Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2021 m. spalio 2 d., šeštadienis

Companies weed out middle managers at their peril


“EVERY LARGE business has a boss and minions, who do most of the work. What comes between the corner office and the shop floor is a matter of managerial preference. Some firms' organisational charts are towering mille-feuilles, with staff piled into rigid hierarchies stuffed with assorted supervisors. More fashionable of late has been the pancake organigram: fewer layers of workers reporting to a smaller cadre of chieftains. As appealing as such "flat" organisations might seem, the thinning of managerial ranks comes at great cost.

Vice-presidents, area supervisors and other department heads were once the corporate machine's central cogs. Now such middle managers are derided as pound-shop CEOs, there largely to organise and attend pointless meetings. A few modish startups bill themselves as having no administrative tiers at all, leaving independent employees flitting between tasks as they see fit. Such holacracy, as it is dubbed, clearly won't do for a Unilever or Goldman Sachs. But even big firms now ritually boast about "delayering" their ranks.

Flat organisations are meant to reflect the modern workplace. Businesses in generations past used to be steeply hierarchical to mimic the armed forces, remembered by bosses of yesteryear as a place where missions were accomplished. Starting off at the bottom of a pyramid, perhaps six or seven rungs below the top brass, wasn't so bad if you intended to progress at the same firm for your entire career. Millennials and later Gen-Z recruits had other ideas. Reporting to an overbearing boss crimped their ability to make an immediate mark.

Several factors contributed to the "flattening" trend. Businesses discovered that having lots of mini-barons could lead to stultifying silos. New ways of working--starting with modern technology--mean that executives can manage more subordinates, including some far away. Add enough direct reports to each supervisor, and the number of rungs between the chief executive and the graduate trainee shrinks accordingly.

Proponents of flat organisations say they give each employee added responsibility: bosses with dozens of flunkeys can hardly be expected to micromanage them. Uncluttered organigrams make companies more agile, enable faster decision-making and trim costs to boot. Business titans like Elon Musk of Tesla, a car firm, have painted delayering as a way of improving communication and shedding corporate deadweight.

Clearly there are limits to how far one can go. Not every Tesla factory hand is going to seek their annual appraisal from Mr Musk. In fact any amount of delayering hacks away at what it means for an employee to be part of a company. The key corollary--indeed the enabling factor--of flat organisations is for each employee to have less boss. That will sound appealing to some workers.

Such bosslessness, however, is a false Utopia. Companies that went furthest in scrapping management tiers discovered that getting rid of a formal pecking order resulted in informal hierarchies taking hold instead. A leadership vacuum risks being filled by petty tyranny. It is inevitable when large groups of people spend time together, in the office or elsewhere, that someone ends up in charge (and often lots of people end up in charge of different little tasks). That can be layers of managers put in place formally according to their competence and track record. Or, if everyone is on paper holacratically equal, it might be whoever talks loudest at meetings.

Fewer tiers mean fewer people with day-to-day experience of corralling employees. Yet managing others is not an ancillary task which companies do to reach other aims. It is the precondition for any of their aims to be reached. Sometimes skimping on the degree to which each human resource is supervised doesn't matter much. But there inevitably comes a time--for the employee or the company--when it matters a great deal. Having lots of organisational tiers means that those in charge of managing lots of people have had experience managing fewer people before.

Covid-19 has already upended many individuals' working lives. Gone are the days of sitting every day in the same office as your co-workers. Plenty will be adapting to the new managerial normal for a while yet. That makes keeping employees in the loop and engaged more important than ever. Layers of bosses provide structure. For all the joy of belittling them, middle managers are part of the solution.” [1]

 1. "Better not squash; Bartleby." The Economist, 2 Oct. 2021, p. 55(US).

 

Tvirti eksperimentinio antivirusinio „Covid-19“ gydymo duomenys

„Atskleisdama tvirtus duomenis apie savo eksperimentinį antivirusinį „Covid-19“ gydymą, „Merck“ ir jos partneris „Ridgeback Biotherapeutics“, matyt, padarė didelę pažangą kovoje su pandemija. Ši naujiena taip pat atnaujino „Merck“ akcijų kainą ir gali paskatinti nusilpusį biotechnologijos sektorių.

 

„Merck“ ir artimai laikomas partneris „Ridgeback Biotherapeutics“ penktadienį sakė, kad jų geriamasis vaistas molnupiraviras sumažino hospitalizavimo ar mirties riziką maždaug 50% tiems pacientams, kurie serga lengvu ar vidutinio sunkumo „Covid-19“. Bendrovės artimiausiomis savaitėmis planuoja paprašyti JAV Maisto ir vaistų administracijos leidimo naudoti šiuos vaistus skubios pagalbos tvarka.

 

Tai puiki žinia tiems, kurie tikisi greitai eiti į biurą ar mokyklą, ir turėtų paskatinti tokias apsunkintas verslo šakas, kaip kelionės ir svetingumas.

Vaistai naujoms infekcijoms gydyti iki to momento, kol pacientai patenka į ligoninę, yra labai reikalingi. Ir nors hospitalizuoti retai pasitaiko tarp skiepytų žmonių, tokių vaistų vis tiek gali prireikti vyresnio amžiaus žmonėms ir kitoms didelės rizikos grupėms.

Pakeliui galėtų būti daugiau panašių vaistų. Tikimasi, kad kitos bendrovės, tokios, kaip „Pfizer“, taip pat „Roche Holding“, bendradarbiaujant su „Atea Pharmaceuticals“, artimiausiu metu atskleis savo ambulatorinio gydymo tyrimų duomenis.

Tikėtina, kad „Covid-19“ antivirusiniai vaistai taip pat bus nugalėtojai Volstryte. Penktadienio rytą „Merck“ akcijos pakilo apie 10%, o „Atea“ - 27%. Jei JAV reguliavimo institucijos išduos leidimą bendrovės vaistui, vyriausybė sutiko sumokėti „Merck“ 1,2 mlrd. JAV dolerių už 1,7 mln. gydymo kursų arba apie 700 dolerių už vieną kursą.

Antivirusinės naujienos tiesiog gali sukelti visų rūšių biotechnologijų akcijoms labai reikalingą pastiprinimą. Platus biotechnologijų akcijų indeksas šiemet sumažėjo 12% ir penktadienio rytą vėl nukrito, nes kitų vaistų gamintojų, gydančių „Covid-19“, akcijos smarkiai sumažėjo. Tas pats indeksas padidėjo apie 50% per tris mėnesius po to, kai praėjusį rudenį vaistų gamintojai pirmą kartą pasidalino teigiamais vėlyvosios stadijos bandymų duomenimis apie vakcinas nuo „Covid-19“.

Tiesą sakant, dabar tinkamas metas vaistų gamintojams priminti visuomenei apie pagrindinį jų vaidmenį kovojant su pandemija. Kalbant apie vaistų kainodarą, kai kalbama apie antivirusinį vystymąsi, tai, kas naudinga „Merck“, gali būti naudinga ir Amerikai“. [1]

 

 

1. A Badly Needed Shot In the Arm for Biotech --- New antiviral drugs could boost the sector
Grant, Charley.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 02 Oct 2021: B.12

Strong data for experimental Covid-19 antiviral oral treatment


"By revealing strong data for its experimental Covid-19 antiviral treatment, Merck and its partner Ridgeback Biotherapeutics have apparently struck a major blow against the pandemic. The news also has rejuvenated Merck's stock price and could jump-start the moribund biotech sector.

 

Merck and closely held Ridgeback Biotherapeutics said Friday their oral drug molnupiravir reduced the risk of hospitalization or death by about 50% in patients with mild to moderate Covid-19. The companies plan to ask the Food and Drug Administration for emergency use authorization in the coming weeks.

 

That is great news for anyone hoping to enter an office or school soon, and should give a boost to beleaguered industries such as travel and hospitality.

Medication to treat new infections before patients reach the hospital are badly needed. And although hospitalizations are rare among vaccinated people, prescriptions could still be needed for the elderly and other high-risk groups.

There could be more on the way. Other companies such as Pfizer, as well as Roche Holding in partnership with Atea Pharmaceuticals, are expected to reveal data for their own outpatient treatments in the near future.

Covid-19 antivirals are likely to be a winner on Wall Street as well. Merck shares rose about 10% Friday morning, while Atea gained 27%. Should U.S. regulators authorize the company's drug, the government has agreed to pay Merck $1.2 billion for 1.7 million courses of treatment, or about $700 each.

The antiviral news just might give biotech stocks of all types a badly needed jolt. A broad index of biotechnology stocks has shed 12% so far this year and fell yet again Friday morning, as shares in other drugmakers with Covid-19 treatments sold off sharply. The same index rallied about 50% in the three months after drugmakers first shared positive late-stage trial data about Covid-19 vaccines last fall.

In fact, now is an opportune time for drugmakers to remind the public of the key role they have played in combating the pandemic. Drug pricing aside, when it comes to antiviral development, what is good for Merck can also be good for America.” [1]

1. A Badly Needed Shot In the Arm for Biotech --- New antiviral drugs could boost the sector
Grant, Charley.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 02 Oct 2021: B.12

Kodėl D. Trumpas nebuvo perrinktas?

 „Vindication Over Hunter's Emails“ („Review & Outlook“, rugsėjo 25 d.) teisingai kritikuoja spaudą ir žinomus buvusius pareigūnus, kad jie Hunterio Bideno el. laiškus priskyrė Rusijos dezinformacijai. Tačiau auka - prezidentas Trumpas - vėl ignoruojama. Hunterio Bideno istorija buvo neutralizuota, kad D. Trumpas negalėtų laimėti perrinkimo. Sąžiningas pranešimas apie papirkimą ir žemą elgesį randamą Hunterio nešiojamajame kompiuteryje galėjo išlaikyti D. Trumpą prezidento pareigose.

Žiniasklaida dažnai kalba apie „didįjį melą“ apie rinkimų rezultatą, tačiau D. Trumpas susidūrė su melo bufetu, apimančiu visą jo prezidentavimą. Nešvarūs triukai dvejiems metams jį įtraukė į rusiško poveikio melagingą istoriją ir paliko dvoką net tada, kai Robertas Muelleris negalėjo pateikti jokių įrodymų. Kongresas pririšo D. Trumpą prie apkaltos procesų. Spauda sukėlė netikrus skandalus apie jį ir jo šeimą. Ir tada pagrindinės valstijos sušvelnino balsavimo biuletenių kontrolę. Pripažinus puldinėjimą, su kuriuo susidūrė D. Trumpas, spauda galėtų suprasti, kodėl jis gali suabejoti rinkimų rezultatu“ [1].



1. Hunter's Emails Were Suppressed for a Reason
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 02 Oct 2021: A.12.

Why Mr. Trump was not re-elected?


"Vindication Over Hunter's Emails" (Review & Outlook, Sept. 25) rightly criticizes the press and prominent former officials for labeling Hunter Biden's emails as Russian disinformation. But the victim -- President Trump -- is again disregarded. The Hunter story was neutralized to prevent Mr. Trump from winning re-election. Fair reporting of the graft and low behavior on full display in Hunter's laptop could have kept Mr. Trump in office.


The media speaks often of "the Big Lie" about the election result, but Mr. Trump faced a buffet of lies spanning his entire presidency. Dirty tricks kept him embroiled in a Russian hoax for two years and left the stink on him even when Robert Mueller could provide no evidence. Congress tied Mr. Trump up in impeachment trials. The press manufactured phony scandals about him and his family. And then key states relaxed controls on ballots. Acknowledging the onslaught that Mr. Trump faced could help the press understand why he might question an election result." [1]



1. Hunter's Emails Were Suppressed for a Reason
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 02 Oct 2021: A.12.  

2021 m. spalio 1 d., penktadienis

Ateities maistas

 


     „Technologijos gali padėti tiekti švaresnį, ekologiškesnį skanų maistą. Ar to nori vartotojai - kitas klausimas.

    „Pasakyk man, kokį maistą valgai, ir aš tau pasakysiu, koks tu esi žmogus“,-XIX amžiaus pradžioje rašė prancūzų teisininkas ir epikūrietis Jean Anthelme Brillat-Savarin. Epigrama atveria „Skonio fiziologiją“, vieną iš tų žaviai išsiplėtusių stebėjimo darbų, kuriais pasižymėjo jo amžius.

    Maistas, kurį valgo dauguma žmonių, ypač turtingose šalyse, bet vis dažniau ir neturtingose bei vidutines pajamas gaunančiose šalyse, rodo, kad jie yra labai globalizuotos ekonomikos gyventojai, įspūdingai turtingi. Peržiūrėkite turtingo pasaulio prekybos centro lentynas ir rasite lašišų iš Norvegijos, krevetes iš Vietnamo, mangus iš Indijos, braškes iš Turkijos, sūdytą mėsą iš Italijos ir sūrius iš Prancūzijos. Mėsa, prabanga daugumai žmonių per didžiąją istorijos dalį, yra prieinama tiek lengvai, kad turtingame pasaulyje dauguma tų, kurie jos nevalgo reguliariai, atsisako dėl pasirinkimo, o ne dėl būtinybės. Didžioji maisto dalis yra padengta cheminiais priedais, kurie sumažina gedimą, pagerina skonį ar tenkina kokius nors kitus gamintojo poreikius.

    Tokia dieta tapo įmanoma tik labai konkrečiame pasaulyje, kuriame didelė dalis planetos paviršiaus atiduodama ūkiams ir ganykloms, maistas gaminamas su daug energijos, pesticidai gausūs, tarpkontinentinė laivyba pigi, o maisto perdirbimas-pažangus pramoninis įsipareigojimas. Tai įmanoma tik tuo metu, kai žmogaus troškimai ir aplink juos sukurta ekonomika yra tarp planetą formuojančių gamtos jėgų: laikotarpis, pradėtas vadinti antropocenu.

    Antropoceno dieta, kuria naudojasi pasaulio pasiturintys gyventojai, nustebintų visas ankstesnes kartas. 
Tačiau, kaip ir dauguma nuostabių modernumų, tai nėra be išlaidų. Mėsa yra pigi, nes gaminama labai žiauriai. Milijardai gyvūnų praleidžia trumpą, apgailėtiną ir dažnai skausmo kupiną gyvenimą, susiglaudę beorėse pastogėse. Jie atplėšti nuo motinų; pumpuojami vaistais; kastruoti be anestezijos; išdarinėti dar gyvi; arba visi aukščiau išvardinti dalykai kartu.

    Uogų ir salotų skynimas yra sunkus darbas; tai darantiems žmonėms dažnai trūksta sveikatos draudimo, darbo apsaugos ir pragyvenimo atlyginimo. Daugelyje pasaulio žuvininkystės ūkių vergai vergauja. Išsekę dirvožemiai yra chemiškai sudrėkinti, kad jie atrodytų sveiki, o maistinės medžiagos į juos ateina tiesiai iš gamyklos. Trąšos ir gyvūninių atliekų nutekėjimas sukuria dumblių žydėjimą, kuris pašalina deguonį iš vis didesnių, ir didesnių negyvų zonų pakrantės jūrose. Nedaugelis žmonių veiklos išskiria daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, nei gyvūnų, ypač galvijų auginimas, dėl kurio augintojai iškirto daugybę miškų. Perdirbimas, kurio metu maistas tampa pigus, skanus ir priklausomybę sukeliantis, pašalina maistines medžiagas, pridedant riebalų, cukraus ir druskos.

    Pagal Brillat-Savarino maksimumą būtų lengva padaryti išvadą, kad antropoceno dietos vartotojai yra žiaurūs gyvūnams ir abejingi tiek savo planetos ateičiai, tiek jų pačių ateičiai-nes visa tai yra antropoceno dieta. Tai būtų pernelyg griežta. Vertinant moraliai visų maisto produktų indėlį, galima daug ko paprašyti, tarkime, mamos, turinčios ribotą biudžetą, grįžtančios iš darbo, kurios nori tik vakarienės, kuri džiugintų jų vaikus. Tai nereiškia, kad joms tai nerūpi arba jos nenorėtų sistemos, kurioje geriau sekasi jų šeimoms ir pasauliui.

    Daugelis pradėjo keisti savo valgymo pasirinkimą, kad padėtų sukurti tokią sistemą. Pasaulyje suvalgomos mėsos kiekis auga, tačiau turtingesnėse šalyse mažiau, nei skurdesnėse. Žmonių, kurie yra vegetarai, veganai ar „lankstūs“-tai reiškia, kad jų mityba yra orientuota į augalus, tačiau jie visiškai nevengia valgyti gyvūnų, dalis auga. Didžiojoje Britanijoje veganų skaičius nuo 2014 iki 2019 metų padidėjo daugiau, nei keturis kartus.

    Amerikoje ekologiško maisto, kurį žmonės laiko geresniu tiek sau, tiek aplinkai, pardavimai išaugo nuo 13,3 mlrd. dolerių 2005 m. iki 56,4 mlrd. dolerių 2020 m. Europa pastebėjo panašų kilimą. Restoranų meniu dažnai įvardijami ūkiai, tiekiantys maistą, todėl valgytojai jaučia didesnį ryšį su tuo, ką jie valgo. Žodis „locavore“, reiškiantis vietinio maisto valgytoją, sukurtas 2005 m., iki 2007 m. buvo Amerikos žodyno „metų žodis“.

    Daugumoje iš jų yra performatyvus aspektas. Žmonės nori, kad tai, ką jie valgo, pasakytų apie juos gerus dalykus-ir kitiems, ir sau. Tai nėra nei nenugalimas noras, nei naujas. Mitybos apribojimai, nustatyti Leviticus ir Deuteronomy knygoje „Būti žydu“, paaiškino rabinas Hayim Halevy Donin, yra „geras pavyzdys, kaip judaizmas iškelia net žemiškiausius poelgius ...iki  religinės patirties “. Valgymas, būdingas visiems žmonėms, tampa žydų savęs apibrėžimo aktu.

    Lankstus, vietinis ir ekologiškas valgymas nėra religingas. Tačiau jis daro moralinį teiginį: įsitikinimą, kad, dalyvaujanti hiperracionalizuotame, hiperkaloringame, hiper -apdoroto maisto gamyboje, pramoninė pirmojo pasaulio maisto sistema yra neteisinga. Tai, ko jos kritikai patys nesuteikia, yra būdas teisingai nustatyti šią sistemą, iš dalies todėl, kad jie netinkamai įvertina jos trūkumus. Pavyzdžiui, ekologiškam maistui auginti paprastai reikia daugiau žemės, nei kitiems metodams ir dažnai išmetama daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Asmeninis atsidavimas ankštinėms daržovėms virš šoninės ar baklažanams virš mėsainio gali išgelbėti jus nuo tiesioginio bendrininkavimo vištos ir karvės kančioje; bet tai nesustabdo kančių.

    O kas, jei būtų galima pakeisti pačią sistemą? O kas, jei žmonės, kurie dalijasi nepasitenkinimu šiandienos maisto sistema, galėtų paskatinti kurti sėklas ir ląsteles, būdus, kaip pateikti skanų, sveiką ir įvairų maistą, kuris būtų žymiai mažesnio žiaurumo ir mažesnės žalos aplinkai?

    Antroproteinai ir kitos maisto grupės

    Šioje ataskaitoje bus apžvelgiamos įvairios technologijos, kurios, kaip įvardijamos, kaip pakeisti pasaulio maisto gamybos sistemą, pakeičiant senas žemės ūkio formas ne tokiais žiauriais ir tvaresniais būdais, bet darant tai, ko dar niekada nebuvo daroma.

    Iki šiol nišiniai baltymai, tokie kaip vabzdžiai ir jūros dumbliai, tiriami ne tik dėl jų gurmaniško potencialo, kuris yra didesnis, nei dauguma gali manyti, bet ir kaip atnaujinti maisto grandines. Vidaus vandenų druskos akvakultūra žada suteikti šviežių jūros gėrybių žmonėms tūkstančius kilometrų nuo vandenyno. Augalai auginami konteineriuose, kuriuose nėra dirvožemio, vos už kelių kvartalų nuo miesto gyventojų, kurie galiausiai juos suvalgys, o ne už pusės pasaulio. Ląstelės, paimtos iš gyvo gyvūno atliekant paprastą biopsiją, naudojamos mėsai auginti bioreaktoriuose, suteikiant pažįstamus baltymų šaltinius be skerdimo ar pramoninio masto ūkininkavimo ir dėl to kylančio žiaurumo ir pavojaus sveikatai.

    Lieka didžiulės kliūtys. Vienas dalykas - auginti mėsainį bake, kitas - priversti žmones jį suvalgyti, o trečias - pateikti milijardą konkurencingos kainos tokių tankburgerių.

 

Daržovių auginimas dangoraižiuose gali būti naudingas aplinkai, tačiau lauko žemės ūkis išlieka daug pigesnis.

 

  Kai kurios technologijos, kurios šiuo metu atrodo naudingos, patirs nenumatytų išlaidų ir žalos, kaip ir pigi mėsa.

    Vis dėlto yra kažkas neabejotinai įkvepiančio bandant pasukti Brillatą-Savariną ant galvos: pirmiausia nuspręsti, koks žmogus norite būti ir kokią planetinę gyvenvietę norite įkūnyti, o tada pakeisti pasaulį taip, kad maistas, kurį pasaulis suteikia jums, atitinka tą savęs suvokimą. “. [1]

 1. "The new Anthropocene diet; Future food." The Economist, 2 Oct. 2021, p. 0.4(US).