Maersk Is Cutting Costs as Shipping Downturn Lingers.

"A.P. Moller-Maersk is sharpening its focus on cost cutting in what the carrier says is a contracting container shipping market.

The Danish shipping giant upgraded its earnings outlook even as it lowered projections for freight demand, saying it now expects global container volumes to decline between 1% and 4% this year and that it will adjust its operations to slowing business.

"We do not see any sign of an expected volume rebound in the second part of the year," Chief Executive Vincent Clerc said on an earnings call.

The company is the latest container line to report a sharp drop in second-quarter net profit after freight rates and volumes fell. But Maersk's cost cuts helped earnings beat expectations and prompted the company to raise the lower end of its full-year guidance range.

Maersk reported a quarterly net profit of $1.45 billion, down from $8.62 billion in the same period last year, as revenue fell 40% to $12.99 billion. A FactSet consensus had seen net profit at $591 million on revenue of $13.09 billion.

Maersk said its shipping customers continued to reduce inventory in the quarter, particularly in North America and Europe, as the weaker global growth environment weighed on consumer demand, pushing freight rates at Maersk's main shipping unit down 51% from a year ago and volumes 6.1% lower. Revenue in the division fell 50%.

Maersk said retailers are continuing to pare excess inventories in a destocking effort that the shipping line expects to continue through the end of the year. As a result, it now expects global container volumes to fall this year, compared with an earlier projection of minus 2.5% to plus 0.5% growth.

Rival container line CMA CGM recently reported that its second-quarter profit fell 82% to $1.3 billion as container volumes fell at a double-digit pace from the first quarter.

Shipping lines have responded to the demand downturn by reducing capacity, using measures such as canceling port calls and slowing ship speeds.

"We have employed all the tools of dynamic capacity management that we have developed in the previous cycles, and we have also brought out our familiar cost containment playbooks," Clerc said.

Industrywide reports suggest the carrier efforts have halted this year's steep decline in prices, although prices remain far below freight rates in 2022, when a retailer rush to restock inventories swamped shipping capacity and drove up prices." [1]

1. EXCHANGE --- Business News: Maersk Is Cutting Costs as Shipping Downturn Lingers. Chopping, Dominic.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 05 Aug 2023: B.9.

Kaip JAV pražiopsojo Nigerio perversmą --- Savaitė klaidų ir gedimų pastūmėjo pagrindinį sąjungininką Rusijos link

   "Nigerio prezidentas pasislėpė už neperšaunamų savo oficialios rezidencijos durų ir kalbėjosi telefonu, kuris, kaip manė, buvo stebimas. Nerimastingiems prancūzų ir amerikiečių sąjungininkams jis pakartojo patikinimą, kad armija netrukus išgelbės jį nuo vykstančio perversmo.

 

     Anot Nigerijos, JAV ir Europos pareigūnų, už pirmojo aukšto seifo kambario, kurį Mohamedas Bazoumas neseniai buvo atnaujinęs, kad apsisaugotų nuo tokio įvykio, jo prezidento gvardijos maištininkai siautėjo po visą prezidentūros kompleksą, įsiutę dėl pasiūlymo pakeisti ilgametį jų vadą. Kalbėdamas telefonu šalia žmonos ir sūnaus, Bazumas švelniai ragino patarėjus siųsti reguliariuosius kariuomenės dalinius.

 

     Apie vidurdienį jo mobilusis telefonas suskambo ir skambino buvęs JAV ambasadorius, kuris ruošėsi įsėsti į skrydį atostogų metu. Ambasadorius nerimavo, kad vienas iš artimiausių Vašingtono sąjungininkų Afrikoje gali tapti naujausia regiono valstybių virtinėje, patekusia į Rusijai simpatizuojančių perversmo lyderių rankas.

 

     Viskas gerai, atsargiai intonavo įkalintas prezidentas.

 

     Po savaitės Bazumas vis dar buvo įkalintas jo rūmuose, chuntos lyderiai siekė pagalbos iš Vladimiro Putino regioninių partnerių, o Amerika buvo ant slenksčio, kai praras savo svarbiausią sąjungininkę itin svarbioje ir nestabilioje Afrikos dalyje. Nesvarbus personalo ginčas Nigerio prezidento gvardijoje dabar tapo tuo, kas, atrodo, yra geopolitinė Rusijos ir jos sukarintos bendrovės „Wagner Group“ pergalė, siekiant nuversti Vakarų sąjungininkus.

 

     Situacija galėjo virsti atviru kariniu konfliktu. Vienuolika Vakarų Afrikos šalių, vadovaujamų Nigerijos, pagrasino panaudoti jėgą, kad sugrąžintų Bazoumą į valdžią, jei perversmas nebus atšauktas iki sekmadienio. Mainais prorusiški Malio ir Burkina Faso lyderiai pažadėjo ginti Nigerį.

 

     JAV ir Europos pareigūnai ieškojo būdų, kaip grąžinti Bazumą į valdžią, tačiau pripažino, kad langas užsidaro. Kremlius penktadienį perspėjo nesikišti.

 

     Perversmas paskatino Rusiją paimti kai kurias svarbiausias Amerikos bepiločių orlaivių bazes, naudojamas skraidyti misijoms per Sacharą tarp Libijos ir Nigerijos.

 

     Toks rezultatas nebuvo iš anksto nulemtas. Klaidingų žingsnių ir komunikacijos sutrikimų savaitė pastūmėjo didžiulę Nigerio tautą Rusijos link. Nigerijos, Amerikos, Europos ir kitų Vakarų Afrikos saugumo pareigūnai, taip pat Nigerijos kariai aprašė daugybę netikėtų klaidų.

 

     Vašingtonas, sučiuptas be pagrindinių personalo pareigų Afrikoje, nesugebėjo numatyti septintojo perversmo regione nuo 2020 m., neįskaitant nesėkmingo bandymo Nigeryje prieš dvejus metus. Kol Bazumas sėdėjo savo saugiame kambaryje ir šaukėsi pagalbos, Amerika ir jos sąjungininkai sunkiai reaguodavo.

 

     JAV išleido daugiau, nei 500 milijonų dolerių Nigerio kariuomenei apginkluoti ir aprūpinti. Tačiau šalies specialiosios pajėgos, parengtos beveik visoms kovos su terorizmu atvejams, neturėjo atsakymo į sekmadienio perversmą – ilgalaikę Vakarų Afrikos grėsmę saugumui. Pajėgoms liko kalbėtis apie „WhatsApp“ grupes, ar įsikišti.

 

     JAV ir Europa pavertė Nigerį pagrindiniu savo kovos su „Islamo valstybės“ ir „al Qaeda“ plitimu Afrikos Sahelyje, 3000 mylių pusiau sausoje teritorijoje pietinėje Sacharos pakrantėje, centru. Beveik pusė Nigerio biudžeto gaunama iš užsienio pagalbos.

 

     „Tai jūsų stiprus sąjungininkas, patikimas sąjungininkas, jūs daug investavote, o tada įvyksta perversmas be jokios priežasties“, – sakė neseniai chuntos atleistas Nigerio ambasadorius Vašingtone Kiari Limanas Tinguiri. „Labai malonu būti Vakarų draugais, bet tai gali būti nenaudinga, kai ateina sunkūs laikai."

 

     Perversmas prasidėjo nuo idėjos pakeisti personalą, idėjos, kurią kelis mėnesius svarstė Bazumas ir jo padėjėjai, siekiant pakeisti prezidento gvardijos, kuri budėjo prie vyriausiojo šalies vado, lyderį.

 

     JAV ir Prancūzijos žvalgybos pareigūnai jau seniai žinojo apie prezidento planą pertvarkyti jo saugumo detales ir su tuo susijusią riziką. Prezidento gvardija jautėsi marginalizuota po to, kai į šalies kovos su terorizmu padalinius pateko didžiulės karinės pagalbos sumos, sakė su situacija susipažinę žmonės.

 

     Prancūzijos žvalgybos tarnyba DGSE įspėjo Paryžių apie pavojų, tačiau, pasak Prancūzijos ir Vakarų Afrikos žvalgybos pareigūnų, nei Prancūzija, nei JAV nesiėmė reikšmingų veiksmų, kad apgintų jų sąjungininką Niamėjuje.

 

     Bazumas, išrinktas 2021 m. Nigeryje per pirmąjį demokratinį valdžios perdavimą, Vašingtone buvo vertinamas, kaip patikimas partneris, kovojant su džihadistų išpuolių grėsme ir augančia Rusijos įtaka.

 

     Perversmo lyderiams kaimyniniame Malyje ir Burkina Fase pasislinkus Rusijos link, Bazumas aiškiai pasakė, kad palaiko Ameriką.

 

     Balandžio mėnesį Bazumas pakeitė kariuomenės štabo viršininką ir nacionalinės žandarmerijos vadovą, tikėdamasis į jų gretas įtraukti daugiau patikimų pareigūnų, teigia Europos ir Vakarų Afrikos saugumo tarnybos. Tai sukėlė įtarimų jo prezidento gvardijoje. Liepos 24 d. Bazumas įsakė padėjėjui parengti dekretą atleisti sargybos vadą.

 

     Generolas Omaras Tchiani saugojo Nigerio lyderius 12 metų su maždaug 700 elitinių karių daliniu. Dalinys sustabdė perversmo bandymą prieš Bazoumą kelias dienas prieš jo inauguraciją. Kai Bazoumas kūrė šalies kovos su terorizmu pajėgas, Tchiani gvardija prarado išteklius ir prestižą.

