„Prieš dvi savaites Rusijos įmonės galėjo parduoti savo prekes visame pasaulyje ir pritraukti investicijų iš užsienio akcijų indeksų fondų. Jos piliečiai galėjo įsigyti „MacBook“ ir „Toyotas“ namuose, o rublius laisvai leisti užsienyje.
Dabar jie yra finansiškai suvaržyti. Netrukus, tik Rusijai pradėjus Donbaso gelbėjimo operaciją, kita operacija pradėjo izoliuoti jos ekonomiką ir spausti prezidentą Vladimirą Putiną. Pirmąjį žingsnį ėmėsi Vakarų vyriausybės, siekdamos sankcionuoti šalies bankų sistemą. Tačiau praėjusią savaitę finansų sistema perėmė ir atkirto praktiškai visas pinigų arterijas tarp Rusijos ir likusio pasaulio, kai kuriais atvejais žengdama toliau, nei reikalauja sankcijos.
„Visa Inc.“ ir „Mastercard Inc.“ nustojo apdoroti užsienio pirkinių mokėjimus milijonams Rusijos piliečių. „Apple Inc.“ ir „Google“ nutraukė mokėjimus su išmaniaisiais telefonais, įstrigusiems Maskvos metro stotyse keliautojams be grynųjų pinigų. Tarptautinės įmonės atsisakė kreditų ir draudimo, kurie yra prekybos siuntų pagrindas.
Šis 11-os pagal dydį pasaulio ekonomikos atjungimas atveria naują skyrių ekonominių konfliktų istorijoje. Pasaulyje, kuris priklauso nuo finansų sistemos vandentiekio – kliringo bankų, atsiskaitymo sistemų, pranešimų protokolų ir tarptautinių akredityvų – keli suderinti žingsniai gali atkirsti nuo finansistų paslaugų didelę ekonomiką.
Rusijai dabar gresia vienas skaudžiausių jos posovietinės istorijos epizodų – 1998 m. finansinės krizės, kai jos ekonomika žlugo per naktį. Vėlesniais dešimtmečiais Rusija sugrįžo į Niujorko, Londono ir Tokijo finansininkų palankumą. Visa tai atšaukiama dideliu greičiu ir nebus lengvai sugrąžinta.
Rublis prarado daugiau, nei ketvirtadalį jo vertės ir dabar yra praktiškai nenaudingas už Rusijos ribų, o Vakarų firmos atsisako jį iškeisti ar vykdyti sandorius užsienyje. Maskvos birža penktadienį buvo uždaryta penktą dieną iš eilės. Rusijos centrinis bankas daugiau, nei dvigubai padidino palūkanų normas, siekdamas pritraukti užsienio investicijų ir sustabdyti laisvą rublio kritimą. Dvi įmonės, itin svarbios, atliekant vertybinių popierių sandorių tarpuskaitą, „Euroclear“ ir „DTCC“, pareiškė, kad nustos apdoroti tam tikrus Rusijos sandorius.
Kadangi jų palūkanų mokėjimai įstrigo šalies viduje – po sankcijų V. Putinas taip pat liepė tarpininkams Rusijoje nemokėti – kai kurios Rusijos įmonės ir vyriausybės subjektai gali nevykdyti obligacijų mokėjimų tarptautiniams kreditoriams. Dėl to šalis gali būti toksiška investuoti daugelį metų. Rusijos įmonių, net ir neturinčių akivaizdžių ryšių su Kremliumi, akcijos buvo paimtos iš akcijų indeksų fondų, o tai dar labiau izoliuos jas nuo Vakarų kapitalo telkinių.
Analitikai mano, kad Rusijos ekonomika šį ketvirtį susitrauks net 20 proc., maždaug tiek pat, kiek Didžiosios Britanijos ekonomika patyrė 2020 m. pavasarį per pandemijos sustabdymą.
Aleksandras Iurevas Maskvą paliko prieš aštuonerius metus, kaip norintis būti verslininku. Tvarkosi jis iš savo namų Naujajame Džersyje. 36 metų vyras vadovauja mobiliųjų programėlių startuoliui ir šią savaitę negali apmokėti šešių jam Rusijoje dirbančių kūrėjų, nes jie turi asmenines sąskaitas bankuose, kuriems taikomos sankcijos.
„Tai visiškai išjungta“, – sakė jis.
Jis tiria kriptovaliutą, kad neleistų jo darbuotojams mesti darbą.
Jo įmonė „Pocketfied“ turi ir kitų problemų: jo rinkodaros komandos nariai Ukrainoje pasiėmė laisvą savaitę, kad padėtų statyti gatvių barikadas Dniepro mieste, šalies rytuose.
Vienas iš gelbėjimosi ratų, vis dar jungiantis Rusijos ekonomiką su Vakarų rinkomis, yra jos energijos tiekimas. JAV įstatymų leidėjai spaudžia Baltuosius rūmus išplėsti sankcijas, įtraukiant mokėjimus už energiją, o tai atimtų Rusiji didžiausią jos pajamų šaltinį – praėjusiais metais siekė 240 mlrd. dolerių.
Net jei vyriausybės nesiima veiksmų, rinka kalba: Rusijos naftos gamintojams nuo pat invazijos pradžios sunku rasti pirkėjų siuntoms.
