Pilnas, balsavusiųjų prieš tankų poligoną, sąrašas: keturi susilaikė, likusieji Seime pritarė naujo karinio tankų poligono steigimui

 

 

Tankai ir jų poligonai yra Antrojo pasaulinio karo laikų seniena. Net lenkai, pagarsėję arklių naudojimu prieš tankus Antrojo pasaulinio karo laikais, nenori statyti bendro poligono su mumis.

 

 

Brangūs ir pigūs: dronai pasirodė esą labai ekonomiški, nes palyginti nebrangūs dronai dažnai išjungia arba sunaikina daug brangesnius tankus.

 

Dronų paplitimas: kaip pažymėta „Modern War Institute“ straipsnyje, dėl didelio dronų skaičiaus šarvuotiems daliniams sunku vykdyti netikėtas operacijas, todėl reikia labiau integruoti specializuotus žvalgybos ir kovos su dronais padalinius.

 

Žūva dėl mobilumo praradimo: nors tankai dažnai išgyvena smūgius, remiantis „The Defence Horizon Journal“, jie dažnai būna suluošinti, praranda vikšrus ar mobilumą dėl dronų ir raketų pataikymo.

 

“Per 100 parlamentarų balsavus už, Seimas ketvirtadienį pritarė Kapčiamiesčio poligono Lazdijų rajone steigimui.

 

Už balsavo 105 parlamentarai, susilaikė keturi, dar 12 buvo prieš.

 

Kaip ir pateikimo bei svarstymo stadijose, siūlymo vėl nepalaikė dauguma valdančiųjų „Nemuno aušros“ parlamentarų. Aštuoni šios politinės jėgos politikai, įskaitant ir partijos lyderį Remigijų Žemaitaitį, balsavo prieš, keturi susilaikė.

 

Prieš taip pat balsavo du „valstiečiai“ bei šią frakciją neseniai palikę Ignas Vėgėlė ir Rimas Jonas Jankūnas.

 

Visas, balsavusiųjų prieš poligoną, sąrašas:

 

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga: Dainius Gaižauskas, Valius Ąžuolas.

 

Politinė partija „Nemuno Aušra“: Remigijus Žemaitaitis, Mantas Poškus, Lina Šukytė-Korsakė, Aidas Gedvilas, Tomas Domarkas, Daiva Petkevičienė, Petras Dargis, Vytautas Jucius.

 

Mišri Seimo narųi grupė: Ignas Vėgėlė, Rimas Jonas Jankūnas.

 

„Lietuvos gynybos pajėgumai yra mūsų rankose ir šiandien mes žengiam žingsnį į priekį. Mūsų nacionalinės divizijos projektas juda į priekį ir poligonai, tiek plėtra, tiek naujų kūrimas yra kritiškai svarbu. Dronai, kuriuos mes įsigijome, su kuriais mokomės, lygiai taip pat yra testuojami poligonuose, todėl esu dėkingas parlamentui už šitą ryžtingą žingsnį“, – po balsavimo sakė krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas (melas, dronams tiek vietos nereikia (K.)).

 

Krašto apsaugos ministerijos (KAM) teigimu, po įstatymo priėmimo bus išsiunčiami pranešimai teritorijoje turto turintiems savininkams. Kompensacijų siūlymus tikimasi pateikti iki kitų metų pradžios, o pinigus pervesti iki 2027-ųjų vidurio.

 

Pratybas Kapčiamiestyje planuojama pradėti vykdyti nuo 2028 metų, o šaudyklas įrengti iki 2030-ųjų.

 

R. Kaunas ne kartą yra sakęs, jog Kapčiamiesčio poligonas – kritiškai svarbus šalies gynybos stiprinimui ir steigiamas dėl treniruočių poreikio nacionalinei divizijai bei šalyje dislokuojamai Vokietijos brigadai.

 

Teritorijoje vienu metu galės treniruotis 3.500–4.000 karių brigados dydžio pratybose, joje daugiausiai treniruosis Lietuvos kariai.

 

Poligoną Kapčiamiestyje KAM motyvuoja strategine teritorijos padėtimi prie vadinamojo Suvalkų koridoriaus – siauros teritorijos tarp Baltarusijos ir Kaliningrado.

 

Toks vietos pasirinkimas sukėlė ir dalies vietos gyventojų bei kitų asmenų pasipiktinimą, dėl to rengtos įvairios protesto akcijos.

 

Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo ketvirtadienį keli šimtai žmonių susirinko į mitingą prieš galimą poligono žalą Lietuvos miškams „Išsaugokime Lietuvos miškus ateities kartoms!“ Dar vieną protesto akciją planuojama rengti šeštadienį Daukanto aikštėje prie Prezidentūros.

 

Poligono teritorija apims apie 14.600 hektarų, kur šiuo metu yra beveik 2.000 privačių sklypų, didžioji dalis jų – miško paskirties žemė.

 

Įstatymu valstybinės žemės sklypai bus perduoti patikėjimo teise valdyti, naudoti ir jais disponuoti KAM, sudarytos žemės nuomos sutartys nutraukiamos, sklypų naudojimo būdas keičiamas į „teritorijos krašto apsaugos tikslams“, o poligono teritorijoje esantys valstybinės reikšmės miškų plotai išbraukiami iš valstybinės reikšmės miškų registro, į poligono teritoriją patenkantys vietinės reikšmės keliai, kitas valstybės ir savivaldybės turtas perduodami kariuomenei valdyti.

 

Taip pat numatytas žemės ir kito turto paėmimas visuomenės poreikiams. Žemės ir statinių savininkai nebegalės perleisti, įkeisti, atidalyti, pakeisti turto paskirties.

 

Nekilnojamojo turto savininkams, kurių žemė ar kitas turtas paimamas visuomenės reikmėms, bus atlyginama pinigais pagal rinkos vertę ir praradimai papildomai kompensuojami atsižvelgiant į galimybę įsigyti žemės ir kito nekilnojamojo turto kitur, kitus turto savininko neturtinius praradimus.

 

Už gyvenamosios paskirties statinį, esantį gyvenamojoje teritorijoje, savininkui ketinama išmokėti po daugiau nei 51.000 Eur siekiančią kompensaciją, o už žemės ūkio, miškų ūkio paskirties sklypą ar komercinį statinį – per 5.000 Eur išmoką.

 

Teise savarankiškai turtą valstybei perduoti lengvatinėmis sąlygomis gyventojai galės pasinaudoti dešimt metų.

 

Taip pat bus numatytos kompensacinės priemonės, kurios bus reikalingos dėl poligono įkūrimo perkeliant saugomas vertybes ar stiprinant kitas buveines.”