Logistikos sprendimas padeda sumedžioti pelningiausius krovinius

 

„Spedlite“ platformos reklama

 

“Dabartinėje verslo aplinkoje transporto ir logistikos sektoriui vis svarbesniu konkurenciniu pranašumu tampa sprendimų priėmimo greitis. Milžiniški duomenų kiekiai, fragmentuota informacija ir trumpas reakcijos laikas reiškia, kad dalis pelningiausių galimybių gali likti neišnaudotos. Vytautas Leščiauskas, inovatyvių transporto ir logistikos sprendimų UAB „Spedlite“ įkūrėjas, pasakoja, kokie sprendimai artimiausiais metais logistikos sektoriuje taps pokyčių varikliu.

 

Pasak V. Leščiausko, šiandien transporto ir logistikos įmonės susiduria ne su informacijos trūkumu, o su jos pertekliumi.

 

„Transporto biržose kasdien atsiranda šimtai tūkstančių pasiūlymų, tačiau jie nėra struktūruoti pagal konkrečios įmonės poreikius. Vadybininkai yra priversti rankiniu būdu peržiūrėti didelius duomenų kiekius – tai nėra efektyvu ir didina klaidų tikimybę“, – sako pašnekovas.

 

Kita problema – neišnaudojamas duomenų potencialas. Nors įmonės turi prieigą prie didelio kiekio informacijos, dažnai šie duomenys nėra sistemingai analizuojami ar naudojami sprendimams optimizuoti.

 

„Nemažai įtakos turi ir kainodaros neapibrėžtumas. Be to, geriausi pasiūlymai rinkoje „gyvena“ labai trumpai, todėl, net ir turint patirties, fiziškai neįmanoma operatyviai įvertinti visų galimybių. Visa tai reiškia, kad sprendimai dažnai priimami remiantis neišsamia informacija, o tai mažina jų tikslumą ir įmonės pelningumą“, – apžvelgia V. Leščiauskas.

Gaudo pelningiausius krovinius

 

Būtent šios spragos paskatino „Spedlite“ ieškoti naujo sprendimo. Bendrovė kartu su UAB „Agmis“ ir Vytauto Didžiojo universiteto informatikos fakultetu sukūrė inovatyvią logistikos platformą „Spedlite“, kuri, pasitelkdama šiuolaikines technologijas ir dirbtinį intelektą, leidžia efektyviau valdyti krovinius, planuoti maršrutus ir analizuoti duomenis.

Noriu gauti nemokamą Transportas naujienlaiškį

Prašome įvesti el. pašto adresą

 

„Tokiose platformose kaip „Timocom“, „Trans.eu“ ar „LKW Walter“ kasdien pasirodo daugybė pasiūlymų pervežti krovinius. Tačiau tik labai nedidelė jų dalis konkrečiai pervežimo įmonei ir konkrečiam vilkikui yra realiai pelninga. „Spedlite“ sistema veikia nuolat rinkdama didelius kiekius pasiūlymų iš transporto biržų, juos struktūruoja, įvertina pagal konkrečios įmonės veiklos modelį ir pateikia tik tuos variantus, kurie turi didžiausią ekonominį potencialą“, – sako V. Leščiauskas.

 

„Spedlite“ veikimo logika paremta keliais svarbiausiais žingsniais. Pirmiausia, duomenys iš skirtingų šaltinių yra suvienodinami ir pritaikomi analizei. Tuomet kiekvienas pasiūlymas vertinamas, atsižvelgiant į realias išlaidas – įvertinant maršrutą, atstumą, laiką, turimus resursus ir kitus parametrus. Išskirtinumo platformai suteikia tai, kad sistema pati siunčia kainų užklausas tais atvejais, kai jos nėra nurodomos (tokie atvejai sudaro apie 90% krovinių biržose), ir įtraukia šią informaciją į bendrą vertinimą.

 

„Norėdami tokią analizę atlikti rankiniu būdu, vadybininkai dirba su transporto biržomis ir „Excel“ lentelėmis, remiasi patirtimi ir ribotu kiekiu peržiūrimų variantų. Taip sugaištama daug laiko, o geriausi pasiūlymai rinkoje išnyksta labai greitai – dažnai per kelias minutes. „Spedlite“ leidžia šį procesą automatizuoti, priimti sprendimus realiu laiku ir „pagauti“ pelningiausius krovinius. Todėl sprendimas yra ypač aktualus šiandieninei logistikos rinkai – jis nuo lėto, rankinio ir fragmentuoto darbo leidžia pereiti prie greito, duomenimis grįsto ir automatizuoto sprendimų priėmimo, kuris tampa kritiniu konkurenciniu pranašumu“, – komentuoja V. Leščiauskas.

Didžiausia vertė – augantiems

 

Pašnekovas sako, kad „Spedlite“ platforma aktuali visoms transporto ir logistikos įmonėms, kurios dirba su transporto biržomis ir kasdien priima sprendimus dėl krovinių atrankos. Tačiau didžiausią vertę jis sukuria dviem segmentams: įmonėms, kurios neseniai pradėjo veiklą, ir toms, kurios sparčiai plečiasi.

 

„Augančioms ir naujoms įmonėms dažniausiai trūksta patirties ir aiškiai apibrėžtų sprendimų priėmimo principų. Tokiu atveju „Spedlite“ veikia kaip kompetencijos perdavimo ir standartizavimo įrankis. Sprendimų priėmimo taisyklės, pvz., kokie yra priimtini maršrutai, kokie leidžiami išlaidų lygiai, kokio pelningumo siekiama, yra aprašomos pačioje platformoje, o vadybininkai kasdienėje veikloje remiasi šiais nustatymais. Tai leidžia net mažiau patyrusiems darbuotojams priimti įmonės strategiją atitinkančius sprendimus“, – sako V. Leščiauskas.

 

Jis pateikia konkretų pavyzdį, kaip veikia platforma:

 

„Pavyzdžiui, likus 24 valandoms iki tada, kai vilkikas priartės prie iškrovimo taško, paleidžiama paieška, ir sistema per trumpą laiką iš transporto biržų surenka apie 3.000 pasiūlymų. Iš jų automatiškai išsiunčiama apie 2.700 kainos užklausų tiems kroviniams, kur ji nėra nurodyta, ir gaunama apie 1.000 atsakymų. „Spedlite“ šiuos duomenis automatiškai apdoroja, įvertina realias išlaidas ir pelningumą. Vietoj to, kad vadybininkas gaištų laiką rinkdamasis iš kelių šimtų „listinguotų“ pasiūlymų, sistema pateikia apie1.300 išsamiai įvertintų, pagal pelningumą surikiuotų variantų. Praktikoje tai reiškia, kad pats geriausias pasiūlymas beveik visada atsiduria pirmame rezultatų puslapyje ir sprendimą galima priimti greitai ir užtikrintai“.

 

Jeigu žinoma, kad vilkikas artėja prie regiono, kuriame pasiūlymų būna mažiau, paieška inicijuojama anksčiau, likus 2-3 dienoms iki iškrovimo. Tokiu atveju „Spedlite“ nuolat stebi naujai atsirandančius pasiūlymus ir automatiškai reaguoja į juos pirmosiomis minutėmis. Dažnai pasitaiko situacijų, kai pateikiami keli geri pasiūlymai viena kryptimi, tačiau nėra aišku, ar pasirinkus vieną iš jų pavyks pelningai grįžti. Tokiu atveju „Spedlite“ analizuoja visą maršruto grandinę, modeliuoja galimus grįžimo scenarijus ir gali pasiūlyti tarpinius taškus, per kuriuos galima optimizuoti bendrą rezultatą.

 

„Rezultatas – sprendimas priimamas ne pagal vieno krovinio pelningumą, o pagal viso ciklo ekonominę naudą“, – efektyvumą akcentuoja V. Leščiauskas.

Siūlo išbandyti nemokamai

 

Vadovas pasakoja, kad produkto idėja gimė prieš keletą metų, ją aptarus su logistikos įmonėmis – potencialiais platformos naudotojais. Gavę Europos Sąjungos finansavimą, projektą partneriai pradėjo įgyvendinti 2024 m. sausį, o nuo 2024 m. birželio tarpinius rezultatus jau pristatė rinkai ir pradėjo testuoti realiose situacijose.

 

„Mes inicijavome projektą, formavome produkto viziją, verslo logiką ir identifikavome pagrindines spręstinas problemas. Patirties kuriant aukštos kokybės programinę įrangą turinti „Agmis“ buvo atsakinga už technologinį įgyvendinimą: platformos architektūrą, sistemų kūrimą ir integracijas. O stiprus akademinis partneris Vytauto Didžiojo universiteto informatikos fakultetas prisidėjo dirbtinio intelekto kompetencijomis: modelių kūrimu, duomenų analize ir sprendimų optimizavimu, ypač logistikos kontekste. Tai jau ne pirmas kartas, kai sprendimas kuriamas su VDU IF, ir rezultatai pasiteisina“, – sako „Spedlite“ vadovas.

 

Anot V. Leščiausko, didžiausia tokio bendradarbiavimo vertė – kompetencijų sinergija.

 

„Išnaudoję visų partnerių kompetencijas, sukūrėme ne tik techniškai stiprų produktą, bet ir užsitikrinome, kad jis spręstų realias rinkos problemas. Sujungę skirtingų sričių ekspertizę, galėjome greičiau judėti, priimti pagrįstus sprendimus ir išvengti dažnų klaidų, kurios atsiranda dirbant izoliuotai. Bendradarbiaudami ne tik sukūrėme aukštos kokybės platformą, bet ir užsitikrinome pagrindą tolimesnei plėtrai, inovacijoms bei naujų funkcionalumų vystymui ateityje“, – naudą akcentuoja pašnekovas.

 

Pasak jo, „Spedlite“ platforma šiuo metu jau yra paruošta rinkai ir naudojama praktikoje. Įmonės gali ją įsigyti, taip pat – išbandyti nemokamai.

 

„Toliau sprendimą plėtosime natūraliai, besiremdami klientų grįžtamuoju ryšiu, tobulindami atskiras funkcijas ir prisitaikydami prie rinkos poreikių. Tokio tipo sprendimai turi potencialo iš esmės keisti logistikos sektorių artimiausiais metais“, – akcentuoja V. Leščiauskas.

 

Projektas finansuojamas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis.”