„Pasaulio ekonomika turi spręsti dar vieną sutrikimą.
Rusijos sprendimas dislokuoti kariuomenę dviejose atsiskyrusiose Ukrainos provincijose ir suintensyvėjusi Vakarų reakcija bei atsakomosios sankcijos padidina riziką pasaulio ekonomikai, besibaiminančiai dėl niūrių tiekimo grandinių ir vienos didžiausios per pastaruosius metus infliacijos.
Naftos kaina pakilo, o pasaulinis lyginamasis indeksas trumpam prisiartino prie 100 dolerių už barelį, nors šiek tiek sumažėjo dėl ankstyvos popietės Europos prekybos. Taip pat išaugo kitas didelis Rusijos ir Ukrainos eksportas, pavyzdžiui, gamtinės dujos, kviečiai, aliuminis ir nikelis. Didelės įmonės, veikiančios Rusijoje arba priklausomos nuo žaliavų iš šios šalies, teigė, kad ruošiasi sutrikimams.
Tikėtina, kad didžiausią bet kokio ekonominio spaudimo naštą teks Europai, kuri labai priklauso nuo Rusijos energetikos ir kurios bankams bei įmonėms gali būti taikomos sankcijos. Šios priemonės, nors ir skirtos Rusijos subjektams, gali sukelti daugybę naujų tiekimo problemų Vakarų įmonėms, įskaitant sunkumus finansuoti prekių pirkimą arba jų dalių siuntimą į savo veiklą Rusijoje.
„Renault SA“ generalinis direktorius Luca de Meo penktadienį analitikams sakė, kad didėjanti įtampa tarp Rusijos ir Ukrainos gali sukelti „dar vieną tiekimo grandinės krizę, susijusią su dalimis, kurios turės būti iš užsienio“.
Dėl konflikto padidėjo regioninio transporto išlaidos. Olegas Solodukhovas, Kijeve įsikūrusios laivybos konsultacinės įmonės „Charterers“ partneris, sakė, kad krizė padidino 3–5 dolerių už metrinę toną krovinių gabenimo iš Juodosios jūros uostų išlaidas. Jis sakė, kad tai apima draudimo įmoką iki 50 centų už metrinę toną užsakomuosius reisus.
Krizė Ukrainoje apsunkina sudėtingą pagrindinių centrinių bankų skaičiavimą, kai jie ruošiasi palaipsniui atsisakyti pandemijos skatinimo politikos, kilus infliacijai. Tikėtina, kad tiek Federalinis rezervų bankas, tiek Europos centrinis bankas kitą mėnesį veiks atidžiau per politikos susitikimus, kuriuose, kaip buvo tikimasi, jie išdėstys drąsius planus palaipsniui atsisakyti lengvų pinigų.
Konfliktas greičiausiai nepakeis FED skaičiavimo, ar padidinti palūkanų normas kovo 15–16 d. posėdyje. Tačiau dėl tokio konflikto kilęs ekonominis neapibrėžtumas greičiausiai susilpnins FED galimybę padidinti palūkanų normas didesniu puse procentinio punkto.
ECB nuomone, dėl konflikto Ukrainoje mažai tikėtina, kad bankas paspartins numatomą palūkanų normų didinimo procesą, atsižvelgiant į galimą neigiamą poveikį augimui ir pasitikėjimui, interviu ECB sakė Isabel Schnabel, kuri yra ECB vykdomojoje valdyboje. „Financial Times“ praėjusią savaitę.
Remiantis pinigų rinkos duomenimis, investuotojai pradėjo atšaukti statymus, kada ECB pradės kelti palūkanų normas.
Kai kurie ekonomistai teigia, kad blogiausias scenarijus gali būti kaip aštuntojo dešimtmečio krizė, kai gamtinių dujų, naftos ir kitų žaliavų tiekimas apsunkinamas, kai didėja paklausa iš ekonomikų, kylančių dėl pandeminio blokavimo.
Rusija ir Ukraina kartu sudaro nedidelę pasaulio ekonomikos produkcijos dalį ir nėra didelės Europos ar JAV eksporto rinkos, tačiau naftos, dujų ir kitų prekių, tokių, kaip kviečiai, kainos jau skatina pasaulinį infliacijos šuolį, bet kokie nuostoliai pasiūloje iš Rusijos ir Ukrainos gali dar labiau padidinti kainas ir susilpninti ekonominę produkciją, ypač Europoje.
JK Nacionalinis ekonominių ir socialinių tyrimų institutas atliko kai kuriuos skaičiavimus, remdamasis padidėjusia įtampa iki tokio lygio, kad Rusijos energijos eksportui taikomos sankcijos arba Rusija pati mažina dujų eksportą, keršydama prieš kitas sankcijas. Tokie pertrūkiai sumažintų pasaulio ekonomikos augimą šiais metais vos 1 procentiniu punktu, iki 3,3%.
Euro zonai poveikis būtų didesnis, nes metinis augimas sulėtėtų iki 2,1%, palyginti su 3,8% be didesnių kainų ir sumažėjusių įmonių investicijų, kurias NIESR tikisi dėl karo grėsmės.
„Plati pasekmės... šiek tiek primena aštuntojo dešimtmečio energetikos krizę“, – teigė NIESR. „Didesnės kainos ir pasiūlos apribojimai smarkiai sutrikdė ekonominę veiklą pasaulio ekonomikoje ir paskatino didesnę infliaciją“.
ES statistikos agentūros duomenimis, per pirmuosius šešis 2021 metų mėnesius blokas priklausė nuo Rusijos 47 % dujų importo, t.y. daugiau, nei dvigubai daugiau, nei 21 %, kurį jis pirko iš kitos didžiausios tiekėjos Norvegijos. Per laikotarpį Rusija sudarė beveik ketvirtadalį ES naftos importo, o Norvegija vėl sudarė 9,1 proc.
„Artimiausiu metu būtų sunku pakeisti reikšmingą Rusijos dujų tiekimo į Europą sumažinimą“, – savo pranešime rašė Jeffrey J. Schottas, Petersono tarptautinės ekonomikos instituto vyresnysis bendradarbis, dirbantis tarptautinės prekybos politikos ir ekonominių sankcijų klausimais.
Konfliktas pakenks prekių tiekimui
Rusija yra svarbi vario ir aliuminio gamintoja. Bet kokie sunkumai, pristatant šias prekes klientams visame pasaulyje sukeltų naujų sutrikimų įtemptose tiekimo grandinėse.
Stengiantis įveikti puslaidininkių trūkumą, automobilių pramonė gali susidurti su papildomomis problemomis, jei paladžio tiekimas Rusijoje sulėtėtų. Metalas naudojamas katalizatoriuose. Rusijos MC Norilsk Nickel PJSC yra didžiausias gamintojas pasaulyje, gaminantis 25–30 % visos produkcijos.
Kartu su Ukraina Rusija yra didelė kviečių, taip pat pagrindinių trąšų, tokių, kaip karbamidas ir kalis, gamintoja. Sumažėjus šių prekių pasiūlai, maisto kainos, greičiausiai, padidėtų. Remiantis JAV žemės ūkio departamento duomenimis, šios dvi šalys kartu sudaro 29% viso pasaulio kviečių eksporto.
Netoliese esanti Juodoji jūra yra pagrindinis tarptautinių grūdų siuntų kanalas, o Ukraina taip pat yra tarp didžiausių miežių, kukurūzų ir rapsų eksportuotojų. Egiptas ir kitos Artimųjų Rytų bei Šiaurės Afrikos šalys yra labai priklausomos nuo Rusijos ir Ukrainos grūdų.“ [1]
Lietuvoje jokios sankcijos nebaisios. Čia svarbūs tik Landsbergių anūko norai. Jei jam reikia pinigų, žmona duoda, mažiau mokėdama jai dirbančioms mokytojoms ir auklėtojoms. Ir viskas. Mokykitės gyventi.
1. The Ukraine Crisis: Rising Tensions Increase Economic Risks --- Sanctions on Russia compound the strain on world-wide supply chain hobbled by Covid
Hannon, Paul. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 23 Feb 2022: A.8.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą