New Startups Seek Funds as Job Cuts Free Up Tech Talent

"Venture-capital investors as recently as last year used to seek out founders who were quitting their technology jobs to launch their own businesses. Now that mass layoffs are pushing many people down the entrepreneurial path, venture investors have grown stingier.

More than 330,000 people have lost their jobs at tech companies since early 2022, with some 168,000 job losses this year, according to data tracker Layoffs.fyi.

Among them are entrepreneurial folks well suited for the risk of starting a business because they are highly skilled and tend to be financially stable after years at big tech companies. Some are launching "revenge startups," as one investor described them.

Jen Zhu co-founded Maida Health Inc., a startup that provides software tools for healthcare organizations, after her job as a senior manager of program development at Carbon Health Technologies Inc. was eliminated last year.

"For me it was initially a sense of relief," Ms. Zhu said of her dismissal, which made her feel like she "didn't have an excuse anymore"not to pursue her entrepreneurial ambitions, she said.

Maida Health has raised $100,000 from Day One Ventures so far and is looking for ways to generate revenue early to be more self-sufficient and appeal to investors, Ms. Zhu said.

Layoffs can serve as an impetus for people who want to be their own bosses, said Meghna Virick, an associate dean of undergraduate programs at San Jose State University who has studied entrepreneurial intent after a layoff. "There's a discontinuity in someone's career trajectory. And that can be a jolt," she said.

But getting capital for their ventures is another story. Money flowing into early-stage startups recently hit a multiyear low.

In the fourth quarter of 2022, venture investments at the seed level in the U.S. dropped 40% from a year earlier to $3.1 billion, invested through 829 deals, a 50% decline, according to PitchBook-NVCA Venture Monitor. The number of seed deals completed in last year's fourth quarter marked the lowest three-month showing since 2016.

In March, many venture investors had to put funding conversations on hold to deal with the collapse of Silicon Valley Bank.

Preliminary data showed that both total deal volume and deal count declined again in the first quarter, according to PitchBook-NVCA Venture Monitor.

Some venture firms are wary of entrepreneurship dabblers who want to test an idea because they have time now.

Wesley Chan, co-founder and managing partner at FPV Capital, a $450 million early-stage venture firm, says his firm has received pitches from founders affected by layoffs. "We always encourage them to pursue their idea but we are unlikely to fund it," he said.

"The startups that drive exceptional returns have been thinking of their idea their entire lives."

Sarah Porter, a 28-year-old who lives in West Des Moines, Iowa, said having a strong mission has helped her deal with the reality of launching a startup last year in a shrinking venture market.

She co-founded MedDefend Corp., which aims to help patients navigate the medical system to get to a diagnosis faster, after her job leading direct sales at a startup ended in October.

"Having a good group of people around you and using that fear to motivate you is helping me overlook the market conditions. There's money out there," Ms. Porter said.

MedDefend has joined Hatchet Ventures, an advisory network that helps early-stage startups raise capital and expand their businesses, in hopes of improving its chances of success.

MedDefend pushed back a few conversations with potential investors in March due to the unraveling of Silicon Valley Bank, Ms. Porter said. She added that many angel investors the company is speaking with weren't affected.

Some investors have said they are excited about the possibility of great new businesses coming out of the downturn, in line with Silicon Valley's culture of reinvention and rebirth.

On the January day that Google parent Alphabet Inc. said it would cut 6% of staff, its largest-ever round of layoffs, Jason Calacanis, an angel investor and a host of a popular podcast about startups, posted a tweet urging former Googlers to band together and launch companies. "Now is the time. . .you've got nothing to lose and a huge severance package to underwrite your revenge startup!" he wrote in a post on Twitter that was viewed some 1.2 million times.

During the booming tech market of recent years, Masha Bucher, founder and general partner at venture firm Day One Ventures, said she was eager to find startups launched by people who left tech companies.

Now that such talent is flooding the market, Ms. Bucher said she has decided to address the process more systematically, by launching a program last fall called Funded, not Fired. She said her firm picked seven startups, including Ms. Zhu's Maida Health, out of 1,200 applicants, and invested $100,000 in each.

One of the founders selected by Day One ended up deciding that running a company was too hard and went back to looking for a regular job, she said.

Ms. Bucher said she has grown more skeptical of the latest wave of entrepreneurs. "Now I'm more focused on finding out risks, finding out flaws, reasons to be pessimistic and not believing in this thing," she said.

Despite the downturn, some laid-off founders are finding fundraising success fairly quickly.

Teddy Ni and Alex Danilowicz co-founded Mirrorful, a startup that develops open-source software for use by software engineers, last year after they both got laid off from a startup. They raised $500,000 from Y Combinator, a Silicon Valley startup accelerator that they joined in January.

Mr. Ni, 26, who had worked as a software engineer at Robinhood Markets Inc. before joining the startup that laid him off, said he had considered launching a startup since college but held off in part because he enjoyed his full-time work, plus the compensation and the professional development that came with it.

Mr. Ni has taken lessons from getting laid off, he said. It became clear that many companies didn't keep good track of their spending. "Hopefully, we won't make those mistakes," he said.” [1]

1.   New Startups Seek Funds as Job Cuts Free Up Tech Talent --- Entrepreneurs are on the hunt for venture capital as investors pull back
Chernova, Yuliya.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 11 Apr 2023: B.4.

 

Patalpų oras pilnas gripo ir COVID virusų. Ar šalys jį išvalys?

„Dabartinė pandemija sutelkė dėmesį į sveiko patalpų oro svarbą ir gali paskatinti ilgalaikį oro, kuriuo kvėpuojame, pagerėjimą.

 

     Barai Belgijoje gali būti tarp sveikiausių vietų išgerti nuo liepos mėn. Tada įsigalioja naujas įstatymas, reikalaujantis, kad viešosios erdvės atitiktų oro kokybės tikslus ir realiuoju laiku būtų rodomi anglies dioksido koncentracijos matavimai – parodantys, kiek švaraus oro tiekiama vamzdžiais.

 

     Belgijos vartotojai gaus dar daugiau informacijos 2025 m., kai sporto salės, restoranai ir uždaros darbo erdvės turės rodyti oro kokybės įvertinimus, suteiktus, taikant sertifikavimo sistemą. Būsimos pandemijos atveju Belgijos reitingų sistema galėtų nustatyti, ar vieta uždaroma, ar ne.

 

     Įstatymas, priimtas 2022 m. liepos mėn., yra drąsiausias iš daugybės žingsnių, kurių šalys ėmėsi po COVID-19 pandemijos, siekdamos padaryti patalpų erdves saugesnes, kovojant su infekcinėmis ligomis, kurias sukelia virusai, pvz., SARS-CoV-2 ir gripas.

 

     2022 m. kovo mėn. JAV vyriausybė pradėjo Švaraus oro pastatuose iššūkį, siekdama paskatinti pastatų savininkus ir operatorius gerinti vėdinimą ir patalpų oro kokybę. Praėjusių metų spalį Kalifornijos valstija priėmė įstatymą, įpareigojantį visuose mokyklų pastatuose užtikrinti švarų patalpų orą. O gruodį Baltieji rūmai paskelbė, kad visi federaliniai pastatai – iš viso apie 1500 – atitiks minimalius oro saugos reikalavimus. 

 

Taip pat gruodį Amerikos šildymo, šaldymo ir oro kondicionavimo inžinierių draugija (ASHRAE) – statybos pramonės institucija, kurios rekomendacijos įtrauktos į įstatymus pagal vietinius statybos kodeksus JAV ir kitur – paskelbė, kad ji rengs standartus, kurie imtųsi į užsikrėtimo riziką atsižvelgti iki 2023 m. birželio mėn.

 

     Paslėpta patalpų oro taršos žala – penki žingsniai, kaip ją atskleisti

 

     Praėjusių metų birželį Jungtinės Karalystės pirmaujančios inžinerinės institucijos paskelbė vyriausybės užsakymu parengtą ataskaitą, kurioje raginama nustatyti vykdytinas švaraus oro taisykles, kad pastatai būtų saugūs visą jų eksploatavimo laiką. Kitos šalys taip pat imasi veiksmų, pavyzdžiui, klasėse diegdamos oro kokybės monitorius.

 

     Patalpų oro kokybės specialistus vilioja perspektyva, kad dėl pandemijos oras, kuriuo kvėpuojame patalpose, gali pagerėti.

 

     SARS-CoV-2 virusas, sukeliantis COVID-19, daugiausia plinta patalpose, taip pat plinta patogenai, sukeliantys kitas infekcines ligas, tokias, kaip vėjaraupiai, tymai, tuberkuliozė ir sezoninis gripas.

 

     „Niekada per istoriją nebuvo tiek daug veiksmų dėl patalpų oro kokybės“, – sako Lidia Morawska, Kvinslando technologijos universiteto Brisbene, Australijoje, aerozolių mokslininkė.

 

     Tačiau laukia didžiuliai iššūkiai, ypač dėl esamų mokyklų, biurų pastatų ir kitų viešųjų vietų. Šios srities ekspertų teigimu, jų modernizavimas, naudojant technologiją, užtikrinančią pakankamo lygio švarų orą, bus didžiulė ir brangi priemonė. Tačiau jie tvirtina, kad nauda būtų didesnė už išlaidas. 

 

Vienu apskaičiavimu, pandemijos ir sezoninio gripo protrūkiai Jungtinei Karalystei vidutiniškai kainuoja 23 milijardus svarų (27 milijardus JAV dolerių) per metus (žr. „Didelės protrūkių kainos“), o šalis galėtų sutaupyti 174 milijardus svarų, per 60 metų laikotarpį pagerinant vėdinimą pastatuose.

 

     Padarius patalpas saugias nuo infekcijų, taip pat būtų galima sumažinti teršalų, tokių, kaip smulkios kietosios dalelės, atsirandančios gaisro dūmuose ir gaminant maistą, iš baldų išplaunami lakieji organiniai junginiai ir alergiją sukeliantys pelėsiai bei žiedadulkės, poveikį.

 

     Tačiau tai taip pat gali padidinti energijos sąnaudas ir prisidėti prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo.

 

     Tyrėjai vis dar stengiasi išsiaiškinti, kaip geriausiai vėdinti patalpas, kad būtų išvengta infekcijų plitimo, ir kokios alternatyvios technologijos galėtų pakeisti ar pagerinti mechanines vėdinimo sistemas. Tačiau daugelis sako, kad jau pakankamai žinoma, kad pradėtų reikalauti saugesnių patalpų.

 

     Tai lenktynės su laiku. Kadangi susirūpinimas dėl COVID-19 mažėja, ekspertai stebi, kokią pažangą šalys padarys prieš kitą didelį oru plintančios infekcinės ligos protrūkį.

 

     Infekcijų mažinimas

 

     Kai 2020 m. pradžioje COVID-19 pasiekė pandemijos statusą, sveikatos apsaugos pareigūnai neskyrė daug dėmesio patalpų oro keliamai rizikai. Iš pradžių Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) atmetė pernešimo oru vaidmenį ir neteisingai sutelkė dėmesį į perdavimą per užterštus paviršius. Tačiau net tada, kai visuomenės sveikatos institucijos pradėjo rekomenduoti geresnį vėdinimą, kaip būdą užkirsti kelią infekcijai, jos pasiūlė tik neaiškias gaires. Pareigūnai liepė žmonėms atidaryti langus ir įnešti kuo daugiau lauko oro mechaninėmis vėdinimo sistemomis, konkrečių skaičių nenurodė.

 

     Tokie patarimai pasėjo sumaištį, sako Josephas Allenas, pastatų higienistas iš Harvardo T.H. Chan visuomenės sveikatos mokykla Bostone, Masačusetso valstijoje. „Negalite liepti žmonėms atnešti daugiau iš lauko oro, neatsakęs kiek“, – sako jis.

 

     Kodėl PSO prireikė dvejų metų, kad pasakytų, kad COVID plinta oru

 

     Allenas vienas pirmųjų įvertino, kiek ventiliacijos žmonės turėtų siekti. 2020 m. birželio mėn. jis ir jo kolegos rekomendavo mokykloms, norinčioms vėl atidaryti duris po uždarymo, savo klasėse per valandą keisti keturis ar šešis kartus orą1 – pakeitus kiekvienąkart visą patalpoje esantį oro kiekį. Tai sudaro 10–14 litrų per sekundę vienam asmeniui ventiliacijos greitį.

 

     Tačiau dauguma mokyklų pasiekė daug mažiau. Pavyzdžiui, Kalifornijos klasių tyrimas parodė, kad dauguma jų neatitiko tokio vėdinimo lygio2.

 

     2021 m. kovo mėn. PSO paskelbė savo gaires, kuriose rekomenduojama vėdinti 10 litrų per sekundę vienam asmeniui ne sveikatos priežiūros įstaigose.

 

     Teoriškai pandemija suteikė puikią galimybę rinkti realaus pasaulio duomenis, kad būtų galima sužinoti, ar žemas ventiliacijos dažnis buvo susijęs su protrūkiais, ir išbandyti skirtingus ventiliacijos dažnius, siekiant išsiaiškinti, dėl ko sumažėjo užsikrėtimo dažnis. Tačiau tirdami didelius COVID-19 protrūkius sveikatos apsaugos pareigūnai retai svarstė apie ventiliaciją. Yuguo Li, Honkongo universiteto mechanikos inžinierius, apskaičiavo, kad mažiau, nei dešimties tyrimų metu buvo išmatuotas ventiliacijos dažnis tose vietose, kur įvyko protrūkiai, nes žmonių radaras nebuvo nukreiptas į orą.

 

     Vietoj to, tyrėjai bandė gauti užuominų per stebėjimo tyrimus. Morawska dalyvavo 10 000 mokyklų klasių Italijos Markės regione. 316-oje klasių, kuriose buvo įrengtas mechaninis vėdinimas (1,4–14 litrų per sekundę vienam asmeniui), 2021 m. pabaigoje mokinių rizika užsikrėsti per 4 mėnesius sumažėjo bent 74 proc., palyginti su mokinių rizika klasėse, kuriose ventiliacijai buvo naudojami langai. Ši langų grupė paprastai gaudavo mažiau, nei 1 litrą per sekundę vienam asmeniui. Kai vienam mokiniui ventiliacijos dažnis buvo bent 10 litrų per sekundę, užsikrėtimo rizika buvo 80 % mažesnė3.

 

     Kodėl vidaus erdvės vis dar yra pagrindiniai COVID taškai

 

     Taip pat daugėja įrodymų apie kitas technologijas, kurios pašalina infekcines daleles iš oro. Viename tyrime4 buvo tiriamas dviejų oro valytuvų su didelio efektyvumo kietąsias daleles sugeriančiais (HEPA) filtrais, įrengtų 54 kvadratinių metrų konferencijų salėje su manekenu, kuris generuoja aerozolio daleles, panašias į tas, kurios perduoda SARS-CoV-2, efektyvumas. Valikliai sumažino trijų manekenų dalyvių aerozolio poveikį 65%. Tai tik 72 % sumažinimas, pasiektas uždėjus kaukes visiems netikriems dalyviams4.

 

     Kitas tyrimas, kurį atliko statybos inžinierius Bertas Blockenas iš Liuveno katalikiškojo universiteto (KU Leuven) Belgijoje, atskleidė, kad vėdinimas kartu su oro valymu, kuris iš viso prilygsta 6 oro pakeitimams per valandą, sumažino iškvepiamo aerozolio koncentraciją sporto salėje iki 5–10 % to, kas būtų buvę be šių priemonių5. Ši koncentracija žymiai sumažina infekcijos riziką, sako Blocken. Jis priduria, kad oro valytuvai yra neįvertinta technologija, kurią būtų galima lengvai įdiegti pastatuose, kuriuose nėra mechaninių vėdinimo sistemų, galinčių tiekti pakankamai švaraus oro, arba kur tokių sistemų veikimas sunaudotų per daug energijos. Viktorijos valstija Australijoje laikėsi tokio požiūrio ir 2022 m. išplatino nešiojamus oro valytuvus visoms 110 000 klasių.

 

     Praėjusį lapkritį Lancet COVID-19 komisijos Saugaus darbo, saugių mokyklų ir saugių kelionių darbo grupė, kuriai pirmininkauja Allenas, paskelbė konkrečias švaraus oro tiekimo normų gaires – naudojant ventiliaciją, oro filtravimą ar kitas priemones – siekiant sumažinti oru plintančių infekcijų skaičių6. Norint pasiekti tai, kas ataskaitoje apibūdinama, kaip „geriausia“ oro kokybė, rekomenduojama daugiau, nei 6 oro keitimus per valandą arba 14 litrų per sekundę vienam asmeniui (žr. „Kiek pakanka švaraus oro?“).

 

     Kiek pakanka švaraus oro?

 

     Tyrėjų darbo grupė pasiūlė pastatų vėdinimo normas, naudodama keletą metrikų*, siekdama sumažinti oru plintančių kvėpavimo takų ligų perdavimo riziką.

 

     Vėdinimo reikalavimai gali būti sudėtingi, nes jie keičiasi priklausomai nuo to, kokio dydžio yra erdvė, kiek joje yra žmonių ir kiek jie aktyvūs. Taigi, kai kurie mokslininkai pasisako už nuorodos naudojimą - didžiausios anglies dioksido koncentracijos nustatymą.

 

     CO2 dažnai naudojamas kaip pakaitinis vėdinimo ir patalpų oro kokybės matas7. Kadangi žmonės kvėpuodami iškvepia CO2, dujų lygis gali padidėti, jei erdvė yra perpildyta arba jei nėra pakankamai ventiliacijos, kad iškvepiamas oras, kuriame gali būti infekcinių virusų, būtų pakeistas švariu oru.

 

     Iki 1999 m. ASHRAE standartai apėmė rekomenduojamą CO2 ribą – 1000 milijonų dalių (p.p.m.). Esant tokiai koncentracijai, remiantis XX amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje atliktais tyrimais, pastato gyventojų kūno kvapo suvokimas būtų išlaikomas priimtino lygio. Nuo tada tyrimai parodė, kad kai koncentracija viršija 1000 p. p.m., CO2 gali sukelti mieguistumą ir gali pabloginti pažinimo gebėjimus, priimant sprendimus ir sprendžiant problemas8.

 

     2022 m. rugsėjį paskelbtas nedidelis tyrimas, kuris dar turi būti peržiūrėtas, tiesiogiai susiejo CO2 lygį su infekcinių patogenų lygiu. Autoriai ištyrė oro mėginius darželiuose, mokyklose, universitetuose ir globos namuose dėl kvėpavimo takų patogenų buvimo. Patalpos, kuriose buvo didesnis CO2 lygis, buvo susijusios su didesniu kvėpavimo takų patogenų kiekiu9.

 

     2021 m. rugpjūčio mėn. JK vyriausybė pradėjo platinti CO2 jutiklius visose mokyklų klasėse, kad mokytojai galėtų naudoti prietaisus nuspręsdami, kada atidaryti langus ar padidinti vėdinimą. Panašios schemos buvo įdiegtos Europoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir kitur, nors dar nebuvo įvertinta, ar jos gali sumažinti užsikrėtimo skaičių.

 

     Tačiau pasikliauti CO2 rodmenimis yra ir trūkumų. Koncentracija gali padidėti net tada, kai užsikrėtimo rizika išlieka maža, pvz., naudojant nešiojamus oro valytuvus, kurie nepašalina CO2 iš oro, arba gaminant maistą. CO2 yra naudingas, sako chemikė Nicola Carslaw iš Jorko universiteto, JK, tirianti patalpų oro teršalus, „bet tai tikrai ne visa istorija“.

 

     Nepaisant šių problemų, Morawska teigia, kad CO2 monitoriai turėtų būti plačiai naudojami, kaip nebrangus, lengvai prieinamas įrankis, kuris galėtų būti montuojamas kiekvienoje patalpų erdvėje, panašiai, kaip dūmų signalizatoriai. Tačiau vien tik rodyti CO2 rodmenis neužtenka, priduria ji, nes taip patalpoje esantys asmenys turi stebėti oro kokybę ir nuspręsti, ką daryti, jei rodmenys yra dideli.

 

     Morawska taip pat norėtų, kad būtų priimti įstatymai, įpareigojantys didžiausią leistiną CO2 lygį viešuosiuose pastatuose, kad atsakomybė būtų grąžinta pastatų operatoriams ir vyriausybinėms reguliavimo institucijoms. Keletas vyriausybių tai jau padarė. Praėjusiais metais Morawska ir jos kolega Wei Huang iš Pekino universiteto Pekine peržiūrėjo oro kokybės įstatymus daugiau, nei 100 šalių. Tik 12 turėjo nacionalinius patalpų oro kokybės standartus, kuriuose buvo nurodytos teršalų slenkstinės ribos. 

 

Ir tik 8 iš jų, įskaitant Kiniją, Pietų Korėją, Indiją, Lenkiją ir Vengriją, nustato CO2 koncentracijos ribas, dauguma jų yra tarp 800 ppm. ir 1000 p.m.10.

 

     Japonijoje nuo 1970 m. galioja įstatymas, reglamentuojantis patalpų oro kokybę, įpareigojantis pastatuose neviršyti 1000 ppm CO2 koncentracijos patalpose. Įstatymas reikalauja, kad pastatų valdytojai kas du mėnesius įvertintų oro kokybę, praneštų apie rezultatus vyriausybei ir sudarytų ištaisymo planus, jei oro kokybė neatitinka standartų. Tačiau beveik 30 % pastatų 2017 m. viršijo CO2 ribą, remiantis 2020 m. ataskaita11.

 

     Kaip rekordiniai miškų gaisrai kenkia žmonių sveikatai

 

     Vis dėlto Japonijos įstatymai veikia, sako Kalifornijos sveikatos departamento Ričmonde visuomenės sveikatos inžinierius Kazukiyo Kumagai. „Japonija yra geresnės būklės“, nei JAV, kalbant apie patalpų oro kokybę, sako jis. Jis priduria, kad japoniško stiliaus reguliaraus stebėjimo ir ataskaitų teikimo metodas gali būti naudingas kitur.

 

     Teisinės ribos gali tapti dažnesnės. Pavyzdžiui, naujasis Belgijos įstatymas įsigalioja šių metų liepą ir numato, kad viešosiose patalpose vėdinamas 40 kubinių metrų per valandą greičiu, kad CO2 neviršytų 900 ppm. Jei naudojamas oro filtravimas, mažesnis vėdinimo greitis. Pakanka 25 kubinių metrų per valandą, o CO2 gali pasiekti maksimalų 1200 ppm.

 

     Patalpų oro kokybės reglamentavimas yra „keblus“, sako Lidso universiteto (JK) mechanikos inžinierė Catherine Noakes, prisidėjusi prie šios šalies ataskaitos apie infekcijoms atsparius pastatus. „Vienas iš iššūkių, susijusių su patalpų oru, – sako ji, – kam jis priklauso? Atsakomybė gali būti paskirstyta vyriausybės departamentams ir agentūroms, atsižvelgiant į tai, kaip pastatas naudojamas. Už mokyklos patalpų orą gali būti atsakingas švietimo skyrius, o biurų pastatus galėtų reguliuoti darbuotojų sveikatos ir saugos agentūra.

 

     Tokia padėtis yra Jungtinėse Valstijose, kur jokia agentūra šiuo metu neturi įgaliojimų reguliuoti patalpų oro, sako Andrew Persily, Nacionalinio standartų ir technologijos instituto Geitersburge, Merilando valstijoje, mechanikos inžinierius. Belgijoje taip pat naujasis nacionalinis įstatymas neapima mokyklų, už kurias atsako regioninės vyriausybės. O Japonijoje atskirame įstatyme dėl mokyklų pastatų nustatyta aukštesnė CO2 riba – 1500 ppm, o šis lygis, kurį daugelis laiko per aukštu.

 

     Standartų nustatymas

 

     Nesant nacionalinių įstatymų, pradeda veikti profesinės organizacijos, nustatančios oro kokybės standartus. Kai birželį ASHRAE išleis infekcijos mažinimo standartą, tikimasi, kad šie rekomenduojami tikslai bus įtraukti į vietinius statybos kodeksus, kuriuos turi atitikti nauji pastatai.

 

     „Mes visada domėjomės patalpų oro kokybe, bet ne specialiai patogenų mažinimui“, – sako inžinierius Ginger Scoggins, išrinktasis ASHRAE prezidentas, įsikūręs Šiaurės Karolinoje. ASHRAE galėtų patirti tam tikrą atstūmimą. 

 

Scogginsas sako, kad kai visuomenė anksčiau pakeitė ventiliacijos poreikį nuo 5 kubinių pėdų per minutę iki 15 (2,4 litro per sekundę iki 7,1 litro per sekundę), daugelis žmonių šiltuose JAV rajonuose supyko, nes tai padidino energijos sąnaudas dėl oro kondicionavimo. Jos vietinė mokyklos taryba priėmė nutarimą, kad jos klasėse tereikia pasiekti 7,5.

 

     Nors ASHRAE standartai nėra privalomi, jie turės įtakos, sako Allenas. Griežtesni ASHRAE standartai ne tik daro įtaką pastatų statybai, bet ir siunčia tvirtą signalą senesnių pastatų įmonėms apie tai, kaip atrodo auksinis patalpų oro kokybės standartas.

 

     Noakesas sako, kad geresnis patalpų oras galėtų būti ekonomiškas. JK ataskaitoje atlikta kaštų ir naudos analizė parodė, kad šalis per 60 metų galėtų sutaupyti 3 milijardus svarų per metus, pagerindama ventiliaciją.

 

     Tyrėjai teigia, kad prireiks laiko, kad sumažėtų infekcijos rizika pastatuose. „Mes žiūrime į 30 metų“, – sako Morawska. „Bet mes kalbame apie mūsų visuomenės ateitį“ [1]

 

1. Indoor air is full of flu and COVID viruses. Will countries clean it up? Dyani Lewis,

Nature, Vol. 615 Issue 7951

Indoor air is full of flu and COVID viruses. Will countries clean it up?

"The current pandemic has focused attention to the importance of healthy indoor air and could spur lasting improvements to the air we breathe.

Bars in Belgium could be among the healthiest places to have a drink, come July. That’s when a new law goes into effect, requiring public venues to meet air-quality targets and display real-time measurements of carbon dioxide concentrations — a proxy for how much clean air is piped in.

Consumers in Belgium will get even more information in 2025, when gyms, restaurants and indoor workspaces must all show air-quality ratings given through a certification system. In the event of a future pandemic, Belgium’s rating system could determine whether or not a venue is closed.

The law, enacted in July 2022, is the boldest in a string of moves that countries have taken in the wake of the COVID-19 pandemic to make indoor spaces safer in the face of infectious diseases caused by viruses such as SARS-CoV-2 and influenza.

In March 2022, the US government launched a Clean Air in Buildings Challenge to spur building owners and operators to improve their ventilation and indoor air quality. In October last year, the state of California passed a law requiring all school buildings to provide clean indoor air. And in December, the White House announced that all federal buildings — some 1,500 in total — would meet minimum air-safety requirements. Also in December, the American Society of Heating, Refrigerating and Air Conditioning Engineers (ASHRAE) — a construction-industry body whose recommendations are adopted into law through local building codes in the United States and elsewhere — announced that it would be developing standards that take infection risk into account by June 2023.

Hidden harms of indoor air pollution — five steps to expose them

Last June, the United Kingdom’s leading engineering bodies released a report, commissioned by the government, that called for enforceable clean-air regulations to make buildings safe over their entire lifetimes. Other countries are also taking steps — for example, by deploying air-quality monitors in classrooms.

Specialists in indoor air quality are buoyed by the prospect that the pandemic could bring lasting improvements to the air we breathe indoors. 

The SARS-CoV-2 virus that causes COVID-19 is spread mainly in indoor spaces, as are the pathogens that lead to other infectious diseases, such as chicken pox, measles, tuberculosis and seasonal influenza.

“There’s never been, in history, so much action about indoor air quality,” says Lidia Morawska, an aerosol scientist at the Queensland University of Technology in Brisbane, Australia.

But huge challenges lie ahead, particularly for the existing stock of schools, office buildings and other public venues. Retrofitting them with the technology to deliver clean air at sufficient levels will be an immense — and costly — undertaking, say experts in this field. But, they argue, the benefits would outweigh the costs. By one estimate, pandemic and seasonal influenza outbreaks cost the United Kingdom £23 billion (US$27 billion) per year, on average (see ‘The high cost of outbreaks’), and the country could save £174 billion over a 60-year period by improving ventilation in buildings.

Making indoor spaces safe from infection could also reduce exposure to pollutants such as fine particulates from wildfire smoke and cooking, volatile organic compounds leached from furniture, and allergy-causing moulds and pollen. 

But it could also raise energy costs and contribute to greenhouse-gas emissions.

Researchers are still working to pin down how best to ventilate indoor spaces to prevent infections from spreading, and what alternative technologies might replace or enhance mechanical ventilation systems. But many say that enough is already known to start demanding safer indoor spaces.

It’s a race against time. As concern over COVID-19 wanes, experts wonder how much progress countries will make before the next big outbreak of an airborne infectious disease.

Reducing infections

When COVID-19 reached pandemic status in early 2020, health officials didn’t pay much attention to the risks of indoor air. Initially, the World Health Organization (WHO) dismissed the role of airborne transmission and focused — incorrectly — on transmission through contaminated surfaces. But even when public-health authorities began recommending better ventilation as a way of preventing infection, they offered only vague guidance. Authorities told people to open windows and bring in as much outdoor air as possible with mechanical ventilation systems, without giving specific numbers.

Such advice sowed confusion, says Joseph Allen, a building hygienist at the Harvard T.H. Chan School of Public Health in Boston, Massachusetts. “You can’t tell people to bring in more outdoor air without answering how much,” he says.

Why the WHO took two years to say COVID is airborne

Allen was one of the first to put a value on how much ventilation people should be aiming for. In June 2020, he and his colleagues recommended that schools wanting to reopen their doors after lockdowns should deliver four to six air changes per hour to their classrooms1 — changes in which the entire volume of air in the room is replaced. That amounts to a ventilation rate of 10–14 litres per second per person. 

Most schools were achieving much less than that, however. A study of California classrooms, for example, found that most failed to meet that level of ventilation2. 

The WHO issued its own guidelines in March 2021, recommending a ventilation rate of 10 litres per second per person outside health-care settings.

In theory, the pandemic provided the perfect opportunity to gather real-world data to see whether low ventilation rates were associated with outbreaks, and to test different rates of ventilation to see which resulted in reduced infection rates. But health officials only rarely considered ventilation when investigating major outbreaks of COVID-19. Yuguo Li, a mechanical engineer at the University of Hong Kong, estimates that fewer than ten investigations measured ventilation rates in venues where outbreaks occurred, because airborne transmission was not on people’s radar.

Instead, researchers tried to gain clues through observational studies. Morawska was involved in one that looked at 10,000 school classrooms in the Marche region of Italy. In the 316 classrooms that had mechanical ventilation with rates of 1.4–14 litres per second per person, the students’ risk of infection was reduced by at least 74% over a 4-month period at the end of 2021, compared with that for students in classrooms that relied on windows for ventilation. This group typically received less than 1 litre per second per person. When ventilation rates were at least 10 litres per second per student, the infection risk was 80% lower3.

Why indoor spaces are still prime COVID hotspots

Evidence is also growing about other technologies that remove infectious particles from the air. One study4 explored the effectiveness of two air cleaners fitted with high-efficiency particulate absorbing (HEPA) filters, placed in a 54-square-metre conference room with a dummy that generated aerosol particles similar to those that transmit SARS-CoV-2. The cleaners reduced the aerosol exposure of three dummy participants by 65%. That’s just shy of the 72% reduction achieved by masking all of the dummy participants4.

Another study, by civil engineer Bert Blocken at the Catholic University of Leuven (KU Leuven) in Belgium, found that ventilation combined with air cleaning, equivalent to 6 air changes per hour in total, reduced exhaled aerosol concentrations in a gym to 5–10% of what they would have been without these measures5. That concentration substantially reduces infection risk, says Blocken. He adds that air cleaners are an underappreciated technology that could be readily deployed in buildings that don’t have mechanical ventilation systems capable of providing enough clean air, or where operating such systems would consume too much energy. The state of Victoria in Australia took this approach, distributing portable air cleaners to all of its 110,000 classrooms in 2022.

Last November, the Lancet COVID-19 Commission’s Task Force on Safe Work, Safe School, and Safe Travel, chaired by Allen, published concrete guidelines for clean-air delivery rates — using ventilation, air filtration or other means — to reduce airborne infections6. To achieve what the report describes as the ‘best’ air quality, it recommends more than 6 air changes per hour, or 14 litres per second per person (see ‘How much clean air is enough?’).

How much clean air is enough?

A task force of researchers proposed ventilation rates for buildings using several metrics*, with the aim of reducing the risks of transmission of airborne respiratory diseases.

Ventilation requirements can be complicated, because they change depending on how big the space is, how many people are in it and how active they are. So some researchers advocate using a shortcut — setting maximum carbon dioxide concentrations. 

CO2 is frequently used as a proxy measure for ventilation and indoor air quality7. Because people exhale CO2 as they breathe, levels of the gas can shoot up if a space is crowded or if there is insufficient ventilation to replace the exhaled air — which might contain infectious viruses — with clean air.

Until 1999, ASHRAE standards included a recommended limit for CO2 of 1,000 parts per million (p.p.m.). At this concentration, according to research conducted in the 1930s, building occupants’ perception of body odour would be kept at an acceptable level. Since then, research has shown that when concentrations exceed 1,000 p.p.m., CO2 can cause drowsiness and can impair cognitive performance on decision-making and problem-solving tasks8.

A small study published in September 2022 — and yet to be peer reviewed — directly connected CO2 levels with those of infectious pathogens. The authors tested air samples in nurseries, schools, universities and care homes for the presence of respiratory pathogens. Rooms that had higher CO2 levels were associated with higher levels of respiratory pathogens9.

In August 2021, the UK government began distributing CO2 sensors to all school classrooms so that teachers could use the devices to decide when to open windows or increase ventilation. Similar schemes have been rolled out in Europe, the United States and elsewhere, although none has yet been evaluated for its ability to reduce infection rates.

Relying on CO2 readings has drawbacks, however. Concentrations can creep up even when the infection risk remains low, such as when using portable air cleaners — which do not remove CO2 from the air — or when cooking. CO2 is useful, says chemist Nicola Carslaw at the University of York, UK, who studies indoor-air pollutants, “but it’s definitely not the whole story”.

Despite these issues, Morawska says that CO2 monitors should be widely deployed as an inexpensive, readily available tool that could be installed in every indoor space, much like smoke alarms. But displaying CO2 read-outs on its own is not enough, she adds, because it places the onus on room occupants to track air quality and decide what to do if readings are high.

Morawska would also like to see laws that mandate maximum CO2 levels permissible in public buildings, so that the responsibility is placed back on building operators and government regulators. A handful of governments have already done just that. Last year, Morawska and her colleague Wei Huang at Peking University in Beijing reviewed air-quality laws in more than 100 countries. Only 12 had national standards for indoor air quality that specified threshold limits for pollutants. And only 8 of those — including China, South Korea, India, Poland and Hungary — set limits for CO2 concentration, most between 800 p.p.m. and 1,000 p.p.m.10.

Japan has had a law to regulate indoor air quality since 1970, which mandates that buildings must not exceed indoor CO2 concentrations of 1,000 p.p.m.. The law requires that building managers assess air quality every two months, report results to the government and establish remediation plans if the air quality does not meet the standards. But almost 30% of buildings exceeded the CO2 limit in 2017, according to a 2020 report11.

How record wildfires are harming human health

Still, the Japanese laws work, says Kazukiyo Kumagai, a public-health engineer at the California Department of Health in Richmond. “Japan is in a better condition” than the United States when it comes to indoor air quality, he says. Adopting a Japanese-style approach of regular monitoring and reporting might work elsewhere, he adds.

Legal limits could become more common. The new Belgian law, for example, comes into effect in July this year and stipulates that public venues ventilate at a rate of 40 cubic metres per hour so that CO2 does not exceed 900 p.p.m.. If air filtration is used, a lower ventilation rate of 25 cubic metres per hour is enough, and CO2 can reach a maximum level of 1,200 p.p.m..

Legislating indoor air quality is “tricky” says Catherine Noakes, a mechanical engineer at the University of Leeds, UK, who contributed to that country’s report into infection-resilient buildings. “One of the challenges with indoor air,” she says, “is who owns it?” The responsibility can be distributed across government departments and agencies, depending on how the building is used. A school’s indoor air might be the responsibility of the education department, whereas office buildings could be regulated by an occupational health and safety agency.

That’s the situation in the United States, where no agency currently has the authority to regulate indoor air, says Andrew Persily, a mechanical engineer at the National Institute of Standards and Technology in Gaithersburg, Maryland. In Belgium, too, the new national law doesn’t cover schools, which are the responsibility of regional governments. And in Japan, a separate law for school buildings specifies a higher CO2 limit of 1,500 p.p.m., a level many regard as too high.

Setting standards

In the absence of national laws, professional bodies that set air-quality standards are starting to act. When ASHRAE releases its infection-mitigation standard in June, the hope is that these recommended targets will be adopted into local building codes that new buildings must comply with.

“We have always addressed indoor air quality, but not specifically for pathogen mitigation,” says engineer Ginger Scoggins, the president-elect of ASHRAE, who is based in North Carolina. ASHRAE could face some pushback. Scoggins says that when the society made a previous change to increase the ventilation requirement from 5 cubic feet per minute to 15 (2.4 litres per second to 7.1 litres per second), many people in the warm parts of the United States were angry because it would drive up energy costs from air conditioning. Her local school board passed a ruling that its classrooms only needed to get to 7.5.

Even though ASHRAE standards are not enforced, they will make a difference, says Allen. Aside from influencing how buildings are constructed, more stringent ASHRAE standards send a strong signal to businesses in older buildings about what the gold standard for indoor air quality looks like.

An economic case could be made for better indoor air, says Noakes. The cost–benefit analysis conducted for the UK report found that the country could save £3 billion per year over a 60-year period by improving ventilation.

Researchers say it will take time to lower the infection risks inside buildings. “We are looking at 30 years,” says Morawska. “But we are talking about the future of our society.”” [1]

 

1. Indoor air is full of flu and COVID viruses. Will countries clean it up? Dyani Lewis, Nature, Vol. 615 Issue 7951