„Sunku
įsivaizduoti visišką Rusijos ekonomikos žlugimą tol, kol ji gali toliau
parduoti savo naftą Vakarų valstybėms už beveik 100 dolerių už barelį.
Savaitgalį JAV,
Europos Sąjunga, JK ir Kanada paskelbė precedento neturintį pranešimą, kad
neleis Rusijos centriniam bankui naudoti jo užsienio valiutos atsargas, taip
sumažindamos šalies galimybes apsaugoti rublį, kuris pirmadienį smarkiai
nukrito. Jie taip pat siekia atskirti kai kuriuos Rusijos bankus nuo visur
esančios „Swift“ pranešimų sistemos.
Nuo 2014 m., kai
įsiveržė į Krymą, Maskva siekė sumažinti savo priklausomybę nuo užsienio.
Importas iš dalies buvo pakeistas vietiniais produktais, Rusijos centrinis
bankas padidino savo rezervų katilą, buvo sumažinti ryšiai su užsienio bankais
ir sukurta rusiška alternatyva „Swift“.
Smūgis tebėra
skausmingas: iš centrinio banko rezerve laikomų 630 milijardų dolerių,
tikriausiai, užblokuota daugiau, nei pusė. Viduje laikomas auksas 2021 m.
viduryje sudarė mažiau, nei ketvirtadalį banko rezervų, todėl jį greitai parduoti nebus
lengva. Daugiausia atsargų sudarė likvidūs užsienio indėliai ir vertybiniai
popieriai, tačiau mažiau nei 15% atsargų buvo Kinijoje. Beveik visa kita
investuota į Vakarų rinkas.
Tačiau 2015 m.
Rusija patyrė rimtą recesiją, o Rusijos centrinis bankas sugebėjo išvengti
valiutos skatinamos infliacijos spiralės, agresyviai didindamas palūkanų
normas. Tą patį jis padarė ir pirmadienį, padidindamas jas iki 20% nuo 9,5%.
Be to, bėdos po
2014 m. įvyko, kai žalios naftos kaina nukrito nuo skardžio. Šį kartą „Brent“
ateities sandoriai svyruoja apie 100 dolerių, o tai padidina Rusijos einamosios
sąskaitos perteklių, kuris, kaip prognozuojama, sieks apie 20 mlrd. dolerių.
Kaip pirmadienį
pabrėžė Sofya Donets iš ant besivystančių rinkų susitelkusios bendrovės
„Renaissance Capital“, tikėtina, kad Rusijos ekonomikos augimas svyruos ir
importas sumažės, jis priartės prie 30 mlrd. dolerių. Tai reiškia, kad daug dolerių ir
eurų ateina už prekes, paslaugas ir skolos palūkanas. Centrinio banko auksas ir
juanis vis dar apmoka už aštuonių mėnesių apskaičiuotą Rusijos importą 2022 m.
Investuotojai
neturėtų nusiteikti, kad šalys, turinčios einamosios sąskaitos perteklių,
negali patirti valiutų ir finansų krizių. Jos gali, o Rusijos bankai patirs ir
vieną, ir kitą. Dėl nuolatinių ryšių su Vakarų finansų sistemomis greita
atskirtis sukels didelių sutrikimų.
Pirmadienį Europos
centrinis bankas pareiškė, kad didžiausio Rusijos skolintojo „Sberbank“
padalinys Europoje greičiausiai žlugs dėl savo indėlių trūkumo.
Vis dėlto Rusijos
pareigūnai gali užtikrinti begalinį likvidumą rubliais ir turėti kitų užsienio
valiutos priemonių. Pirmadienį jie įpareigojo įmones konvertuoti 80% savo
pajamų iš užsienio į rublius, o užsieniečiams neleido parduoti vietinių
vertybinių popierių. S&P Global Ratings duomenys rodo, kad nerezidentai
sausį turėjo 20% rubliais denominuotų valstybės skolos. Tiesa, trumpalaikiai
svyravimai mažai pasako apie rublio kurso kryptį, tačiau Europos popietę JAV
dolerio atžvilgiu jis sumažėjo apie 15%, palyginti su daugiau, nei 30% iš
pradžių.
Tada kyla
klausimas, ar Vakarų valstybės yra pasirengusios ją sumenkinti būdais, kurie
joms taip pat būtų skausmingi.
Sankcijos Rusijai,
paskelbtos po to, kai ji praėjusį ketvirtadienį įsiveržė į Ukrainą, buvo
kruopščiai parengtos, siekiant neįtraukti prekių importo. Vakarai kasdien perka
apie 350 milijonų dolerių rusiškos žalios naftos, o Europa dujoms išleidžia dar
300 milijonų dolerių.
Europos ir Rusijos
energetinė tarpusavio priklausomybė buvo sąmoningai sukurta pastaraisiais
dešimtmečiais, daugiausia Vokietijos pastangomis suderinti interesus ir
išvengti konfliktų.
Europiečiai galėtų atsisakyti rusiškų dujų. Tai būtų skausminga ir brangu kelerius metus. Remiantis
ekspertų grupės „Bruegel“ atlikta analize, esamos dujų atsargos, tikriausiai,
išgyvens šią žiemą, tačiau ateinančius dvejus ar trejus metus reikės pramonės
normavimo ir turės „didžiulių ekonominių pasekmių“, pvz., išaugs energijos,
trąšų ir plieno kainos.
Laikui bėgant
Europos dujų poreikius galima sumažinti, taikant tokias priemones, kaip dujinius
katilus pakeičiant šilumos siurbliais, renovuojant pastatus, kad būtų
sunaudojama mažiau energijos, pratęsiant atominių elektrinių eksploatavimo
laiką ir didinant atsinaujinančios energijos gamybą bei energijos kaupimą.
Atsinaujinančių išteklių sektorių aptarnaujančių įmonių akcijos pirmadienį
pakilo, o vėjo turbinų milžinės „Vestas“ – net 15 proc.
Europa taip pat
galėtų susitarti dėl ilgalaikių suskystintų gamtinių dujų (SGD) sutarčių su
tiekėjais, tokiais kaip JAV ir Kataras, tačiau tikėtina, kad jų tiekimo plėtra
užtruks nuo vienerių iki trejų metų. Tai nėra greita ar pigu, bet įmanoma.
Naftos embargas yra dar viena galimybė. Tačiau gali būti sunku sumažinti
Rusijos naftos pardavimą, nes ji nesusiduria su gamtinių dujų transportavimo
kliūtimis ir gali parduoti savo naftą visame pasaulyje kitiems tarptautiniams
pirkėjams. Bankų sankcijos, nukreiptos į naftos pinigų srautus, gali priversti
kitus sunerimti dėl tokio pirkimo.
Netgi visapusiškos
sankcijos neturi puikių rezultatų. Irano ir Mianmaro režimams sankcijos padidino esamų režimų galią ir leido jiems perduoti skausmą savo
piliečiams, sako Lee Jonesas, Londono universiteto Karalienės Marijos
tarptautinės politikos profesorius.
Pavyzdinis sėkmės
pavyzdys tebėra Pietų Afrikos apartheido režimo žlugimas prieš maždaug 30 metų,
kai stipri opozicija ir labai silpna ekonomika taip pat vaidino lemiamą
vaidmenį.
Vokietijos
užsienio politika savaitgalį pajudėjo stulbinančiu greičiu, pabrėždama augantį
apetitą priimti sunkius sprendimus.
Kol sankcijos
neliečia naftos ir dujų, Maskva gali ištverti didėjančią izoliaciją." [1]
Politinio komponento analizė šioje istorijoje yra silpna.
Vokiečiai ką tik turėjo jų rinkimus. Jie gali sau leisti šiek tiek parodyti jų galią. Amerikiečiai artėja prie rinkimų. Per didelė infliacija gali būti
labai sunki ten valdantiems demokratams.