"Sistema – didžiulis pramonės šakų ir procesų tinklas, besitęsiantis nuo sėklų iki ganyklų iki pakavimo iki prekybos centro iki šiukšlių sąvartyno – gamina mažiausiai trečdalį visų žmogaus sukeltų šiltnamio efektą sukeliančių dujų."
2022 m. vasario 1 d., antradienis
Mūsų maisto gamyba daro nepataisomą žalą planetai
Pralaimėta kova: kainos Berlyne, Madride ir Vilniuje susivienodino, o algos - ne. Pasirinkimas jūsų
G. Nausėda aplankė Giraitės ginkluotės gamyklą: turime stiprinti karinės gynybos pramonę
Dar pradėkime akmeninius kirvius gaminti. Reikia visapusiškai stiprinti Lietuvos karinę galią branduolinių ginklų amžiuje.
Hibridinis druskos karas su kaimynais
Kad Baltarusijai būtų blogiau, Landsbergiai atsisakė pirkti baltarusišką druską keliams barstyti. Esant laisvai pasaulinei rinkai, koks durnius veš druską iš Afrikos, kai pigi baltarusiška druska yra prieinama čia pat? Dabar perkame ne iš Baltarusijos, o tą pačią baltarusišką druską, perpiltą į kitus maišus, iš tarpininkų ir tris kartus brangiau. Tarpininkai gauna papildomus milijonus eurų kasmet.
2022 m. sausio 31 d., pirmadienis
JAV reikia daugiau branduolinių ginklų
„Šiemet sukanka 100 metų, kai baigta Vašingtono karinio jūrų laivyno konferencija, kuri subūrė to meto didžiąsias jūrų pajėgas – JAV, JK, Japoniją, Prancūziją ir Italiją – deryboms dėl ginklų apribojimo. Vadovai tikėjosi, kad, ribojant karo ginklus, sumažintų antrojo pasaulinio gaisro riziką. Viena iš tamsių istorijos ironijų – XX a. 2 dešimtmečio karinio jūrų laivyno ginklų kontrolės sutartys, turėjusios atnešti taiką, uždraudė arba apribojo sąjungininkų laivų gamybą, kurios labiausiai reikėjo, norint apsaugoti JAV teritorijas ir galiausiai sustabdyti Japonijos ekspansiją Antrojo pasaulinio karo metais.
Panašiai, kaip sąjungininkės šalys, kurios tarpukario metais padarė pertrauką nuo karinio jūrų laivyno modernizavimo, taip ir branduolinės valstybės per dabartines viešųjų pirkimų „atostogas“ po Šaltojo karo iš esmės sumažino savo atsargas.
Nuo 1990-ųjų pradžios JAV gynybos departamentas išleido tik apie 2% savo metinio biudžeto JAV branduolinio arsenalo eksploatacijos palaikymui ir pratęsimui. 1987 metais JAV savo atsargose turėjo apie 23 000 branduolinių ginklų. JAV šiandien turi mažiau, nei 4 tūkst. Pasaulyje branduolinės atsargos nebuvo tokios mažos nuo šeštojo dešimtmečio pabaigos.
Kinija ir Rusija pradėjo sparčiai didinti branduolinę ginkluotę, o JAV ir JK tik dabar pripažįsta pavojų. Pentagonas planuoja, kad iki 2030 m. Kinija keturis kartus padidins savo branduolinį arsenalą iki 1000 ginklų. JAV pareigūnai nedrįsta viešai spėlioti, ar Pekinas sustos ties tuo. Rusijos branduolinis arsenalas, anot Gynybos žvalgybos agentūros, per šį dešimtmetį „ženkliai išaugs“ dėl nestrateginių branduolinių ginklų, atliekančių „kario vaidmenį“, išplėtimo.
Priešingai, Vašingtonas ir Londonas per ateinančius du dešimtmečius planuoja pakeisti savo branduolinių medžiagų tiekimo sistemas iš esmės „vienas už vieną“. Amerikos konkurentai kartu pakeitė daugelį dešimtmečių pasaulyje besitęsiančią branduolinio nusiginklavimo tendenciją, tačiau JAV branduoliniai planai išlieka nepakitę. Vašingtonui diskutuojant, ar pakeisti 50 metų senumo tarpžemynines balistines raketas, Maskva ir Pekinas plečia savo branduolinį arsenalą tokiu tempu, kokio nebuvo matyti nuo Šaltojo karo laikų.
Tikimasi, kad Bideno administracija kitą mėnesį paskelbs savo „Nuclear Posture Review“ išvadas – ataskaitą, kuri dešimtmečius formuos JAV branduolinę padėtį. Naujos tarpkontinentinės balistinės raketos veiktų XXI amžiaus septintame dešimtmetyje, o nauji povandeniniai laivai – 2080-aisiais. Šiandien priimti sprendimai turės įtakos beveik keturioms kartoms.
Demokratų partijos kraštutinių kairiųjų sparnas administracijai daro didelį spaudimą siekti „pažangos“, mažinant JAV branduolinį arsenalą. Vietoj to, Bideno administracija turėtų apsvarstyti galimybę išplėsti atsargas ir plačiau pakeisti savo požiūrį į atgrasymą.
JAV turėtų sustiprinti savo karinio jūrų laivyno pranašumus, įsigydama papildomų branduolinių povandeninių laivų, toliau siekdama jūroje veikiančios branduolinės sparnuotosios raketos ir pakeisti keturis netrukus pasitrauksiančius valdomų raketų povandeninius laivus. Siekdamos sustiprinti savo branduolinio atgrasymo patikimumą, JAV turėtų sukurti priešraketinės gynybos sistemą, kad apsisaugotų nuo ribotų Kinijos ir Rusijos smūgių į Amerikos žemę, ypač tų, kurie skirti sužlugdyti Amerikos galios projektavimo pajėgumus, būtinus sąjungininkams apginti. JAV atsargų dydžio pakeitimai bus niekiniai, jei Pekinas ir Maskva tikės, kad gali lengvai šokiruoti Vašingtoną ir priversti pasiduoti.
Bidenas padėjo sudaryti daugybę branduolinių ginklų kontrolės sutarčių, kai dirbo Senate. Tai gali prieštarauti jo politiniams instinktams, tačiau prezidento pareiga dabar yra nubrėžti JAV branduolinės plėtros kelią ir sukurti ginklus – puolamuosius ir gynybinius – reikalingus atgrasyti Kiniją ir Rusiją, kol dar ne vėlu.
---
P. Costlow yra Nacionalinio viešosios politikos instituto vyresnysis analitikas.“ [1]
Autorius teisus, kad branduolinių ginklų efektyvumas ir jų išdėstymas pasaulyje yra lemiamas didžiųjų valstybių saugumai. Yra ir naivių išvedžiojimų šiame rašinyje. Kas tikisi „apsaugoti nuo ribotų Kinijos ir Rusijos smūgių Amerikos žemėje“? Branduoliniame kare nėra ribotų smūgių. Ribotas branduolinis smūgis yra tarsi būti 10 procentų nėščia.
1. The U.S. Needs More Nuclear WeaponsCostlow, Matthew R. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 31 Jan 2022: A.17.
The U.S. Needs More Nuclear Weapons
"This year marks the 100th anniversary of the conclusion of the Washington Naval Conference, which brought together the great naval powers of the day -- the U.S., U.K., Japan, France and Italy -- for arms-limitation talks. Leaders hoped that limiting the weapons of war would reduce the risk of a second global conflagration. In one of the dark ironies of history, the naval arms-control treaties of the 1920s, which were supposed to bring peace, prohibited or limited the production of allied ships that were needed most to protect U.S. territories and eventually halt Japanese expansion in World War II.
Much like the allied countries that took a break from naval modernization during the interwar years, so too have the nuclear powers largely reduced their stockpiles during the current post-Cold War procurement "holiday."
Since the early 1990s, the U.S. Defense Department spent only about 2% of its annual budget on sustaining and extending the life of the U.S. nuclear arsenal. In 1987 the U.S. had about 23,000 nuclear weapons in its stockpile. The U.S. has fewer than 4,000 today. World-wide, nuclear stockpiles haven't been this small since the late 1950s.
China and Russia have embarked on rapid nuclear buildups, and the U.S. and U.K. are only now recognizing the danger. The Pentagon projects China will quadruple its nuclear arsenal to 1,000 weapons by 2030. U.S. officials dare not speculate publicly whether Beijing will stop there. Russia's nuclear arsenal, according to the Defense Intelligence Agency, will "grow significantly" over this decade, driven by the expansion of nonstrategic nuclear weapons with a "warfighting role."
In contrast, Washington and London are planning to replace their nuclear delivery systems essentially on a one-for-one basis over the next two decades. America's adversaries jointly have reversed the multidecade world-wide trend toward nuclear disarmament -- yet the U.S. nuclear plans remain unchanged. As Washington debates whether to replace 50-year-old intercontinental ballistic missiles, Moscow and Beijing are expanding their nuclear arsenals at a rate not seen since the Cold War.
The Biden administration is expected to release next month the findings of its Nuclear Posture Review, a report that will shape the U.S. nuclear posture for decades. New ICBMs are expected to operate into the 2070s and new submarines into the 2080s. Decisions made today will have an effect on nearly four generations.
The administration is under intense pressure from the Democratic Party's far left wing to deliver "progress" through cuts to the U.S. nuclear arsenal. Instead, the Biden administration should consider expanding the stockpile and altering its approach to deterrence more broadly.
The U.S. should heighten its naval advantages by purchasing additional nuclear-armed submarines, continuing to pursue a sea-based nuclear cruise missile, and replacing the four soon-to-be-retired guided-missile submarines. To strengthen the credibility of its nuclear deterrence, the U.S. should pursue a missile-defense system to protect against limited Chinese and Russian strikes on American soil, especially those designed to cripple the American power-projection capabilities necessary to defend allies. Changes to the U.S. stockpile size will be for naught if Beijing and Moscow believe they easily can shock Washington into submission with homeland strikes.
Mr. Biden helped usher through many nuclear arms-control treaties during his time in the Senate. It may cut against his political instincts, but the president's duty now is to chart a path for U.S. nuclear expansion, and build the weapons -- offensive and defensive -- necessary to deter China and Russia before it is too late.
---
Mr. Costlow is a senior analyst at the National Institute for Public Policy." [1]
The author is right that the effectiveness of nuclear weapons and places of their deployment in the world is crucial to the security of major states. There are also naive derivations in this essay. Who expects “to protect against limited Chinese and Russian strikes on American soil”? In nuclear war there are no limited strikes. Limited nuclear strikes are like being 10 percent pregnant.
1. The U.S. Needs More Nuclear Weapons
Costlow, Matthew R. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 31 Jan 2022: A.17.