 

     Liepos 26 d., 3 valandą nakties, generolo vyrai atvažiavo į prezidento rūmus. Nešini sunkiąja ginkluote, jie nuginklavo apsaugos pareigūnus, aprūpintus tik rankiniais ginklais, ir nuėjo į Bazoumo rezidenciją.

 

     Bazumas pabėgo į saugią patalpą ir paskambino padėjėjams, sakydamas, kad yra įsitikinęs, kad JAV apmokyti jo kariuomenės elementai susirinks jo gelbėti.

 

     Be to, kai kurios geriausiai JAV apmokytos specialiosios pajėgos tarp Nigerio reguliariosios armijos dalinių dalyvavo kovos su terorizmu misijose tolimuose dykumos regionuose, kuriuose buvo nedaug kelių.

 

     Lengvai ginkluoti daliniai sostinėje negalėjo pulti rūmų, todėl vadovavimo grandinė nutrūko. Eiliniai kariai teigė, kad diskutavo per WhatsApp grupes, ką daryti.

 

     Bazoumas, kuris vis dar visiškai kontroliavo savo ryšius saugioje patalpoje, skambino tarptautiniams sąjungininkams ir ambasadoriams Vakaruose. Telefonu ir vaizdo skambučiais jis pabrėžė, kad perversmas buvo personalo ginčas ir gali būti lengvai atšauktas.

 

     Nors JAV išleido šimtus milijonų dolerių, kad Nigeris taptų aukščiausiu kariniu postu Sacharoje, ambasadoriaus šalyje nebuvo.

 

     Bideno administracija oficialiai kandidatą nepaskyrė praėjus aštuoniems mėnesiams po to, kai išėjo ankstesnis ambasadorius, ir susilaukė senatoriaus Rando Paulo (R., Ky) pasipriešinimo, kuris sulaikė Valstybės departamento paskirtus asmenis, kol Baltieji rūmai paskelbs žvalgybos duomenis, kurie gali parodyti, kad Covid-19 nutekėjo iš Kinijos laboratorijos.

 

     Vašingtonas taip pat neturi ambasadoriaus Afrikos Sąjungoje ar kaimyninėje Nigerijoje – ar kitų specialiojo pasiuntinio pareigų, kurias jis įsteigė, kovojant su regiono pablogėjimu. Atitinkamas Afrikos biuras Nacionalinėje saugumo taryboje keitėsi, jame pareigas ėjo trumpalaikis laikinasis prižiūrėtojas, kurio darbas per kelias dienas turėjo būti perduotas kitam laikinajam prižiūrėtojui.

 

     "Tai labai apmaudu. Tai nebuvo plačiai remiamas perversmas – tai buvo vienetas, kuris daugelį metų turėjo savo nuoskaudą, ir mes turėjome imtis daugiau veiksmų", - sakė buvęs JAV specialusis pasiuntinys Sahelyje prie prezidento Trumpo J. Peteris Phamas. Ankstyvomis valandomis, pridūrė jis, „jo eksfiltracija galėjo būti suorganizuota palyginti nesunkiai... Auksinė valanda praėjo“.

 

     Bazoumas susisiekė su sąjungininkais Prancūzijoje, kuri šalyje turėjo apie 1500 karių. Sprendimą turėjo priimti prezidentas Emmanuelis Macronas, kuris keliavo po pietinę Ramiojo vandenyno dalį. Prancūzijos vyriausybė atsisakė komentuoti.

 

     Chuntos lyderiai nuėjo į valstybinę televiziją ir sustojo aplink stalą, ant kurio akmens veidu atstovas spaudai sakė, kad kariuomenė nebegali „liudyti laipsniško ir neišvengiamo mūsų šalies žlugimo“.

 

     Jei Bazumas būtų išlaisvintas, pagalba turėtų ateiti iš išorės.

 

     Macronas ką tik nusileido Ramiojo vandenyno pietuose, kai kalbėjosi su savo aukščiausiais gynybos ir diplomatijos pareigūnais, kurie išdėstė galimybes išlaisvinti Bazumą.

 

     Daugelį metų Prancūzijos prezidentas buvo informuojamas apie augantį protesto judėjimą prieš Prancūziją buvusiose Vakarų Afrikos kolonijose.

 

     Malyje, tuometiniame Burkina Fase, perversmo lyderiai užgrobė valdžią ir savo perėmimą pateisino kaip išsivadavimo iš Prancūzijos aktą, o vėliau kreipėsi į Rusiją, kaip į savo gynėją ir geradarę.

 

     Prancūzijos prezidentas atmetė galimybę siųsti vienašales pajėgas. Vietoj to, jis norėjo padėti Nigerio ginkluotosioms pajėgoms, kurios liko ištikimos Bazoumui, o ši galimybė išnyko, kai šalies karinė vadovybė sutiko su perversmu.

 

     Rusija buvo puikioje padėtyje žengti į vakuumą. Vladimiras Putinas jau priėmė Afrikos lyderius, pakviestus į Rusijos ir Afrikos viršūnių susitikimą Sankt Peterburge, kuris turėtų prasidėti kitą dieną po perversmo.

 

     Bazoumas kvietimo atsisakė, bet Kremliaus remiami Malio ir Burkina Faso lyderiai Assimi Goita ir Ibrahimas Traore susirinko į susitikimus. Pasklidus žinioms apie perversmą, Rusijos globojami jų žvalgybos vadovai susitiko susitarti dėl suderinto atsako.

 

     Malio ir Burkina Faso pareigūnai į prašymus pakomentuoti neatsakė.

 

     Protestai, kuriuos organizavo opozicinis judėjimas, nuvilnijo į Prancūzijos ambasadą Nigeryje. Prancūzija pasiuntė karinius lėktuvus evakuoti jos piliečius. 

 

JAV perkėlė savo 1100 karių, išsiųstų ten kovoti su islamistų maištininkais, į amerikiečių pastatytas bepiločių orlaivių ir specialiųjų pajėgų bazes. Valstybės departamentas šį sukrėtimą nepavadinęs perversmu – tai pavadinimas, kuris pagal JAV įstatymus gali smarkiai apriboti Amerikos galimybes toliau finansuoti, apmokyti ir aprūpinti Nigerio kariuomenę.

 

     Į pietus nuo Nigerio esančio milžino statymai darėsi vis rimtesni. Nigerija kadaise buvo 33 turtingiausia pasaulio šalis vienam gyventojui dešimtmečius trukusių karinių perversmų ir netinkamo valdymo paliko ją tarp skurdžiausių.

 

     Sekmadienį, liepos 30 d., naujasis Nigerijos prezidentas Bola Tinubu Nigerijos sostinėje Abudžoje susirinko su 11 Vakarų Afrikos valstybių prezidentais ir užsienio reikalų ministrais bei Bazoumo vyriausybės atstovu. Tinubu sakė, kad po perversmų Malyje ir Burkina Fase, kuriuos abu rėmė Rusija, taip pat Gvinėjoje ir Čade, Nigerio perversmas buvo paskutinis lašas. Jei jie priimtų šį perversmą, atsirastų daugiau. Nigerijos vyriausybės atstovas atsisakė komentuoti.

 

     Pasibaigus susitikimui, Vakarų Afrikos lyderiai paskelbė ultimatumą: Tchiani turėjo vieną savaitę grąžinti valdžią demokratiškai išrinktam prezidentui arba gali būti panaudota karinė jėga.

 

     JAV Blinkenas paskelbė pareiškimus, kuriais bendrai palaikė Nigerijos vadovaujamą idėją.

 

     Ketvirtadienį chunta per valstybinę televiziją paskelbė nutraukusi karinio bendradarbiavimo sutartis su Prancūzija.

 

     Iš savo rūmų Bazoumas paskambino savo ambasadoriui JAV, kad padiktuotų pranešimą, pasirodžiusį „Washington Post“, raginantį imtis tarptautinės intervencijos.

 

     Kol jis buvo paskelbtas, kai kurios šalies dalys buvo tamsoje. Nigerija, kuri tiekia apie 75 % Nigerio elektros energijos, nutraukė vieną iš pagrindinių perdavimo linijų, todėl kaimuose ir miestuose elektra nutrūko. Prezidento rezidencija taip pat prarado elektrą.

 

     Bazoumo telefonas tebėbuvo įkrautas, penktadienį sakė jo padėjėjai. Jei jis užgestų, JAV galėtų prarasti galimybę pasiekti prezidentą. „Tikiuosi, kad jis turi daug ličio baterijų“, – sakė vienas buvęs pareigūnas."

Ličio baterijos nepadėjo. 

    

"Rugsėjo 24 d. prezidentas Macronas paskelbė, kad Prancūzija išveda savo kariuomenę iš Nigerio iki 2023 m. pabaigos. Jis taip pat paskelbė, kad ambasadorius Sylvain Itté ir kiti diplomatiniai darbuotojai šalyje turi būti atšaukti. Reaguodama į tai, chunta paragino "derybų pagrindus". „įsteigti kartu su Prancūzija, kad koordinuotų jos karių išvedimą“.    

    

Vakarų karinės pagalbos skirstymo netolygumas sunaikino Vakarų įtaką Nigeryje. Čia nemažai ironijos...

 
 1. How the U.S. Fumbled Niger's Coup --- A week of missteps and breakdowns pushed a key ally toward Russia. Hinshaw, Drew; Faucon, Benoit; Parkinson, Joe.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 05 Aug 2023: A.1. 

How the U.S. Fumbled Niger's Coup --- A week of missteps and breakdowns pushed a key ally toward Russia.

"Niger's president hid behind a bulletproof door of his official residence and talked over a phone he assumed was monitored. To anxious French and American allies, he repeated assurances that the army would soon rescue him from an unfolding coup.

Outside the ground floor safe room Mohamed Bazoum had recently renovated to protect himself from such an event, mutineers from his presidential guard fanned out across the presidency compound, furious about a proposal to replace their longstanding commander, according to Nigerien, U.S. and European officials. Hunkered over the phone beside his wife and son, Bazoum delicately encouraged advisers to send the army's regular units.

At around noon, his cellphone rang with a call from a former U.S. ambassador, who was about to board a flight on his vacation. The ambassador was worried one of Washington's closest allies in Africa could become the latest in a string of regional states to fall into the hands of coup leaders sympathetic to Russia.

Everything is fine, the imprisoned president carefully intoned.

A week later, Bazoum was still imprisoned in his palace, junta leaders were seeking aid from Vladimir Putin's regional partners and America wass on the verge of losing its most important ally in a crucial and unstable part of Africa. An obscure personnel dispute within Niger's presidential guard has now become what appears to be a geopolitical win for Russia and its Wagner Group paramilitary company in their bid to flip Western allies.

The situation could  turn into open military conflict. Eleven West African countries, led by Nigeria, have threatened to use force to restore Bazoum to power if the coup wasn't reversed by Sunday. In return, the pro-Russian leaders of Mali and Burkina Faso have vowed to defend Niger.

Officials in the U.S. and Europe were scrambling for ways to return Bazoum to power but concede the window is closing. The Kremlin on Friday warned against any intervention.

The coup lead Russia to pick up some of America's most important drone bases, used to fly missions across the Sahara between Libya and Nigeria.

This outcome wasn't predestined. A week of missteps and communication breakdowns pushed the vast nation of Niger toward Russia. Nigerien, American, European and other West African security officials, as well as Nigerien soldiers, described a series of unexpected blunders.

Washington, caught without key personnel in its Africa posts, failed to anticipate what is now the seventh coup in the region since 2020 -- not including a failed attempt in Niger two years ago. While Bazoum sat in his safe room calling for help, America and its allies struggled to react.

The U.S. has spent more than $500 million arming and equipping Niger's military. Yet the country's special forces, trained for nearly every counterterrorism eventuality, had no answer for Sunday's coup -- West Africa's most enduring security threat. The forces were left chatting over WhatsApp groups over whether to intervene.

The U.S. and Europe have made Niger the centerpiece of their fight against the spread of Islamic State and al Qaeda in Africa's Sahel, a 3,000-mile semiarid territory on the southern shore of the Sahara. Nearly half of Niger's budget comes from foreign aid.

"This is your strong ally, your reliable ally, you have invested a lot and then there is a coup without any reason," said Kiari Liman Tinguiri, Niger's ambassador to Washington who was recently fired by the junta. "It's very nice to be friends of the West, but it may not be helpful when hard times come."

The coup began with an idea for a personnel change, mulled over months by Bazoum and his aides, to replace the leader of the presidential guard that held watch over the country's commander-in-chief.

U.S. and French intelligence officers had long known about the president's plan to reshuffle his security detail and the risks it entailed. The presidential guard felt marginalized after vast sums of military assistance poured into the country's counterterrorism units, people familiar with the situation said.

The French intelligence service DGSE warned Paris of the risk, but neither France nor the U.S. took significant action to defend their ally in Niamey, according to French and West African intelligence officials.

Bazoum, elected in 2021 in Niger's first democratic transfer of power, had been feted in Washington as a reliable partner against the twin threats of jihadist attacks and Russia's growing influence.

After coup leaders in neighboring Mali and Burkina Faso shifted toward Russia, Bazoum made clear he stood with America.

In April, Bazoum replaced the army chief of staff and the head of the national gendarmerie, hoping to place more trusted officers in their ranks, according to European and West African security officials. That stirred suspicion within his presidential guard. On July 24, Bazoum directed an aide to draft a decree to dismiss the guard's leader.

Gen. Omar Tchiani had protected Niger's leaders for 12 years, with a unit of some 700 elite soldiers. The unit had stopped a coup attempt against Bazoum days ahead of his inauguration. As Bazoum built up the country's counterterrorism forces, Tchiani's guard lost out on resources and stature.

At 3 a.m. on July 26, the general's men drove up to the presidential palace. Carrying heavy weaponry, they disarmed security officers equipped only with handguns and walked to Bazoum's residence.

Bazoum fled into the safe room and phoned aides to say he was confident that U.S.-trained elements of his army would rally to his rescue.

In a twist, some of the best U.S.-trained special forces among Niger's regular army units were on counterterrorism missions in distant desert regions, with few roads.

The lightly armed units in the capital weren't in a position to assault the palace and the chain of command broke down. Rank-and-file soldiers said they debated over WhatsApp groups what to do.

Bazoum, who still had full control of his communications in the safe room, phoned international allies and ambassadors in the West. He stressed over phone and video calls that the coup was a personnel dispute and could easily be reversed.

Though the U.S. had spent hundreds of millions of dollars transforming Niger into its top military outpost in the Sahara, it didn't have an ambassador in the country.

The Biden administration didn't formally nominate one until eight months after the previous ambassador left, only to face opposition from Sen. Rand Paul (R., Ky.), who has put holds on State Department appointees until the White House releases intelligence he believes could show Covid-19 leaked from a Chinese lab.

Washington also has no ambassador at the African Union or in neighboring Nigeria -- or anybody in a special envoy post that it had created to deal with the region's deterioration. The relevant Africa desk at the National Security Council was in flux, held by a short-term temporary post that was due to hand off to another temporary caretaker within days.

"This is extremely frustrating. This was not a widely supported coup -- it was one unit that had its grievance for years and we should have done more to act," said J. Peter Pham, former U.S. special envoy to the Sahel under President Trump. In the early hours, he added, "his exfiltration could have been organized relatively easily. . . . The golden hour has passed."

Bazoum contacted allies in France, which had about 1,500 troops in the country. A decision would have to come from President Emmanuel Macron, who was traveling in the South Pacific. France's government declined to comment.

Junta leaders headed to a state TV station and stood around a table where a stone-faced spokesman said the military could no longer "witness the gradual and inevitable demise of our country."

If Bazoum was going to be freed, it would have to come from outside.

Macron had just landed in the South Pacific when he spoke to his top defense and diplomatic officials, who laid out options to free Bazoum.

For years, the French president had been briefed on a growing protest movement against France in its former West African colonies.

In Mali, then Burkina Faso, coup leaders seized power and justified their takeovers as an act of liberation from France, before turning to Russia as their protector and benefactor.

The French president ruled out sending a unilateral force. Instead, he wanted to assist Nigerien armed forces that remained loyal to Bazoum, an option that vanished as the country's military command acquiesced to the coup.

Russia was in an excellent position to step into the vacuum. Vladimir Putin was already receiving African leaders invited to a Russia-Africa summit in St. Petersburg due to start the day after the coup.

Bazoum had refused the invitation, but the Kremlin-backed leaders of Mali and Burkina Faso, Assimi Goita and Ibrahim Traore, gathered for meetings. As news of the coup trickled in, their intelligence chiefs met under Russian auspices to agree on a coordinated response.

Officials in Mali and Burkina Faso didn't respond to requests for comment.

Protests, organized by an opposition movement, thronged France's embassy in Niger. France sent military planes to evacuate its citizens. The U.S. moved its 1,100 troops, sent there to fight Islamist insurgents, inside American-built drone and special-forces bases. The State Department held off on calling the upheaval a coup, a designation that could, under U.S. law, sharply restrict America's ability to keep funding, training and equipping Niger's military.

The stakes were becoming more serious for the giant to Niger's south. Nigeria was once the world's 33rd richest country per capita, until decades of military coups and misrule left it among the poorest.

On Sunday, July 30, Nigeria's new president, Bola Tinubu, gathered with presidents and foreign ministers from 11 West African states, along with a representative from Bazoum's government, in the Nigerian capital of Abuja. Tinubu said that after coups in Mali and Burkina Faso -- both supported by Russia -- as well as in Guinea and Chad, the one in Niger was the last straw. If they accepted this coup, more would come. A Nigerian government spokesperson declined to comment.

After their meeting ended, the West African leaders issued an ultimatum: Tchiani had one week to return power to the democratically elected president or face the possible use of military force.

Blinken issued statements of general support for the Nigerian-led idea.

On Thursday the junta announced on state TV it had terminated military cooperation agreements with France.

From his palace, Bazoum phoned his ambassador to the U.S. to dictate an op-ed that appeared in the Washington Post calling for international intervention.

By the time it published, parts of the country were in the dark. Nigeria, which provides some 75% of Niger's electricity, had cut off one of its main transmission lines, plunging villages and towns into blackouts. The presidential residence lost power as well.

Bazoum's phone remains charged, his aides said Friday. If it goes out, the U.S. could lose its ability to reach the president. "I hope he has a lot of lithium batteries," one former official said." [1]

The lithium batteries did not help too.

"24 September president Macron announced that France was pulling its troops from Niger before the end of 2023. He also announced that ambassador Sylvain Itté and other diplomatic staff in the country were to be recalled. In response, the junta called for a "negotiated framework" to be established with France to coordinate the withdrawal of its soldiers."   
 

The uneven distribution of Western military aid has eroded Western influence in Niger. There is a lot of irony here...

 
 
 1. How the U.S. Fumbled Niger's Coup --- A week of missteps and breakdowns pushed a key ally toward Russia. Hinshaw, Drew; Faucon, Benoit; Parkinson, Joe.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 05 Aug 2023: A.1. 

Kaip mes suvokiame pasaulį ir mūsų vietą jame – kitaip tariant, kaip veikia žmogaus sąmonė

  „Iki praeito amžiaus septintojo dešimtmečio, kol daktaras Tulvingas pradėjo savo naują kelią laužantį darbą, dauguma kognityvinių psichologų buvo labiau suinteresuoti suprasti, kaip žmonės išmoksta dalykų, o ne kaip jie juos išlaiko ir prisimena.

 

     Kai jie galvodavo apie atmintį, jie dažnai vaizdavo ją kaip vieną milžinišką smegenų sandėlį, supakuotą su smėliu ir turėjo tik miglotą supratimą, kaip mes tuos daiktus randame. Jie tvirtino, kad tai buvo „proto“ sfera, nepatikimas, beveik filosofinis darinys.

 

     Daktaras Tulvingas, kuris didžiąją savo karjeros dalį praleido Toronto universitete, pirmiausia išgarsino savo vardą, atlikdamas daugybę protingų eksperimentų ir straipsnių, parodančių, kaip protas tvarko prisiminimus ir kaip naudoja kontekstinius ženklus, kad prisiminimus atgautų. Užmiršimas, pasak jo, buvo susijęs ne su informacijos praradimu, o su užuominų jai atgauti trūkumu.

 

     Savo palikimą jis įtvirtino skyriumi 1972 m. knygoje „Atminties organizavimas“, kurią redagavo kartu su Wayne'u Donaldsonu.

 

     Tame skyriuje jis pasisakė už atminties tipų taksonomiją. Jis pradėjo nuo dviejų: procedūrinės atminties, kuri dažniausiai yra nesąmoninga ir apima tokius dalykus kaip vaikščiojimas ar važiavimas dviračiu, ir deklaratyvioji atmintis, kuri yra sąmoninga ir diskreti.

 

     Tie skirtumai jau buvo gerai žinomi ir neginčijami. Bet tada jis dar padalijo deklaratyviąją atmintį į dar du tipus: semantinę, reiškiančią konkrečius faktus apie pasaulį, pavyzdžiui, kur yra Prancūzija ir kas buvo Džordžas Vašingtonas, ir epizodinę, reiškiančią asmeninius praeities išgyvenimų prisiminimus.

 

     Daktarą Tulvingą ypač domino epizodinė atmintis, kuri pagal savo prigimtį yra subjektyvi ir kiekvienam iš mūsų būdinga. Būtent dėl tų priežasčių ji yra labai svarbi, suvokiant pasaulį ir savo vietą jame – kitaip tariant, žmogaus sąmonę.

 

     Epizodinė atmintis buvo susijusi ne tik su praeitimi, sakė daktaras Tulvingas; tai taip pat buvo labai svarbi mūsų gebėjimui įsivaizduoti mūsų ateitį. Taip yra todėl, kad galvodami apie praeities įvykius, negalvojame apie juos taip, kaip apie išmoktus faktus. Dėl savo epizodinės atminties gebėjimo mes iš naujo išgyvename įvykius mintyse, tai, ką jis pavadino „protine kelione laiku“. Tas pats gebėjimas leidžia mums įsivaizduoti save ir ateityje.

 

     Vien dėl šio skyriaus daktaras Tulvingas laikomas vienu iš pirmaujančių XX amžiaus kognityvinių psichologų.

 

     „Kalbant apie žmones, tyrinėjančius žmogaus atmintį tiek iš psichologinės, tiek iš neurologijos perspektyvos, jis būtų pačiame viršuje“, – interviu telefonu sakė Henry Roedigeris, Vašingtono universiteto Sent Luise psichologijos profesorius.

 

     Dr. Tulvingo skirtumas tarp semantinės ir epizodinės atminties greitai pakeitė kognityvinės psichologijos sritį. Tačiau skeptikai abejojo, ar tai iš tikrųjų atspindi proto veikimo būdą, ar tėra naudinga teorija.

 

     Daktaras Tulvingas įrodė, kad šis skirtumas buvo daugiau nei tik patogi intelektualinė sistema, 1980-aisiais interviu su, amnezija sergančiu, pacientu Kentu Cochranu.

 

     P. Cochrane'as prarado epizodinės atminties gebėjimą, nors jo semantinė atmintis buvo nepažeista. Jis galėjo smulkiai paaiškinti, kaip pakeisti automobilio padangą, bet neprisiminė, ar pats kada nors jas keitė, ar kada to išmoko. Jis buvo padorus šachmatininkas, bet negalėjo prisiminti, ar kada nors žaidė. Jis taip pat neįsivaizdavo, ką veiks kitą dieną.

 

     Dr. Tulvingas tvirtino, kad epizodinė atmintis būdinga tik žmonėms; Pasak jo, gyvūnai gali turėti šiek tiek epizodinės atminties, tačiau nėra įrodymų, kad jie tokią atmintį patyrė taip pat, kaip žmonės – tai, ką jis pavadino autonomine sąmone.

 

     „Kai šiandien galvojame apie tai, ką padarėme vakar, laiko strėlė susisuka į kilpą“, – rašė jis 2002 m. Metinėje psichologijos apžvalgoje. „Kai motina gamta stebi, kaip jos mėgstamos būtybės apverčia vieną iš jos nekintamų dėsnių aukštyn kojomis, ji turi būti patenkinta jos kūrybiškumu.“ [1]

 

1. Endel Tulving, 96, Whose Work Transformed the Field of Cognitive Psychology: [Biography]. Risen, Clay.  New York Times, Late Edition (East Coast); New York, N.Y.. 30 Sep 2023: A.21.

How Do We Perceive the World and Our Place in It - in Other Words, How Human Consciousness Works

"Until Dr. Tulving began his pathbreaking work in the 1960s, most cognitive psychologists were more interested in understanding how people learn things than in how they retain and recall them.

When they did think about memory, they often depicted it as one giant cerebral warehouse, packed higgledy-piggledy, with only a vague conception of how we retrieved those items. This, they asserted, was the realm of "the mind," an untestable, almost philosophical construct.

Dr. Tulving, who spent most of his career at the University of Toronto, first made his name with a series of clever experiments and papers, demonstrating how the mind organizes memories and how it uses contextual cues to retrieve them. Forgetting, he posited, was less about information loss than it was about the lack of cues to retrieve it.

He established his legacy with a chapter in the 1972 book "Organization of Memory," which he edited with Wayne Donaldson.

In that chapter, he argued for a taxonomy of memory types. He started with two: procedural memory, which is largely unconscious and involves things like how to walk or ride a bicycle, and declarative memory, which is conscious and discrete.

Those distinctions were already well known and uncontroversial. But then he further divided declarative memory into two more types: semantic, meaning specific facts about the world, like where France is and who George Washington was, and episodic, meaning personal memories of past experiences.

Dr. Tulving was especially interested in episodic memory, which is, by its nature, subjective and unique to each of us. For precisely those reasons, it is central to how we make sense of the world and our place within it -- in other words, human consciousness.

Episodic memory was not just about the past, Dr. Tulving said; it was also critical to our ability to conceive of our future. That's because when we think about past events, we don't think about them the same way we do about learned facts. Through our capacity for episodic memory, we relive the events in our mind, what he called "mental time travel." That same capacity allows us to imagine ourselves in the future, too.

For that chapter alone, Dr. Tulving is considered one of the leading cognitive psychologists of the 20th century.

"In terms of people studying human memory, both from a psychological perspective and a neuroscience perspective, he would be right up at the very top," Henry Roediger, a professor of psychology at Washington University in St. Louis, said in a phone interview.

Dr. Tulving's distinction between semantic and episodic memory rapidly reshaped the field of cognitive psychology. But skeptics questioned whether it actually reflected the way the mind works or was merely a useful theory.

Dr. Tulving demonstrated that the distinction was more than just a handy intellectual framework through a series of interviews in the 1980s with an amnesiac patient named Kent Cochrane.

Mr. Cochrane had lost his capacity for episodic memory, though his semantic memory was intact. He could explain in detail how to change a car tire, but he could not remember whether he had ever changed one himself, or when he learned to. He was a decent chess player, but he could not recall if he had ever played. Nor could he imagine what he would be doing the next day.

Dr. Tulving asserted that episodic memory is unique to human beings; animals might exhibit episodic-like memory, he said, but there was no evidence that they experienced such memory in the same way humans do -- what he called autonoetic consciousness.

"When one thinks today about what one did yesterday, time's arrow is bent into a loop," he wrote in the Annual Review of Psychology in 2002. "When Mother Nature watches her favorite creatures turning one of her immutable laws on its head, she must be pleased with her own creativity."" [1]

1. Endel Tulving, 96, Whose Work Transformed the Field of Cognitive Psychology: [Biography]. Risen, Clay.  New York Times, Late Edition (East Coast); New York, N.Y.. 30 Sep 2023: A.21.