„Prieš dvi
savaites Rusijos įmonės galėjo parduoti savo prekes visame pasaulyje ir
pritraukti investicijų iš užsienio akcijų indeksų fondų. Jos piliečiai galėjo
įsigyti „MacBook“ ir „Toyotas“ namuose, o rublius laisvai leisti užsienyje.
Dabar jie yra
finansiškai suvaržyti. Netrukus, tik Rusijai pradėjus Donbaso gelbėjimo operaciją,
kita operacija pradėjo izoliuoti jos ekonomiką ir spausti prezidentą Vladimirą
Putiną. Pirmąjį žingsnį ėmėsi Vakarų vyriausybės, siekdamos sankcionuoti šalies
bankų sistemą. Tačiau praėjusią savaitę finansų sistema perėmė ir atkirto
praktiškai visas pinigų arterijas tarp Rusijos ir likusio pasaulio, kai kuriais
atvejais žengdama toliau, nei reikalauja sankcijos.
„Visa Inc.“ ir
„Mastercard Inc.“ nustojo apdoroti užsienio pirkinių mokėjimus milijonams Rusijos
piliečių. „Apple Inc.“ ir „Google“ nutraukė mokėjimus su išmaniaisiais
telefonais, įstrigusiems Maskvos metro stotyse keliautojams be grynųjų pinigų.
Tarptautinės įmonės atsisakė kreditų ir draudimo, kurie yra prekybos siuntų
pagrindas.
Šis 11-os pagal
dydį pasaulio ekonomikos atjungimas atveria naują skyrių ekonominių konfliktų
istorijoje. Pasaulyje, kuris priklauso nuo finansų sistemos vandentiekio –
kliringo bankų, atsiskaitymo sistemų, pranešimų protokolų ir tarptautinių
akredityvų – keli suderinti žingsniai gali atkirsti nuo finansistų paslaugų didelę ekonomiką.
Rusijai dabar
gresia vienas skaudžiausių jos posovietinės istorijos epizodų – 1998 m.
finansinės krizės, kai jos ekonomika žlugo per naktį. Vėlesniais dešimtmečiais
Rusija sugrįžo į Niujorko, Londono ir Tokijo finansininkų palankumą. Visa tai
atšaukiama dideliu greičiu ir nebus lengvai sugrąžinta.
Rublis prarado
daugiau, nei ketvirtadalį jo vertės ir dabar yra praktiškai nenaudingas už
Rusijos ribų, o Vakarų firmos atsisako jį iškeisti ar vykdyti sandorius
užsienyje. Maskvos birža penktadienį buvo uždaryta penktą dieną iš eilės.
Rusijos centrinis bankas daugiau, nei dvigubai padidino palūkanų normas,
siekdamas pritraukti užsienio investicijų ir sustabdyti laisvą rublio kritimą.
Dvi įmonės, itin svarbios, atliekant vertybinių popierių sandorių tarpuskaitą,
„Euroclear“ ir „DTCC“, pareiškė, kad nustos apdoroti tam tikrus Rusijos sandorius.
Kadangi jų
palūkanų mokėjimai įstrigo šalies viduje – po sankcijų V. Putinas taip pat
liepė tarpininkams Rusijoje nemokėti – kai kurios Rusijos įmonės ir vyriausybės
subjektai gali nevykdyti obligacijų mokėjimų tarptautiniams kreditoriams. Dėl
to šalis gali būti toksiška investuoti daugelį metų. Rusijos įmonių, net ir
neturinčių akivaizdžių ryšių su Kremliumi, akcijos buvo paimtos iš akcijų
indeksų fondų, o tai dar labiau izoliuos jas nuo Vakarų kapitalo telkinių.
Analitikai mano,
kad Rusijos ekonomika šį ketvirtį susitrauks net 20 proc., maždaug tiek pat,
kiek Didžiosios Britanijos ekonomika patyrė 2020 m. pavasarį per pandemijos
sustabdymą.
Aleksandras
Iurevas Maskvą paliko prieš aštuonerius metus, kaip norintis būti verslininku. Tvarkosi jis iš savo namų Naujajame Džersyje. 36 metų vyras vadovauja mobiliųjų
programėlių startuoliui ir šią savaitę negali apmokėti šešių jam Rusijoje
dirbančių kūrėjų, nes jie turi asmenines sąskaitas bankuose, kuriems taikomos
sankcijos.
„Tai visiškai
išjungta“, – sakė jis.
Jis tiria kriptovaliutą, kad neleistų jo darbuotojams mesti darbą.
Jo įmonė
„Pocketfied“ turi ir kitų problemų: jo rinkodaros komandos nariai Ukrainoje
pasiėmė laisvą savaitę, kad padėtų statyti gatvių barikadas Dniepro mieste,
šalies rytuose.
Vienas iš
gelbėjimosi ratų, vis dar jungiantis Rusijos ekonomiką su Vakarų rinkomis, yra
jos energijos tiekimas. JAV įstatymų leidėjai spaudžia Baltuosius rūmus
išplėsti sankcijas, įtraukiant mokėjimus už energiją, o tai atimtų Rusiji
didžiausią jos pajamų šaltinį – praėjusiais metais siekė 240 mlrd. dolerių.
Net jei
vyriausybės nesiima veiksmų, rinka kalba: Rusijos naftos gamintojams nuo pat
invazijos pradžios sunku rasti pirkėjų siuntoms.
„Aukso amžius,
kurį turėjome nuo 1945 m. iki praėjusios savaitės, jau baigėsi“, – sakė Gary
Greenbergas, „Federated Hermes“, valdančios 669 mlrd. dolerių turtą, pasaulinių
besivystančių rinkų vadovas. „Kaip investuotojai, dabar turime pažvelgti į
dalykus kitaip.
Nukentėjusi po 1998
m. katastrofos, Rusija įsijungė į pasaulinę ekonomiką. Ji prisijungė prie
Brazilijos, Kinijos ir Indijos, kurias Vakarų investuotojai vadino BRIC
ekonomikomis, kaip kita finansų siena.
Amerikos,
Didžiosios Britanijos ir Šveicarijos bankai mėgavosi pinigų antplūdžiu, kurį
pagamino Rusijos naftos pramonė. Didžiausi Rusijos bankai įtraukė akcijas Londone.
Vienas iš jų persikėlė į biurą kitoje gatvės pusėje nuo Anglijos banko. Pati
Maskvos birža į viešumą iškilo 2013 m., remiant JAV ir Europos investuotojams.
Pirmieji atsiejimo
ženklai pasirodė 2014 m., kai iškilo Krymo problema. Vakarų vyriausybės įvedė
ribotas sankcijas Rusijai po to, kai ji atgavo Krymą iš Ukrainos.
Rusija pradėjo
bandyti apsaugoti savo ekonomiką. Ji sukūrė savo vietinių mokėjimų tinklą,
vadinamą Mir, rusiškai „taikai“, kad veiktų kartu ir, jei reikia, pakeistų
Vakarų įmonių valdomus mokėjimus. Ji perkėlė savo užjūrio rezervus nuo JAV ir
sąjungininkų Europoje į Kiniją, kuri santykinai labiau tiko prie V.
Putino pastangų ginti savo įtaką ir teritoriją. Ji padvigubino aukso atsargas.
Šios pastangos
atsiriboti gali pasirodyti nepakankamos. Mažiausiai 40% Rusijos 630 mlrd. JAV
dolerių užsienio atsargų yra šalyse, kurios prisijungė prie naujausių sankcijų.
Likusią dalį, daugiausia Kinijoje, galima be problemų išleisti, bet tik Kinijoje.
Norint iškelti šias atsargas iš šalies, pirmiausia reikėtų jas konvertuoti į
Vakarų valiutą, pavyzdžiui, dolerius ar eurus, o to nepadarys joks pasaulinis
bankas.
Rusija, kaip ir
daugelis energijos turtingų šalių, eksportuoja naftą ir dujas bei importuoja
daug ką kitą – automobilių dalis, vaistus, transliavimo įrangą, tapetus,
šviežias daržoves.
Finansinė kelionė,
įgalinanti šių prekių geografinę kelionę, priklauso nuo sudėtingo paskolų, draudimo
polisų ir mokėjimų tinklo. Vakarų bankai traukiasi nuo prekybos finansavimo,
sakė vadovai, baimindamiesi rizikos, kad jų sandorio šalis naudosis Rusijos
banku, kuriam taikomos sankcijos, arba turi ryšių su sankcionuotu oligarchu.
Danijos laivybos milžinė „Maersk“ sustabdė tiekimą Rusijai, motyvuodama
griežtesnėmis sąlygomis, kurių dabar reikalauja finansininkai.
Londone įsikūrusi
prekybos finansavimo įmonė „Czarnikow Group“ šią savaitę ruošėsi išsiųsti laivą
specialaus plastiko, naudojamo sodos buteliuose ir atverčiamoje pakuotėje, su
sustojimais Rusijoje ir Ukrainoje. Pirmadienį įmonė gavo pranešimą iš savo
draudimo paslaugų teikėjo, kad jos polisas nebeapsaugos laivo.
„Buvo akivaizdu,
kad mes negalėsime įsodinti laivo“, – sakė Robinas Cave'as, Czarnikow
generalinis direktorius, pradėjęs ieškoti alternatyvių uostų.
Finansų įmonių
žingsniai gali ilgus metus uždaryti Rusiją nuo pasaulinių rinkų. Kai kurie
didžiausi indeksų sudarytojai, tvarkantys akcijų, kurių investicijos siekia
trilijonus dolerių, sąrašus, teigė, kad neįtrauks Rusijos akcijų.
Šis žingsnis iš
dalies buvo praktinis sprendimas. Kai Maskvos birža vis dar uždaryta, toms
akcijoms kainų priskirti neįmanoma. Tačiau tai galiausiai prislopins užsienio
kapitalo srautą į Rusijos ekonomiką, sakė Anusha Chari, Šiaurės Karolinos
universiteto Chapel Hill profesorius." [1]