienas sklypas. Taip, taip teisingai perskaitėte – VIENAS sklypas! Ministerijos duomenimis, Vilniaus mieste žemės grąžinimo proceso užbaigimo laukia daugiau nei trys tūkstančiai pretendentų. Jei per pusmetį grąžina vieną sklypą, paskaičiuokime, kiek užtruks restitucija. Jau nebe anūkai, bet proanūkiai ieškos teisybės.

Tačiau žmonės, tiek laukę, sutinka dar laukti, kategoriškai prieštaraudami „priverstiniam“ kompensavimui pinigais, pasitelkiant antstolio instituciją. Juolab, kad NŽT duomenimis, šiuo metu yra suformuoti 556 sklypai, o Vilniaus m. duomenimis, tarnybai perduota 2384 sklypų ( bendras plotas 248 ha). Be to, sklypų formavimo procesas paspartės, nes jau patvirtintas Vilniaus m. Bendrasis planas. Todėl svarbu užbaigti ilgiausią valstybės reformą garbingai ir sąžiningai.

Privalome keisti LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą ir jo įgyvendinimo tvarką, kitus teisės aktus, suformuoti kiekvienam pretendentui bent po kelis pasiūlymus ir leisti pasirinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdą. Piliečių iš valstybės patirtą tiek materialinę, tiek moralinę skriaudą privalu adekvačiai kompensuoti. Žmonės už hektarais turėtą žemę dabartiniuose Lazdynuose, Šiaurės miestelyje, prie Baltojo tilto ar pan. rinktųsi lygiavertį sklypą ar kelis lygiaverčius mažus sklypus. Visi supranta, kad jau užstatytoje, kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims priklausančioje žemėje atgauti nuosavybės nepavyks. Bet sunku paaiškinti piliečiams, kodėl esant laisvos žemės sklypų Vilniuje (tą patvirtina ir valstybės institucijos), vis vien siūloma niekinė piniginė kompensacija.
 
LLRA-KŠS Seimo nariai esame pateikę įstatymo pataisas, kurios leistų piliečiams už turėtą žemę gauti atitinkamą sklypą mišku bei, priklausomai nuo turėto žemės ploto, kelis lygiaverčius sklypus (iki 0,12 arų) individualiai statybai. Taip pat žemės grąžinimą įgyvendinančioms institucijoms būtina įvertinti valstybės nuomojamus bei panaudos pagrindais valstybinėms įmonėms, įstaigoms, metalinių garažų kvartalams suteiktus sklypus, kurie dažnai neproporcingai per dideli.

Taip pat būtina pakeisti grąžinimo tvarką už rėžiniuose kaimuose turėtą žemę, nes natūros jau senai nėra. Būtent dėl valstybės institucijų kaltės daliai pretendentų laiku nebuvo suformuoti lygiapločiai žemės sklypai, kaip būtinoji sąlyga pretenduoti į lygiavertį turėtam žemės sklypą individualiai statybai (iki 0,12ha).

Šiuo metu net tie piliečiai, kuriems pagaliau suformuoti lygiapločiai sklypai, nėra įrašomi į eilę gauti lygiavertį sklypą, nes .... pavėlavo. Ir čia paradoksai nesibaigia. Kiekviena žemės grąžinimo istorija yra unikali – tai vos žmogaus panešama institucijų susirašinėjimo ir atrašinėjimo popierių krūva, su daugybe nuorodų į teisės aktus, bet nuliniu rezultatu. Stebina institucijų atsainumas, neveikimas, tiesiog nenoras spręsti iškreiptos reformos pasekmių arba didelių žmonių didelis noras pasipelnyti mažųjų sąskaita. Išmoką pinigais išmokės, žemės grąžinimo pabaigtuves atšvęs ir daugybė laisvų suformuotų žemės sklypų Vilniuje liks. Kam jie atiteks?”

Kodėl išsilaisvinusi nuo komunistų Lietuva nepajėgia sukurti nieko naujo?

Nes tvarka po komunistų nepasikeitė. Tie patys komunistai ir jų padlaižiai užgrobė visus svarbiausius turtus Lietuvoje ir priima svarbiausius sprendimus. Tai yra supuvusio stovinčio vandens efekto Lietuvos gyvenime pagrindas:

 "1982 m. Ekonomistas Mancuras Olsonas ėmėsi aiškinti paradoksą. Antrojo pasaulinio karo metu Vakarų Vokietija ir Japonija išgyveno plačius niokojimus, tačiau po karo metais abi šalys išgyveno stebuklingą ekonomikos augimą. Kita vertus, Didžioji Britanija pasirodė pergalinga  kare, su nepažeistomis jos institucijomis, ir vis dėlto ji iškart pateko į lėto ekonomikos augimo laikotarpį, dėl kurio ji atsiliko nuo kitų Europos demokratinių šalių.  

Savo knygoje „Tautų kilimas ir nuosmukis“ Olsonas padarė išvadą, kad Vokietija ir Japonija sparčiai augo dėl to, kad buvo sutrikdyta jų senoji tvarka. Pats niokojimas ir Amerikos okupacijos bei atstatymo jėgos išstūmė interesų grupes, kurios stabdė naujoves. Senieji modeliai, kurie slopino eksperimentus, buvo nušluoti. Sutrikimas atvėrė erdvę kažkam naujam“. 

Why is Lithuania, freed from communism, unable to create anything new?

 

  Because the order after the Communists did not change. The same Communists, their relatives and friends, seized all the most important assets in Lithuania and make the most important decisions. This is the basis of the effect of rotten standing water in Lithuanian life:

"In 1982, the economist Mancur Olson set out to explain a paradox. West Germany and Japan endured widespread devastation during World War II, yet in the years after the war both countries experienced miraculous economic growth. Britain, on the other hand, emerged victorious from the war, with its institutions more intact, and yet it immediately entered a period of slow economic growth that left it lagging other European democracies. What happened?
In his book “The Rise and Decline of Nations,” Olson concluded that Germany and Japan enjoyed explosive growth precisely because their old arrangements had been disrupted. The devastation itself, and the forces of American occupation and reconstruction, dislodged the interest groups that had held back innovation. The old patterns that stifled experimentation were swept away. The disruption opened space for something new."

Antikūnų vaistai sumažina mirties riziką sunkiausiai sergantiems Covid pacientams

 „Įrodyta, kad gydymas„ antikūnais “, kurį sukūrė „Regeneron Pharmaceuticals Inc.“,  žymiai sumažino tam tikrų hospitalizuotų „Covid-19“ pacientų mirties riziką, sukeldamas viltis dėl naujos vertingos priemonės sunkiems atvejams įveikti. 

Didelis JK tyrimas, kuriame dalyvavo beveik 10 000 pacientų, parodė, kad vartojant Regen-Cov kartu su įprasta priežiūra, ligoninėse hospitalizuotų koronaviruso pacientų, negaminusių viruso antikūnų, rizika mirti sumažėjo penktadaliu. Šis vaistas neturėjo jokio poveikio pacientams, kurie jau gamino antikūnus. 

 Trečiadienį JK tyrėjų paskelbti rezultatai yra impulsas vaistų klasei, kuriai iki šiol buvo įrodyta, kad ji veikia tik prieš lengvesnes ligos formas. Covid-19 antikūnų terapija nukreipta į smaigalio baltymą ant viruso paviršiaus, siekiant užkirsti kelią jo patekimui į ląsteles. Ankstesni kitų antikūnų terapijos tyrimai hospitalizuotiems pacientams buvo nutraukti, nes šiais sunkiais atvejais gydymas buvo neveiksmingas. „Tai tam tikru požiūriu tai yra pirmas toks dalykas“, - sakė Martinas Landray, Oksfordo universiteto medicinos ir epidemiologijos profesorius ir vienas iš tyrimo lyderių. "Šie pacientai yra vieni iš labiausiai sergančių pacientų, ir mes turime gydymą, kurio anksčiau neturėjome." 

 Tyrimo metu Regen-Cov buvo vartojamas kartu su deksametazonu - steroidiniu gydymu, kuris praėjusiais metais buvo įrodyta, kad visų hospitalizuotų pacientų rizika mirti sumažėjo 17%. „Dabar jūs sluoksniuojate ant steroidų poveikio“, - sakė George'as Yancopoulosas, „Regeneron“ prezidentas ir vyriausiasis mokslo pareigūnas. 

 Iš 9 785 dalyvių, dalyvavusių „Regen-Cov“ tyrime, maždaug trečdalis dalyvavusių tyrime neturėjo antikūnų kraujyje. Tyrėjų teigimu, kai kurių žmonių imuninė sistema antikūnų negamina arba yra lėta, dėl įvairių priežasčių, įskaitant pagrindines sveikatos būkles arba dėl gydymo, pavyzdžiui, chemoterapijos. Tai buvo pacientai, kuriems buvo naudingas gydymas „Regen-Cov“ - dviejų antikūnų, kurių kiekvienas nukreiptas į skirtingas smaigo baltymo dalis, kokteilis. 

Keletas vaistų gamintojų kuria šias vaistų rūšis. Kai kuriems buvo suteiktas JAV maisto ir vaistų administracijos skubaus naudojimo leidimas dėl lengvos ar vidutinio sunkumo ligos. Tačiau buvo ir nesėkmių. Antradienį „AstraZeneca PLC“ teigė, kad, irgi gydant antikūnais, nepavyko užkirsti kelio simptominiam Covid-19 žmonėms, neseniai gavusiems virusą. 

„Regeneron“ teigė, kad  ji prašys FDA leidimo skubiai naudoti „Regen-Cov“. Šiuo vaistu nuo lapkričio buvo galima gydyti neseniai diagnozuotą Covid-19, o „Regeneron“ iki šiol sudarė susitarimus su JAV vyriausybe dėl daugiau nei 1,5 milijono dozių tiekimo. Klinikinių tyrimų metu vaistas sumažino hospitalizavimo ar mirties riziką 70% žmonėms, turintiems lengvų ar vidutinių simptomų."[1]

1. U.S. News: Antibody Drug Cuts Risk of Death for Sickest Patients
Roland, Denise. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]17 June 2021: A.6.

Antibody Drug Cuts Risk of Death for Sickest Covid Patients

"An antibody treatment developed by Regeneron Pharmaceuticals Inc. has been shown to significantly cut the risk of death among certain hospitalized Covid-19 patients, raising hopes for a valuable new tool for tackling severe cases.

A large U.K. trial involving nearly 10,000 patients showed that administering Regen-Cov on top of usual care reduced the risk of dying by a fifth among hospitalized coronavirus patients who hadn't produced antibodies to the virus. The drug had no effect among patients who had already produced antibodies.

The results released Wednesday by the U.K. researchers are a boost for a drug class that until now had been shown to work only against milder forms of the disease. Antibody therapies for Covid-19 target the spike protein on the surface of the virus with the aim of preventing it from entering cells. Earlier trials of other antibody therapies in hospitalized patients were stopped because the treatments appeared to be ineffective in these severe cases.

"This is in some ways a first," said Martin Landray, professor of medicine and epidemiology at the University of Oxford and one of the study's leaders. "These patients are among the sickest patients, and we have a treatment we didn't have before. "The study is part of the U.K's wider Recovery trial, which tests various drugs against Covid-19.

In the trial, Regen-Cov was used on top of dexamethasone, a steroid treatment that was shown last year to reduce the risk of dying by 17% in all hospitalized patients. "Now you're layering the effect of steroids," said George Yancopoulos, Regeneron's president and chief scientific officer. "That's what makes it exciting."

Of the 9,785 participants involved in the Regen-Cov study, around a third didn't have antibodies in their blood when they entered the trial. Some people's immune systems don't produce antibodies or are slow to do so for a variety of reasons, including underlying health conditions or as a result of treatments like chemotherapy, according to the investigators. These were the patients who benefited from treatment with Regen-Cov, a cocktail of two antibodies that each targets different parts of the spike protein.

Several drugmakers are developing these types of drugs, with mixed success. Some have been granted emergency-use authorization from the U.S. Food and Drug Administration for mild to moderate disease. But there have also been setbacks. On Tuesday, AstraZeneca PLC said its antibody therapy failed to prevent symptomatic Covid-19 in people recently exposed to the virus.

Regeneron said it would seek emergency-use authorization from the FDA for Regen-Cov among hospitalized patients. The drug has been available to treat recently diagnosed Covid-19 since November, and Regeneron has so far struck deals with the U.S. government to supply more than 1.5 million doses. In clinical trials, the drug reduced the risk of hospitalization or death by 70% in people with mild to moderate symptoms." [1]

1. U.S. News: Antibody Drug Cuts Risk of Death for Sickest Patients
Roland, Denise. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]17 June 2021: A.6.