“Spartus visuomenės senėjimas ir ilgalaikės ligos kelia
naujų iššūkių žmonių kasdienybėje. Kai tampa sunku tinkamai savimi pasirūpinti,
slaugos paslaugos namuose tampa gyvybiškai svarbios. Pernai šių paslaugų
prireikė daugiau nei 70 tūkst. gyventojų Lietuvoje. Valstybinės ligonių kasos
specialistai pranešime spaudai primena svarbiausius dalykus apie Privalomojo
sveikatos draudimo fondo lėšomis kompensuojamas slaugos paslaugas namuose.
Kam ir kada skiriamos
„Slauga namuose suteikia galimybę žmogui gauti tęstinę ir
kokybišką priežiūrą savo aplinkoje, kai dėl sveikatos būklės jis nebegali
savimi pasirūpinti ar nuvykti į gydymo įstaigą. Šios paslaugos ypač svarbios
vyresnio amžiaus ar sunkiai sergantiems pacientams, kuriems reikia su sveikata
susijusios priežiūros ir profesionalios pagalbos. Tai veiksminga alternatyva
stacionarinei slaugai, leidžianti reikiamas paslaugas gauti neišvykstant iš
namų“, – sako Valstybinės ligonių kasos (VLK) Paslaugų kompensavimo skyriaus
patarėja Oksana Burokienė. Fondo lėšomis kompensuojamas slaugos paslaugas
namuose gali gauti visi privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti gyventojai,
kuriems dėl pakitusios sveikatos būklės ar dėl funkcinio sutrikimo sunku
visaverčiai veikti kasdienėje buityje.
Slaugos poreikis nustatomas pagal Slaugos poreikio vertinimo
klausimyną. Vertinama, ar žmogus gali savarankiškai apsitarnauti, pavalgyti,
pasirūpinti asmens higiena, matyti, girdėti, judėti, orientuotis aplinkoje,
reikšti mintis, taip pat įvertinamas gyvenamosios aplinkos pritaikomumas,
artimųjų pagalba, specializuotos priežiūros poreikis. Pagal surinktus balus
slaugos poreikis skirstomas į mažą, vidutinį arba didelį, o tai lemia, kiek
kartų per metus slaugos specialistai apsilankys paciento namuose. Klausimyną
pildo šeimos gydytojas, šeimos gydytojo komandoje dirbantis slaugytojas,
gydytojas geriatras (vyresnio amžiaus žmonių gydytojas), su gydytoju geriatru
dirbantis slaugytojas, pacientą stacionare gydantis gydytojas arba slaugytojas.
Siuntimą slaugai namuose gauti išrašo paciento šeimos gydytojas.
Slaugos paslaugos namuose gali būti skiriamos ir pacientams
po operacijų, kai laikinai sutrinka jų gebėjimas savarankiškai pasirūpinti
savimi. Tokiu atveju slaugos poreikį nustato gydytojas chirurgas, kuris išrašo
siuntimą ir pateikia slaugos rekomendacijas. Su siuntimu pacientui reikia
kreiptis į savo polikliniką, kuri pasirūpins slaugos paslaugų teikimu namuose.
Padeda visa specialistų komanda
Slaugos paslaugos namuose turi būti prieinamos visiems, kam
nustatytas jų poreikis, todėl visos pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros
įstaigos turi jas teikti prie jų prisirašiusiems gyventojams pačios arba
sudaryti dėl jų sutartį su kita gydymo įstaiga. Slaugos paslaugų namuose
teikėjų komandoje dirbantis specialistas paslaugas teikia pagal individualius
paciento poreikius ir savo kompetenciją: Slaugytojas atlieka injekcijas,
prijungia lašines, ima kraujo ar šlapimo mėginius, atlieka elektrokardiogramą,
rūpinasi pragulų profilaktika, priežiūra, žaizdų ir dirbtinių kūno angų
priežiūra, maitinimu per vamzdelį ir kt. Slaugytojo padėjėjas matuoja
kraujospūdį ir temperatūrą, padeda pasirūpinti asmens higiena, teikia pagalbą
maitinant, prausiant pacientą, keičiant jo padėtį ir kt. Kineziterapeutas
padeda atkurti ar pagerinti judesių funkciją, stiprina fizinį pajėgumą ir kt.
Ergoterapeutas moko kasdienių įgūdžių – nuo asmens higienos iki laisvalaikio ar
darbinių veiklų, padeda pritaikyti namų aplinką, parinkti pagalbines priemones:
įtvarus, ramentus, vežimėlį, valgymo įrankius ir kt. O. Burokienės teigimu,
ambulatorinės slaugos paslaugos namuose – tai pagalba ne tik pacientui, bet ir
jo artimiesiems: „Žinojimas, kad šalia yra slaugos specialistų komanda, suteikia
daugiau ramybės ir pasitikėjimo, kad jų artimas žmogus galės jaustis oriai ir
bus tinkamai prižiūrimas.“ Slaugos specialistai į paciento namus atvyksta
kasdien nuo 8 iki 20 val., taip pat savaitgaliais ir švenčių dienomis. Vizito
trukmė priklauso nuo paskirtų procedūrų – nuolatinė, visą parą trunkanti slauga
namuose nėra teikiama.
Slaugos paslaugos namuose gali būti teikiamos ir socialinės
globos įstaigose, turinčiose sveikatos priežiūros veiklos licenciją teikti
bendrosios praktikos slaugos paslaugas ir kuriose gyvena 25 ar daugiau žmonių.
Jose apsilankę slaugos paslaugų namuose komandos specialistai gali atlikti tik
šias šeimos gydytojo ar su šeimos gydytoju dirbančio slaugytojo paskirtas
procedūras: paimti ėminius diagnostiniams tyrimams, atlikti elektrokardiogramą,
išmatuoti akispūdį, atlikti intervencines procedūras, dirbtinių kūno angų, opų
ar pragulų priežiūrą, išsiurbti gleives. Žmonėms, gyvenantiems socialinės
globos įstaigose, neturinčiose asmens sveikatos priežiūros veiklos licencijos
teikti bendrosios praktikos slaugos paslaugas ir kuriose gyvena mažiau nei 25
žmonės, gali būti teikiamos visos slaugos paslaugų namuose komandos specialistų
paslaugos. Slaugos poreikis auga kasmet VLK duomenimis, fondo lėšomis apmokamas
slaugos paslaugas namuose kasmet gauna vis daugiau Lietuvos gyventojų: 2023 m.
jas gavo 60 tūkst., 2024 m. – 65 tūkst., o praeitais metais – per 70 tūkst.
pacientų. Augant poreikiui, didėja ir suteikiamų paslaugų apimtis bei
finansavimas: 2024 m. suteikta 2,5 mln. paslaugų ir panaudota per 45 mln. eurų,
o pernai – 2,7 mln. paslaugų, kurioms apmokėti prireikė daugiau nei 56 mln.
eurų fondo lėšų. „Slaugos paslaugos namuose padeda pacientui gauti
profesionalią pagalbą jautriu gyvenimo laikotarpiu, todėl itin svarbu
skaidrumas ir aiškumas. Norime, kad šios paslaugos būtų teikiamos nuosekliai,
kokybiškai ir laikantis nustatytos tvarkos, o pacientai jaustųsi saugūs bei
tinkamai informuoti“, – pabrėžia O. Burokienė, ragindama slaugą namuose
gaunančius pacientus ir jų artimuosius aktyviai domėtis teikiamomis paslaugomis
bei jų kokybe. Informacija apie suteiktas paslaugas skelbiama E. sveikatos
portale.”
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą