Ukraine Is a Distraction From Taiwan

 

"A Russian invasion of Ukraine would be the most consequential use of military force in Europe since World War II. Many in the American foreign-policy establishment argue that the appropriate U.S. response to any such invasion is a major American troop deployment to the Continent. This would be a grave mistake.

The U.S. can no longer afford to spread its military across the world. The reason is simple: an increasingly aggressive China, the most powerful state to rise in the international system since the U.S. itself. By some measures, China's economy is now the world's largest. And it has built a military to match its economic heft. Twenty-five years ago, the Chinese military was backward and obsolete. But extraordinary increases in Beijing's defense budget over more than two decades, and top political leaders' razor-sharp focus, have transformed the People's Liberation Army into one of the strongest militaries the world has ever seen.

China's new military is capable not only of territorial defense but of projecting power. Besides boasting the largest navy in the world by ship count, China enjoys some capabilities, like certain types of hypersonic weapons, that even the U.S. hasn't developed.

Most urgently, China poses an increasingly imminent threat to Taiwan. Xi Jinping has made clear that his platform of "national rejuvenation" can't be successful until Taiwan unifies with the mainland -- whether it wants to or not. The PLA is growing more confident in its ability to conquer Taiwan even if the U.S. intervenes. Given China's military and economic strength, China's leaders reasonably doubt that the U.S. or anyone else would mount a meaningful response to an invasion of Taiwan. To give a sense of his resolve, Mr. Xi warned that any "foreign forces" standing in China's way would have "their heads ... bashed bloody against a Great Wall of steel forged by over 1.4 billion Chinese people."

The U.S. must defend Taiwan to retain its credibility as the leader of a coalition for a free and open Indo-Pacific. From a military perspective, Taiwan is a vital link in the first island chain of the Western Pacific. If Taiwan falls into Chinese hands, the U.S. will find it harder to defend critical allies like Japan and the Philippines, while China will be able to project its naval, air and other forces close to the U.S. and its territories. Taiwan is also an economic dynamo, the ninth-largest U.S. trading partner of goods with a near-monopoly on the most advanced semiconductor technology -- to which the U.S. would most certainly lose access after a war.

The Biden administration this month ordered more than 6,000 additional U.S. troops deployed to Eastern Europe, with many more potentially on the way. These deployments would involve major additional uncounted commitments of air, space, naval and logistics forces needed to enable and protect them. These are precisely the kinds of forces needed to defend Taiwan. The critical assets -- munitions, top-end aviation, submarines, and intelligence, surveillance and reconnaissance capabilities -- that are needed to fight Russia or China are in short supply. For example, stealthy heavy bombers are the crown jewel of U.S. military power, but there are only 20 in the entire Air Force.

The U.S. has no hope of competing with China and ensuring Taiwan's defense if it is distracted elsewhere. It is a delusion that the U.S. can, as Pentagon press secretary John Kirby said recently, "walk and chew gum at the same time" with respect to Russia and China. Sending more resources to Europe is the definition of getting distracted. Rather than increasing forces in Europe, the U.S. should be moving toward reductions.

The U.S. should husband its critical resources for the primary fight in Asia, and Taiwan in particular. Denying China the ability to dominate Asia is more important than anything that happens in Europe. To be blunt: Taiwan is more important than Ukraine. The Chinese can't be allowed to think that America's distraction in Ukraine provides them with a window of opportunity to invade Taiwan. The U.S. needs to act accordingly, crisis or not.

---

Mr. Colby is a principal at the Marathon Initiative and author of "The Strategy of Denial: American Defense in an Age of Great Power Conflict." Ms. Mastro is a center fellow at Stanford's Freeman Spogli Institute for International Studies and a nonresident senior fellow at the American Enterprise Institute.” [1]

1. Ukraine Is a Distraction From Taiwan
Colby, Elbridge; Oriana Skylar Mastro. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 14 Feb 2022: A.19.

 

Vakarai nekarpo tiekimo grandinių Kinijoje, atmesdami arogantišką ministro Gabrieliaus Landsbergio elgesį, kuris tai padarė, kenkdamas Lietuvai ir nepasitaręs su prezidentu Gitanu Nausėda

 

    „Covid-19 Omicron atmainos daroma tiesioginė ekonominė žala labai vakcinuotose šalyse kol kas atrodo santykinai kukli ir trumpalaikė, tačiau jos netiesioginis smūgis gali būti reikšmingas, jei Kinija imsis pakartotinių blokavimų, siekdama numalšinti virusą jos ribose.

 

    „Omikron“ sukėlė naują infekcijų antplūdį visur, kur jis įsitvirtino, padaugėjo mirčių ir trikdžių verslui, nes užkrėsti darbuotojai kreipėsi į gydytoją arba buvo uždaromi karantine.

 

    Tačiau taip pat tapo aišku, kad „omikron“ sukelia švelnesnius simptomus paskiepytiems žmonėms nei jo pirmtakai, o vis daugiau Europos šalių panaikino apribojimus, taikomus, kai atsirado šis variantas. Sausio mėnesį darbo vietų skaičiaus augimas JAV paspartėjo, nors žmonių, nedirbančių dėl ligų, skaičius nuo gruodžio mėnesio išaugo, daugiau nei dvigubai.

 

    Taigi, nors verslo apklausos ir kiti duomenys rodo, kad ekonomikos augimas Europoje ir JAV sulėtėjo 2022 m. prasidėjus, daugelis ekonomistų tikisi, kad „omikron“ variantas padarys mažiau žalos, nei ankstesni pakilimai.

 

    Apribojimų panaikinimas arba nebuvimas Europoje ir JAV rodo didesnį pasiryžimą gyventi su virusu, tuo pat metu išliekant budriais apie jo keliamus pavojus. Tai dar nėra išeitis, kai gyventojai gavo vakcinas, kurios suteikia labai ribotą apsaugą nuo „omikron“, kaip tai daroma Kinijoje.

 

    Tai yra dalis priežasčių, kodėl Kinija ir toliau laikosi „nulinio Covido“ strategijos, kuri reikalauja griežto užblokavimo, kai įvyksta vietiniai protrūkiai.

 

    Kinija yra pirmaujanti pasaulio dalių tiekėja, kurią kiti gamintojai naudoja namų ūkiams perkamiems produktams, kuriuos ekonomistai vadina tarpinėmis prekėmis. Jei jai tektų užblokuoti svarbias savo ekonomikos dalis, poveikis greičiausiai būtų jaučiamas dėl mažesnio augimo ir didesnės infliacijos Vakarų ekonomikose.

 

    „Todėl užsiblokavimo rizika Kinijoje ir toliau didėja, net ir mažėjant kitur“, – sakė RBC Wealth Management investicijų strategijos vadovas Frederique'as Carrieris. „Padidėję pandemijos apribojimai gali sukelti papildomų tiekimo grandinės sutrikimų, stabdyti pasaulio ekonomikos normalizavimą ir paskatinti pasaulinę infliaciją, tuo pačiu apriboti Kinijos ekonomikos augimą.

 

    Tarptautinio valiutos fondo ekonomistai apskaičiavo, kad tiekimo grandinės problemos 2021 m. sumažino pasaulio ekonomikos augimą nuo pusės iki vieno procentinio punkto, tuo pačiu padidindamos infliaciją. Kitaip tariant, jei nebūtų buvę tiekimo problemų, pasaulio ekonomika pernai būtų išaugusi net 6,9%, palyginti su 5,9% augimu.

 

    Yra požymių, kad tiekimo grandinės problemos mažėja. Nauja tiekimo blokavimo priemonė, kurią parengė Niujorko Federalinio rezervų banko ekonomistai, lapkritį parodė rekordinę įtampą, tačiau gruodį ir sausį sumažėjo nuosmukis, o tai, anot jų, „rodo, kad pasaulinis tiekimo grandinės spaudimas, nors ir tebėra istorinis. aukštas, pasiekė aukščiausią tašką ir ateityje gali pradėti šiek tiek mažėti.

 

    Tačiau užsitęsus naujų blokavimų serija Kinijoje gali pakeisti šią pažangą ir smarkiai stabdyti šių metų augimą.

 

    „Kinijos nulinio Covido strategija gali paaštrinti pasaulinius tiekimo sutrikimus“, – sakė TVF generalinio direktoriaus pirmoji pavaduotoja Gita Gopinath.

 

    Pasaulio prekybos organizacijos duomenimis, per tris mėnesius iki 2021 m. birželio Kinijos įmonės pardavė tarpinių prekių užsienio pirkėjams už 354 mlrd. dolerių. JAV yra didžiausia Kinijos tarpinių prekių eksporto rinka, tačiau nemažą dalį užima ir Pietų Korėja, Japonija, Vokietija ir Indija.

 

    Kinija greičiausiai susidurtų su mirčių didėjimu, jei dabar atsisakytų nulinės COVID strategijos. Apie 86 % Kinijos gyventojų buvo visiškai paskiepyti, tačiau plačiausiai naudojamose vakcinose, kurias sukūrė Sinopharm ir Sinovac, naudojamas inaktyvuotas virusas. Manoma, kad jos yra mažiau veiksmingos prieš Omicron infekcijas nei mRNR vakcinos, kurias sukūrė Moderna Inc. ir Pfizer Inc. kartu su BioNTech SE.

 

    Kinija spartina pastangas gaminti vietines mRNR vakcinas ir vaistus nuo Covid-19, sakė su šiuo klausimu susipažinęs pareigūnas. Jei tai pavyktų, blokavimo poreikis taptų ne toks aktualus. Tačiau nedaugelis tikisi, kad greitai Kinija pasitrauks nuo nulinio Covido.

 

    „Mes tikrai priklausome, ar Kinijai pavyks pereiti prie šio perėjimo“, – sakė Jorgas Wuttke, Europos Sąjungos prekybos rūmų Kinijoje prezidentas ir vyriausiasis Vokietijos chemijos įmonės BASF SE atstovas šalyje. – Bet jei atvirai, tai neatrodo gerai.

 

    Sunku įvertinti grėsmės pasaulinėms tiekimo grandinėms mastą, nes nežinoma, kaip greitai „omikron“ gali plisti aplinkoje, kurioje apribojimai tokie pat griežti, kaip ir Kinijoje.

 

    Du veiksniai gali sumažinti greitesnio „omikron“ plitimo, nei buvo iki šiol, poveikį. Pirma, ekonomistai mano, kad noras gyventi su virusu JAV ir Europoje atveria kelią šiemet didesniam perėjimui prie išlaidų paslaugoms ir atsisakyti išlaidų prekėms. Tai sumažintų tam tikrą paklausos spaudimą tiekimo grandinėms.

 

     Taip pat gali būti, kad Kinijos valdžios institucijos galėtų valdyti nulinio Covido politiką, siekdamos paremti eksportą, atsižvelgiant į ekonomikos augimą dėl problemų šalies nekilnojamojo turto rinkoje ir mažas vartotojų išlaidas namuose.

 

     „Manome, kad Kinijos vyriausybė dės pastangas, kad sumažintų tiekimo sutrikimus, įskaitant tam tikrą nulinės COVID politikos įgyvendinimo sušvelninimą / patobulinimą“, – pranešime klientams rašė Barclays banko ekonomistai." [1]

1. U.S. News --- THE OUTLOOK: Supply-Chain Risks Center on China
Hannon, Paul. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 14 Feb 2022: A.2.

The West is not cuting supply chains in China rejecting arrogant behavior of Minister Gabrielius Landsbergis, who did it for Lithuania without consulting President Gitanas Nausėda

"The direct economic harm caused by the Omicron variant of Covid-19 in highly vaccinated countries appears so far to be relatively modest and short-lived, but its indirect hit could prove significant if China resorts to repeated lockdowns in its effort to suppress the virus within its borders.

Omicron led to a fresh surge in infections wherever it gained a foothold, a rise in deaths, and disruptions for businesses as infected workers sought medical treatment or quarantined.

But it has also become clear that Omicron causes milder symptoms in vaccinated people than its predecessors, and an increasing number of European countries have lifted restrictions put in place when the variant emerged. U.S. job growth accelerated in January, even though the number of people not working because of illness more than doubled from December.

So while business surveys and other data indicate economic growth slowed in Europe and the U.S. as 2022 began, many economists expect the Omicron variant to do less damage than previous surges.

The lifting or absence of restrictions in Europe and the U.S. signals a greater willingness to live with the virus, while remaining alert to its dangers. That is not yet an option where populations have received vaccines that offer very limited protection against Omicron, as is the case in China.

That is part of the reason why China continues to pursue a "zero-Covid" strategy, which requires strict lockdowns when local outbreaks occur.

China is the world's leading supplier of the parts other manufacturers use to make the products households buy, which are known by economists as intermediate goods. Should it have to lock down significant parts of its economy, the impact would likely be felt in lower growth and higher inflation in Western economies.

"Lockdown risks therefore continue to rise in China, even as they decline elsewhere," said Frederique Carrier, head of investment strategy at RBC Wealth Management. "Increased pandemic restrictions could lead to additional supply-chain disruptions, hold back the normalization of the global economy, and fuel global inflation, while capping Chinese economic growth."

The International Monetary Fund's economists estimate that supply-chain problems knocked between one half and one full percentage point off global economic growth in 2021, while pushing inflation higher. In other words, the global economy would have grown by as much as 6.9% last year, compared with the 5.9% expansion it actually recorded, if there had been no supply problems.

There are some signs that supply-chain problems are easing. A new supply-blockages measure developed by economists at the Federal Reserve Bank of New York showed a record level of strain in November, but a decline in December and January, which they said "seems to suggest that global supply chain pressures, while still historically high, have peaked and might start to moderate somewhat going forward."

A prolonged series of new lockdowns in China, however, could reverse that progress and be a significant drag on growth this year.

"China's zero-Covid strategy could exacerbate global supply disruptions," said Gita Gopinath, the IMF's first deputy managing director.

According to the World Trade Organization, Chinese businesses sold $354 billion of intermediate goods to overseas buyers in the three months through June 2021, way more than the next largest exporter, which was the U.S. with $200 billion. The U.S. is the largest market for Chinese exports of intermediate goods, but South Korea, Japan, Germany and India also account for a significant share.

China would likely face a surge in deaths if it abandoned the zero-Covid strategy now. About 86% of China's population has been fully vaccinated, but the vaccines most widely used, developed by Sinopharm and Sinovac, use inactivated virus. Those are widely believed to be less effective against Omicron infections than the mRNA vaccines developed by Moderna Inc. and by Pfizer Inc. with BioNTech SE.

China is accelerating its efforts to produce domestic mRNA vaccines and medicines for Covid-19, said an official familiar with the matter. If it is successful, the need for lockdowns would become less pressing. But few expect a shift away from zero-Covid to happen soon.

"We really depend on China succeeding in this transition," said Jorg Wuttke, president of the European Union Chamber of Commerce in China and chief representative of German chemical company BASF SE in the country. "But frankly, it doesn't look good."

Assessing the scale of the threat to global supply chains is difficult, given uncertainties about how rapidly Omicron can spread in an environment where restrictions are as tight as they are in China.

Two factors could lessen the impact of a more rapid Omicron spread than has so far occurred. First, economists see the willingness to live with the virus in the U.S. and Europe as opening the way for a greater shift back to spending on services and away from spending on goods this year. That would ease some of the demand pressures on supply chains.

It is also possible that Chinese authorities could manage the zero-Covid policy to support exports, given the drag on growth from problems in the country's property market and weak consumer spending at home.

