Efektyviau, greičiau, saugiau? – Tokenizuotos ekonomikos vizija

"Blockchain technologija ir tokenizavimas yra skirti tam, kad finansinės paslaugos ateityje būtų prieinamos visą parą ir visame pasaulyje. Tačiau iki tol, kol tokenizuotos ekonomikos vizija gali tapti realybe, reikia išsiaiškinti reguliavimo klausimus.

 

     Įsivaizduokite, jei Europos centrinio banko (ECB) posėdžių salėje savaitgaliui susirinktų šviesiausi verslo ir mokslinių tyrimų protai. Žvelgiant į Frankfurto panoramą, jiems buvo pavesta sukurti veiksmingą ir efektyvią finansų rinkos infrastruktūrą. Tokia koncepcija turėtų pašalinti kai kuriuos esamos finansų sistemos trūkumus: finansinės paslaugos turėtų būti prieinamos visą parą ir septynias dienas per savaitę skaitmeniniame pasaulyje. Pinigų ir kito turto siuntimas neturėtų jaustis sudėtingesnis ar užtrukti ilgiau, nei trumposios žinutės siuntimas – nesvarbu, ar operacija kerta nacionalines sienas, ar ne. Taip būtų galima paminėti tik keletą esamos sistemos anachronizmų.

 

     Tikėtina, kad ekspertų siūlomame sprendime fakso aparatai ir kiti ikiskaitmeninio amžiaus reliktai nebevaidintų vaidmens. „Blokų grandinė“ turėtų daug šansų prieš tai. Juk vienas iš didžiųjų blokų grandinės pažadų – padidinti finansų rinkos efektyvumą. Net jei daugelis šių pažadų dabar yra daugiau vizija, nei realybė, technologijos žavi vis didesnę visuomenės dalį. Tai prasideda nuo mažųjų investuotojų paklausos kriptovaliutoms, tokioms, kaip Bitcoin, ir iki didelių įmonių, tokių kaip Siemens, kurios naudoja blokų grandinę obligacijoms išleisti, ir apima centrinius bankus, kurie galvoja apie pinigų emisiją blokų grandinėje arba jau tai daro.

 

     Jei norite suprasti naująjį blokų grandinės technologijos pasaulį ir jos pritaikymą finansų rinkai, geriausia pradėti nuo esamos finansų sistemos apžvalgos. Paprasčiau tariant, kalbama apie turto keitimą į pinigus – pavyzdžiui, perkant akciją, nekilnojamąjį turtą ar meno kūrinį.

 

     Blokų grandinė perkelia šį procesą į skaitmeninę erdvę: kaip dalis vadinamos tokenizacijos, turtas ir pinigai pašalinami iš ankstesnės aplinkos ir saugomi blokų grandinėje, kaip skaitmeninis prieigos raktas. Akcija tampa akcijų žetonu, o turtas – nekilnojamojo turto žetonu. 

 

Paprasčiau tariant, žetonai yra skaitmeninis pagrindinio turto arba pinigų nuosavybės sertifikatas. 

 

„Blokų grandinė“ atlieka duomenų bazės, kuri saugo ir tvarko informaciją, pvz., sąskaitų likučius, vaidmenį. „Blokų grandinės“ pagrindu veikiančiai duomenų bazei nereikia administratoriaus. Tai reiškia, kad pirmą kartą sąskaitų likučiai gali būti tvarkomi decentralizuotai. Žvelgiant iš kompiuterių mokslo perspektyvos, tai yra revoliucinė idėja ir suteikia naujų įdomių programų. Tačiau duomenų bazė be savininko – taigi ir be atsakingo (juridinio) asmens – reguliavimo institucijoms sukelia bemieges naktis.

 

     Reguliavimo problemos yra pagrįstos ir turi būti atsakytos bei išspręstos, kad „blokų grandinė“ būtų iš tikrųjų naudojama kasdieniame gyvenime. Ir tai būtų verta, nes tokenizavimas sukurtų patrauklių galimybių mūsų finansų rinkai. Turtas ir pinigai pirmą kartą mūsų finansų sistemos istorijoje atsidurs toje pačioje platformoje. Pavyzdžiui: akcijų žetonas yra toje pačioje platformoje, kaip ir grynųjų pinigų žetonas, todėl abu juos galima greitai ir lengvai pakeisti vienas į kitą. Įmanomi realūs žingsnis po žingsnio sandoriai. Sumažėja jautrumas klaidoms ir padidėja apdorojimo greitis. Sandorio šalies ir atsiskaitymo rizika sumažinama, kai nebereikia nuolat lyginti skirtingų finansinių tarpininkų duomenų, nes visi yra toje pačioje platformoje. Šiandieninėje finansų rinkoje, norint iškeisti pinigus į akcijas, pirmiausia reikia susieti dvi visiškai nepriklausomas ekosistemas: akcija dažniausiai fizine forma yra centriniame vertybinių popierių depozitoriume, o pinigai – banko sąskaitoje.

 

     Be efektyvumo didinimo, „blokų grandinės“ technologija taip pat žada naujų pritaikymų. Su vadinamosiomis išmaniosiomis sutartimis logika gali būti įtraukta į finansų rinkos sandorius. Kalbama apie santykius „jei-tada“ kaip nuolatinis įsakymas: „Jei dabar pirma mėnesio diena, tada atlik pervedimą“. Išmaniosios sutartys taip pat leidžia įsivaizduoti savavališkai sudėtingą logiką, kuri gerokai viršija tai, ką žinome šiandien. Pavyzdžiui, mokėjimas su logika gali imituoti draudimo nuo oro sąlygų rizikos sutartį: „Jei temperatūra nuo 2024 m. vasario 1 d. iki kovo 31 d. ilgiau nei 30 dienų yra žemesnė nei 0 laipsnių ir į kvadratinį metrą iškrenta daugiau, nei trys litrai kritulių, tada perveskite X sumą į Y sąskaitą."

 

     Iki šiol tokia yra teorija. Praktiškai yra vienas ar du iššūkiai, reiškiantys, kad tokenizuotos ekonomikos vizija dar netapo realybe. Kokie yra iššūkiai, kaip galime juos spręsti, kaip Bitcoin ir kitos kriptovaliutos dera į šį paveikslą ir kodėl daugelis ekspertų sutinka, kad blokų grandinės ir tokenizacijos negalima apeiti – apie tai nuo šiol čia kalbėsime kartą per mėnesį.“ [1]

 

1. Effizienter, schneller, sicherer? - Die Vision der tokenisierten Ökonomie
Frankfurter Allgemeine Zeitung (online) Frankfurter Allgemeine Zeitung GmbH. Oct 10, 2023. Von Alexander Bechtel

 

More efficient, faster, safer? - The vision of the tokenized economy

"Blockchain technology and tokenization are intended to make financial services available around the clock and globally in the future. But before the vision of a tokenized economy can become reality, regulatory questions must be clarified.

 

     Imagine if the brightest minds from business and research came together for a weekend on the boardroom of the European Central Bank (ECB). With a view of the Frankfurt skyline, they were tasked with developing an effective and efficient financial market infrastructure. Such a concept would have to address some weaknesses in the existing financial system: Financial services should be available around the clock and seven days a week in a digitalized world. Sending money and other assets shouldn't feel more complicated or take longer than sending a text message - whether the transaction crosses national borders or not. To name just a few anachronisms of the existing system.

 

     Fax machines and other relics of the pre-digital age would presumably no longer play a role in the experts' proposed solution. The blockchain would have a good chance against this. After all, one of the great promises of blockchain is to increase the efficiency of the financial market. Even if many of these promises are now more of a vision than a reality, technology is fascinating an ever larger part of society. This starts with the demand from small investors for cryptocurrencies like Bitcoin, goes to large companies like Siemens, which use the blockchain to issue bonds, and extends to central banks that are thinking about issuing money on the blockchain or are already doing so.

 

     If you want to understand the new world of blockchain technology and its applications for the financial market, it is best to start with a look at the existing financial system. To put it simply, it's about exchanging assets for money - for example when buying a share, a property or a work of art.

 

     The blockchain brings this process into the digital space: As part of so-called tokenization, assets and money are removed from their previous environment and stored on a blockchain as a digital token. The share becomes a stock token and the property becomes a real estate token.

 

Put simply, tokens are a digital certificate of ownership of the underlying asset or money. 

 

The blockchain takes on the role of the database that stores and manages information such as account balances. The blockchain-based database does not require an administrator. This means that account balances can be managed decentralized for the first time. From a computer science perspective, this is revolutionary and enables exciting new applications. However, a database without an owner - and therefore without a responsible (legal) person - is causing sleepless nights for the regulatory authorities.

