German industrial park boss Kreysing: "We will have to import large quantities of hydrogen"

"Hydrogen will be available faster than many believe, says Joachim Kreysing, managing director of the industrial park operator Infraserv Höchst. He also believes that hydrogen will be affordable in the future.

Mr. Kreysing, the Federal Chancellor and the Federal Minister for Economic Affairs recently signed letters of intent for hydrogen deliveries with Canada and Saudi Arabia. Is this a substitute for lost natural gas, will this energy source help us out of the crisis?

 

Hydrogen cannot solve the energy supply problems in the next two to five years. There is simply a lack of production capacity and infrastructure for transporting hydrogen. Their construction takes time.

The strategies for the energy transition state that relevant quantities of hydrogen can be available from 2030 onwards. Is this realistic?

I think that in about five years there will be significantly more opportunities for hydrogen production in Europe and imports to Europe.

In which countries do you see corresponding preparations?

In Germany there are many, but rather smaller project initiatives. In Europe, countries like Spain and the Netherlands are very active.

 

 In principle, all countries that have a high proportion of hours of sunshine or wind are predestined for hydrogen production. 

 

When we think about international cooperation, factors such as political stability and transport routes also play an important role. Australia could become a major hydrogen producer, as could Saudi Arabia, South American countries such as Chile or African countries such as Namibia.

Everywhere there the production facilities would have to be built, and many ships would have to travel halfway around the world to cover our energy needs. That doesn't sound like a cheap form of energy generation.

There will be two ways we can source hydrogen. The easiest way are pipeline connections, which can be used for transport within Europe or from North Africa. Transport by ship is more complex and therefore more expensive, and it is no longer so important whether a longer or shorter distance has to be covered. In principle, ship transport is associated with significantly higher costs.

Ship transport is not yet technologically mature. To do this, the hydrogen would have to be liquefied, which requires enormous amounts of energy and would make the gas very expensive.

There are probably better ideas than the variant of liquefying the hydrogen. 

 

Personally, I find the plan very charming to convert the hydrogen obtained from the sun or wind into green methane [1], i.e. into a kind of green natural gas, while still at the production site. Then transport would be possible with the existing natural gas infrastructure: with LNG ships and gas pipelines. 

 

There is a company called TES that will build an LNG terminal in Wilhelmshaven, through which fossil LNG will first come into the country and then green LNG as early as 2026.

Projects like this require a lot of money and the appropriate legal framework. Investors are ready, but regulation is still being debated.

It is also about the question of which hydrogen can be considered green, i.e. was produced without emitting carbon dioxide. The EU Commission has very rigid ideas as to where the renewable energy for hydrogen production may come from. However, such strong restrictions would limit the market ramp-up and thus slow down the energy transition.

Brussels is trying to prevent the electricity from renewable sources, which will be scarce in the foreseeable future, from flowing into the more inefficient but potentially profitable hydrogen production instead of being used directly.

There is this nice quote that hydrogen is the champagne of the energy sources for the energy transition and can therefore be used very sparingly. This is understandable for hydrogen production with renewable electricity, which is generated here in Hesse.

 

 But that is not enough to achieve the climate goals, because in future we will not only obtain renewable energies from Germany and Europe, but will have to import large quantities. And we will have to import this energy as hydrogen and not as electricity.

 

Not only the hydrogen strategy of the state of Hesse assumes that we will transport and use energy primarily as electricity in the future. Only where battery operation does not seem possible, such as in aviation, do molecular energy apply energy storage in gases such as hydrogen, as useful.

That's the idea of ​​an all-electric society, which I don't think is expedient and unrealistic. We currently only use 20 percent of energy in the form of electricity, the remaining 80 percent comes from gas, oil, wood, etc. We will not be able to produce the quantities of renewable electricity required for full electrification, nor will we be able to expand the power grids to do so I don't think it's feasible. 

 

It would also be downright negligent to abandon the existing infrastructure for the distribution of gaseous energy carriers.

 

So why is politics rejecting this supposedly easier path?

The policy approach of initially focusing use on certain sectors is understandable as long as there are no opportunities to import hydrogen. But the solution will look different in the end, and I can now see a rethink.

So electric cars and heat pumps could ultimately go down in history as transitional technologies and the fuel cell still win the race?

It's not an either/or. Most passenger cars can run well with batteries, but the question arises as to whether it makes sense to modify the entire building stock in the heating sector in such a way that heat pumps can be used exclusively. This is sometimes more inefficient than using green hydrogen. However, this inefficiency tends to be overlooked by some politicians, while the high costs and efficiency losses in hydrogen production are almost overemphasized.

But green hydrogen is much more expensive than electricity from wind or sun.

This applies to green hydrogen, which is produced in this country on the basis of high electricity prices. In countries with many hours of sunshine, it can be produced much more cheaply. 

 

There are studies according to which the production costs there can be reduced to two euros per kilogram or less by 2030.

 

How expensive is that compared to today's price and fossil fuels?

 

At the moment, a kilogram of hydrogen costs 12 euros at the filling station. With production costs of 2 euros, converted into megawatts, we would be around 50 euros per megawatt hour. Natural gas currently costs 200 euros per megawatt hour, but for a long time it was just over 20 euros. But with a production price of 2 euros per kilogram, hydrogen would certainly be competitive.

 

Nobody has managed it yet, but you and other companies from Hessen have warned that the federal state must be more committed to arming itself for the hydrogen future.

Hessen in particular, as an energy importing country, must create the infrastructure so that in a few years hydrogen can reach us in larger quantities.

What to do?

The concrete planning of a distribution grid for the Rhine-Main region could already begin now. There are already initial impulses for a pipeline system here in Rhein-Main. We must also ensure that the region is connected to the large transnational networks. We have good prerequisites for this, the industrial park already functions as a hydrogen hub.

Does today's demand justify an expansion of production capacities?

Based on the inquiries, we are noticing that the demand for hydrogen is increasing significantly. We are therefore currently expanding our trailer station so that we can supply even more customers.

Infraserv Höchst is currently the largest hydrogen supplier in the region?

Yes, we have two hydrogen sources here. On the one hand it is available as a by-product from the chlor-alkali electrolysis, on the other hand we have built a water electrolyser so that in future we can seamlessly supply the fuel trains that will run on the Taunusbahn and refuel in the industrial park.

Where else is the gas used?

On the one hand, hydrogen has long been used as a raw material in some production processes. There has been a hydrogen filling station at the industrial park since 2006, where cars, buses and trucks can fill up. Fuel cell buses have been driving in the industrial park for several years. And by filling so-called trailer trucks, customers in the region can be supplied.

When the Taunusbahn with its up to 27 trains is added in December, will the resources then be exhausted?

No, not yet, we could supply a much larger fleet. We have also reserved amounts of hydrogen for the start-up Ineratec, which wants to build a pioneering plant for the production of e-fuels for aviation here in Höchst. Only when this production has ramped up will we reach the limit with our current capacities.

And everyone else then has to wait until import volumes increase?

I see the ramp-up in three phases: In the short term, it makes sense to produce more hydrogen here in the industrial park or in the region and to cover the needs for other projects. In the medium term we can possibly increase the available quantities in the second phase via the green methane mentioned and bridge the gap until the large quantities arrive here via pipelines."

1. “The Sabatier reaction or Sabatier process produces methane and water from a reaction of hydrogen with carbon dioxide at elevated temperatures (optimally 300–400 °C) and pressures (perhaps 3 MPa) in the presence of a nickel catalyst.”

 

Paxlovido galia

„Nepakankamas gydymas Covid atveju sukelia daug nereikalingų mirčių.

 

Susirūpinimą keliantis modelis atsirado, vartojant Paxlovidą ir kitus vaistus, mažinančius Covid ligos sunkumą: daugelis žmonių, kuriems būtų daugiausia naudos, negauna gydymo, o tai gali sukelti šimtus nereikalingų mirčių kiekvieną dieną JAV.

 

Atrodo, kad yra du pagrindiniai nepakankamo vaistų vartojimo paaiškinimai. Pirma, viešai aptariant juos buvo daugiausia dėmesio skiriama įspėjimams ir rūpesčiams, o ne didžiuliams įrodymams, kad jie sumažina hospitalizacijos ir mirties riziką. Antrasis paaiškinimas yra tas, kad daugelis amerikiečių, ypač respublikonų, vis dar nežiūri į Covid rimtai.

 

„Didelės dalies mirčių šiuo metu galima išvengti tik su Paxlovidu“, – man sakė Baltųjų rūmų Covid atsako koordinatorius daktaras Ashishas Jha. Jis prognozavo, kad jei kiekvienas 50 metų ir vyresnis Covid sergantis amerikietis gautų Paxlovid kursą arba gydymą, žinomą, kaip monokloniniai antikūnai, kasdien mirčių gali sumažėti iki maždaug 50 per dieną, nuo maždaug 400 per dieną pastaraisiais mėnesiais.

 

Dr. Rebecca Wang, Dartmouth Hitchcock medicinos centro infekcinių ligų specialistė, yra pasakiusi: „Naujausioje kvėpavimo takų viruso istorijoje niekada nemanau, kad antivirusinis vaistas būtų toks veiksmingas, kaip įrodyta mokslinėje literatūroje, kaip Paxlovidui parodyta“.

 

Dr. Robertas Wachteris, Kalifornijos universiteto San Francisko medicinos katedros vedėjas, man pasakė, kad, jo manymu, nepakankamas Paxlovido vartojimas jau buvo susijęs su tūkstančiais mirčių, kurių galima išvengti JAV. „Visuomenė to nesupranta. įrodymai apie hospitalizavimą ir mirtis yra tikrai galingi“, – sakė Wachteris.

 

Blogų naujienų šališkumas

 

Iki šiol tikrai girdėjote apie „Paxlovid“ minusus ir trūkumus.

 

Vaistas gali sukelti metalo skonį burnoje. (Vienas mano šeimos narė apibūdino jį, kaip vieną iš blogiausių skonių, kuriuos ji kada nors patyrė.) Kai kurie tyrimai taip pat parodė, kad šis vaistas gali nesumažinti statistiškai reikšmingo jaunesnių suaugusiųjų hospitalizavimo atvejų. Pažymėtina, kad žmonės, vartojantys Paxlovid, gali ištverti Covid „atšokimą“ (kaip ir prezidentas Bidenas, ir Jill Biden), kai simptomai atsinaujina pasibaigus penkių dienų tablečių kursui.

 

Visa tai yra tiesa. Tai taip pat nekeičia bendro vaizdo. Covid yra mirtinas virusas, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, o Paxlovid sumažina Covid ligos sunkumą. Jis tai daro slopindamas viruso dauginimąsi žmogaus kūne – tą patį procesą, dėl kurio H.I.V. tokie veiksmingi gydymo būdai.

 

Su Paxlovidu tiek atsitiktinių imčių tyrimai, tiek duomenys iš elektroninių sveikatos įrašų parodė jo veiksmingumą. Kai kurie tyrimai nustato poveikį visoms amžiaus grupėms, o kiti tyrimai nustato tik vyresnio amžiaus pacientams. Bet tai nenuostabu. 

 

Jaunesnių nei 50 metų žmonių mirtingumas nuo COVID jau yra toks artimas nuliui, kad jį statistiškai reikšmingai sumažinti sunku.

 

„Manau, kad beveik visi gauna naudos iš Paxlovid“, - sakė Jha. „Kai kuriems žmonėms nauda yra nedidelė. Kitiems nauda didžiulė. 

 

(Žmonės, kurie negali vartoti Paxlovid, nes jis pavojingai sąveikauja su kitu vartojamu vaistu, paprastai gali vartoti monokloninius antikūnus.)

 

Neseniai „Epic Research“ atlikta maždaug 568 000 pacientų analizė parodė, kad 0,016 procento vyresnių, nei 50 metų Covid pacientų, vartojusių Paxlovid, mirė. Pacientų, kurie negavo vaisto, mirtingumas buvo daugiau, nei keturis kartus didesnis, arba 0,070 proc. Tačiau Epic duomenys parodė, kad tik apie 25 procentai pacientų, galinčių gauti Paxlovid, iš tikrųjų tai padarė, nors vaistas yra plačiai prieinamas ir pacientams nemokamas.

 

Ko gero, labiausiai šokiruojanti statistika apie nepakankamą Paxlovido vartojimą – ir Jha man tai apibūdindamas vartojo žodį „šokiruojantis“ – yra ta, kad mažesnė 80 metų žmonių, sergančių Covid, dalis JAV dabar vartoja šį vaistą, nei 45 metų amžiaus. Daugelis gydytojų akivaizdžiai nerimauja dėl šalutinio poveikio ar atkryčio atvejų tarp savo pažeidžiamesnių pacientų.

 

Tačiau net ir atkryčio atvejais simptomai būna švelnesni, nei būtų buvę be Paxlovid. Po to, kai daktaras Anthony Fauci, kitas Baltųjų rūmų patarėjas, kuriam 81 metai, birželį užsikrėtė Covid ir tada paėmė Paxlovidą, jis patyrė atšokimą ir taip pat tikėjo, kad dėl vaisto jis nepateko į ligoninę.

 

„Medicina yra išlaidų ir naudos svėrimas“, - sakė Wachteris. „Rekomendacija turėtų būti aiški ir nedviprasmiška žmonėms, kuriems kyla didelė rizika: vaisto nauda yra didesnė už neigiamą pusę.

 

Raudonasis Covidas

 

Kai paskutinį kartą rašiau apie „raudonąjį Covid“ – mirčių nuo COVID koncentraciją konservatyviose bendruomenėse dėl vakcinų skepticizmo – beveik prieš aštuonis mėnesius paaiškinau, kodėl partizanų atotrūkis ilgainiui gali sumažėti: respublikonų bendruomenės galėjo susikurti natūralesnį imunitetą per ankstesnes infekcijas, o gydymo būdai, tokie kaip Paxlovid, tapo vis plačiau prieinami.

 

Šį pavasarį ir vasarą tarpas susiaurėjo kažkiek. Tačiau per pastaruosius du mėnesius jis vėl pradėjo augti, remiantis mano kolegos Ashley Wu analize.

 

Vienas iš galimų paaiškinimų yra tas, kad Respublikonų regionuose Paxlovid vartojimo rodikliai yra mažesni, nors dėl mažesnių skiepijimų rodikliai yra tose vietose, kur vaistas gali duoti daugiausiai naudos. Vyriausybės duomenys rodo, kad iš 20 valstijų, kuriose nuo rugpjūčio pabaigos iki rugsėjo pabaigos Paxlovid vartojo mažiausiai (100 diagnozuotų Covid atvejų), 18 valstijų 2020 m. laimėjo Donaldas Trumpas.

 

Panašu, kad Paxlovido vengimas yra dalis modelio, pagal kurį respublikonų rinkėjai neteisingai atmetė Covidą, kaip mažai besiskiriantį nuo gripo. Ta klaida turėjo tragiškų pasekmių. Naujas trijų Jeilio universiteto mokslininkų tyrimas parodė, kad didelis partizanų atotrūkis tarp Covid mirčių išliko, net ir kontroliuojant kitus veiksnius, pavyzdžiui, amžių.

 

Sprendimai

 

Jha man pasakė, kad Bideno administracija buvo įsipareigojusi padidinti Paxlovid ir monokloninių antikūnų naudojimą visoje šalyje. „Mes smarkiai spręsime šią problemą“, – sakė jis. „Turime tai ištaisyti, ir mes turime tai sutvarkyti per kelias savaites.

 

Kas gali turėti įtakos?

 

Įtikinti daugiau gydytojų apie Paxlovid naudą, tikriausiai, turėtų didžiausią poveikį. Wachteris mano, kad paspartinus tyrimus apie Covid atsigavimą, įskaitant tai, ar ilgesnis Paxlovid kursas padėtų, taip pat galėtų padidinti naudojimą, atsižvelgiant į baimę dėl šios problemos. Jis pridūrė, kad jį nustebino tai, kad vyriausybė, akademiniai ir privatūs mokslininkai vis dar nesužinojo daugiau apie tai, kas sukelia atsigavimą ir kaip to išvengti."

 

The Power of Paxlovid

"The underuse of Covid treatments is leading to many needless deaths.

A worrisome pattern has emerged with Paxlovid and other drugs that reduce the severity of Covid: Many people who would benefit most are not receiving the treatments, likely causing hundreds of unnecessary deaths every day in the U.S.

There seem to be two main explanations for the drugs’ underuse. The first is that the public discussion of them has tended to focus on caveats and concerns, rather than on the overwhelming evidence that they reduce the risk of hospitalization and death. The second explanation is that many Americans, especially Republicans, still do not take Covid seriously.

Today’s newsletter will dig into both issues.

“A large chunk of deaths are preventable right now with Paxlovid alone,” Dr. Ashish Jha, the White House Covid response coordinator, told me. He predicted that if every American 50 and above with Covid received a course of either Paxlovid or a treatment known as monoclonal antibodies, daily deaths might fall to about 50 per day, from about 400 per day in recent months.

Dr. Rebecca Wang, an infectious disease specialist at Dartmouth Hitchcock Medical Center, has said: “Never really in recent history for a respiratory virus can I think of an anti-viral medication being as effective, demonstrated in scientific literature, as what Paxlovid has shown.”

Dr. Robert Wachter, the chair of the medicine department at the University of California, San Francisco, told me that he thought the underuse of Paxlovid was already associated with thousands of preventable deaths in the U.S. “The public doesn’t seem to understand that the evidence around hospitalization and deaths is really powerful,” Wachter said.

Bad-news bias

By now, you have surely heard about the downsides and shortcomings of Paxlovid.

The drug can produce a metallic taste in the mouth. (One member of my family described it as among the worst tastes she had ever experienced.) Some research has also found that the drug might not cause a statistically significant reduction in hospitalization among younger adults. Most prominently, people who take Paxlovid can endure “rebound” Covid — as both President Biden and Jill Biden did — in which symptoms return after the five-day course of pills has ended.

All of this is true. It also does not change the big picture. Covid is a deadly virus, especially for older people, and Paxlovid reduces Covid’s severity. It does so by inhibiting the virus’s replication inside the human body, the same process that has made H.I.V. treatments so effective.

With Paxlovid, both randomized trials and data from electronic health records have pointed to its effectiveness. Some research finds an effect across all age groups, while other research finds one only among older patients. But that is not surprising. The Covid death rate for people under 50 is already so close to zero that reducing it in a statistically significant way is difficult.

“I think almost everybody benefits from Paxlovid,” Jha said. “For some people, the benefit is tiny. For others, the benefit is massive.” (People who can’t take Paxlovid because it interacts dangerously with another drug they’re taking can usually take monoclonal antibodies.)

A recent analysis of about 568,000 patients by Epic Research found that 0.016 percent of Covid patients over 50 who received Paxlovid died. The death rate for patients who did not get the drug was more than four times higher, or 0.070 percent. And yet the Epic data showed that only about 25 percent of patients eligible to receive Paxlovid actually did, even though the drug is widely available and free for patients.

Perhaps the most shocking statistic about Paxlovid’s underuse — and Jha used the word “shocking” when describing it to me — is that a smaller share of 80-year-olds with Covid in the U.S. is now receiving the drug than 45-year-olds with Covid, according to data he has seen. Many doctors are evidently worried about side effects or rebound cases among their more vulnerable patients.

Even in rebound cases, however, symptoms tend to be milder than they would have been without Paxlovid. After Dr. Anthony Fauci, another White House adviser, who’s 81, contracted Covid in June and then took Paxlovid, he experienced a rebound — and also believed that the drug kept him out of the hospital.

“Medicine is about weighing costs and benefits,” Wachter said. “The recommendation should be clear and unambiguous for people at high risk: The benefits of the drug outweigh the downsides.”

Red Covid

When I last wrote about “red Covid” — the concentration of Covid deaths in conservative communities because of vaccine skepticism — almost eight months ago, I explained why the partisan gap could eventually shrink: Republican communities might have built up more natural immunity through previous infections, and treatments like Paxlovid were becoming more widely available.

This spring and summer, the gap did narrow somewhat. But it has begun growing again in the past two months, according to an analysis by my colleague Ashley Wu.

One possible explanation is that Paxlovid takeup rates appear to be lower in Republican areas, even though they are the very places where the drug could do the most good, because of lower vaccination rates. Government data shows that of the 20 states with the least Paxlovid use between late August and late September (per 100 diagnosed cases of Covid), 18 were won by Donald Trump in 2020.

The shunning of Paxlovid seems to be part of a pattern in which Republican voters have wrongly dismissed Covid as little different from the flu. That mistake has had tragic consequences. A new study by three Yale University researchers found that the wide partisan gap in Covid deaths remained even after controlling for other factors, like age.

Solutions

Jha told me that the Biden administration was committed to increasing the use of Paxlovid and monoclonal antibodies nationwide. “We are going to go after this problem hard,” he said. “We have got to fix it, and we’ve got to fix it in weeks.”

What might make a difference?

Persuading more doctors of Paxlovid’s benefits would probably have the biggest impact. Wachter thinks that accelerating research about rebound Covid — including whether a longer course of Paxlovid would help — could also increase use, given the fear around the issue. He added that he was surprised that government, academic and private researchers had still not learned more about what causes a rebound and how to prevent it.

In coming months, this newsletter will follow up and see whether this country can do a better job of using a widely available treatment to save lives."

Kitas JAV ir Kinijos mūšio laukas: biotechnologijos --- Investuotojai turėtų būti pasiruošę netikėtumams

  „JAV ir Kinijos santykiai taip pablogėjo, kad rinka prisiima blogiausią padėtį, kai tik pasklinda didėjančios įtampos dvelksmas. Paskutinė auka: Kinijos biotechnologijų įmonės.

 

    Kinijos biotechnologijų kompanijų, ypač tų, kurios turi dideles pajamas JAV, akcijos krito po to, kai prezidentas Bidenas pirmadienį pasirašė vykdomąjį įsakymą, kuriuo siekiama padidinti biotechnologijų pramonės vidaus gamybą. Daugeliui pasaulinių farmacijos kompanijų tyrimų ir gamybos paslaugas teikiančios Wuxi Biologics akcijos šią savaitę prarado 19% vertės. Kinijos analogiškos bendrovės „Pharmaron“ akcijos Honkonge nukrito 8%, o „Hangzhou Tigermed“ – 6%.

 

    Vykdomasis įsakymas šiuo metu yra gana neaiškus: jis tiesiog pradėjo procesą, kai skirtingi departamentai rengia ataskaitas ir rengia planus. Tačiau Kinija yra didelė fone. Įsakyme buvo paminėta užsienio priešininkų ir strateginių konkurentų keliama rizika biotechnologijų tiekimo grandinėje. JAV įstatymų leidėjai jau seniai kėlė susirūpinimą dėl priklausomybės nuo Kinijos vaistų ir medicinos reikmenų. Pandemija tą nerimą dar labiau sustiprino.

 

    Kinija yra pagrindinė veikliųjų farmacinių ingredientų (API), pagrindinių vaistų sudedamųjų dalių, gamintoja. Nėra lengvai prieinamos duomenų bazės, kurioje būtų galima stebėti, kiek šių ingredientų galiausiai yra iš Kinijos. Sudėtingos tiekimo grandinės dažnai užtemdo vaizdą: Pavyzdžiui, Kinija yra pagrindinė API tiekėja Indijai, kuri savo ruožtu yra pagrindinė generinių vaistų tiekėja JAV.

 

    Vis dažniau farmacijos įmonės, siekdamos sutaupyti, perleidžia daugiau tyrimų ir plėtros – ypač brangių ir neaiškių vaistų atradimų ir ikiklinikinių tyrimų. Biotechnologijų startuoliai taip pat pasitiki Kinijos įmonių paslaugomis, kad išvengtų didelių kapitalo išlaidų. „Wuxi Biologics“ yra viena iš tokios tendencijos naudos gavėjų: jos pajamos nuo 2018 m. iki 2021 m. išaugo keturis kartus, iš dalies padidintos pandemijos. Maždaug pusė jos pardavimų pernai buvo iš Šiaurės Amerikos.

 

    Tiesioginis poveikis Kinijos biotechnologijų įmonėms turėtų būti minimalus. Tiekimo grandinės, net tik jos dalies, atkūrimas užtruktų ne vienerius metus, net jei viskas vyktų teisingai. Taip pat padidėtų farmacijos įmonių išlaidos, kurios galėtų trukdyti kurti naujus vaistus.

 

    Vis dėlto išpardavimas – dar nepaskelbus jokių oficialių sankcijų ar politikos detalių – atspindi nerimą, kad gali kilti kažkas grėsmingesnio. Praėjusį gruodį Kinijos biotechnologijų bendrovės taip pat smarkiai smuko, kai žiniasklaida skelbė, kad jos gali būti įtrauktos į JAV sankcijų sąrašą, nors tokios sankcijos nebuvo įgyvendintos.

 

    JAV vyriausybė vasarį įtraukė dvi „Wuxi Biologics“ dukterines įmones į savo „nepatvirtintą sąrašą“, o tai netrukdo Amerikos įmonėms su jomis turėti verslo, tačiau prideda daugiau procedūrų.

 

    Nors visiškas atsiejimas mažai tikėtinas, bent jau artimiausioje ateityje, susirūpinimas dėl tiekimo grandinės atsparumo ir saugumo tik didės. Investuotojai į Kinijos biotechnologijas, o galbūt ir jų JAV klientai, turėtų būti pasiruošę netikėtumams." [1]

1. EXCHANGE --- Heard on the Street: The Next U.S.-China Battleground: Biotech --- Investors should be prepared for a rough ride
Wong, Jacky. 
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 17 Sep 2022: B.12.