"We believe the government will make efforts to minimize the supply disruptions, including some loosening/improvement in the zero-Covid policy implementation," economists at Barclays Bank wrote in a note to clients." [1]

1. U.S. News --- THE OUTLOOK: Supply-Chain Risks Center on China
Hannon, Paul. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 14 Feb 2022: A.2.  

Pasitenkinimas mokslininkų karjeros pradžioje: pramonė lenkia akademinę bendruomenę

  „Jūsų išvadoje, kad pramonės pasitenkinimo darbu rezultatai yra aukštesni, nei akademinės bendruomenės (Nature 600, 8; 2021), neatsižvelgiama į tai, kaip tai gali skirtis įvairiuose karjeros etapuose. 

 

Nature remiamos apklausos neapdorotų duomenų patikrinimas (žr. go.nature). .com/3eqc) rodo, kad jaunų mokslininkų nepasitenkinimas yra didžiausias akademinėje bendruomenėje. Didesnė finansinė ir institucinė parama yra būtina, siekiant padėti šiai grupei įveikti sunkumus. Tai taip pat būtų investicija į ateitį.

 

    Pavyzdžiui, dideles pajamas gaunančių pradedančiųjų tyrėjų (kurių per metus uždirba 110 000 JAV dolerių ar daugiau) dalis pramonėje yra daugiau, nei 5 kartus didesnė, nei akademinėje bendruomenėje, o vyresniųjų mokslininkų – mažiau, nei du kartus.

 

Taip pat yra didelis skirtumas tarp karjeros pradžioje dirbančių mokslininkų pasitenkinimo ir užimtumo užtikrinimo (73 % pramonės darbuotojų ir 39 % akademinės bendruomenės), kuris karjeros viduryje sparčiai mažėja (62 %, palyginti su 56 %). Panašus modelis išryškėja ir tyrėjų požiūriui į karjeros galimybes (išsamiau žr. go.nature.com/3nkr).

 

    Šie skirtumai išryškina netikrumą, kuris slegia ankstyvosios karjeros mokslininkus akademinėje bendruomenėje, įskaitant mažą atlyginimą už podoktorantūros studijas, intensyvią konkurenciją dėl docentų darbo vietų ir mažėjančias mokslinių tyrimų dotacijas. Šiuos sunkumus galima įveikti – pavyzdžiui, dosni Kinijos finansavimo programa suteikia galimybę išskirtiniams jauniems mokslininkams, grįžtantiems iš užsienio, pasirinkti savo tyrimų kryptį (žr. go.nature.com/3rus; kinų k.).“ [1]

 

1. Nature 602, 33 (2022)

Early-career researchers' satisfaction: industry beats academia

"Your conclusion that industry scores higher than academia for job satisfaction (Nature 600, 8; 2021) doesn’t factor in how this can vary at different career stages. Inspection of the raw data from the Nature-sponsored survey (see go.nature.com/3eqc) indicates that dissatisfaction is highest among young scientists in academia. Greater financial and institutional support is essential to help this group to overcome their difficulties. It would also be an investment in the future.

For example, the proportion of high-income early-career researchers (those earning US$110,000 or more per year) is more than 5 times higher in industry than in academia, as compared with less than twice as high for senior scientists. There is also a large gap in satisfaction over job security for early-career researchers (73% for those in industry versus 39% in academia), which narrows rapidly by the mid-career stage (62% versus 56%). A similar pattern emerges for researchers’ attitudes towards career-advancement opportunities (for details, see go.nature.com/3nkr).

These differences highlight the uncertainty that bedevils early-career scientists in academia, including low pay for postdoctoral training, intense competition for assistant professorships, and dwindling research grants. These difficulties can be tackled — for example, a generous Chinese funding programme enables outstanding young scientists returning from abroad to choose their research direction (see go.nature.com/3rus; in Chinese)." [1]

1. Nature 602, 33 (2022)