 

     The regulatory concerns are valid and must be answered and resolved before blockchain can be truly used in everyday life. And it would be worth it, because tokenization would create fascinating opportunities for our financial market. Assets and money would be on the same platform for the first time in the history of our financial system. As an example: The stock token is on the same platform as the cash token, and both can therefore be exchanged for each other quickly and easily. Real step-by-step transactions become possible. The susceptibility to errors decreases and the processing speed increases. Counter party and settlement risks are minimized when constant data comparison between different financial intermediaries is no longer necessary because everyone is on the same platform. In today's financial market, in order to exchange money for shares, two completely independent ecosystems must first be linked: the share is usually in physical form at a central securities depository, and the money is in the bank account.

 

     In addition to increasing efficiency, blockchain technology also promises new applications. With so-called smart contracts, logic can be embedded in financial market transactions. It's about if-then relationships like a standing order: "If it is the first day of the month, then make a transfer." Smart contracts also make arbitrarily complex logic conceivable that go far beyond what we know today. For example, a payment equipped with logic could imitate an insurance contract against weather risks: "If the temperature is below 0 degrees for more than 30 days between February 1 and March 31, 2024 and more than three liters of precipitation falls per square meter, then transfer amount X on account Y."

 

     So far this is the theory. In practice, there are one or two challenges that mean that the vision of a tokenized economy has not yet become a reality. Exactly what challenges there are, how we can address them, how Bitcoin and other cryptocurrencies fit into this picture and why many experts agree that there is no way around blockchain and tokenization - that's what we'll be discussing here once a month from now on." [1]

 

1. Effizienter, schneller, sicherer? - Die Vision der tokenisierten Ökonomie
Frankfurter Allgemeine Zeitung (online) Frankfurter Allgemeine Zeitung GmbH. Oct 10, 2023. Von Alexander Bechtel

How Can Americans Could Use Subsidy Money More Wisely, Supporting a Clean Economy, Without Collecting Additional Money Into the Federal Budget?

Of course, the money on the basis of which investments have already been made must be paid out as promised. But the remaining money can be paid in a different way.

 

The money can be used to incentivize taxpayers to reduce carbon emissions. This would require a tax on every ton of such carbon dioxide, and the collected money, exactly the same amount that the taxpayer pays for carbon dioxide every year, must be returned to that taxpayer. If, for example, the taxpayer changes his behavior and emits less pollutants, he should still be paid the same amount for five years, using the money now allocated to subsidies. For five years, the taxpayer tries to get the highest possible payment for good behavior and to emit as few pollutants as possible. After five years, the taxpayer is only refunded the amount of money he pays for the carbon dioxide at that point, five years later.

 

The invisible hand of the markets would make the best decisions, without direct involvement of the government. This would be a real American way.

Kaip amerikiečiai gali protingiau panaudoti subsidijų pinigus, skatindami švarią ekonomiką, bet nesurinkdami papildomų pinigų į valstybės biudžetą?

Be abejo, tuos pinigus kurių pagrindu jau padarytos investicijos, reikia išmokėti, kaip žadėta. Bet likusius pinigus galima išmokėti kitaip. 

 

Jais galima pasinaudoti, skatinant mokesčių mokėtojus sumažinti anglies dvideginio pašalinimą į orą. Tam reikėtų kiekvieną tokio anglies dvideginio toną apmokestinti, o surinktus pinigus , lygiai tokią pat sumą, kokią mokesčių mokėtojas kasmet atiduoda už anglies dvideginį, reikia tam mokesčių mokėtojui grąžinti. Jei mokesčių mokėtojas pakeičia elgesį ir išskiria mažiau teršalų, reikėtų jam vis dar mokėti tokią pat sumą penkis metus, tam naudojant, dabar subsidijoms skiriamus, pinigus. Mokesčių mokėtojas stengiasi penkis metus gauti kuo didesnį užmokestį už gerą elgesį ir išskirti kuo mažiau teršalų. Po penkių metų mokesčių mokėtojui vėl grąžinoma tik tiek pinigų, kiek jis tuo momentu, po penkių metų, sumoka už anglies dvideginį. 

 

Nematoma rinkos ranka priimtų geriausius sprendimus be tiesioginio vyriausybės dalyvavimo. Tai būtų tikras amerikietiškas būdas.