Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2022 m. vasario 23 d., trečiadienis

Russia Could Use Cryptocurrency to Blunt the Force of U.S. Sanctions

"Russian companies have many cryptocurrency tools at their disposal to evade sanctions, including a so-called digital ruble.

When the United States barred Americans from doing business with Russian banks, oil and gas developers and other companies in 2014, after the country’s invasion of Crimea, the hit to Russia’s economy was swift and immense. Economists estimated that sanctions imposed by Western nations cost Russia $50 billion a year.

Since then, the global market for cryptocurrencies and other digital assets has ballooned. That’s bad news for enforcers of sanctions, and good news for Russia.

On Tuesday, the Biden administration enacted fresh sanctions on Russia over the conflict in Ukraine, aiming to thwart its access to foreign capital. But Russian entities are preparing to blunt some of the worst effects by making deals with anyone around the world willing to work with them, experts said. And, they say, those entities can then use digital currencies to bypass the control points that governments rely on — mainly transfers of money by banks — to block deal execution.

“Russia has had a lot of time to think about this specific consequence,” said Michael Parker, a former federal prosecutor who now heads the anti-money laundering and sanctions practice at the Washington law firm Ferrari & Associates. “It would be naïve to think that they haven’t gamed out exactly this scenario.”

Sanctions are some of the most powerful tools the United States and European countries have to influence the behavior of nations they don’t consider allies. The United States in particular is able to use sanctions as a diplomatic tool because the dollar is the world’s reserve currency and used in payments worldwide. But American government officials are increasingly aware of the potential for cryptocurrencies to lessen the impact of sanctions and are stepping up their scrutiny of digital assets.

To apply sanctions, a government makes a list of people and businesses its citizens must avoid. Anyone caught engaging with a member of the list faces heavy fines. But the real key to any effective sanctions program is the global financial system. Banks around the world play a major role in enforcement: They see where money comes from and where it’s bound, and anti-money laundering laws require them to block transactions with sanctioned entities and report what they see to authorities. But if banks are the eyes and ears of governments in this space, the explosion of digital currencies is blinding them.

Banks have to abide by “know your customer” rules, which include verifying their clients’ identities. But exchanges and other platforms that facilitate the buying and selling of cryptocurrencies and digital assets are rarely as good at tracking their customers as banks are, even though they are supposed to follow the same rules. In October, the U.S. Treasury Department warned that cryptocurrencies posed an increasingly serious threat to the American sanctions program and that U.S. authorities needed to educate themselves about the technology.

Should it choose to evade sanctions, Russia has multiple cryptocurrency-related tools at its disposal, experts said. All it needs is to find ways to trade without touching the dollar.

The Russian government is developing its own central bank digital currency, a so-called digital ruble that it hopes to use to trade directly with other countries willing to accept it without first converting it into dollars.

Hacking techniques like ransomware could help Russian actors steal digital currencies and make up revenue lost to sanctions.

And while cryptocurrency transactions are recorded on the underlying blockchain, making them transparent, new tools developed in Russia can help mask the origin of such transactions. That would allow businesses to trade with Russian entities without detection.

There is a precedent for these kinds of workarounds. Iran and North Korea are among countries that have used digital currencies to mitigate the effects of Western sanctions, a trend that U.S. and United Nations officials have recently observed. North Korea, for instance, has used ransomware to steal cryptocurrency to fund its nuclear program, according to a U.N. report.

In October 2020, representatives of Russia’s central bank told a Moscow newspaper that the new “digital ruble” would make the country less dependent on the United States and better able to resist sanctions. It would let Russian entities conduct transactions outside the international banking system with any country willing to trade in digital currency.

Russia could find willing partners in other nations targeted by U.S. sanctions, including Iran, that are also developing government-backed digital currencies. China, Russia’s largest trading partner in both imports and exports according to the World Bank, has already launched its own central bank digital currency. The country’s leader, Xi Jinping, recently described China’s relationship with Russia as having “no limits.”

The developing system of central banks directly exchanging digital currencies creates new risks, said Yaya Fanusie, a fellow at the Center for a New American Security who has studied the effects of cryptocurrency on sanctions. “The lessening of U.S. sanctions power comes from a system where these nation states are able to do transactions without going through the global banking system.”

In early February, independent sanctions monitors told the United Nations Security Council that North Korea was using cryptocurrencies to fund its nuclear and ballistic missile program, according to Reuters. (A spokesman for Norway’s permanent mission to the U.N. confirmed the existence of the report, which has not yet been made public.) Last May, the consulting firm Elliptic described how Iran was using revenue from Bitcoin mining to make up for the limitations on its ability to sell oil because of sanctions.

Sanctioned Russian entities could deploy their own evasion strategy, using ransomware attacks. The playbook is straightforward: A hacker breaks into computer networks and locks up digital information until the victim pays for its release, usually in cryptocurrency.

Illegal funds have also flowed into Russia through a dark web marketplace called Hydra, which is powered by cryptocurrency and handled more than $1 billion in sales in 2020, according to Chainalysis. The platform’s strict rules — sellers are allowed to liquidate cryptocurrency only through certain regional exchanges — have made it difficult for researchers to follow the money.

“We know that there’s no questions asked, and we know that Hydra operates not just throughout Eastern Europe but throughout western Europe,” said Kim Grauer, director of research at Chainalysis. “There’s definitely cross-border business happening.”

Digital currencies all use blockchain technology, a form of computer code that is publicly viewable by anyone, anywhere. This public ledger keeps track of the movements of individual digital coins from one “wallet” — as online repositories for digital assets are called — to another. In theory, this should let authorities track all crypto transactions and keep sanctioned entities from completing them.

But the technology behind Hydra masks the source of transactions, offering a potential tool for Russian users to move money outside the country’s borders. On its own, Hydra is not yet big enough to handle the volume of transactions that Russia would need to successfully evade sanctions. But other money-laundering techniques — including “nesting,” in which an illicit marketplace buries itself within a larger, legitimate structure to hide its activities — could also help.

There are signs that the United States is stepping up its monitoring of cryptocurrency activity. On Feb. 17, the Justice Department announced it had created a new national cryptocurrency enforcement team, a move that seemed to emphasize that federal prosecutors were paying extra attention to bad behavior among cryptocurrency users.

Mr. Parker, the former prosecutor, said that the Feb. 8 arrests of a Manhattan couple for stealing $3.6 billion in Bitcoin from the Hong Kong cryptocurrency exchange Bitfinex is “a tangible example of the government getting very good and up to speed on what they need to do to be able to trace this.”

Administration officials are also urging the cryptocurrency industry to implement internal controls that prevent bad actors from using their services. In October, the Treasury Department published a 30-page sanctions-compliance manual recommending that cryptocurrency companies use geolocation tools to weed out customers in sanctioned jurisdictions. In many cases, the report said, crypto companies have taken months or years to implement such compliance procedures.

That may change as the industry starts to mature. Chainalysis offers a “know your transaction” tool that alerts companies when blacklisted entities use their services. Last year, the company doubled its number of private-sector customers, many of whom use the compliance tool.

But savvy cryptocurrency users can find ways around a blacklist.

“A Treasury designation of a crypto wallet address is not foolproof,” said Mr. Fanusie of the Center for a New American Security. “That designated actor can still open up a new wallet elsewhere. You can do that quite easily.”


Ukrainos krizė: didėjanti įtampa didina ekonominę riziką --- Rusijai taikomos sankcijos dar labiau padidina įtampą pasaulinei tiekimo grandinei, kurią kliudo Covid

„Pasaulio ekonomika turi spręsti dar vieną sutrikimą.

 

    Rusijos sprendimas dislokuoti kariuomenę dviejose atsiskyrusiose Ukrainos provincijose ir suintensyvėjusi Vakarų reakcija bei atsakomosios sankcijos padidina riziką pasaulio ekonomikai, besibaiminančiai dėl niūrių tiekimo grandinių ir vienos didžiausios per pastaruosius metus infliacijos.

 

    Naftos kaina pakilo, o pasaulinis lyginamasis indeksas trumpam prisiartino prie 100 dolerių už barelį, nors šiek tiek sumažėjo dėl ankstyvos popietės Europos prekybos. Taip pat išaugo kitas didelis Rusijos ir Ukrainos eksportas, pavyzdžiui, gamtinės dujos, kviečiai, aliuminis ir nikelis. Didelės įmonės, veikiančios Rusijoje arba priklausomos nuo žaliavų iš šios šalies, teigė, kad ruošiasi sutrikimams.

 

    Tikėtina, kad didžiausią bet kokio ekonominio spaudimo naštą teks Europai, kuri labai priklauso nuo Rusijos energetikos ir kurios bankams bei įmonėms gali būti taikomos sankcijos. Šios priemonės, nors ir skirtos Rusijos subjektams, gali sukelti daugybę naujų tiekimo problemų Vakarų įmonėms, įskaitant sunkumus finansuoti prekių pirkimą arba jų dalių siuntimą į savo veiklą Rusijoje.

 

    „Renault SA“ generalinis direktorius Luca de Meo penktadienį analitikams sakė, kad didėjanti įtampa tarp Rusijos ir Ukrainos gali sukelti „dar vieną tiekimo grandinės krizę, susijusią su dalimis, kurios turės būti iš užsienio“.

 

    Dėl konflikto padidėjo regioninio transporto išlaidos. Olegas Solodukhovas, Kijeve įsikūrusios laivybos konsultacinės įmonės „Charterers“ partneris, sakė, kad krizė padidino 3–5 dolerių už metrinę toną krovinių gabenimo iš Juodosios jūros uostų išlaidas. Jis sakė, kad tai apima draudimo įmoką iki 50 centų už metrinę toną užsakomuosius reisus.

 

    Krizė Ukrainoje apsunkina sudėtingą pagrindinių centrinių bankų skaičiavimą, kai jie ruošiasi palaipsniui atsisakyti pandemijos skatinimo politikos, kilus infliacijai. Tikėtina, kad tiek Federalinis rezervų bankas, tiek Europos centrinis bankas kitą mėnesį veiks atidžiau per politikos susitikimus, kuriuose, kaip buvo tikimasi, jie išdėstys drąsius planus palaipsniui atsisakyti lengvų pinigų.

 

    Konfliktas greičiausiai nepakeis FED skaičiavimo, ar padidinti palūkanų normas kovo 15–16 d. posėdyje. Tačiau dėl tokio konflikto kilęs ekonominis neapibrėžtumas greičiausiai susilpnins FED galimybę padidinti palūkanų normas didesniu puse procentinio punkto.

 

    ECB nuomone, dėl konflikto Ukrainoje mažai tikėtina, kad bankas paspartins numatomą palūkanų normų didinimo procesą, atsižvelgiant į galimą neigiamą poveikį augimui ir pasitikėjimui, interviu ECB sakė Isabel Schnabel, kuri yra ECB vykdomojoje valdyboje. „Financial Times“ praėjusią savaitę.

 

    Remiantis pinigų rinkos duomenimis, investuotojai pradėjo atšaukti statymus, kada ECB pradės kelti palūkanų normas.

 

    Kai kurie ekonomistai teigia, kad blogiausias scenarijus gali būti kaip aštuntojo dešimtmečio krizė, kai gamtinių dujų, naftos ir kitų žaliavų tiekimas apsunkinamas, kai didėja paklausa iš ekonomikų, kylančių dėl pandeminio blokavimo.

 

    Rusija ir Ukraina kartu sudaro nedidelę pasaulio ekonomikos produkcijos dalį ir nėra didelės Europos ar JAV eksporto rinkos, tačiau naftos, dujų ir kitų prekių, tokių, kaip kviečiai, kainos jau skatina pasaulinį infliacijos šuolį, bet kokie nuostoliai pasiūloje iš Rusijos ir Ukrainos gali dar labiau padidinti kainas ir susilpninti ekonominę produkciją, ypač Europoje.

 

    JK Nacionalinis ekonominių ir socialinių tyrimų institutas atliko kai kuriuos skaičiavimus, remdamasis padidėjusia įtampa iki tokio lygio, kad Rusijos energijos eksportui taikomos sankcijos arba Rusija pati mažina dujų eksportą, keršydama prieš kitas sankcijas. Tokie pertrūkiai sumažintų pasaulio ekonomikos augimą šiais metais vos 1 procentiniu punktu, iki 3,3%.

 

    Euro zonai poveikis būtų didesnis, nes metinis augimas sulėtėtų iki 2,1%, palyginti su 3,8% be didesnių kainų ir sumažėjusių įmonių investicijų, kurias NIESR tikisi dėl karo grėsmės.

 

    „Plati pasekmės... šiek tiek primena aštuntojo dešimtmečio energetikos krizę“, – teigė NIESR. „Didesnės kainos ir pasiūlos apribojimai smarkiai sutrikdė ekonominę veiklą pasaulio ekonomikoje ir paskatino didesnę infliaciją“.

 

    ES statistikos agentūros duomenimis, per pirmuosius šešis 2021 metų mėnesius blokas priklausė nuo Rusijos 47 % dujų importo, t.y. daugiau, nei dvigubai daugiau, nei 21 %, kurį jis pirko iš kitos didžiausios tiekėjos Norvegijos. Per laikotarpį Rusija sudarė beveik ketvirtadalį ES naftos importo, o Norvegija vėl sudarė 9,1 proc.

 

    „Artimiausiu metu būtų sunku pakeisti reikšmingą Rusijos dujų tiekimo į Europą sumažinimą“, – savo pranešime rašė Jeffrey J. Schottas, Petersono tarptautinės ekonomikos instituto vyresnysis bendradarbis, dirbantis tarptautinės prekybos politikos ir ekonominių sankcijų klausimais.

 

    Konfliktas pakenks prekių tiekimui

 

    Rusija yra svarbi vario ir aliuminio gamintoja. Bet kokie sunkumai, pristatant šias prekes klientams visame pasaulyje sukeltų naujų sutrikimų įtemptose tiekimo grandinėse.

 

    Stengiantis įveikti puslaidininkių trūkumą, automobilių pramonė gali susidurti su papildomomis problemomis, jei paladžio tiekimas Rusijoje sulėtėtų. Metalas naudojamas katalizatoriuose. Rusijos MC Norilsk Nickel PJSC yra didžiausias gamintojas pasaulyje, gaminantis 25–30 % visos produkcijos.

 

    Kartu su Ukraina Rusija yra didelė kviečių, taip pat pagrindinių trąšų, tokių, kaip karbamidas ir kalis, gamintoja. Sumažėjus šių prekių pasiūlai, maisto kainos, greičiausiai, padidėtų. Remiantis JAV žemės ūkio departamento duomenimis, šios dvi šalys kartu sudaro 29% viso pasaulio kviečių eksporto.

 

    Netoliese esanti Juodoji jūra yra pagrindinis tarptautinių grūdų siuntų kanalas, o Ukraina taip pat yra tarp didžiausių miežių, kukurūzų ir rapsų eksportuotojų. Egiptas ir kitos Artimųjų Rytų bei Šiaurės Afrikos šalys yra labai priklausomos nuo Rusijos ir Ukrainos grūdų.“ [1]

 

Lietuvoje jokios sankcijos nebaisios. Čia svarbūs tik Landsbergių anūko norai. Jei jam reikia pinigų, žmona duoda, mažiau mokėdama jai dirbančioms mokytojoms ir auklėtojoms. Ir viskas. Mokykitės gyventi.

1. The Ukraine Crisis: Rising Tensions Increase Economic Risks --- Sanctions on Russia compound the strain on world-wide supply chain hobbled by Covid
Hannon, Paul. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 23 Feb 2022: A.8.  

The Ukraine Crisis: Rising Tensions Increase Economic Risks --- Sanctions on Russia compound the strain on world-wide supply chain hobbled by Covid


"The global economy has one more disruption to deal with.

Russia's decision to deploy troops to two breakaway Ukrainian provinces and heightened aggression and retaliatory sanctions by the West ratchets up the risks to a global economy reeling from snarled supply chains and some of the highest inflation in years.

The price of oil surged, with the global benchmark closing in briefly on $100 a barrel, though it retreated somewhat by early European afternoon trading. Other big Russian and Ukrainian exports -- such as natural gas, wheat, aluminum and nickel -- also rose. Big businesses with operations in Russia, or dependent on raw materials from the country, have said they are bracing for disruptions.

The brunt of any economic pressure is likely to be borne by Europe, which depends heavily on Russian energy, and whose banks and companies could be caught up in sanctions. Those measures, while aimed at Russian entities, could raise a host of new supply-line problems for Western companies, including making it more difficult to finance purchases of commodities or send in parts to their Russia operations.

Renault SA Chief Executive Luca de Meo told analysts Friday that a worsening of the tensions between Russia and Ukraine could lead "to another supply-chain crisis linked to parts that would have to come from abroad."

The conflict has resulted in higher regional-transport costs. Oleg Solodukhov, a partner at Kyiv-based shipping consulting firm the Charterers, said the crisis has added $3 to $5 a metric ton to freight costs from Black Sea ports. That includes an insurance premium of up to 50 cents a metric ton on voyage charters, he said.

The crisis in Ukraine complicates the tricky calculus of major central banks as they prepare to phase out pandemic stimulus policies amid a surge in inflation. Both the Federal Reserve and European Central Bank are likely to tread more cautiously at policy meetings next month where they had been expected to outline bold plans to phase out easy money.

The conflict isn't likely to change the Fed's calculus about whether to raise interest rates at its March 15-16 meeting. But the economic uncertainty from such a conflict is likely to weaken the case for the Fed to raise rates by a larger half-percentage-point.

For the ECB, conflict in Ukraine makes it unlikely that the bank will accelerate an expected shift toward interest-rate increases, given the probable negative impact on growth and confidence, said Isabel Schnabel, who sits on the ECB's executive board, in an interview with the Financial Times last week.

Investors have started to dial back their bets on when the ECB will start to raise interest rates, according to money market data.

Some economists say the worst-case scenario could be a 1970s-style crisis, in which supplies of natural gas, oil and other raw materials are hampered when demand from economies emerging from pandemic lockdowns is soaring.

Russia and Ukraine together account for a tiny share of global economic output and don't represent significant export markets for Europe or the U.S. But as prices for oil, gas and other commodities such as wheat already are fueling a global surge in inflation, any loss of supply from Russia and Ukraine could push prices even higher and weaken economic output, particularly in Europe.

The U.K.'s National Institute for Economic and Social Research has made some calculations based on an increase in tensions to the point that sanctions are placed on Russia's energy exports or Russia itself cuts gas exports in retaliation against other sanctions. Such interruptions would lower global economic growth this year by just short of 1 percentage point, to 3.3%.

For the eurozone, the impact would be greater, with annual growth slowing to 2.1% compared with 3.8% without higher prices and the reduced investment by businesses that the NIESR expects the threat of war would bring.

"The broad implications . . . are somewhat reminiscent of the 1970s energy crisis," the NIESR said. "Higher prices and supply limitations severely disrupted economic activity in the global economy and led to higher inflation."

According to the EU's statistics agency, the bloc relied on Russia for 47% of its imports of gas in the first six months of 2021, more than twice as much as the 21% it bought from its next-largest supplier, Norway. During the period, Russia accounted for almost a quarter of the EU's oil imports, followed again by Norway with a 9.1% share.

"Substantial reductions in Russian gas deliveries to Europe would be hard to replace in the near term," wrote Jeffrey J. Schott, a senior fellow working on international-trade policy and economic sanctions at the Peterson Institute for International Economics, in a report on possible sanctions.

---

Tom Fairless in Frankfurt, Benoit Faucon in London and Nick Kostov in Paris contributed to this article.

---

Conflict Will Hurt

Commodity Supply

Russia is an important producer of copper and aluminum. Any difficulties getting those commodities to customers world-wide would cause fresh disruptions to strained supply chains.

Struggling to overcome a shortage of semiconductors, the automobile industry could face additional problems if Russia's supply of palladium were to slow. The metal is used in catalytic converters. Russia's MC Norilsk Nickel PJSC is the largest producer globally, accounting for between 25% and 30% of total output.

Along with Ukraine, Russia is a big producer of wheat, as well as key ingredients for fertilizers such as urea and potash. Reductions in the supply of these items likely would push food prices higher. The two nations combined account for 29% of global wheat exports, says data from the U.S. Agriculture Department.

The nearby Black Sea serves as a major conduit for international grain shipments, and Ukraine is also among the top exporters of barley, corn and rapeseed. Egypt and other countries in the Middle East and North Africa are heavily reliant on Russian and Ukrainian grains." [1]

 

 There is no fear of sanctions in Lithuania. Only the wishes of Landsbergis' grandson are important here. If he needs money, the wife gives, paying less to her teachers and educators. And that's it. Learn to live.

 

1. The Ukraine Crisis: Rising Tensions Increase Economic Risks --- Sanctions on Russia compound the strain on world-wide supply chain hobbled by Covid
Hannon, Paul. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 23 Feb 2022: A.8.   

Ukrainiečiai ir rusai yra tikrai broliškos tautos: Kijevas perspėja apie žvalgus, pasiruošusius dirbti

 „Kijevas, Ukraina – jei Rusija pradės visapusį karą su Ukraina, vienas pavojingiausių jos ginklų jau bus Kijeve: potencialių žvalgų tinklas, kurį Maskva jau dešimtmečius augino Ukrainos kariuomenėje, žvalgybos ir saugumo pajėgose. 

 

    Tas tinklas yra daug mažesnis, nei tada, kai konfliktas prasidėjo 2014 m., Rusijai atgavus Krymą ir remiant rytinį Donbaso regioną. Tuo metu du vienas po kito einantys Ukrainos karinio jūrų laivyno vadai perėjo į Rusiją ir perdavė didžiąją dalį laivyno, kaip ir pagrindiniai saugumo pareigūnai pietuose ir rytuose.

 

    Ukrainos valdžia teigia, kad nuo tada kontržvalgybos tyrimai, žmonių, susijusių su Rusijos vyriausybe, valymai ir karo prieš Rusijos remiamas pajėgas Donbase veteranų reklamavimas žymiai sumažino Maskvos infiltraciją. Vis dėlto Kijevo pareigūnai perspėja, kad vis dar laukia didžiulis iššūkis.

 

    „Čia veikiantis Rusijos žvalgybos tinklas buvo įrengtas seniai“, – sakė Ukrainos patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Oleksijus Danilovas.

 

    Ukrainos pajėgų gebėjimas sulėtinti ir atsispirti Rusijos puolimui, suteikiant laiko tarptautiniam spaudimui Maskvai ir vidaus pasipriešinimui augti, labai priklauso nuo Kijevo gebėjimo išlaikyti vadovavimą ir kontrolę, taip pat nuo jo sėkmės, slepiant pagrindinius turtus ir personalą nuo Rusijos oro antskrydžių, sabotažo ir žmogžudysčių.

 

    Ukrainos saugumo pareigūnai perspėja, kad prorusiški operatyvininkai gali rimtai pakenkti šioms pastangoms.

 

    Prokremliškas Politikos studijų instituto Maskvoje direktorius Sergejus Markovas radijo „Echo of Moscow“ auditorijai sakė, kad Ukrainos armija, prieš apkabindama Rusijos karius, parodys „praeinantį“ pasipriešinimą“, – sakė jis.

 

    Tokie pokyčiai įvyko masiškai, kai Rusija 2014 m. kovą užėmė Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį. Tuo metu Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius, nuverstas dėl gatvių protestų, kuriuos sukėlė jo sprendimas atsisakyti asociacijos pakto su Europos Sąjunga, pabėgo į Rusiją. Prie jo prisijungė keli jo aukščiausi ministrai ir patarėjai.

 

    Valdant V. Janukovyčiui, Ukrainos žvalgybos tarnyboms buvo duotas įsakymas nebandyti riboti Rusijos įtakos, sakė buvęs įstatymų leidėjas ir Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Geraščenka.

 

    2015 metais Ukrainos vidaus žvalgybos agentūrą SBU ištiko skandalas, kai ji išsiuntė slaptą komandą sugauti Rusijos remiamą kovotojų lyderį Donbase, o žinia apie misiją nutekėjo. Trys Ukrainos operatyvininkai buvo sučiupti ir įmesti į separatistų kalėjimą. Galiausiai pareigūnai buvo paleisti apsikeitus kaliniais. Ukrainos kontržvalgybos pareigūnai mano, kad jų sučiupimas įvyko dėl kito aukšto rango SBU darbuotojo išdavystės.

 

    2020 metais Ukrainos valdžia suėmė generolą majorą Valerijų Šaytanovą, SBU kovos su terorizmu specialiųjų operacijų padalinio A skyriaus viršininką, apkaltinus, kad jis padėjo Rusijos žvalgybos darbuotojams rengti čečėnų disidento nužudymą Kijeve. Jis yra už grotų ir laukia teismo.

 

    Daugelis esamų ir buvusių Ukrainos saugumo pareigūnų atvirai įtaria, kad kai kurie jų kolegos slapta dirba Maskvos labui. „Ukrainos vyriausybėje atsirado šešėlinė struktūra, kuri perneša informaciją apie žinomus Kremliui turtus“, – sakoma Londone įsikūrusios tyrimų centro „Royal United Services Institute“ šį mėnesį parengtoje ataskaitoje, kurioje cituojami interviu su Ukrainos saugumo ir žvalgybos pareigūnais.