„Aukso amžius, kurį turėjome nuo 1945 m. iki praėjusios savaitės, jau baigėsi“, – sakė Gary Greenbergas, „Federated Hermes“, valdančios 669 mlrd. dolerių turtą, pasaulinių besivystančių rinkų vadovas. „Kaip investuotojai, dabar turime pažvelgti į dalykus kitaip.
Nukentėjusi po 1998 m. katastrofos, Rusija įsijungė į pasaulinę ekonomiką. Ji prisijungė prie Brazilijos, Kinijos ir Indijos, kurias Vakarų investuotojai vadino BRIC ekonomikomis, kaip kita finansų siena.
Amerikos, Didžiosios Britanijos ir Šveicarijos bankai mėgavosi pinigų antplūdžiu, kurį pagamino Rusijos naftos pramonė. Didžiausi Rusijos bankai įtraukė akcijas Londone. Vienas iš jų persikėlė į biurą kitoje gatvės pusėje nuo Anglijos banko. Pati Maskvos birža į viešumą iškilo 2013 m., remiant JAV ir Europos investuotojams.
Pirmieji atsiejimo ženklai pasirodė 2014 m., kai iškilo Krymo problema. Vakarų vyriausybės įvedė ribotas sankcijas Rusijai po to, kai ji atgavo Krymą iš Ukrainos.
Rusija pradėjo bandyti apsaugoti savo ekonomiką. Ji sukūrė savo vietinių mokėjimų tinklą, vadinamą Mir, rusiškai „taikai“, kad veiktų kartu ir, jei reikia, pakeistų Vakarų įmonių valdomus mokėjimus. Ji perkėlė savo užjūrio rezervus nuo JAV ir sąjungininkų Europoje į Kiniją, kuri santykinai labiau tiko prie V. Putino pastangų ginti savo įtaką ir teritoriją. Ji padvigubino aukso atsargas.
Šios pastangos atsiriboti gali pasirodyti nepakankamos. Mažiausiai 40% Rusijos 630 mlrd. JAV dolerių užsienio atsargų yra šalyse, kurios prisijungė prie naujausių sankcijų. Likusią dalį, daugiausia Kinijoje, galima be problemų išleisti, bet tik Kinijoje. Norint iškelti šias atsargas iš šalies, pirmiausia reikėtų jas konvertuoti į Vakarų valiutą, pavyzdžiui, dolerius ar eurus, o to nepadarys joks pasaulinis bankas.
Rusija, kaip ir daugelis energijos turtingų šalių, eksportuoja naftą ir dujas bei importuoja daug ką kitą – automobilių dalis, vaistus, transliavimo įrangą, tapetus, šviežias daržoves.
Finansinė kelionė, įgalinanti šių prekių geografinę kelionę, priklauso nuo sudėtingo paskolų, draudimo polisų ir mokėjimų tinklo. Vakarų bankai traukiasi nuo prekybos finansavimo, sakė vadovai, baimindamiesi rizikos, kad jų sandorio šalis naudosis Rusijos banku, kuriam taikomos sankcijos, arba turi ryšių su sankcionuotu oligarchu. Danijos laivybos milžinė „Maersk“ sustabdė tiekimą Rusijai, motyvuodama griežtesnėmis sąlygomis, kurių dabar reikalauja finansininkai.
Londone įsikūrusi prekybos finansavimo įmonė „Czarnikow Group“ šią savaitę ruošėsi išsiųsti laivą specialaus plastiko, naudojamo sodos buteliuose ir atverčiamoje pakuotėje, su sustojimais Rusijoje ir Ukrainoje. Pirmadienį įmonė gavo pranešimą iš savo draudimo paslaugų teikėjo, kad jos polisas nebeapsaugos laivo.
„Buvo akivaizdu, kad mes negalėsime įsodinti laivo“, – sakė Robinas Cave'as, Czarnikow generalinis direktorius, pradėjęs ieškoti alternatyvių uostų.
Finansų įmonių žingsniai gali ilgus metus uždaryti Rusiją nuo pasaulinių rinkų. Kai kurie didžiausi indeksų sudarytojai, tvarkantys akcijų, kurių investicijos siekia trilijonus dolerių, sąrašus, teigė, kad neįtrauks Rusijos akcijų.
Šis žingsnis iš dalies buvo praktinis sprendimas. Kai Maskvos birža vis dar uždaryta, toms akcijoms kainų priskirti neįmanoma. Tačiau tai galiausiai prislopins užsienio kapitalo srautą į Rusijos ekonomiką, sakė Anusha Chari, Šiaurės Karolinos universiteto Chapel Hill profesorius." [1]
Visuose veiksmuose visada sulaukiame atotrankos. Kai finansistai šiais laikais įgijo tiek valdžios, naivu ir kvaila atsisakyti naudotis grynaisiais pinigais, laikomais namuose, o už didelę dalį santaupų nenusipirkti aukso. Tas aukso atsargas galima slėpti garaže, tarp atsarginių dalių, kad jas lengvai nerastų lobių ieškotojai. Prisimenant Vakarų sankcijas Kinijos kompanijai Huawei, pradės dar labiau stiprėti atskiras Kinijos ir Rusijos finansų ir technologijos pasaulis.
1. In One Week, the West Cut Off Putin's Economy
Hoffman, Liz. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 05 Mar 2022: A.1.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą