Vilniaus centre pradėjo kursuoti autonominiai „LastMile“ automobiliai

“Vilnius antradienį tapo pirmuoju miestu Europoje, kurio judriomis centro gatvėmis maisto prekes pristato autonominių automobilių flotilė.

Į eismą išriedėjo prekių pristatymo startuolio „LastMile“ diegiama inovacija – autonominiai automobiliai, kurie pirkinius išvežios be vairuotojo ir padės mažinti pristatymo paslaugų sąnaudas.

Užsakymai bus surenkami Mindaugo gatvėje esančioje „Iki“ parduotuvėje ir pirkėjams nemokamai pristatomi į namus sostinės centre.

Prekes pristatantys autonominiai automobiliai turi skirtingo dydžio rakinamus skyrius, tinkamus mažesniems ir didesniems maisto produktų užsakymams. Iš viso robotų flotilė vienu važiavimu gali pristatyti 7 pirkėjų užsakymus sostinės Naujamiesčio ir Senamiesčio rajonuose.

Bandymas pasiteisino

Šiuos autonominius automobilius sukūrė „Clevon“, Estijoje įsikūrusi pasaulinė autonominio pristatymo inovatorė. Pernai „LastMile“ kartu su šia įmone vykdė pilotinį projektą Vilniaus užmiesčio rajone Balsiuose – tai buvo pirmas kartas, kai Lietuvoje panaudotas pristatymo robotas be vairuotojo. Per tris mėnesius robotas, demonstruodamas gerus rezultatus, nuvažiavo apie 2.000 km.

„Bandymas pasiteisino su kaupu – sulaukėme 4,8 balo iš 5 įvertinimo, pirkėjams buvo įdomu išbandyti naujovę. Tuo tarpu mes įsitikinome, kad prekes galime pristatyti dar efektyviau ir lanksčiau, kartu darydami ir mažesnį poveikį aplinkai, mat naudojami elektriniai varikliai“, – sako Tadas Norušaitis, startuolio „LastMile“ vadovas ir bendraįkūrėjas.

Pilotinis projektas taip pat įrodė, kad autonominiai automobiliai gali savarankiškai vykti įvairiomis sąlygomis – lyjant lietui, neasfaltuotais keliais, per sniegą ir po lietaus telkšant baloms.

Tiki projektu

Pasak Nijolės Kvietkauskaitės, „Iki Lietuva“ generalinės direktorės, e. komercijos rinka Lietuvoje yra itin energinga, todėl svarbu joje visuomet būti žingsniu priekyje.

„Šiandien pirkėjas tikisi dar sklandesnės apsipirkimo patirties – ir šį jų lūkestį mums padeda pateisinti drąsiai diegiamos technologinės naujovės, tokios kaip autonominės parduotuvės ir pirkinius greitai, saugiai ir patogiai pristatantys autonominiai automobiliai. Galime savo pirkėjams pažadėti, kad ir toliau imsimės lyderystės Lietuvoje diegdami mažmenos inovacijas, kurios sukurs dar geresnę vartotojo patirtį“, – sakė N. Kvietkauskaitė.

Sanderis Sebastianas Aguras , „Clevon“ generalinis direktorius, pabrėžė, kad „Iki“ ir „LastMile“ partnerystė su „REWE Group“ yra didelis komercinis pasiekimas „Clevon“.

„Clevon“ pirmoji Europoje 2020 m. gavo leidimą eksploatuoti autonominius vežėjus viešuosiuose keliuose, o dabar vėl kuriame istoriją – esame pirmieji, kurie komerciniams pristatymams dislokuoja visą autonominių robotų vežėjų parką Europos viešuosiuose keliuose – čia, Lietuvoje“, – sako S. S. Aguras.

Judės lėtai

Siekiant maksimalaus saugumo, autonominiai automobiliai važinės ne didesniu nei 25 km/val. greičiu. Saugiai gatvėmis laviruoti jiems leis 360 laipsnių kameros ir specialūs davikliai. Robotus realiu laiku taip pat nuolat stebės teleoperatoriai.

Užsisakę prekes pirkėjai gaus trumpąją žinutę su informacija, kada atvyks autonominis automobilis, ir kodą, kurį suvedus atsirakins jo durelės.

„LastMile“ platforma šiuo metu turi daugiau nei 300.000 registruotų vartotojų Lietuvoje. Jie gali rinktis produktus iš daugiau nei 40 partnerių parduotuvių, o asortimentą bendrai sudaro daugiau kaip 30.000 prekių. 

Prekybos tinklas „Iki“ kartu su startuoliu „LastMile“ priklauso tarptautinei „Rewe“ grupei, dirbančiai 21 Europos šalyje. „Iki“ Lietuvoje veikia nuo 1992 metų. Turėdamas 237 parduotuves visoje Lietuvoje, „Iki“ yra vienas didžiausių mažmeninės prekybos tinklų.

„Clevon“ yra pristatę naujos kartos autonominį robotą-vežėją „CLEVON 1“ – pirmąjį Europoje, kuris pradėjo teikti pristatymo be vairuotojo paslaugas viešuosiuose keliuose. Pirmuoju klientu tapo DPD („LaPoste“ dalis), o pastaruoju metu dirbama su klientais, tarp kurių – „DHL Express Estonia“ Taline ir „Iki“ parduotuvės Vilniuje, Lietuvoje.”

 

 

 

Prie Vyslos upės auga dirbtinis intelektas

„Lenkijoje yra per 100 dirbtinio intelekto inovacijas kuriančių įmonių. Turime potencialą tapti vienu iš pasaulio lyderių. Tačiau reikia pinigų ir naujų talentų.

Pasaulis yra ant naujos skaitmeninės revoliucijos slenksčio – visa tai dėka pažangių algoritmų. Šiandien dirbtinio intelekto (AI) lyderės yra JAV ir Kinija. Europa atsilieka, nors, pasak ekspertų, atstumas nėra neįmanomas. Mūsų žemyne ​​šiuo požiūriu išsiskiria Lenkija.

Šalyje turime per šimtą įmonių, kurios kuria AI inovacijas, o ne aklai kopijuoja technologijas iš užsienio. Ką tik buvo sukurtas vietinių startuolių, kuriančių pažangius algoritmus, galinčių pakeisti tvarką pasaulinėje rinkoje, žemėlapis. – Lenkijoje atsiranda vis daugiau AI startuolių. Jie daugiausia kuria rinkodaros, pramonės ir sveikatos priežiūros sprendimus – sako žemėlapio autorius Przemysławas Chojeckis, matematikos mokslų daktaras, Oksfordo universiteto dėstytojas, vienas labiausiai atpažįstamų lenkų dirbtinio intelekto industrijoje.

Prie Vyslos tokių žmonių netrūksta. Lenkija yra šalis, žinoma dėl savo talentingų programinės įrangos inžinierių ir puikaus techninio išsilavinimo. Mūsų tautiečių galima rasti beveik kiekvienoje didžiausioje Silicio slėnio programinės įrangos kompanijoje, o AI pramonės atveju netgi galime kalbėti apie per didelį jų atstovavimą. Tarp pagrindinių rinkos lyderių figūrų yra mūsų tautiečiai: Jacekas Krawczykas (Google Bard vadovas), Szymonas Sidoras, Wojciechas Zaremba, Łukaszas Kaiseris ir Jakubas Pachockis (visi iš OpenAI), Tomasz Czajka (SpaceX) ir Filipas Wolskis (šiuo metu dirba investicinėje bendrovėje JAV) – tai tik keletas visame pasaulyje žinomų vardų.

Šalyje turime per šimtą įmonių, kurios kuria AI inovacijas, o ne aklai kopijuoja iš užsienio. Jos gali pakeisti tvarką pasaulinėje rinkoje. Bet ar galėsime jomis pasinaudoti? Yra daug kliūčių.

Tačiau vis dar yra nedaug vietinių AI įmonių, užkariaujančių tarptautines rinkas. Labiausiai atpažįstamas startuolis yra „ElevenLabs“, užsiimantis žmogaus balso klonavimu ir generavimu (pastaruoju metu investuotojai į jį pumpavo 19 mln. dolerių). Tarp Vyslos upės potentatų taip pat galite nurodyti mūsų kandidatą į vienaragį (novatoriška įmonė, kurios vertė viršija 1 mlrd. dolerių) - „CosmoseAI“ (kuria stacionarių parduotuvių srauto analizės sistemas).

Taigi kodėl Lenkija yra tik „antroje AI lygoje“? Kalbama apie pinigus. Chojecki pabrėžia, kad tokioms inovatyvioms įmonėms trūksta didelių investuotojų ir kapitalo. Kita problema – maža šių technologijų paklausa tarp Lenkijos įmonių. Tai sukelia talentų emigraciją. Į užsienį vilioja ir didesni atlyginimai. – Daugybė reglamentų nuo GDPR iki vadinamųjų AI įstatymas taip pat nepadeda pradedančioms įmonėms. Šis perteklinis reguliavimas yra visos ES problema – pabrėžia Chojecki."

Artificial intelligence is growing on the Vistula River

“There are over 100 companies creating innovations based on artificial intelligence in Poland. We have the potential to become one of the world leaders. However, money and new talents are needed.

The world is on the brink of a new digital revolution, all thanks to advanced algorithms. Today, the leaders in artificial intelligence (AI) are the US and China. Europe is lagging behind, although - according to experts - the distance is not impossible to make up. On our continent, Poland stands out in this respect.

We have over a hundred companies in the country that create AI innovations, not blindly copy technologies from abroad. A map of domestic start-ups developing advanced algorithms that have the potential to make it on the global market has just been created. – There are more and more AI start-ups in Poland. 

They mainly develop solutions for marketing, industry and healthcare - says the author of the map, Przemysław Chojecki, doctor of mathematics, lecturer at Oxford University, one of the most recognizable Poles in the AI industry.

There is no shortage of such people on the Vistula River. Poland is a country known for its talented software engineers and excellent technical education. Our countrymen can be found in almost every major software company in the Silicon Valley, and in the case of the AI industry, we can even talk about their overrepresentation. Our compatriots are among the key figures of the market leaders: Jacek Krawczyk (head of Google Bard), Szymon Sidor, Wojciech Zaremba, Łukasz Kaiser and Jakub Pachocki (all from OpenAI), Tomasz Czajka (SpaceX) and Filip Wolski (currently working for investment companies in the USA) are just some of the names known around the world.

We have over a hundred companies in the country that create AI innovations, not blindly copy those from abroad. They have the potential to make it in the global market. But will we be able to use it? There are a lot of barriers.

But there are still few native AI companies conquering international markets. The most recognizable start-up is ElevenLabs, which deals with cloning and generating the human voice (recently, investors pumped USD 19 million into it). Among the potentates on the Vistula River, you can also indicate our candidate for a unicorn (an innovative company valued at over $ 1 billion) - CosmoseAI (develops traffic analytics systems for stationary stores).

So why is Poland only in the "second league" of AI? It's about money. Chojecki points out that there is a lack of large investors and capital for such innovative ventures. Another problem is the low demand for these technologies among Polish companies. This causes the emigration of talents. The lure abroad is also higher wages. – Numerous regulations from the GDPR to the so-called The AI Act is also not helping start-ups. This excessive regulation is a problem for the entire EU - emphasizes Chojecki."

 

 

 

Many deaths in Germany would apparently be avoidable

“According to a study, life expectancy in Germany is greatly reduced in several regions. Many deaths can be avoided through prevention and early detection.

According to scientists, numerous deaths in Germany could be avoided. 

According to a study, many German regions have a significantly lower life expectancy than German-speaking regions in Austria, Switzerland and Italy.

Deaths that could have been avoided through better health behavior among the population and a more effective health system contribute to this to a considerable extent. 

The study was developed by the Federal Institute for Population Research (BiB) in Wiesbaden and the Swiss Federal Institute of Technology in Lausanne.

Life expectancy in Saxony-Anhalt greatly reduced

The study presents calculations of "avoidable mortality" for more than 100 regions in German-speaking countries. All deaths were classified as avoidable which, according to the current state of medical knowledge, could have been avoided through prevention, early detection or optimal treatment.

In this respect, life expectancy is greatly reduced, especially in eastern Germany, especially in Western Pomerania and Saxony-Anhalt. However, some regions in western Germany that were characterized by economic structural change, such as the Ruhr area and Saarland, also had a similarly high avoidable mortality rate. In contrast, Switzerland and South Tyrol recorded the lowest number of avoidable deaths, followed by western Austria and southern Germany.

Avoidable mortality is falling in Switzerland and South Tyrol

According to the study, men in some regions of Switzerland currently have a life expectancy of around 82.4 years. In eastern Germany, on the other hand, it is 6.2 years lower at 76.2 years. For women, who statistically always have a longer life expectancy than men, the study indicates different life expectancy between 82 and 86.7 years depending on the region.

"Although the south of Germany with the metropolitan region of Munich and southern Baden-Württemberg is in a relatively good position compared to other German cities, the avoidable mortality rate in Switzerland and South Tyrol is noticeably lower," said researcher Michael Mühlichen from the BiB. The distance to Switzerland and South Tyrol has even grown in recent years."

Daugelio mirčių Vokietijoje, matyt, būtų galima išvengti

„Remiantis tyrimu, gyvenimo trukmė Vokietijoje labai sutrumpėja keliuose regionuose. Daugelio mirčių galima išvengti prevencija ir ankstyva diagnostika.

Pasak mokslininkų, Vokietijoje būtų galima išvengti daugybės mirčių. Tyrimo duomenimis, daugelyje Vokietijos regionų gyvenimo trukmė gerokai mažesnė, nei vokiškai kalbančių Austrijos, Šveicarijos ir Italijos regionų.

Prie to labai prisideda mirtys, kurių būtų buvę galima išvengti, gerinant gyventojų sveikatos elgesį ir turint veiksmingesnę sveikatos sistemą. Tyrimą sukūrė Federalinis gyventojų tyrimų institutas (BiB) Vysbadene ir Šveicarijos federalinis technologijos institutas Lozanoje.

Gyvenimo trukmė Saksonijoje-Anhalte labai sumažėjo

Tyrime pateikiami „išvengiamo mirtingumo“ skaičiavimai daugiau, nei 100, vokiškai kalbančių šalių regionų. Visos mirtys buvo klasifikuojamos, kaip išvengiamos, kurių, remiantis dabartinėmis medicinos žiniomis, būtų buvę galima išvengti prevencijos, ankstyvo nustatymo ar optimalaus gydymo būdu.

Šiuo atžvilgiu gyvenimo trukmė labai sutrumpėja, ypač Rytų Vokietijoje, ypač Vakarų Pomeranijoje ir Saksonijoje-Anhalte. Tačiau kai kurie Vakarų Vokietijos regionai, kuriems būdingi ekonominiai struktūriniai pokyčiai, pavyzdžiui, Rūro sritis ir Saro kraštas, taip pat turėjo panašiai aukštą išvengiamą mirtingumą. Priešingai, Šveicarijoje ir Pietų Tirolyje užregistruotas mažiausiai mirčių, kurių buvo galima išvengti, skaičius, po to seka vakarų Austrija ir pietų Vokietija.

Išvengiamo mirtingumas mažėja Šveicarijoje ir Pietų Tirolyje

Remiantis tyrimu, kai kuriuose Šveicarijos regionuose vyrų gyvenimo trukmė šiuo metu yra apie 82,4 metų. Kita vertus, Rytų Vokietijoje ji yra 6,2 metų mažesnė – 76,2 metų. Moterų, kurių gyvenimo trukmė statistiškai visada ilgesnė, nei vyrų, tyrimas rodo skirtingą gyvenimo trukmę nuo 82 iki 86,7 metų, priklausomai nuo regiono.

„Nors Vokietijos pietų dalis su metropoliniu Miuncheno regionu ir pietiniu Badeno-Viurtembergo regionu yra palyginti geroje padėtyje, palyginti su kitais Vokietijos miestais, išvengiamas mirtingumas Šveicarijoje ir Pietų Tirolyje yra pastebimai mažesnis“, – sakė tyrėjas Michaelis Mühlichenas iš BiB. - Pastaraisiais metais šis atstumas iki Šveicarijos ir Pietų Tirolio netgi išaugo“."

 O kaip Lietuvoje? Tokių tyrimų nedarome, bet bendra statistika liūdna, mūsų moterys gyvena trumpiau, negu Šveicarijoje vyrai: 

“Lietuvoje 2019 m. vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmėbuvo 71,5, moterų – 81 metai.”