Russia already has a Plan B if Europe goes to hydrogen

   "As soon as Europe has adopted a strategy to promote the use of hydrogen, Russia has adopted the concept of becoming the world's largest producer and exporter of hydrogen. 

 

    Hydrogen is a raw material for the chemical industry, a fuel, and is also suitable for storing or transporting energy.

 

    The EU, which is looking for an alternative to fossil fuels, has seen hydrogen as a key factor in meeting its commitment to neutralize climate change by 2050. Thus, a climate-neutral strategy for the development of hydrogen has been confirmed, and a new directive is being prepared.

 

    During combustion, hydrogen combines with oxygen and the resulting by-product is just water. Today carbon dioxide (CO2) is pumped into the atmosphere by burning fossil fuels. It is true that hydrogen is not completely without pollution if it is burned not in pure oxygen but in the air - then nitrogen oxides are also formed.

 

    Russia has not been left out - Europe has soon been greeted by the concept of Russia becoming the world's largest exporter of hydrogen and offering Europe this gas. Russia's plans alone are not just "green" hydrogen. To date, most hydrogen is produced from fossil fuels. It is the cheapest, but the same waste is emitted into the atmosphere - CO2. Russia intends to introduce coal disposal technology and promote "technology neutrality."

 

    Enthusiasm for "technological neutrality" is already emerging in Lithuania. Martynas Nagevičius, President of the Lithuanian Confederation of Renewable Energy, shared his fears on Facebook.

 

    "There are people in Lithuania who would like us to apply the principle of technological neutrality when talking about the development of the hydrogen economy in Lithuania. That is - we would not pay attention to whether hydrogen is produced from renewable resources (electricity produced in wind and solar power plants) or from natural gas, for example (with or without CO2 disposal),” - writes M. Nagevičius.

 

    He assured that he would do his best to prevent such an opinion from taking hold.

 

    Delfi M. Nagevičius explains that it would be perfect for Russia to continue pumping gas to Europe, producing hydrogen from it, burying coal in the same Europe. However, Europe should not only strive for climate neutrality, but also disconnect from the Russian needle at any price.

 

    The Ministry of Energy assures that hydrogen is a very important field for Lithuania and it is planned to support it in the EU with millions of euros. In the future, hydrogen has the potential to replace many of the currently widely used energy sources (oil, natural gas, coal) as all countries switch to less polluting energy sources. Lithuania has opportunities to both produce and use "green" hydrogen, so it is planned to promote this. However, other hydrogen can also be used as an intermediate fuel.

 

    What hydrogen is "green" and what is "blue"

 

    Although all hydrogen molecules are the same, hydrogen differs in how it is extracted - it is divided into many colors. Hydrogen, which occurs naturally in nature, is called "white" and its resources are very limited.

 

    Currently, a lot of hydrogen is used in the chemical, metallurgical, and oil refining industries, but it is mainly made from hydrogen produced from natural gas or other fossil fuels.

 

    Gray hydrogen is produced by natural gas reforming, which releases CO2 into the environment. Gasification of "brown" or "black" hydrogen is a polluting process that releases a lot of carbon into the atmosphere.

 

    Carbon capture and burial produces "blue" hydrogen.

 

    And "green" hydrogen is hydrogen produced using electrolysis, using electricity produced from renewable sources.

 

    Solar and wind farms often operate when electricity demand is low and do not operate when there is a shortage of electricity - producing hydrogen when there is a surplus of electricity and using it when there is a shortage of electricity could reduce dependence on fossil fuels.

 

    For the time being, hydrogen accounts for a small share of the total energy balance produced and consumed. Hydrogen is produced mainly from fossil fuels - natural gas and coal. However, the aim is for hydrogen to neutralize the effects of the climate and for its production to be completely independent of fossil fuels.

 

    Europe wants its own fuel

 

    8 July, 2020   the European Commission adopted a hydrogen strategy and the development of hydrogen production from renewable sources, mainly solar and wind, is a priority. 

 

Hydrogen is used to replace fossil fuels in some high-carbon industries, such as steel and chemicals. Hydrogen-based solutions can be used in transport.

 

    Already until 2024 the goal is to produce up to 1 million tonnes of hydrogen from renewable sources in the EU. This requires the installation of 6 gigawatt electrolysers. For comparison, 13 combined cycle units would be needed to produce both electricity, such one is installed in Elektrėnai.

 

    "These electrolysers could be installed near existing demand centers in larger refineries, steel mills and chemical complexes. 

 

Ideally, they would be supplied with electricity from local renewable energy sources. In addition to the proliferation of hydrogen-powered buses, and later trucks, hydrogen-powered gas stations will be needed. So electrolysers will also be used to supply hydrogen to local hydrogen filling stations, ”the strategy said.

 

    Until 2030 investment in electrolysers could reach € 24-42 billion EUR 220-340 billion. EUR should be invested in solar and wind power plants to supply the required electricity. In addition, 65 billion EUR will need to be invested in the transportation, distribution and storage of hydrogen and in hydrogen filling stations.

 

    In the second phase, 2025-2030, hydrogen must become an integral part of the integrated energy system. Then it is planned to increase the power of electrolysers by 7 times, and to produce up to 10 million tonnes of hydrogen from renewable sources. It is expected that such hydrogen will already become competitive with hydrogen produced by other means. The necessary infrastructure and international trade are expected to develop and a competitive EU hydrogen market will emerge.

 

    After 2030, in the third phase, green hydrogen technologies should reach maturity and be widely deployed in all sectors, reducing dependence on fossil fuels.

 

    "Renewable electricity generation needs to grow significantly at this stage, as 2050 about a quarter of renewable electricity can be used to produce hydrogen from renewable sources,” - the strategy said.

 

    Total investment in hydrogen from renewable sources in Europe by 2050 could reach € 180-470 billion. And between € 3 and € 18 billion in low-carbon fossil fuels. According to analysts, by 2050. clean hydrogen could meet 24 percent global energy demand and could have an annual turnover of around € 630 billion.

 

    Russia has not lost sight of: it intends to become a leader in hydrogen exports

 

    European plans did not go unnoticed in Russia. On August 5, 2021 Russia approved its hydrogen energy development concept. It recognizes that the climate agenda is one of the priority goals of the global economy. The world's diversion from fossil fuels poses a threat to Russia.

 

    Russia intends to become a world leader in hydrogen production and trade and estimates that by 2024 could supply 0.2 million tons of hydrogen, but by 2035 - already 2-12 million tons, and in 2035 - 15-50 mln. tons of hydrogen.

 

    "The Russian Federation plans to become one of the largest exporters of hydrogen and its energy mixes, as well as industrial hydrogen energy products to the Asia-Pacific region and the European Union, and a supplier of hydrogen energy technology to the global market," - the concept said.

 

    Unlike Europe, Russia does not base its concept on renewable production, but on the "economically viable use of hydrogen". This means not being made only green, but also in other more economical ways that have still small impact on the climate.

 

    In order to achieve its goals, Russia considers it its task to solve the problems of carbon capture, storage and disposal. Russia sees the potential in energy mixes with hydrogen. Hydrogen would be produced primarily from natural gas, by pyrolysis of hydrocarbons, by gasification methods. However, electrolysis is also mentioned.

 

    Promoting the concept of "technology neutrality" in the context of international cooperation is also part of this strategy. It is stated that low carbon hydrogen should not be discriminated against, regardless of whether it is produced from fossil fuels or other sources.

 

    "Hydrogen produced using low-carbon technologies is in line with the goals of a global low-carbon economy. Low-carbon hydrogen is derived from fossil fuels, including carbon capture, pyrolysis of hydrocarbon feedstocks and similar technologies, ”the concept said.

 

    It is stated that it is currently most economical to produce hydrogen from natural gas or coal gasification, with carbon capture.

 

    "The Russian Federation a has a significant competitive advantage in hydrogen production and exports compared to other countries, ”says the concept, which states that Russia has great potential for energy production and natural resources that can be used to produce hydrogen with low carbon contamination in the air.”

 

    Russia sees opportunities to develop nuclear power plants, hydroelectric power plants, renewable energy sources, but also appreciates its experience in reforming and applying electrolysis technologies in industry.

 

    "The Russian Federation can ensure a competitive price for hydrogen both in the European market and in the Asia-Pacific region," the concept said.

 

    It is planned to create at least three production clusters, one of which will be export-oriented to the EU, the other two to Asia and the Arctic.

 

    Until 2035 Russia is planning serial and mass application of hydrogen technology in various sectors of the economy.

 

    Russia has identified the threat posed by hydrogen: global demand for energy resources may slow, their structure will change, and fossil fuels will be replaced by other energy sources, which will reduce Russia's revenue and increase competition. The technological backwardness of other countries in the field of energy technologies is also considered a threat.

 

    Exploitation of Nord Stream 2 under consideration

 

    Russia is considering adding hydrogen to the gas transmitted by the Nord Stream 2 pipeline, TASS has already announced. The government is urging the country’s companies to increase hydrogen production. 

 

In order to produce more hydrogen by pyrolysis, such hydrogen is considered the color of turquoise. Because the production of hydrogen by pyrolysis produces pure carbon instead of CO2, coal could be used as a fertilizer. 

 

It is feared that if Europe moves en masse to hydrogen, Russia's gas pipelines are threatened with shutdown and the Nord Stream 2 investment would be doomed.

 

    The Eurogas Association has already announced that in the future the Nord Stream 2 natural gas pipeline could also be used for hydrogen, up to 80%.

 

    "Russia's planned production of" blue "hydrogen could become a competitor to" green "hydrogen, but the competitive conditions could be leveled at the EU's border" CO2 tax "if it were applied. As the EU itself can produce "green" hydrogen, Russia would be only one of many suppliers with its product, and not a major player, as is the case with natural gas, "said Daiva Garbaliauskaitė, Deputy Minister of Energy.

 

    According to her, in Lithuania, those entities for which the production and consumption of “green” hydrogen would lead to significantly higher costs may not be interested in “green” hydrogen. Such entities may opt for the longest possible period of use of natural gas or "blue" hydrogen.

 

    Nagevičius: only "green" hydrogen

 

    M. Nagevičius has no doubt that there should be no talk about the promotion of hydrogen other than "green" in Lithuania and Europe. The third version of the Renewable Energy Directive is currently being discussed in Europe.

 

    "Now different interest groups are submitting their proposals, the countries are forming their own positions, and then the leaders of the countries will discuss with each other in the Council of Europe. Lobbying organizations working with Members of the European Parliament are getting involved. The current draft directive stipulates that all support is limited to hydrogen produced from renewable sources other than biomass. 

 

However, there is also an interest group that says that it is not the development of renewable energy that is the goal, but the mitigation of climate change, that not only can green hydrogen be supported, but also hydrogen produced by decomposing natural gas such as methane into hydrogen and CO2 remains, which are buried somewhere underground or in the oceans ", - M. Nagevičius is surprised by these strange people considering the price of hydrogen. We in Lithuania never look at prices. We are always seeking to annoy the Russians to the maximum.

 

    He explains that in addition to tackling climate change, Europe should strive for energy independence, independent of energy suppliers from other countries. Russia would not even have to switch its natural gas networks to those that are adapted to hydrogen - it is already possible to produce hydrogen from gas in Europe.

 

    "Russia's hydrogen concept states that the hydrogen economy in the EU should become a way to maintain natural gas supply markets to the EU in the future if the EU still moves to the green. It suits them - they drive gas to Europe, emit hydrogen, bury CO2 in Europe. Their logic is that it is cheaper, ” - explains M. Nagevičius. This logic to make things cheaper is extremely amazing.

 

    Indeed, according to him, the existing gas pipelines from Russia could be exploited by continuing to import natural gas into Europe, producing hydrogen here, and burying CO2 locally.

 

    However, the expert estimates that Europe's approach to Russia's participation is changing, especially given this winter's experience of using natural gas supplies and prices as a geopolitical tool.

 

    "Halting climate change is a very important goal, but it is not the only one. There is both added value and energy independence, improving the import-export balance in the EU. There are many goals to set it must be decided at the same time, including annoying the Russians ", - assures M. Nagevičius.

 

    The new draft EC directive stipulates that hydrogen consumption will have to consume at least 50% by 2030 of "Green" hydrogen. This or similar fuel should also account for 2.6 percent. energy used in transport.

 

    "Replacing natural gas under the cloak of greenery is exactly what Gazprom and Russia are trying to achieve. It is Russia that has identified hydrogen production from natural gas as a means to maintain its natural gas export markets in its Hydrogen Energy Development Concept, approved in August 2021, ” - said M. Nagevičius.

 

    Gapšys: opportunities could open up for Lithuania

 

    The Seimas has an Interim Group for the Development of Green Hydrogen Technologies in Lithuania, headed by Vytautas Gapšys, a representative of the Labor Party. He agrees with M. Nagevičius and adds that "green" hydrogen could become an opportunity for Lithuania in the long run.

 

    "Especially if we have more renewable energy and produce more hydrogen, we can export it to Western European countries. The main direction, of course, would be Germany. Here is the long perspective. And in the short term, hydrogen will be of great interest to our industry, which needs to reduce CO2 emissions. It's definitely interesting for Orlen, it's definitely interesting for Achema. Such perspectives - we will first move towards industrial areas, and little by little to transport, first of all public, bus fleets not thinking about prices at all,” - explains V. Gapšys.

 

    He explains that now industrial enterprises in Lithuania produce hydrogen from fossil fuels themselves, and there is little "green" hydrogen.

 

    "There will be incentives, both from RRF funds and from European funds. First of all, for the study, it is being considered how much hydrogen could be mixed into natural gas in the pipelines. And the production of that hydrogen by electrolysis will be gradually encouraged. To my knowledge, many companies are interested in this, they are considering such opportunities,” - says V. Gapšys.

 

    Fluctuations in electricity prices due to the volume of wind or solar power plants could be used to produce hydrogen, thus saving stored energy.

 

    "But the bigger problem with us so far is that we just don't have the excess green energy we can use to produce hydrogen. Lithuania must first solve these issues and move to have more green production, ” - says V. Gapšys.

 

    He summed up that the European political agenda will be largely determined by Germany, which has gas connections with Russia.

 

 It would be more favorable for Lithuania to promote "green" hydrogen in Europe though.

 

    Ministry: Use of "blue" is possible, but promotion is only for "green"

 

    Deputy Minister of Energy D. Garbaliauskaitė explains that both in Lithuania and in Europe, various representatives of business areas see "blue" hydrogen as a transition between natural gas and "green" hydrogen.

 

    "It is argued that the price of" blue "hydrogen is lower than that of" green "hydrogen, and that if industry and other sectors adapt to the use of hydrogen, it would not be difficult to switch to "green" hydrogen later on. In addition, it is stated that a rapid and direct transition to the maximum production and consumption of "green" hydrogen would mean a loss of competitiveness and an unbearable burden on the country's industry," - explains D. Garbaliauskaitė.

 

    The Ministry of Energy has envisaged measures only to promote the production of "green" hydrogen, but the use of "blue" hydrogen is legally possible in Lithuania, as is the use of "gray" hydrogen. But CO2 burial could not take place in Lithuania.

 

    "A few years ago, the Seimas decided that underground CO2 disposal in the territory of Lithuania is prohibited. Capturing and exporting CO2 to other countries is a potentially expensive alternative, the costs of which for Lithuanian industry need to be calculated in detail. As natural gas is not extracted in Lithuania, the burial of CO2 is also prohibited, and fluctuations in fossil fuel prices are large, the production of “blue” hydrogen would continue to be dependent on fossil fuel imports. Lithuania has the potential to produce "green" hydrogen in order at any big price to be independent of fuel imports from other countries," - assures D. Garbaliauskaitė.

 

    She also gives the example of SG Dujos, which produces small amounts of hydrogen and mixes it with natural gas for the purpose of testing such mixtures in practice in vehicles (primarily urban public transport).

 

    "According to SG Gas, electricity from renewable energy sources is used to produce this hydrogen (according to the contracts of origin for the purchase of available electricity), so the hydrogen produced can be considered" green ". All other hydrogen produced in Lithuania is not "green", - says the Deputy Minister.

 

    In the near future Energy The ministry plans to launch a measure to promote "green" hydrogen production, which will finance the purchase of hydrogen production facilities to use the hydrogen produced in the transport sector. It is also planned to create conditions for cities to purchase public buses powered by pure hydrogen, which do not currently exist in Lithuania, while also financing hydrogen refueling stations.

 

    It is foreseen EUR 72 million in support for the development of "green" hydrogen production capacity; Further applications for EU support are planned for the development of hydrogen transport infrastructure.

 

    Hydrogen is considered to be one of the means to balance energy from renewable sources and accumulate a surplus that would otherwise be wasted. In Lithuania, this will become relevant when offshore wind power projects are implemented.

 

    How much does hydrogen cost

 

    So far, both hydrogen from renewable sources and "blue" low-carbon hydrogen are not yet competitive with fossil fuels and cannot compete with fossil fuels, the EC said last year.

 

    "The current estimated cost of hydrogen from fossil fuels in the EU, regardless of the price of CO2, is around 1.5 Eur / kg and is highly dependent on natural gas prices. 

 

The cost of hydrogen from fossil fuels with the capture and storage of carbon dioxide is estimated at around € 2 / kg, and hydrogen from renewable sources at € 2.5-5.5 / kg,” - the strategy said.

 

    For hydrogen from fossil fuels that produce carbon dioxide to compete with hydrogen from fossil fuels, it would cost between € 55 and € 90 per tonne of CO2.

 

    At present, the price of a tonne of CO2 is already in this range, and natural gas has risen in price by more than 6 times since the strategy was adopted."

 

Not all winters will be so cold in Europe, natural gas will become cheaper.

 

Rusija jau turi planą B, jei Europa eis prie vandenilio

"Vos tik Europa pasitvirtino strategiją skatinti vandenilio naudojimą, Rusija pasitvirtino koncepciją, kaip taps didžiausia pasaulyje vandenilio gamintoja ir eksportuotoja. Tik ne bet kokio vandenilio – ketinama ir toliau siurbti iš žemės gamtines dujas, iš jų gaminti vandenilį, o susidariusį anglies dioksidą – pumpuoti po žeme. Dalis gali būti palaidota ir Europoje. Iniciatyvos palaikyti Rusijai naudingą „technologinį neutralumą“ jau skamba ir Lietuvoje, tačiau milijonai eurų ruošiami tik „žaliam“ vandeniliui.

Vandenilis yra žaliava chemijos pramonei, degalai, o taip pat tinka energijai kaupti ar transportuoti.

Alternatyvos iškastiniam kuri ieškanti ES įžvelgė, kad vandenilis galėtų itin svarbiai prisidėti įgyvendinant įsipareigojimą neutralizuoti poveikį klimatui iki 2050-ųjų. Tad pasitvirtino neutralaus poveikio klimatui vandenilio plėtros strategiją, ruošia naują direktyvą.

Degdamas vandenilis jungiasi su deguonimi ir gaunamas šalutinis produktas tėra vanduo. Tuo metu deginant iškastinį kurą į atmosferą pumpuojamas anglies dioksidas (CO2). Tiesa, vandenilis nėra visiškai netaršus, jei deginamas ne gryname deguonyje, o ore – tuomet susidaro ir azoto oksidų.

Rusija neliko nuošalyje – įkandin Europos netruko pasitvirtinti koncepciją, kaip taps didžiausia pasaulyje vandenilio eksportuotoja ir pasiūlys Europai šių dujų. Tik Rusijos planuose – ne vien „žaliasis“ vandenilis. Iki šiol daugiausia vandenilio gaminama iš iškastinio kuro. Taip pigiausia, tačiau į atmosferą išmetama ta pati atlieka – CO2. Rusija ketina diegti technologijas, kaip anglį laidoti, ir propaguoti „technologinį neutralumą“.

 

„Technologinio neutralumo“ entuziazmo jau atsiranda ir Lietuvoje. Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius pasidalijo savo nuogąstavimais feisbuke.

„Lietuvoje yra žmonių, kurie norėtų, kad, kalbėdami apie vandenilio ekonomikos plėtrą Lietuvoje, mes taikytume technologinio neutralumo principą. Tai yra – nekreiptume dėmesio, ar vandenilis pagamintas iš atsinaujinančių išteklių (elektros, gaminamos vėjo ir saulės elektrinėse), ar iš pavyzdžiui gamtinių dujų (su CO2 laidojimu arba netgi be jo)“, – rašo M. Nagevičius.

Jis patikino darysiąs viską, kad tokia nuomonė neįsigalėtų.

„Delfi“ M. Nagevičius paaiškina, kad Rusijai būtų tobula toliau pumpuoti dujas į Europą, čia iš jų gaminti vandenilį, anglį toje pačioje Europoje palaidojant. Tačiau Europa turėtų siekti ne tik neutralumo klimatui, bet ir atsijungti nuo rusiškos adatos.

Energetikos ministerija patikina, kad Lietuvai vandenilis yra labai aktuali sritis ir planuojama ją remti ES milijonais eurų. Ateityje vandenilis turi potencialo pakeisti daugelį dabar plačiai naudojamų energijos šaltinių (naftą, gamtines dujas, anglį), visoms valstybėms pereinant prie mažiau taršių energijos šaltinių. Lietuva turi galimybes tiek pasigaminti „žaliąjį“ vandenilį, tiek jį panaudoti, todėl planuojama skatinti būtent tokį. Tačiau ir kitoks vandenilis gali būti naudojamas kaip tarpinis kuras.

Koks vandenilis yra „žalias“, o koks „mėlynas“

Nors visos vandenilio molekulės yra vienodos, tačiau vandenilis skiriasi pagal tai, kaip yra išgautas – skirstomas į daugybę spalvų. Natūraliai gamtoje sutinkamas vandenilis vadinamas „baltu“, jo ištekliai labai riboti.

Šiuo metu daug vandenilio naudojama chemijos, metalurgijos, naftos perdirbimo pramonės šakose, tačiau čia daugiausia naudojamas vandenilis, gamintas iš gamtinių dujų ar kito iškastinio kuro.

„Pilkasis“ vandenilis gamintas gamtinių dujų riformingo būdu, į aplinką taip išmetamas CO2. Gazifikacijos būdu gaunamas „rudasis“ ar „juodasis“ vandenilis – tai taršus procesas, kurio metu į atmosferą išmetama daug anglies.

Anglį surenkant ir palaidojant, gaunamas „mėlynasis“ vandenilis.

O „žaliuoju“ vandeniliu laikomas elektrolizės būdu gautas vandenilis – naudojant elektrą, pagamintą iš atsinaujinančių išteklių.

Saulės ir vėjo jėgainės dažnai veikia tuomet, kai elektros poreikis nedidelis, o neveikia tuomet, kai elektros trūksta – gaminant vandenilį, kai yra elektros perteklius, ir naudojant jį, kai elektros trūksta, būtų galima sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro.

Kol kas vandeniliui tenka menka dalis visame išgaunamos ir vartojamos energijos balanse. Gaminamas vandenilis daugiausia iš iškastinio kuro – gamtinių dujų ir anglių. Tačiau siekiama, kad vandenilis padėtų neutralizuoti poveikį klimatui, o jo gamyba būtų visiškai nepriklausoma nuo iškastinio kuro.

Europa nori savo kuro

2020 m. Liepos 8 dieną Europos Komisija patvirtino vandenilio strategiją, ir nubrėžtas prioritetas – plėtoti vandenilio iš atsinaujinančiųjų išteklių – daugiausia saulės ir vėjo – gamybą. Vandeniliu siekiama keisti iškastinį kurą kai kuriuose daug anglies dioksido išmetančiuose pramonės sektoriuose, pvz., plieno, chemijos. Transporte galima pasitelkti vandeniliu grindžiamus sprendimus.

Jau iki 2024 m. iškeltas tikslas ES pagaminti iki 1 milijono tonų vandenilio iš atsinaujinančių išteklių. Tam reikia įrengti 6 gigavatų galios elektrolizerių. Palyginimui, tiek elektros pagaminti prireiktų 13-os kombinuoto ciklo blokų, toks vienas įrengtas Elektrėnuose.

„Šie elektrolizeriai galėtų būti įrengiami šalia esamų paklausos centrų didesnėse naftos perdirbimo gamyklose, plieno gamyklose ir chemijos pramonės kompleksuose. Idealiu atveju elektros energija jiems būtų tiekiama iš vietos atsinaujinančiųjų energijos išteklių. Be to, kad daugėtų vandeniliu varomų autobusų, o vėliau ir sunkvežimių, reikės vandenilio degalinių. Taigi elektrolizeriai taip pat bus naudojami vandeniliui tiekti į vietines vandenilio degalines“, – dėstoma strategijoje.

Iki 2030 m. investicijos į elektrolizerius galėtų siekti 24–42 mlrd. eurų, dar 220-340 mlrd. eurų reikėtų investuoti į saulės ir vėjo jėgaines, kurios tiektų reikalingą elektrą. Be to, 65 mlrd. EUR reikės investuoti į vandenilio transportavimą, paskirstymą bei kaupimą ir į vandenilio degalines.

Antruoju etapu, 2025–2030 m., vandenilis turi tapti neatsiejama integruotos energetikos sistemos dalimi. Tuomet elektrolizerių galią ketinama padidinti 7 kartus, ir pasigaminti iki 10 mln. tonų vandenilio iš atsinaujinančių išteklių. Tikimasi, kad toks vandenilis jau taps konkurencingas su kitais būdais gaminamu vandeniliu. Tikimasi, kad plėtosis reikiama infrastruktūra ir tarptautinė prekyba, atsiras konkurencinga ES vandenilio rinka.

Po 2030 m., trečiuoju etapu, „žaliojo“ vandenilio technologijos turėtų pasiekti brandą ir būti diegiamos plačiu mastu visuose sektoriuose, mažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro.

„Šiame etape atsinaujinančiosios elektros energijos gamyba turi labai išaugti, nes 2050 m. maždaug ketvirtadalis atsinaujinančiosios elektros energijos gali būti naudojama vandeniliui iš atsinaujinančiųjų išteklių gaminti“, – dėstoma strategijoje.

Suminės investicijos į vandenilį iš atsinaujinančiųjų išteklių Europoje iki 2050 m. galėtų siekti 180–470 mlrd. EUR, o į mažo anglies dioksido pėdsako vandenilį iš iškastinio kuro – apie 3–18 mlrd. EUR. Analitikų vertinimu, iki 2050 m. švarusis vandenilis galėtų patenkinti 24 proc. pasaulio energijos poreikio, o metinė apyvarta galėtų siekti apie 630 mlrd. EUR.

Rusija pro akis nepraleido: ketina tapti vandenilio eksporto lydere

Europos planai neliko nepastebėti Rusijoje. 2021 m. rugpjūčio 5 dieną Rusija pasitvirtino savo vandenilio energetikos plėtros koncepciją. Joje pripažįstama, kad klimato darbotvarkė yra vienas iš prioritetinių pasaulio ekonomikos tikslų. Pasaulio nusisukimas nuo iškastinio kuro kelia grėsmių Rusijai.

Rusija ketina tapti vandenilio gamybos ir prekybos lydere pasaulyje ir skaičiuoja, kad iki 2024 m. galėtų patiekti 0,2 mln. tonų vandenilio, tačiau iki 2035 – jau 2-12 mln. tonų, o 2035 m. – 15-50 mln. tonų vandenilio.

„Rusijos Federacija planuoja tapti viena didžiausių vandenilio ir jo pagrindu pagamintų energetinių mišinių, taip pat pramoninių vandenilio energetikos produktų eksportuotojų į Azijos ir Ramiojo vandenyno regionus bei Europos Sąjungos šalis bei vandenilio energijos technologijų tiekėja pasaulinei rinkai“, – rašoma koncepcijoje.

Priešingai nei Europa, Rusija savo koncepciją grindžia ne gamyba iš atsinaujinančių šaltinių, o „ekonomiškai pagrįstu vandenilio naudojimu“. Tai reiškia ne pagamintu žaliai, bet kitais ekonomiškesniais būdais, darančiais mažesnį poveikį klimatui.

Kad pasiektų savo tikslų, Rusija savo užduotimis laiko išspręsti anglies dioksido surinkimo, saugojimo, šalinimo problemas. Potencialą Rusija įžvelgia energetiniuose mišiniuose su vandeniliu. Vandenilį gamintų pirmiausia iš gamtinių dujų, angliavandenilių pirolizės, dujinimo metodais. Tačiau taip pat įvardijama ir elektrolizė.

„Technologinio neutralumo“ koncepcijos propagavimas tarptautinio bendradarbiavimo kontekste – taip pat šios strategijos dalis. Nurodoma, kad nedaug anglies išmetantis vandenilis neturėtų būti diskriminuojamas, nepaisant to, kad pagamintas iš iškastinio kuro ar kitų šaltinių.

„Vandenilis, pagamintas naudojant mažai anglies dvideginio išskiriančias technologijas, atitinka pasaulinės mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančios ekonomikos plėtros tikslus. Mažai anglies dvideginio išskiriantis vandenilis gaunamas iš iškastinio kuro, įskaitant anglies dioksido surinkimo, angliavandenilių žaliavų pirolizės ir naudojant panašias technologijas“, – dėstoma koncepcijoje.

Nurodoma, kad šiuo metu ekonomiškiausia gaminti vandenilį iš gamtinių dujų ar anglies dujinimo, su anglies dioksido surinkimu.

„Rusijos Federacija turi didelių konkurencinių pranašumų vandenilio gamyboje ir eksporte, palyginti su kitomis šalimis“, – rašoma koncepcijoje ir vardijama, kad Rusija turi didelį energijos gamybos ir gamtinių išteklių potencialą, kurie gali būti naudojami gaminti vandenilį, išskiriant „mažai anglies dioksido“.

Rusija mato galimybes plėtoti atomines elektrines, hidroelektrines, atsinaujinančius energijos išteklius, bet taip pat vertina savo riformingo ir elektrolizės technologijų taikymo pramonėje patirtį.

„Rusijos Federacija gali užtikrinti konkurencingą vandenilio kainą tiek Europos rinkoje, tiek Azijos ir Ramiojo vandenyno regione“, – dėstoma koncepcijoje.

Planuojama kurti bent tris gamybos klasterius, vienas jų – Šiaurės Vakarų – būtų orientuotas į eksportą ES, kiti du klasteriai būtų skirti Azijos ir Arkties zonoms.

Iki 2035 m. Rusija planuoja serijinį ir masinį vandenilio technologijų taikymą įvairiuose ūkio sektoriuose.

Rusija įvardijo vandenilio keliamą grėsmę: pasaulyje gali lėtėti energetinių išteklių paklausa, keistis jų struktūra, ir iškastinis kuras bus keičiamas kitais energijos ištekliais, tai mažins Rusijos pajamas, o konkurencija didės. Grėsme laikomas ir technologinis atsilikimas nuo kitų šalių energetikos technologijų srityje.

Svarstoma išnaudoti „Nord Stream 2“

Rusija svarsto galimybes pridėti vandenilio į „Nord Stream 2“ dujotiekiu perduodamas dujas, jau skelbė TASS. Vyriausybė skubina šalies kompanijas didinti vandenilio gamybą. Siekiama, kad gaminti daugiau vandenilio pirolizės būdu, toks vandenilis laikomas turkio spalvos. Mat gaminant vandenilį pirolizės būdu kaip šalutinis produktas gaunama gryna anglis o ne CO2, anglis galėtų būti naudojama kaip trąša. Nuogąstaujama, kad jei Europa masiškai pereis prie vandenilio, Rusijos dujotiekiams gresia išjungimas, o „Nord Stream 2“ investicija taptų pasmerkta.

„Eurogas“ asociacija jau skelbė, kad ateityje „Nord Stream 2“ gamtinių dujų dujotiekis esą galėtų būti naudojamas ir vandeniliui, jis galėtų sudaryti iki 80 proc.

„Rusijos numatomas gaminti „mėlynasis“ vandenilis galėtų tapti konkurentu „žaliajam“ vandeniliui, tačiau konkurencines sąlygas galėtų išlyginti ES pasienio „CO2 mokestis“,jei toks būtų pritaikytas. Kadangi pati ES gali pasigaminti „žaliąjį“ vandenilį, tai Rusija su savo produktu būtų tik vienas iš daugelio tiekėjų, o ne pagrindinis žaidėjas, kaip yra gamtinių dujų atveju“, – įvertino energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė.

Anot jos, Lietuvoje „žaliuoju“ vandeniliu gali būti nesuinteresuoti tie subjektai, kuriems „žaliojo“ vandenilio gamyba ir vartojimas lemtų žymiai didesnius kaštus. Tokie subjektai gali pasisakyti už kuo ilgesnį gamtinių dujų arba „mėlynojo“ vandenilio naudojimo laikotarpį.

Nagevičius: tik „žaliasis“ vandenilis, į kainą mes nežiūrim, didelė kaina mums gerai

M. Nagevičius neabejoja, kad jokių kalbų apie kitokio nei „žaliojo“ vandenilio skatinimą Lietuvoje ir Europoje neturėtų būti. Šiuo metu Europoje vyksta diskusijos dėl atsinaujinančių išteklių direktyvos trečiojo varianto.

„Dabar skirtingos interesų grupės teikia savo siūlymus, šalys formuoja savas pozicijas, po to Europos Taryboje šalių vadovai tarpusavyje diskutuos. Įsijungia lobizmo organizacijos, kurios dirba su Europos Parlamento nariais. Dabartiniam direktyvos projekte yra numatyta, kad visa parama numatyta tik vandeniliui, pagamintam iš atsinaujinančių išteklių, išskyrus biomasę. Tačiau yra ir interesų grupė, kurios tikslas pasakyti, kad ne atsinaujinančios energetikos plėtra yra tikslas, o klimato kaitos mažinimas, kad galima ne tik „žaliąjį“ vandenilį remti, bet yra ir vandenilis, pagamintas skaidant gamtines dujas, pvz., metaną, į vandenilį ir lieka CO2, kuris laidojamas kur nors po žeme ar vandenynuose“, – stebisi M. Nagevičius.

Jis paaiškina, kad šalia klimato kaitos stabdymo Europa turėtų siekti ir energetinės nepriklausomybės – nepriklausyti nuo energetinių išteklių tiekėjų iš kitų šalių. Rusijai net nereiktų keisti gamtinių dujų tinklų į tuos, kurie būtų pritaikyti vandeniliui – galima iš dujų gaminti vandenilį jau Europoje.

„Rusijos vandenilio koncepcijoje numatyta, kad vandenilio ekonomika ES turėtų tapti būdu, kaip išlaikyti gamtinių dujų tiekimo rinkas į ES ateityje, jei vis tik ES pereitų prie žaliojo kurso. Jiems tinka – jie varo dujas į Europą, atskiria vandenilį, CO2 Europoje palaidoja. Jų logika tokia, kad tai yra pigiau“, – paaiškina M. Nagevičius.

Anot jo, išties esami dujotiekiai iš Rusijos galėtų būti išnaudojami toliau importuojant gamtines dujas į Europą, čia gaminant vandenilį, ir vietoje palaidojant CO2.

Tačiau ekspertas vertina, kad Europos požiūris į Rusijos dalyvavimą keičiasi, ypač įvertinant šios žiemos patirtį, kai gamtinių dujų tiekimas ir kainos naudojamos kaip geopolitinė priemonė.

„Klimato kaitos stabdymas yra labai svarbus tikslas, bet jis ne vienintelis. Yra ir pridėtinės vertės kūrimas, ir energetinė nepriklausomybė, importo-eksporto balanso gerinimas ES. Yra daug tikslų, kuriuos vienu metu reikia spręsti“, – tikina M. Nagevičius.

Naujame EK direktyvos projekte numatyta, kad jau 2030 metais vandenilio vartotojai turės vartoti mažiausiai 50 proc. „žaliojo“ vandenilio. Taip pat šiam ar panašiam kurui turėtų atitekti ir 2,6 proc. transporte vartojamos energijos.

„Gamtinių dujų pakišimas po „žalumo“skraiste yra būtent tai, ko siekia „Gazprom“ ir Rusija. Būtent Rusija savo vandenilio energetikos vystymosi koncepcijoje, patvirtintoje 2021 metų rugpjūtį, yra įvardijusi vandenilio gamybą iš gamtinių dujų, kaip priemonę išlaikyti savo gamtinių dujų eksporto rinkas“, – dėstė M. Nagevičius.

Gapšys: galėtų atsiverti galimybių Lietuvai

Seime veikia sudaryta Laikinoji Žaliojo vandenilio technologijų plėtros Lietuvoje grupė, jai vadovauja „Darbo partijos“ atstovas Vytautas Gapšys. Jis pritaria M. Nagevičiui ir papildo, kad „žaliasis“ vandenilis Lietuvai ilgainiui galėtų tapti galimybe.

„Perspektyvos nemažos. Ypač, jei mes turėsime daugiau atsinaujinančios energijos ir pasigaminsime vandenilio perteklių, jį galėtume eksportuoti į Vakarų Europos šalis. Pagrindinė kryptis, aišku, būtų Vokietija. Čia lgoji perspektyva. O trumpojoje perspektyvoje vandenilis bus labai įdomus mūsų pramonei, kuriai reikia mažinti CO2 išmetimus. Tai neabejotinai įdomu „Orlen“, tai neabejotinai įdomu „Achemai“. Tokios perspektyvos – pirmiausia žengsime pramonės sričių link, ir po truputį į transportą, pirmiausia viešąjį, autobusų parkus“, – paaiškina V. Gapšys.

Jis paaiškina, kad dabar Lietuvoje pramonės įmonės vandenilį gaminasi pačios iš iškastinio kuro, o „žaliojo“ vandenilio yra nedaug.

„Bus skatinimo priemonės, ir iš RRF lėšų, ir iš Europinių lėšų. Pirmiausia, studijoms – svarstoma, kiek galėtų būti į gamtines dujas dujotiekiuose maišoma vandenilio. Ir po truputį bus skatinama ir elektrolizės būdu gaminti tą vandenilį. Mano žiniomis, ne viena įmonė tuo domisi, svarsto tokias galimybes“, – sako V. Gapšys.

Elektros energijos kainų svyravimai, nulemti vėjo ar saulės jėgainių apimčių, galėtų būti išnaudoti vandenilio gamybai, ir taip pasaugoti sukauptą energiją.

„Bet kol kas pas mus didesnė problema yra ta, kad mes tiesiog neturime žaliosios energijos pertekliaus, kurį galėtume panaudoti vandenilio gamybai. Lietuvai pirmiausia šiuos klausimus reikia išspręsti, judėti, kad būtų daugiau žalios gamybos“, – sako V. Gapšys.

Jis apibendrino, kad Europos politinę darbotvarkę didele dalimi nulems Vokietija, turinti dujų jungtis su Rusija, tačiau Lietuvai būtų palankiau, jei Europoje būtų skatinamas būtent „žaliasis“ vandenilis.

Ministerija: „mėlynojo“ naudojimas galimas, bet skatinimas – tik „žaliajam“

Energetikos viceministrė D. Garbaliauskaitė paaiškina, kad ir Lietuvoje, ir Europoje, įvairi verslo sričių atstovai mato „mėlynąjį“ vandenilį kaip pereinamąjį tarp gamtinių dujų ir „žaliojo“ vandenilio.

„Argumentuojama tuo, kad „mėlynojo“ vandenilio kaina yra mažesnė nei „žaliojo“ vandenilio, o pramonei ir kitoms sritims prisitaikius prie vandenilio naudojimo, vėliau nebūtų sudėtinga pereiti prie „žaliojo“ vandenilio. Be to, teigiama, kad greitas ir tiesioginis perėjimas prie maksimalios „žaliojo“ vandenilio gamybos ir vartojimo reikštų konkurencingumo praradimą ir nepakeliamą naštą šalies pramonei“, – paaiškina D. Garbaliauskaitė.

Tačiau tokie vertinimai buvo daryti tuomet, kai gamtinių dujų kaina buvo stipriai mažesnė. Iškastinio kuro kainų svyravimai gali būti vienas iš elementų, kuris „mėlynąjį“ vandenilį gali daryti nepatrauklų.

Energetikos ministerija yra numačiusi priemones tik dėl „žaliojo“ vandenilio gamybos skatinimo, tačiau „mėlynojo“ vandenilio naudojimas Lietuvoje teisiškai galimas, kaip ir „pilkojo“ vandenilio. Bet CO2 laidojimas Lietuvoje vykti negalėtų.

„Prieš kelis metus Seimas yra apsisprendęs, kad požeminis CO2 laidojimas Lietuvos teritorijoje yra draudžiamas. CO2 sugaudymas ir išvežimas į kitas šalis yra potencialiai brangi alternatyva, kurios kaštus Lietuvos pramonei būtina detaliai apskaičiuoti. Kadangi Lietuvoje neišgaunamos gamtinės dujos, taip pat draudžiama laidoti CO2, o iškastinio kuro kainų svyravimai yra dideli, „mėlynojo“ vandenilio gamyba būtų toliau priklausoma nuo iškastinio kuro importo. Lietuva turi galimybes gaminti „žaliąjį“ vandenilį, siekiant būti nepriklausomai nuo kuro importo iš kitų šalių“, – patikina D. Garbaliauskaitė.

Ji pateikia ir pavyzdį – įmonė „SG Dujos“ gamina mažus vandenilio kiekius ir maišo juos su gamtinėmis dujomis su tikslu praktiškai išbandyti tokius mišinius transporto priemonėse (pirmiausia miesto viešajame transporte).

„Remiantis „SG Dujomis“, šiam vandeniliui pagaminti yra naudojama elektros energija iš atsinaujinančių energijos išteklių (pagal turimos elektros energijos pirkimo kilmės sutartis), taigi tokiu atveju pagaminamas vandenilis gali būti laikomas „žaliuoju“. Visas kitas Lietuvoje gaminamas vandenilis nėra „žaliasis“, – sako viceministrė.

Artimiausiu metu Energetikos ministerija planuoja pradėti „žaliojo“ vandenilio gamybos skatinimo priemonę – bus finansuojamas vandenilio gamybos įrenginių įsigijimas su tikslu panaudoti pagamintą vandenilį transporto sektoriuje. Planuojama sudaryti ir sąlygos miestams įsigyti grynu vandeniliu varomus viešuosius autobusus, tokių Lietuvoje šiuo metu nėra, kartu finansuojant ir vandenilio papildymo stoteles.

Numatyta 20 mln. Eur parama „žaliojo“ vandenilio gamybos pajėgumų plėtrai bei 72 mln. Eur vandenilio transporto infrastruktūrai kurti, planuojamos ir tolesnės paraiškos ES paramai.

Vandenilis laikomas viena iš priemonių balansuoti energiją iš atsinaujinančių išteklių ir sukaupti perteklių, kuris kitu atveju būtų iššvaistytas. Lietuvoje tai taps aktualu, kai bus įgyvendinti jūrinio vėjo elektrinių projektai.

Kiek kainuoja vandenilis

Kol kas ir vandenilis iš atsinaujinančiųjų išteklių, ir „mėlynasis“ mažo anglies dioksido pėdsako vandenilis, palyginti su vandeniliu iš iškastinio kuro, dar nėra konkurencingas ir negali konkuruoti su vandeniliu iš iškastinio kuro, pernai konstatavo EK.

„Dabartinė apskaičiuota vandenilio iš iškastinio kuro savikaina ES, neatsižvelgiant į CO2 kainą, yra apie 1,5 Eur/kg ir labai priklauso nuo gamtinių dujų kainų. Apskaičiuota vandenilio iš iškastinio kuro, gaminamo surenkant ir saugant anglies dioksidą, savikaina yra apie 2 EUR/kg, o vandenilio iš atsinaujinančiųjų išteklių – 2,5–5,5 EUR/kg“, – teigiama strategijoje.

Norint, kad vandenilis iš iškastinio kuro, kurį gaminant surenkamas anglies dioksidas, galėtų konkuruoti su vandeniliu iš iškastinio kuro, CO2 tona turėtų kainuoti 55–90 EUR.

Šiuo metu CO2 tonos kaina jau patenka į šį rėžį, o gamtinės dujos nuo tada, kai buvo priimta strategija, pabrangusios daugiau nei 6 kartus".

Ne visos žiemos bus tokios šaltos Europoje, gamtinės dujos atpigs.