Renesansas; Europos verslininkai

 „Po ilgo miego Europos verslo dvasios vėl sujuda.

 

    IDĖJA apie verslininkams priešišką Europą kažkada atrodė juokinga. Savo 17-ojo amžiaus piko metu Nyderlandų Rytų Indijos bendrovės apetitas kapitalui buvo toks aistringas, kad pareikalavo išrasti viešąją akcijų rinką. Tada investuotojai nesipriešino smurtiniam elgesiui su vietinėmis tautomis. XX amžiaus sandūroje buvo įkurti tokie milžinai, kaip L'Oréal, daugiausiai uždirbanti šiandienos grožio imperija, ir Danijos AP Moller Maersk, didžiausia konteinerių gabenimo linija. Dauguma Vokietijos Mittelstand firmų, darbdavių daugiau, nei pusei visų šalies darbuotojų, gimė tuo pačiu metu.

 

    Galbūt nenuostabu, kad dviejų pasaulinių karų sugriautas žemynas XX amžiaus antroje pusėje sukūrė daug mažiau verslų, turinčių didelį augimą. Tačiau Europa niekada neatgavo savo apetito sparčiai augančiam verslui kurti. Per pastaruosius tris dešimtmečius Amerika pagimdė keturis didvyrius – „Google“, „Amazon“, „Tesla“ ir „Facebook“, dabar žinomus kaip „Meta“, kurių vertė viršijo 1 mlrd. dolerių. Tuo tarpu ne vienas iš Europos įmonių jaunuolių neišaugo iki 100 mlrd.  dolerių. Vieną 2000-ųjų čempioną „Skype“ 2011 m. už 8,5 mlrd. dolerių įsigijo „Microsoft“. Kitas, „Spotify“, šiandien vertas tik 48 mlrd. dolerių.  SAP, artimiausias dalykas, kurį žemynas turi lygų technologijų milžinui, buvo įkurtas trejus metus anksčiau, nei „Microsoft“ ir yra vertas mažiau, nei penkioliktosios jos dalies.

 

    Tačiau pokyčiai tvyro ore. Rizikos kapitalistai, norintys išgauti kitą „Google“, kol ji vis dar valdoma nuo steigėjų virtuvės stalų, imasi Europos startuolių. Galima rinktis iš daugybės kitų. Europos verslininkai, kurie kažkada būtų išvykę į vakarus, kad pradėtų verslą, dabar greičiausiai pradės veiklą namuose, o ne Silicio slėnyje.

 

    Naujas kapitalo antplūdis – pasikeitusios nuotaikos įrodymas. Prieš dešimt metų Europos įmonės sugriebė mažiau, nei dešimtadalį visų rizikos kapitalo (VC) pinigų, investuotų pasaulyje, nors Europos dalis pasaulio BVP siekė šiek tiek daugiau, nei ketvirtadalį. Šiais metais sandorių sudarymo apimtys išaugo daugelyje regionų, bet ypač Europoje, kuri dabar pritraukia apie 18 % pasaulinio rizikos kapitalo fondų finansavimo, teigia duomenų teikėjas „Dealroom“.

 

    Šis finansavimas yra visų laikų didžiausias (žr. Finansai ir ekonomika), o tai padidina Europos pradedančiųjų įmonių vertę. Žemynas dabar gali pasigirti 65 „vienaragių miestais“ arba tais, kurie sukūrė privatų startuolį, kurio vertė viršija 1 mlrd. dolerių. Tai daugiau, nei bet kuriame kitame regione.

 

    Ankstesnis žemyno finansavimo trūkumas atsirado ne dėl grąžos trūkumo. Vertinant pagal bendrą vertę (investuotojams grąžinti pinigai plius dabartinė portfelio vertė) kaip rizikingo kapitalo kartotinis, vidutiniam Europos rizikos kapitalo fondui, įsteigtam per pastaruosius du dešimtmečius, sekėsi iš esmės ne blogiau, nei vidutiniam amerikietiškam. Nepaisant to, Amerikos rizikos kapitalistai manė, kad Europa yra „vieta, kur išsivežti savo šeimas vasaros atostogų, o ne kur pradėti verslą“, – sako Danny Rimeris iš „Index Ventures“, rizikos kapitalo įmonės, kurios būstinė yra San Franciske ir Londone.

 

    Dabar jie balsuoja kojomis. „Sequoia“, amerikiečių įmonė, kuri anksčiau buvo „Apple“, „Google“, „WhatsApp“ ir „YouTube“ rėmėja, praėjusiais metais paskelbė, kad atidarys savo pirmąjį biurą Europoje Londone ir pradėjo įdarbinti vietinius partnerius. Tarp vietinių investicijų namų kalbama apie tai, kada, o ne ar, kiti amerikietiški rizikos kapitalistai seks.

 

    Rizikos kapitalistai vejasi startuolių kartą, kuriai buvo naudingas jų pirmtakų nutiestas takas. Tokie, kaip „Skype“ ir „Spotify“, galbūt, nepasiekė svaiginančių savo kolegų amerikiečių vertinimų, tačiau jie parodė, kad įmanoma įkurti sėkmingą technologijų įmonę Europoje ir greitai ją išplėsti, aiškina Michaelas Moritzas iš „Sequoia“.

 

    Dabar, sako ponas Moritzas, „nebėra nusispjauti į tai, jei esi jaunas ir šviesus palikti universitetą ir prisijungti prie technologijų įmonės, ar mesti studijas ir ją įkurti“. Jie taip pat suteikė startuoliams potencialių darbuotojų ir valdybos narių, turinčių ankstesnę sparčiai augančių, novatoriškų įmonių patirtį, grupę.

 

    Patyrusių vadovų ir patyrusių talentų derinys paskatino Europos įmonių, įkurtų po finansų krizės griuvėsių, augimą, ir kurios dabar jau subręsta. Dar svarbiau, pažymi Husseinas Kanji iš Hoxton Ventures, kitos rizikos kapitalo įmonės, tarp jų yra įmonės, kurios pradeda dominuoti savo atitinkamose nišose. Didžiulę naują socialinių tinklų kategoriją laimėjo „Facebook“, pažymi jis.

 

     „Dabar „Spotify“ laimi muzikos srautinio perdavimo srityje, „Klarna“ – „pirk dabar, mokėk vėliau“, o „UiPath“ – robotų procesų automatizavimo srityje – jie visi yra europiečiai“, – sako jis. Technologijų pasaulyje neproporcingai didelė grąža pirmiausia tenka įmonėms, todėl Europa yra pernelyg patraukli pasaulio investuotojams, kad jos nepaisytų.

 

    Bumas apima daug daugiau, nei kelių didžiausių įmonių. Xavier Niel, milijardierius prancūzų technologijų įkūrėjas, tapęs investuotoju, sako, kad pakartotiniai įkūrėjai Europoje yra pagrindiniai. Pasak jo, jie pradeda naujų firmų bangas, turėdami omenyje „daugiau verslininkų, daugiau talentų, daugiau kapitalo, daugiau sėkmės, tai yra smagratis“. Rachel Delacour 2015 m. pardavė savo pirmąjį verslą – verslo analizės platformą „BIME Analytics“ – už 45 mln. dolerių, praėjus šešeriems metams po to, kai įkūrė ją Monpeljė. Praėjusiais metais ji pradėjo „Sweep“, padedančią įmonėms sekti anglies dvideginio išmetimą. „Dabar, kai pradedu antrąjį verslą, iš karto žinau, kad tai gali būti pasaulinė istorija“, – sako ponia Delacour.

 

    Taip pat padeda tai, kad europiečiai, dirbantys pradedančiose įmonėse, tampa savininkais. Neseniai „Index Ventures“ atlikta 350 Europos startuolių analizė parodė, kad vidutiniškai 15–17 % įmonių priklauso darbuotojams. Tai yra daugiau nei 10 % prieš penkerius metus, nors vis dar yra mažesnis už palyginamąjį 20–23 % Amerikos startuolių skaičių. Darbuotojų noras gauti dalinį atlyginimą su akcijų pasirinkimo sandoriais leidžia startuoliams lengviau konkuruoti su didesnėmis įmonėmis dėl talentų, sako R. Rimeris.

 

    Technologinės tendencijos taip pat sumažino išlaidas ir leido būsimiems steigėjams pradėti savo įmones namuose Europoje, o ne išvykti į Kaliforniją. Pradedant internetinį verslą anksčiau, būdavo nupirkti serverių bankai ir vietos jiems saugoti. Debesų kompiuterijos atsiradimas reiškia, kad įmonės gali išsinuomoti apdorojimo galią iš didelio masto debesų, tokių, kaip „Amazon Web Services“, ir išsinuomoti mažesnius biurus. Pandemija privertė fondų valdytojus sutikti atlikti išsamų patikrinimą ir sudaryti sandorius per „Zoom“. Tai sumažina geografinio artumo svarbą.

 

    Virš Europos verslumo atgimimo kyla du dideli klausimai. Pirmasis yra tai, kokiu mastu į jį pilamas kapitalas yra išsiliejęs dėl likvidumo, kuris užtvindė rinkas nuo pandemijos pradžios. Nuo to laiko keturi didžiausi pasaulio centriniai bankai kartu į pasaulinę finansų sistemą įnešė daugiau nei 9 mlrd. dolerių grynųjų, todėl sumažėjo obligacijų pajamingumas. Tai nukreipė investuotojus į vis rizikingesnes turto klases, siekiant grąžos. Ankstyvosios stadijos nuosavybės investicijos į anksčiau užkalkėjusį žemyną yra geriausias kandidatas. Centriniams bankams atšaukus stimuliavimą, saugesnio turto pajamingumas pradės atrodyti ne toks anemiškas, o tai kels pavojų Europos rizikos kapitalo finansavimui.

 

    Kitas klausimas, ar dėl bumo Europa kuria savo, amerikietiško stiliaus technologijų didvyrius, ar vidutinių įmonių grupę, kurią suryja didesni, galbūt ne Europos, pirkėjai. Tai, savo ruožtu, lems, ar žemyno verslumo akimirka tik įsiplieskia, ar užsidegs kažkas didesnio. Vyriausybės dešimtmečius kūrė verslo kūrimo katalizavimo schemas, tačiau atsakymas pasirodo paprastas. „Nėra nieko, kas pranoktų sėkmės pavyzdžius, kad įkvėptų žmonių pasitikėjimą“, – sako ponas Moritzas. Šiandieniniai Europos gigantai turi nuspręsti, kiek įkvėpimo suteikti." [1]

·  ·  ·  1. "Renaissance; European entrepreneurs." The Economist, 27 Nov. 2021, p. 61(US).

Renaissance; European entrepreneurs.

"After a long slumber, Europe's animal spirits are stirring once more.

THE IDEA of a Europe hostile to entrepreneurs would once have seemed laughable. At its 17th-century peak the Dutch East India Company's appetite for capital was so voracious that it demanded the invention of the public stockmarket. Investors then did not balk at its violent treatment of native peoples. The turn of the 20th century saw the founding of giants like L'Oréal, today's highest-earning beauty empire, and Denmark's AP Moller Maersk, the largest container-shipping line. Most of Germany's Mittelstand firms, employers of more than half of all the country's workers, were born at the same time.

That a continent shattered by two world wars produced far fewer businesses destined for high growth in the second half of the 20th century is perhaps unsurprising. But Europe never recovered its appetite for high-growth business creation. In the past three decades, America has spawned four behemoths--Google, Amazon, Tesla and Facebook, now known as Meta--whose valuations have topped $1trn. Not one of Europe's corporate youths, meanwhile, has risen as high as $100bn. One champion of the 2000s, Skype, was in 2011 bought for $8.5bn by Microsoft. The other, Spotify, is today worth only $48bn. SAP, the closest thing the continent has to a tech giant, was founded three years before Microsoft and is worth less than a fifteenth of it.

Yet change is in the air. Venture capitalists, who want to sniff out the next Google while it is still being run from the founders' kitchen tables, are homing in on European startups. There are many more to choose from. European entrepreneurs who would once have gone west to start a business are now likely to start up at home rather than in Silicon Valley.

 

A new influx of capital is proof of an altered mood. Ten years ago, European firms grabbed less than a tenth of all venture capital (VC) money invested globally, though Europe's share of global GDP was a little over a quarter. This year has seen dealmaking volumes soar in many regions, but particularly in Europe, which now attracts around 18% of global VC funding, says Dealroom, a data provider.

 

That funding is at an all-time high (see Finance & economics), pumping up values for European startups. The continent now boasts 65 "unicorn cities", or those which have produced a privately held startup worth more than $1bn. That is more than any other region.

The continent's previous paucity of funding was not for lack of returns. Measured by total value (cash returned to investors plus current portfolio value) as a multiple of capital risked, the average European VC fund founded in the past two decades has not fared materially worse than the average American one. Nevertheless, American venture capitalists thought of Europe as "a place to take their families on summer holiday not somewhere to start a business," says Danny Rimer of Index Ventures, a VC firm headquartered in San Francisco and London.

Now they are voting with their feet. Sequoia, an American firm that was an early backer of Apple, Google, WhatsApp and YouTube, announced last year that it would open its first European office in London, and started recruiting local partners. Among native investment houses, the muttering is about when, not if, other American VC outfits will follow.

 

Venture capitalists are chasing a generation of startups that has benefited from the trail blazed by their predecessors. The likes of Skype and Spotify may not have reached the dizzying valuations of their American peers, but they showed it was possible to start a successful tech company in Europe and scale it at speed, explains Michael Moritz of Sequoia.

 

Now, says Mr Moritz, "it's no longer frowned upon if you're young and bright to leave university and join a tech company, or to drop out and found one." They also provided startups with a pool of potential employees and board members with prior experience of fast-growing, innovative companies.

The combination of seasoned executives and access to experienced talent has fuelled the growth of a cluster of European firms founded after the ructions of the financial crisis that are now reaching maturity. More importantly, notes Hussein Kanji of Hoxton Ventures, another VC firm, they include companies starting to dominate their respective niches. The huge new category of social media was won by Facebook, he notes.

 

 "Now Spotify is the winner in music streaming, Klarna is the winner in buy-now-pay-later and UiPath is the winner in robotic process automation--they're all European," he says. With returns in the world of tech flowing disproportionately to the firms in first place, that makes Europe too attractive a prospect for global investors to ignore.

 

The boom extends far beyond a few of the largest companies. For Xavier Niel, a billionaire French tech founder-turned-investor, repeat founders in Europe are key. They are launching new waves of firms, he says, meaning "more entrepreneurs, more talent, more capital, more success, it's a flywheel in progress". Rachel Delacour sold her first business, BIME Analytics, a business analytics platform, in 2015 for $45m, six years after co-founding it in Montpellier. She started Sweep, which helps companies track carbon emissions, last year. "Now that I'm starting this second business, I know right from the off that it can be a global story," says Ms Delacour.

 

It also helps that Europeans working for startups are becoming owners. A recent analysis by Index Ventures of 350 European startups found that 15-17% of firms on average is owned by employees. That is up from 10% five years ago, although still below the comparable figure of 20-23% for American startups. Workers' willingness to be part-remunerated with stock options makes it easier for startups to compete with bigger firms for talent, says Mr Rimer.

 

Technological trends have also been driving costs down and enabling would-be founders to get their firms off the ground at home in Europe rather than leaving for California. Starting an internet business used to involve buying banks of servers and the space to store them. The advent of cloud computing means firms can instead rent processing power from hyperscale clouds like Amazon Web Services, and rent smaller offices. The pandemic has forced fund managers to accept doing due diligence and deals over Zoom. That lowers the importance of geographical proximity.

 

Two big questions hover over Europe's entrepreneurial renaissance. The first is the extent to which the capital being poured into it is spillover from the liquidity that has flooded markets since the onset of the pandemic. Since then, the world's four largest central banks have collectively pumped more than $9trn-worth of cash into the global financial system, driving down bond yields. That has sent investors into ever-riskier asset classes in pursuit of returns. Early-stage equity investment in a previously calcified continent is a prime candidate. As central banks dial back, the yields on safer assets will start to look less anaemic, putting Europe's ample VC funding at risk.

Another question is whether the boom results in Europe building its own, American-style tech behemoths, or a cluster of middling firms that are gobbled up by larger, possibly non-European acquirers. That, in turn, will determine whether the continent's entrepreneurial moment flares out or ignites something bigger. Governments have devised schemes to catalyse business creation for decades, but the answer turns out to be simple. "There is nothing that beats examples of success to inspire confidence in people," says Mr Moritz. It is up to today's European giants-in-waiting to decide how much inspiration to provide." [1] 

·  ·  ·  1. "Renaissance; European entrepreneurs." The Economist, 27 Nov. 2021, p. 61(US).

Nulaužta; Izraelis ir NSO grupė.

 „Ieškinys iš Apple sukelia skausmą prieštaringai vertinamai Izraelio įsilaužimo įmonei.

 

    IZRAELIO KIBERTINIO SAUGUMO pramonė klesti. Liepos mėn. Nacionalinis kibernetikos direktoratas, vyriausybinė agentūra, pranešė, kad šios srities startuoliai surinko 3,4 mlrd. dolerių per 50 atskirų sandorių. Septyni tapo „vienaragiais“ arba privačiomis įmonėmis, kurių vertė ne mažesnė nei 1 mlrd. dolerių.

 

    Tačiau ne visi džiaugiasi gerais laikais. Lapkričio 23 d. „Apple“, stambi išmaniųjų telefonų gamintoja, paskelbė, kad patrauks į teismą  „NSO Group“, 2010 m. įkurtą Izraelio įmonę, buvusia vienaragių klubo nare, kaltindama ją „ galingos valstybės remiamos šnipinėjimo programos pavertimu ginklu prieš klientus“.  Tai buvo paskutinis smūgis per baisius metus įmonei, kuri, nepaisant slapto verslo pobūdžio, tapo viena žinomiausių ir prieštaringiausių Izraelio įmonių.

 

    Nors dauguma kibernetinio saugumo įmonių daugiausia dėmesio skiria gynybai, NSO Group parduoda įsilaužimo programinę įrangą vyriausybėms. Jos geriausiai žinomas produktas „Pegasus“ sukurtas taip, kad būtų galima nepastebimai pasiekti išmaniuosius telefonus. Taikinių pranešimai gali būti nuskaitomi, jų vieta sekama, o mikrofonai ir kameros įjungiama slaptai.

 

    NSO Group teigė, kad savo programinę įrangą eksportuoja tik patikimoms vyriausybėms. Jame teigiama, kad ji išgelbėjo „tūkstančius gyvybių“ ir naudojama, kovojant su „teroristais ir pedofilais“. 

 

Tačiau šių metų pradžioje nutekintame 50 000 telefonų numerių sąraše buvo Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono telefonų numeriai; Roula Khalaf, „Financial Times“ redaktorė; ir šimtai politikų, žurnalistų ir rinkimų kampanijos dalyvių dešimtyse šalių, tokių, kaip Indija, Meksika ir Vengrija.

 

    „Apple“ nėra vienintelė bendrovė, per teismą persekiojanti NSO grupę. Jos priešininkų sąrašas skamba, kaip Silicio slėnio firmų „kas yra kas“. Praėjusiais metais „Microsoft“, „Google“, „VMWare“ ir „Cisco“ pateikė trumpus pareiškimus, palaikančius kitą ieškinį, kurį 2019 m. iškėlė „WhatsApp“, saugaus susirašinėjimo paslauga, priklausanti „Meta“, patronuojančiai „Facebook“ įmonei. Lapkričio 8 d. Amerikos teismas paskelbė, kad ieškinys gali būti tęsiamas, nuspręsdamas, kad NSO grupei netaikomas nacionalinių vyriausybių imunitetas civiliniams ieškiniams.

 

    Izraelio vyriausybė iki šiol rėmė įmonę, naudodama jos pajėgumus kaip būdą sustiprinti ryšius su sąjungininkais. Po tikslinio sąrašo nutekėjimo vyriausybė paskelbė ryžtingai nuobodų pareiškimą, kuriuo skaitytojus patikino, kad eksporto licencijos atitinka tarptautinę teisę. 

 

(Privačiai kai kurie Izraelio eksportuotojai šaipėsi iš pasipiktinimo, kurį sukėlė informacijos nutekėjimas.) 

 

Firmos žinomumas pasitarnavo kaip savotiškas komplimentas Izraelio platesnės technologijų pramonės techniniams gebėjimams.

 

    Tačiau oficiali parama gali atvėsti, nes užsienio vyriausybės prisijungia prie nepasitenkinimo choro, sako Johnas Scottas-Railtonas iš Citizen Lab, kuris yra Toronto universiteto dalis ir atliko daug techninės Pegasus analizės darbų. Lapkričio 3 d. Amerika įtraukė „NSO Group“ į tą patį sankcijų sąrašą, į kurį ištrėmė didelę Kinijos telekomunikacijų įmonę „Huawei“, uždrausdama NSO grupės gaminiuose naudoti amerikietiškas technologijas. 

 

Po to, kai E. Macrono pavardė pasirodė nutekintame sąraše, Izraelio pareigūnai šoko į lėktuvus į Paryžių, kad pabandytų viską sušvelninti.

 

    Atrodo, kad bloga reklama yra bloga verslui. Lapkričio 22 d. kredito reitingų agentūra „Moody's“ sumažino NSO grupės skolos reitingą iki CAA2, vieno iš žemiausių turimų reitingų, ir perspėjo, kad ji gali nemokėti 500 mln.  dolerių paskolų. 

 

„NSO buvo vertinama, kaip naudinga tiek investuotojams, tiek Izraelio vyriausybei, kol jai nebuvo skiriama per daug dėmesio“, – sako Scott-Railton. „Tačiau šiais laikais tai atrodo, kaip investicija, kuri sprogsta visiems į veidą.“ [1]

·  ·  ·  1. "Hacked off; Israel and NSO Group." The Economist, 27 Nov. 2021, p. 50(US).