 

    Kai 2014 m. prasidėjo konfliktas su Rusija, nepakankamai apmokamai ir daugiausia demoralizuotai Ukrainos kariuomenei vadovavo vyriausybė, kuri nenorėjo kovoti ir susidūrė su geriau ginkluotu priešu Rusijoje. Per kitus aštuonerius karo metus Ukrainos pajėgos įgijo mūšio lauko patirties ir esprit de corps, nes Rusijai ir jos įgaliotiniams Donbase prarado daugiau, nei 4500 karių. Jie taip pat patyrė daugybę reformų ir pertvarkymų.

 

    Vyriausybės valdoma svetainė įvardija ir gėdina suvoktus Ukrainos valstybės priešus, o pati kariuomenė vykdė personalo valymą.

 

    Zelenskio patarėju nacionalinio saugumo klausimais 2019 metais dirbęs Oleksandras Danylyukas sakė, kad Rusija išlaiko didelį tinklą, įskaitant SBU darbuotojų tarpe. Vis dėlto Ukrainos karinės žvalgybos tarnyba GUR yra mažiausiai paveikta, sakė jis." [1]

Žvalgybos trūkumai Afganistane trukdė mums, Vakarams, veikti toje šalyje, nes nežinojome, ką reikia bombarduoti. Rusai tokių sunkumų neturi Ukrainoje.

1. The Ukraine Crisis: Kyiv Warns Spies Poised to Move
Trofimov, Yaroslav; Cullison, Alan. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 23 Feb 2022: A.9.  

Ukrainians and Russians Are Truly Fraternal Nations: Kyiv Warns Spies Poised to Move

"KYIV, Ukraine -- If Russia launches an all-out war with Ukraine, one of its most dangerous weapons will already be in Kyiv: A network of potential turncoats and moles that Moscow has cultivated for decades within Ukraine's military, intelligence and security forces.

That network is much smaller than when the conflict began in 2014 with Russia's grab of Crimea and covert invasion of the eastern Donbas region. At the time, two successive commanders of the Ukrainian navy switched sides to Russia, handing over most of the fleet, as did key security officials across the south and the east.

Since then, counterintelligence investigations, purges of people with Russian government connections and the promotions of combat veterans of the war against Russian-backed forces in Donbas significantly have reduced Moscow's infiltration, Ukrainian authorities say. Still, officials in Kyiv warn, a formidable challenge persists.

"The Russian intelligence network operating here has been installed a long time ago," said Oleksiy Danilov, Ukraine's national-security adviser. "They have no other mission except destroying us as a nation."

The Ukrainian forces' ability to slow down and resist a Russian onslaught, giving time for international pressure on Moscow and a domestic resistance to grow, depends in great measure on Kyiv's capacity to maintain command and control -- and its success in hiding key assets and personnel from Russian airstrikes, sabotage and assassinations.

Ukrainian security officials warn that pro-Russian operatives could seriously undermine those efforts.

Sergei Markov, the pro-Kremlin director of the Institute for Political Studies in Moscow, told an audience on Echo of Moscow radio that the Ukrainian army will put up a "fleeting" resistance before embracing Russian troops," he said.

Such shifts happened en masse when Russia seized Ukraine's Crimean Peninsula in March 2014. At the time,Ukrainian President Viktor Yanukovych -- ousted by street protests triggered by his decision to abandon an association pact with the European Union -- fled to Russia. Several of his top ministers and advisers joined him.

Under Mr. Yanukovych, there was an unspoken order to Ukraine's intelligence services not to try limiting Russian influence, said Anton Gerashchenko, a former lawmaker and an adviser to Ukraine's interior minister.

In 2015, Ukraine's SBU domestic intelligence agency was hit by scandal when it sent a covert team to capture a Russian-backed militant leader in Donbas and word of the mission leaked. The three Ukrainian operatives were captured and thrown into a separatist jail. Eventually the officers were released in a prisoner exchange. Ukrainian counterintelligence officials believe their capture was the result of a betrayal by another high-ranking SBU employee.

In 2020, Ukrainian authorities arrested Maj. Gen. Valeriy Shaytanov, the chief of the SBU's Unit A, a counterterrorism special-operations branch, on charges that he helped Russia's intelligence operatives prepare the assassination of a Chechen dissident in Kyiv. He is behind bars awaiting trial.

Many current and former Ukrainian security officials openly suspect that some of their colleagues secretly work for Moscow. "A shadow structure has emerged inside the Ukrainian government to move information around known Kremlin assets," said a report this month by the Royal United Services Institute, a London-based think tank, citing interviews with Ukrainian security and intelligence officials.

When the conflict with Russia began in 2014, an underpaid and largely demoralized Ukrainian military was commanded by a government that was reluctant to fight back and faced a better armed foe in Russia. In the following eight years of war, Ukraine's forces have gained battlefield experience and an esprit de corps as they lost more than 4,500 troops to Russia and its proxies in the Donbas. They also have undergone waves of reforms and refitting.

A government-run website names and shames perceived enemies of the Ukrainian state, and the army itself has carried out personnel purges.

Oleksandr Danylyuk, who served as Mr. Zelensky's national-security adviser in 2019, said Russia retains a large network, including within the SBU. Ukraine's GUR military intelligence service, however, is the least affected, he said." [1]

The lack of intelligence in Afghanistan has prevented us, the West, from operating with highest efficiency in that country because we did not know what to bomb. The Russians do not have such difficulties in Ukraine. 

1. The Ukraine Crisis: Kyiv Warns Spies Poised to Move
Trofimov, Yaroslav; Cullison, Alan. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 23 Feb 2022: A.9.  

Keli patarimai, kurie padės vyresnio amžiaus darbuotojams rasti naują darbą

  „Net ir karštoje įdarbinimo rinkoje vyresniems, nei 50 metų, darbuotojams sunku išlikti konkurencingiems darbo vietose, kuriose jaunystė dažnai vertinama labiau už patirtį.

 

    Pandemija ypač paveikė vyresnio amžiaus darbuotojus, norinčius susigrąžinti darbo vietas, prarastas pirmosiomis karantino dienomis. Daugelis teigia, kad baiminasi, kad Covid-19 sukeltas sumaištis darbo vietoje sustiprino kai kurių viršininkų įsitikinimą, kad 50 metų ir vyresni specialistai yra mažiau linkę grįžti į biurus ar prisitaikyti prie naujų darbo būdų.

 

    Vyresni, nei 50 metų darbuotojai neprisijungė prie darbo atkūrimo taip, kaip jaunesni bendraamžiai, neskaičiuojant milijonų, kurie per pastaruosius dvejus metus išėjo į pensiją anksčiau laiko. Sausio mėn., federaliniais duomenimis, beveik trečdalis 55 metų ir vyresnių darbo ieškančių asmenų buvo ilgalaikiai bedarbiai, o 16–54 metų amžiaus – 21,8 proc.

 

    Galbūt nenuostabu, kad naujausioje AARP apklausoje 78 % 40–65 metų amžiaus darbuotojų teigė, kad 2020 m. patyrė diskriminaciją dėl amžiaus – tai didžiausia dalis nuo tada, kai advokatų grupė pradėjo stebėti šį klausimą 2003 m.

 

    Profesionalai, kurie sėkmingai tęsė savo karjerą ketvirtą ir penktą darbo dešimtmečius, sako, kad sukūrė keletą strategijų.

 

    Imkitės tvarkytis su diskriminacija dėl amžiaus

 

    Taisyklė Nr. 1, jie sako: konfrontuokite su diskriminacijos dėl amžiaus realybe, užuot jos vengę. Kai kurie sako, kad tai daro, atrodydami jaunatviški – tiek asmeniškai, samdamtiems vadovams ir kolegoms, tiek raštu, peržiūrinėjantiems robotams. Kiti save pristato, kaip būtinus patarėjus jaunesniems kolegoms.

 

    „Niekada nereikia pasiduoti“, – sakė Jennifer Kay Rouse, kuri, būdama 61 metų, šį mėnesį pradėjo dirbti klientų sėkmės vadybininke, praėjusiais metais praradusi pardavimų sąskaitos vadybininkės pareigas, įsigyjant įmonę.

 

    Akademinių tyrimų ir užimtumo ekspertų teigimu, amžius išlieka, kaip viena klastingiausių diskriminacijos darbe formų. 2021 m. atliktame tyrime Niujorko ir Stenfordo universitetų mokslininkai nustatė, kad žmonės, kurie priešinosi rasizmui ir seksizmui darbe, vis dar gali turėti išankstinį nusistatymą vyresnio amžiaus darbuotojų atžvilgiu ir manyti, kad tokie darbuotojai turėtų pasitraukti dėl jaunesnių kolegų.

 

    Tuo tarpu daugelis darbo skelbimų yra skirti jaunesniems darbo ieškantiems asmenims su tokiais terminais kaip „skaitmeninis gimtoji“ arba „neseniai baigęs studijas“, o darbdaviai sutelkia pastangas įdarbinti augančius talentus, o ne įrodytus veteranus.

 

    Šį mėnesį neužantspauduotuose teismo dokumentuose diskriminacijos dėl amžiaus byloje buvo cituojami elektroniniai laiškai, kuriuose „International Business Machines Corp.“ vadovas paminėjo vyresnio amžiaus darbuotojus „dinozaurų kūdikius“ ir planą padaryti juos „išnykusiomis rūšimis“. IBM atstovas sakė, kad „kai kurios kalbos buvusių IBM vadovų el. laiškuose, apie kurias buvo pranešta, neatitinka IBM pagarbos savo darbuotojams ir, kaip aiškiai rodo faktai, tai neatspindi įmonės praktikos ar politikos“.

 

    Pataisykite jūsų CV

 

    Ponia Rouse iš Waukesha, Wis, sako, kad paklausus darbo pašnekovo konstruktyvaus patarimo ir papildžiusi savo gyvenimo aprašymą tokiais žodžiais kaip „tvirta reputacija“ ir „geras atlikėjas“ padėjo jai gauti naują darbą pramonės automatizavimo įmonėje.

 

    Ponia Rouse išlaiko jaunatvišką išvaizdą, išlikdama tinkama ir dėvėdama, kaip ji apibūdino, „įtemptą“ šukuoseną. Po kelių interviu, bet ne darbo vietų, ji paprašė pašnekovo būti atviru su ja „kad patenkintų mano smalsumą, ar tai susiję su amžiumi“, – sakė ji.

 

    Pašnekovas tiesiogiai nenurodė savo amžiaus, tačiau užsiminė, kad dėl jos ilgametės patirties kai kurie pašnekovai gali manyti, kad ji atėjo, turėdama viską žinanti požiūrį. Taigi ji patobulino savo požiūrį, interviu pabrėždama, kad yra komandos žaidėja. Ir ji pripažino, kad yra vyresnė, norėdama pasakyti, kad gali patarti jaunesniems kolegoms ir buvo pasirengusi būti jų globojama.

 

    CV rašytoja, kurią ji rado „LinkedIn“ už 125 dolerius, taip pat padėjo atnaujinti jos turinį modernesniu formatu ir skambiomis frazėmis, tokiomis kaip „išskirtiniai santykiai su klientais“, kurios, jos teigimu, darbdavius sudomino. Dabar M. Rouse naujame darbe uždirba daugiau nei, dirbdama ankstesniame vaidmenyje.

 

    „Man patinka verslas ir man patinka kurti strategiją, kad klientai gautų geriausius rezultatus“, – sakė ji. – Nebuvau pasiruošus viso to atsisakyti.

 

    Venkite kandidatų į darbą tikrinimo robotų

 

    Darbdaviai negali teisėtai atmesti kandidatų pagal jų amžių, tačiau darbo skelbimuose ir juos tikrinančiuose algoritmuose gali būti subtiliai nulemtas amžius.

 

    2018 m. atleistas iš vidurinės grandies vadovo pareigų pristatymo ir logistikos srityje įmonėje, kurioje dirbo 17 metų, 56 metų Dale'as Johnstonas teigė, kad yra pasirengęs algoritmams, kurie greičiausiai peržiūrės jo CV. Pavyzdžiui, vietoj „17 metų“ jis parašė „daugiau nei 10 metų“.

 

    "Turėjau būti labai sąmoningas dėl to, ką įdėjau, ir apie terminus, kad įveiktume robotus ir dirbtinį intelektą, - sakė ponas Johnstonas, gyvenantis Bellinghame, Vašingtone. - Nemelavau. Tiesiog neatskleidžiau visos tiesos“.

 

    Jis taip pat trumpai nusikirpo plaukus prieš interviu, nes ilgesni atrodo žilesni, sakė jis. 2019 m. įsidarbinęs analitiku savivaldybėje, o po metų jo netekęs dėl sąnaudų mažinimo, ta pačia taktika jis kandidatavo į logistikos-transportavimo įmonės, kurioje dirba ir šiandien, operacijų vadovo postą.

 

    Pasiūlykite save, kaip mentorių

 

    Ginny Cheng, San Francisko karjeros trenerė ir įdarbinimo specialistė, pataria klientams, kad geriau išbraukti iš savo gyvenimo aprašymo ankstyvųjų metų darbo patirtį, jei jie sendina jus.

 

    „Jei jūsų bendra darbo patirtis viršija 25 metus, tačiau paskutiniai 15 metų labiausiai atitinka naujas galimybes, kurių ieškote, galite sutelkti dėmesį į naujesnę laiko juostą“, – sakė ji.

 

    Įdarbinimo ekspertų teigimu, svarbiausia yra sutelkti dėmesį į savo talentus, o ne į amžių. „Darbdaviai vertina išmintį, todėl svarbu akcentuoti tai, ką išmokai ir kas tau sekasi, o ne laiką, kurį praleidai darbo rinkoje“, – sakė Pensijų politikos programos direktorius Richardas W. Johnsonas.

 

    Harry Moseley 2018 m. pradžioje išėjo į pensiją būdamas 62 metų iš KPMG US vyriausiojo informacijos pareigūno, bet po kelių mėnesių grįžo į darbo jėgą, užimdamas mentoriaus pareigas.

 

    Per trumpą išėjimą į pensiją jis pranešė savo tinklui, kad išlieka atviras naujoms įmonėms ir padeda treneriui kitoje įmonėje. Netrukus draugas kreipėsi į jį su galimybe tapti „Zoom Video Communications Inc.“ pasauliniu vyriausiuoju informacijos pareigūnu. P. Moseley nemanė, kad norės grįžti į visą darbo dieną, tačiau šios pareigos jį sužavėjo.

 

    „Tai gali būti labai smagu, ir aš jaučiau, kad galiu padėti“, – sakė jis.

 

    „Zoom“ dirba nuo 2018 m. kovo ir daugiausia dirba iš Niujorko srities, kur gyvena, dabar 66 metų M. Moseley teigė, kad stengiasi neatrodyti vengiantis pokyčių. Kartu jis pasitelkia savo patirtį, vadovaudamas kolegoms. „Esu toks, koks esu. Priimk mane tokį, koks esu“, – sakė jis." [1]

1. Good Tips Help Older Workers Land New Jobs
Smith, Ray A. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 23 Feb 2022: A.11.