Pollution from hydrogen fuel could widen inequality

"Hydrogen holds promise as a clean, low-carbon fuel (see, for example, go.nature.com/3arm2nq). But under current plans — including those in the United Kingdom’s sixth carbon budget (see go.nature.com/3hjkgvp) — the gas would be mostly burnt in engines and boilers rather than being used in fuel cells. The burning of hydrogen generates toxic nitrogen oxides (NOx) as well as steam (Y. B. Zel’dovich Acta Physicochimica URSS 11, 577–628; 1946). This pollution could disproportionately impact the urban poor.

Reducing nitrogen-oxide emissions from hydrogen boilers and engines is possible. But there is often a trade-off with fuel efficiency or with cost, because of the need for exhaust-gas after-treatment equipment. By the 2040s, hydrogen combustion for domestic heating could be the last major source of NOx in cities, as ever more road vehicles switch to electric power.

Nitrogen-oxide emissions from hydrogen boilers will be concentrated in areas of high-density housing, often associated with low-income households. A widening of inequality in exposure to NO2 could be an unwelcome side effect of this net-zero policy without new regulation and innovation in after-treatment technologies." [1]

1. Nature 595, 353 (2021)

Lietuvis darbdavys Tomas

 "- Ne tik mokesciai ir atlyginimai auga, bet ir darbuotoju nebeimanoma surasti, kurie noretu dirbti ir uzsidirbti. Todel pilnai tikiu, kad darbdaviai masto apie issikelima.

Pats turiu imone, noreciau plesti, bet surasti darbuotoju nuolatiniam darbui neimanoma, nors siulomas konkurencingas atlyginimas -700 eur (2,5 tukst litu gaunasi) i rankas Kaune + darbo priemones ir ofisas + nemokamai duodam visas soc garantijas + imones saskaita kasmet isleidziam apmokamu atostogu 3 savaites + savaitgaliais iseigines + didzioji dalis atlyginimo oficialiai . Taip pat gera atmosfera, buna ir papietauju kartu. 

Islaidos per menesi kokie 300: nuoma 150, mokesciai 50, maistas 50, transportas menesis bilietas 20, rubai 30. Va lieka apie 400 pramogoms ir taupymui. 

Taip pat yra visokie Maisto Bankai, Caritas, nemokamos valgyklos, jei nemoki taupyt ir pan - jokios cia gedos tame nera, tam ir sukurtos organizacijos. 

Bet cia vistiek mazai turbut tinginiams? Kiekvienas naujas darbuotojas vos su keliu metu patirtim atejes praso bent tukstancio euru, jiem neidomu imones vizija, asmeninio tobulejimo galimybe, kokia verte gales sukurti imonei ar klientam. Jie nori iskart kalno pinigu cia ir dabar. O paprasyk del imones po darbo papildomai valanda kita padirbet ar ateit sestadieni pasidaryt likusius darbus tai iskart nepatenkinti bus ir dar naglai klausines ar apmokesi uz darbus kuriu nespeja nes bimbineja."

Kokios yra ES klimato programos pasekmės?

 „Ar auga sąskaitos už šildymą?  

Pagrindinę viso paketo idėją Timmermansas apibūdina taip: „Suteikite CO₂ kainą ir suteikite premiją už neutralius klimatui veiksmus“. Tai reiškia, kad visi ES piliečiai žino, ko tikėtis. Tie, kurie šiandien šildo nafta ar dujomis, rytoj turės mokėti daugiau. Tai įgyvendinama, naudojant gerai žinomą priemonę: prekyba CO₂ sertifikatais arba ETS anglų kalba. Nuo 2026 m. komunalinės paslaugos turėtų pirkti šiuos sertifikatus; mažėjant bendram kiekiui, tikėtina, kad jų kaina padidės. Ekspertai tikisi, kad CO 2 tonos kaina šioje išmetamųjų teršalų leidimų prekybos sistemoje iki 2030 m. gali pakilti iki 200 eurų. Palyginimui: CO₂ kaina, kurią metų pradžioje įvedė federalinė vyriausybė, dabar yra 25 eurai už toną. Galima manyti, kad naftos ir dujų tiekėjai bent dalį išlaidų perkels galutiniams vartotojams. Namų savininkai turėtų būti skatinami įrengti neutralų klimatinį šildymą. 

Ar kyla benzino kaina? 

Kelių eismas turėtų būti naujos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos dalis, todėl čia galioja tas pats, kas pirmiau: visi, kurie po kelerių metų vis tiek vairuos benziną ar dyzeliną deginančius automobilius, turės mokėti daugiau. Automobilių plėtrai įtakos turi ir tai, kad ES Komisija nori iki 2035 m. sumažinti automobilių gamintojų iškastinio kuro automobilių parką iki nulio. Tai prilygtų naujų automobilių iškastinio kuro degimo variklio galui. Pramonė jau ėjo šiuo keliu, beveik visi gamintojai pereina prie elektromobilių gamybos. Politikai tikisi, kad prasidėjus masinei gamybai, kainos kris, o artimiausiu metu automobilio vairavimas net atpigs. Čia problema yra elektroninių automobilių pakrovimo infrastruktūra; ES Komisija nori įpareigoti valstybes nares daug investuoti į įkrovimo stoteles. 

 Ar mums reikia socialinės pusiausvyros? 

ES Komisija tuo įsitikinusi. "Turime padėti tiems, kuriems pokyčiai bus sunkiausi. Negalime nieko palikti", - sakė Timmermansas. Naujoji pastatų ir eismo leidimų prekybos sistema turės tiesioginių padarinių daugelio piliečių piniginėms. Štai kodėl Komisija siūlo klimato socialinį fondą, į kurį turėtų patekti 25 procentai pajamų iš apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos. Anot Timmermanso, tai 2025–2032 metais sudarys 72 milijardus eurų. Valstybės narės turėtų vėl įnešti tą pačią sumą, kuri baigtųsi 144,4 mlrd. Eurų. Tai skirta skirstyti tiesioginę finansinę paramą skurdesniems namų ūkiams arba subsidijuoti klimatui neutralių šildymo ir aušinimo sistemų, taip pat elektrinių automobilių pirkimą. 

Iš kur turėtų atsirasti elektra? 

Antradienį Federalinė ekonomikos ministerija taip pat pastebėjo, kad šis pokytis didina elektros energijos paklausą. Kadangi tai turėtų būti neutrali klimatui, vėjo energija ir fotoelektros pajėgumai turi būti masiškai išplėsti. Komisijos teigimu, atsinaujinančios energijos dalis pirminiame suvartojime iki 2030 m. turėtų būti 40 proc. Palyginimui: 2020 m. ji buvo maždaug 15 proc. Taigi ES Komisija taip pat griežtina energijos vartojimo efektyvumo tikslus. Įmonės, savivaldybės ir namų ūkiai turi taupyti energiją, kad planas veiktų. 

Kaip Komisija ketina užtikrinti ES įsikūrusių įmonių konkurencingumą? 

Kad bendrovės tarp Helsinkio ir Porto ir toliau turėtų galimybių pasaulio rinkoje, turėtų būti atliekamas „pasienio koregavimas“. Nuo 2026 m. jį mokės įmonės, importuojančios cementą, trąšas, elektrą ir iš geležies, plieno ar aliuminio pagamintus gaminius į ES. Už kiekvieną pagamintą CO₂ toną jie turi įsigyti sertifikatą, kurio išlaidos pagrįstos Europos prekybos taršos leidimais. Komisija pabrėžia, kad ši priemonė nėra protekcionizmas ir atitinka Pasaulio prekybos organizacijos taisykles: ji skirta skatinti trečiąsias šalis mažinti išmetamų teršalų kiekį arba įvesti panašias priemones. Jei kilmės šalyje egzistuotų panašus mechanizmas, šios išmokos būtų kompensuojamos. Tai, kad po pereinamojo laikotarpio ES nustos platinti nemokamus CO₂ sertifikatus daug energijos reikalaujančioms pramonės šakoms, erzina kai kurias pramonės šakas.  „CO₂ baudos mokesčiai paprasčiausiai nesuderinami su PPO ir neišvengiamai sukelia ginčus dėl prekybos“, - perspėja ES europarlamentaras Jensas Gieseke ir skundžiasi „nesubrendusiomis politinėmis koncepcijomis“, įskaitant deginimo draudimą.

 Kas pasikeis laivybos ir oro eisme?  

Oro linijos turi būti pasirengusios tam, kad, laikui bėgant, laisvos taršos teisės išnyks. CDU aplinkos ekspertas Peteris Lieseas džiaugiasi tuo, kad laivyba pirmą kartą įtraukiama į apyvartinių taršos leidimų prekybą: „Taisyklė, kad kiekvienas laivas, įplaukęs į ES uostą, yra atsakingas, o ne našta tenka tik Europos laivybos įmonėms, yra teisingas kelias “. Von der Leyen pabrėžia, kad kruizinis laivas išmeta tiek teršalų, kiek 80 000 automobilių“. 

 

What are the consequences of the EU's climate program?

 "Are heating bills rising? 

 Timmermans describes the basic idea of ​​the overall package as follows: "Give CO₂ a price and give a bonus for climate neutrality." This means that all citizens in the EU know what to expect. Those who heat with oil or gas today will have to pay more tomorrow. This is implemented using a well-known instrument: trading in CO₂ certificates, or ETS in English. From 2026 on-wards, utilities should have to buy these certificates; as the total volume will decrease, the price for it is likely to increase. Experts anticipate that the price per tonne of CO₂ in this emissions trading system could rise to 200 euros by 2030. For comparison: the CO₂ price introduced by the federal government at the beginning of the year is now 25 euros per ton. It can be assumed that the oil and gas suppliers will pass on at least part of the costs to the end customers. Homeowners should be encouraged to install climate-neutral heating. 

 Is the price of petrol rising? 

Road traffic should be part of the new ETS, which is why the same applies here as above: Anyone who will still be driving a petrol or diesel in a few years' time will have to pay more. The development of cars is also influenced by the fact that the EU Commission wants to reduce the fleet emissions of car manufacturers to zero by 2035. That would be equivalent to the end of the fossil combustion engine for new cars. The industry has already embarked on this path, almost all manufacturers are switching to the production of electric cars. Politicians hope that with the onset of mass production, prices will fall and driving a car will even become cheaper in the foreseeable future. The problem here is the charging infrastructure for e-cars; the EU Commission wants to oblige the member states to invest heavily in charging stations. 

Do we need a social balance? 

The EU Commission is convinced of this. "We have to help those for whom change will be the toughest. We must not leave anyone behind," said Timmermans. The new ETS system for buildings and traffic will, however, have direct consequences for the wallets of many citizens. That is why the commission is proposing a climate social fund, into which 25 percent of the income from the ETS should flow. According to Timmermans, that will add up to 72 billion euros between 2025 and 2032. The member states should bring in the same amount again, which would end up with 144.4 billion euros. This is intended to flow direct financial aid to poorer households or to subsidize the purchase of climate-neutral heating and cooling systems as well as e-cars. 

Where should the electricity come from? 

On Tuesday, the Federal Ministry of Economics also noticed that this change is increasing the demand for electricity. Since this should be climate-neutral, wind power and photovoltaics must be massively expanded. According to the commission, the share of renewable energies in primary consumption should be 40 percent by 2030. For comparison: in 2020 it was around 15 percent. So the EU Commission is also tightening the targets for energy efficiency. Companies, municipalities and households must save energy for the plan to work.  

How does the Commission intend to ensure the competitiveness of companies based in the EU? 

So that companies between Helsinki and Porto continue to have opportunities on the world market, there should be a "border adjustment". From 2026 on-wards, it will be paid by companies that import cement, fertilizers, electricity and products made of iron, steel or aluminum into the EU. For every tonne of CO₂ produced, they have to purchase a certificate, the costs of which are based on European emissions trading. The Commission emphasizes that this instrument is not protectionism and complies with the rules of the World Trade Organization: It is intended to encourage third countries to reduce their emissions or to introduce similar instruments. Should a similar mechanism exist in the country of origin, these payments would be offset. The fact that the EU will stop distributing free CO₂ certificates to energy-intensive industries after a transition period annoys parts of the industry. Criticism also comes from the Leyens party, the CDU. "The CO₂ penalty taxes are simply not WTO-compatible and inevitably lead to trade disputes," warns EU MEP Jens Gieseke and complains about "immature political concepts", including the ban on combustion.

 What will change for shipping and air traffic? 

 Airlines have to be prepared for the fact that the free pollution rights will disappear over time. The CDU environmental expert Peter Liese welcomes the fact that shipping is being included in emissions trading for the first time: "The rule that every ship that calls at a port in the EU is made responsible, instead of the burden only being on European shipping companies, is the right way." Von der Leyen points out that a cruise ship emits as many pollutants as 80,000 cars."

Kapitalo rinka: Vokietija kaip besivystanti šalis

  "Iki šiol sėkmingos augimo akcijos, tokios kaip "BioNTech", buvo viešai parduodamos Amerikoje. Vokietija turi dar daug nuveikti, kad tai pakeistų. Viena idėja būtų atnaujinti akcijų kainų padidėjimo atleidimą nuo mokesčių. 

Dėl koronaviruso pandemijos biotechnologijų įmonės ir ypač jų vakcinų tyrimai buvo dramatiški ir sukėlė didelį susidomėjimą. Prieš tai daugelis šių kompanijų viešumoje ir Vokietijos investuotojų tarpe buvo gana šešėlinės. Bet ne vėliau kaip tada, kai 2020 m. rugpjūčio mėn. „CureVac“ savo IPO pasirinko Amerikos technologijų biržą „Nasdaq“, o vos po metų „BioNTech“ irgi tai pavyko, sensacija buvo didžiulė ir pasigirdo kritikos, kad Vokietijos vyriausybės lėšomis remiama įmonė nebuvo parduodama viešai Vokietijoje. 

 Bet viešumas nėra nacionalinio pasididžiavimo klausimas. Atvirkščiai, tai yra kapitalo sutelkimas siekiant sukurti kitą augimo žingsnį ir pasinaudoti geriausiomis pagrindų bei finansavimo sąlygomis. Tai sako Vokietijos akcijų institutas (DAI). Vokietijos biotechnologijų bendrovių sprendimas Amerikos vertybinių popierių biržų naudai galiausiai yra kaltinimas Vokietijai, kaip finansavimo vietai. 

 "Vokietija yra besivystanti šalis, kalbant apie jaunų augančių įmonių finansavimą", - sakė Christine Bortenlänger, Frankfurto "Deutsches Aktieninstitut" direktorė. Visų pirma įmonės, turinčios specializuotą verslo modelį ir turinčios didelius finansavimo reikalavimus, priklauso nuo užsienio investuotojų. Jei norima išlaikyti naujoviškas augimo atsargas Vokietijoje, politikai dabar turi imtis energingų atsakomųjų priemonių, nes efektyvi kapitalo rinkos ekosistema neatsiranda per naktį. 

Christofas ​​Hettichas, Ritterhaus komercinės advokatų kontoros partneris, ragina nustatyti geresnes teisinio pagrindo sąlygas, kad novatoriškos įmonės galėtų gauti augimo kapitalą, išleisdamos akcijų į Vokietijos akcijų rinką. Pavyzdžiui, turėtų būti atverti bendrovių įstatymai, kad įmonės galėtų nukrypti nuo riboto abonentinių teisių atėmimo ar kelių balsavimo teisių draudimo. 

Kartu su advokatų kontora „Ritterhaus“ „Aktieninstitut“ išnagrinėjo klausimą, kodėl tiek daug Vokietijos biotechnologijų ir kitų augimo kompanijų nusprendžia išleisti į akciją Amerikoje ir kodėl negauna pinigų, reikalingų savo produktams tirti ir kurti Vokietijoje. Tai darydami jie taip pat ieškojo priežasčių, kodėl Vokietija turi tiek mažai augančių bendrovių IPO, palyginti su kitomis pramoninėmis valstybėmis, ir ką tai reiškia Vokietijos ekonomikai. Šiuo tikslu, inter alia, buvo diskutuojama su jaunų augimo bendrovių, turinčių vertybinių popierių biržoje, atstovais ir kapitalo rinkos ekspertais. Buvo apklausti „BioNTech“, „Biofrontera“, „CureVac“, „Delivery Hero“, „Software AG“ ir „Trivago“. Remiantis šia analize, Vokietijoje yra per mažai finansiškai stiprių investuotojų, galinčių įvertinti akcijų rinkų, pavyzdžiui, biotechnologijų sektoriaus, kandidatų augimo potencialą. Be to, išleidžiantys bankai ir analitikai daugiausia dėmesio skyrė didesnėms įmonėms, nes dėl mažesnių IPO pastangų neapsimoka. Čia taip pat turi būti geriau suvokiama galimybių kultūra. Nes ne kiekviena gera idėja yra sėkminga.

 Remiantis tyrimo rezultatais, būtų prasmingas visas priemonių paketas, siekiant palengvinti kapitalo reikalaujančių ateities pramonės augimo bendrovių galimybes gauti pakankamą kapitalą ir sustiprinti Vokietijos kapitalo rinką. Viena rekomendacija skirta senatvės aprūpinimui ir taupymo procesui, taip pat turint akcijų Vokietijoje. Kitos šalys, pavyzdžiui, Švedija ar Amerika, parodė, kad kaupiantiems senatvei žmonėms tai yra naudinga, o finansiškai stiprūs pensijų fondai šiose šalyse taip pat užtikrino, kad augančių bendrovių ir IPO plėtra būtų tvariai paskatinta. Kad akcijos būtų dar patrauklesnės senatvės aprūpinimui ir turto kaupimui, taip pat reikėtų patobulinti mokesčių sistemą. Pvz., svarbu, kad po vienerių metų vėl būtų atleista akcijų kapitalo prieaugio mokesčio lengvata, kuri taikoma bitkoinams ir auksui. Tai būtų situacija, buvusi  anksčiau, iki galutinis šaltinio mokestis buvo įvestas 2009 m. Kapitalo prieaugis buvo tada neapmokestinamas vienerių metų laikotarpiui.

 Atitinkamai reikia skubiai reformuoti Vokietijos akcinių bendrovių įstatymą, kuris nėra pritaikytas augimo poreikiams. Pavyzdžiui, daugelis Vokietijos bendrovių prisiglaudžia prie Nyderlandų įstatymų, kurie suteikia daugiau lankstumo, atsisakant pasirašymo teisių ir įstatinio kapitalo dydžio. Be to, atsižvelgiant į daugelį kapitalo rinkos įsipareigojimų, kurie viešai skelbiami, tikslinga leisti jaunoms augimo įmonėms, tokioms kaip Amerikoje, keletą metų pratintis, kai jos turi vykdyti tik dalį šių įsipareigojimų. Bet kokiu atveju investuotojai gali tikėtis „BioNTech & Co“ akcijų rinkos sėkmės iki šiol. Po 14,95 dolerių emisijos kainos „BioNTech“ akcijos šiuo metu kainuoja apie 208 dolerių. Ir net „CureVac“ akcijos siekia apie dolerių, gerokai viršijančias 16 dolerių už akciją emisijos kainą, nors vakcinos sėkmės tyrimai neseniai nuvylė“. 

Capital market: Germany as a developing country

 "So far, successful growth stocks like BioNTech have been going public in America. Germany has a long way to go to change that. One idea would be to reintroduce tax exemption on price gains of shares. 

The corona pandemic has brought biotech companies and especially their vaccine research into focus from one moment to the next and aroused great interest. Before that, many of these companies had a rather shadowy existence in the public eye and among German investors. But no later than when CureVac chose the American technology exchange Nasdaq for its IPO in August 2020 and BioNTech succeeded barely a year later, the sensation was great and criticism was heard that a company supported with German government funds had not gone public in Germany. 

 But going public is not a question of national pride. Rather, it is about mobilizing capital in order to create the next growth step and to take advantage of the best framework and financing conditions. This is what the German Stock Institute (DAI) says. The decision by German biotechnology companies to opt for American stock exchanges is ultimately an indictment of Germany as a financing location. Dependent on foreign investors "Germany is a developing country when it comes to financing young growth companies," said Christine Bortenlänger, director of the Deutsches Aktieninstitut in Frankfurt. Above all, companies with a specialized business model and high financing requirements are dependent on foreign investors. 

If innovative growth stocks are to be maintained in Germany, politicians must now take energetic countermeasures, because an efficient capital market ecosystem does not emerge overnight. Christof Hettich, partner at the Ritterhaus commercial law firm, calls for better legal framework conditions so that innovative companies can obtain growth capital by going public on the German stock market. For example, stock corporation law should be opened so that companies could deviate from the restricted exclusion of subscription rights or the prohibition of multiple voting rights. 

Together with the Ritterhaus law firm, the Aktieninstitut investigated the question of why so many German biotechnology and other growth companies decide to go public in America and why they do not get the money they need to research and develop their products in Germany. In doing so, they were also looking for reasons why Germany has so few IPOs of growth companies compared to other industrialized nations, and what this means for the German economy. 

For this purpose, discussions were held with representatives of young growth companies with a stock exchange listing abroad and capital market experts. BioNTech, Biofrontera, CureVac, Delivery Hero, Software AG and Trivago were surveyed. According to this analysis, there are too few financially strong investors in Germany who can assess the growth potential of stock market candidates, for example from the biotechnology sector. In addition, issuing banks and analysts largely concentrated on larger companies, since the effort is not worthwhile with smaller IPOs. There must also be more awareness of a culture of opportunity here. Because not every good idea is a success. 

 According to the results of the study, a whole package of measures would make sense to facilitate access to sufficient capital for growth companies from capital-intensive future industries and to strengthen the German capital market. One recommendation is aimed at old-age provision and a savings process with shares in Germany as well. Other countries, such as Sweden or America, showed that people in old age benefited from it, and financially strong pension funds in these countries also ensured that the development of growth companies and IPOs received a sustainable boost, it is said. In order to make stocks even more attractive for old-age provision and asset accumulation, the tax framework would also have to be improved. It is important, for example, to reintroduce the tax exemption on capital gains on shares after one year, as applies to bitcoins and gold. This would be the state before Introduction of the final withholding tax in 2009. Capital gains were back then tax-free for a period of one year.

Accordingly, there is also an urgent need for reform in German stock corporation law, which is not tailored to the needs of growth stocks. For example, many German companies are taking refuge in Dutch law, which offers more flexibility for the exclusion of subscription rights and the amount of authorized capital. In addition, in view of the many capital market obligations that go public with it, it is appropriate to allow young growth companies like in America a period of several years to get used to them, in which they only have to fulfill part of these obligations. In any case, investors can look forward to the stock market success of BioNTech & Co. so far. After an issue price of $ 14.95, BioNTech shares currently cost around $ 208. And even the stocks of CureVac are at around $ 55, well above the issue price of $ 16 per share, although the studies on the success of the vaccine have recently disappointed." 

 

Naujas ES Komisijos klimato paketas

"Kaip Europa turėtų tapti neutrali klimatui? ES Komisija žiūri į oro eismą ir siekia importo mokesčio bei naujų transporto priemonių su vidaus degimo varikliais pardavimo pabaigos datos. 

 ES Komisija nori įvesti žibalo mokestį skrydžiams Europoje. Esama aviacijos pramonės atleidimas nuo degalų mokesčio turi būti laipsniškai panaikintas per dešimt metų, kaip pranešė Briuselio valdžia. Privatiems verslo skrydžiams ir krovinių srautams ir toliau turėtų būti netaikomi mokesčiai. 

Be to, Briuselis siekia įvesti klimatui žalingų produktų importo mokestį iš trečiųjų šalių nuo 2026 m. Iš pradžių planuojamas pereinamasis etapas nuo 2023 m., kad įmonės galėtų prisitaikyti prie naujovių, pranešė komisija. Vėliau plieno, aliuminio, cemento ir trąšų importuotojai turės pirkti CO2 sertifikatus, atsižvelgdami į žalingą klimatui jų importą. Siekiama apsaugoti ES įmones nuo konkurencijos iš užsienio, kurių produkcijai netaikomi tokie patys klimato reikalavimai kaip Europos Sąjungoje - dėmesys sutelktas į tokias šalis, kaip Rusija ir Kinija. Likus kelioms valandoms iki Briuselio planų paskelbimo, Liaudies Respublika pranešė ketinanti šį mėnesį pradėti prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemą (ETS). Prekyba CO2 sertifikatais yra svarbi klimato apsaugos priemonė. 

Be to, kaip ir nuo F.A.Z. anksčiau pranešė apie draudimą ES prekiauti naujomis transporto priemonėmis su vidaus degimo varikliais nuo 2035 m. Tada visas naujas automobilių parkas ES nebeturėtų išleisti šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Esant dabartinei technikos būklei, tai galima pasiekti tik grynais elektromobiliais. Komisija taip pat kelia tarpinį tikslą, kaip pasiekti, kad naujas transporto priemonių parkas būtų neutralus šiltnamio efektą sukeliančioms dujoms: pagal dabartines ES gaires grupės transporto priemonių parkas gali išleisti tik vidutiniškai 95 gramus anglies dvideginio (CO2) kilometre; iki 2025 m. , dar 15 turėtų būti sumažinta procentais, o iki 2030 m. - 37,5 proc. Remiantis nauju ES Komisijos pasiūlymu, automobilių išskyrų vertė iki 2030 m. turėtų sumažėti 55 proc., o furgonų - 50 proc. 

 Kartu, pasak komisijos, ketinama skatinti įkrovimo infrastruktūros plėtrą. Iki praėjusių metų pabaigos 27 Europos Sąjungos valstybėse narėse buvo apie 260 000 viešai prieinamų įkrovimo punktų - daugiau nei du trečdaliai jų vien trijose Nyderlandų, Prancūzijos ir Vokietijos šalyse. Dabar siekiama, kad įkrovimo punktai, esantys ne mažiau kaip 60 kilometrų atstumu, palei svarbiausius kelius.

Kita vertus, Vokietijos pramonės ir prekybos rūmų asociacijos prezidentas Peteris Adrianas perspėjo: „Žaliąja sutartimi Europos Sąjunga nustato ambicingus tikslus klimato apsaugai įmonėms. Šiuos tikslus ekonomika gali pasiekti tik tuo atveju, jei įmonės išliks konkurencingos - ES vidaus rinkoje ir eksporte. “Šiandien pristatytas teisės aktų paketas suteikia daug galimybių. "Tačiau tai taip pat parodo, koks reikalingas numatomas perėjimas prie klimato neutralumo", - sakė jis. Tai ypač pasakytina apie didelę pramonės dalį turinčią Vokietijos ekonomiką.

 Reformuota apyvartinių taršos leidimų prekyba žymiai padidins spaudimą mažai teršalų išmetantiems gamybos procesams ir energiją taupantiems produktams atsirasti. Klimatui palankūs gamybos procesai kai kuriose pramonės šakose dar nėra prieinami arba toli gražu nėra pelningi. „Todėl politiškai numatytos aukštos CO2 kainos yra tvarios tik tuo atveju, jei tuo pačiu metu bus kompensuojama ypač nukentėjusioms įmonėms. Priešingu atveju daug energijos ir išmetamųjų teršalų išmetančios įmonės rizikuoja, kad jų produktai nebebus konkurencingi. Tai taikoma pagrindinių ir žaliavų, tokių kaip plienas, aliuminis ir cementas, gamintojams, bet ir daugeliui jas perdirbančių įmonių."