Berlynas atvirai kalba apie tai, kiek kainuos grynasis nulis

 

„Jei jūsų 2023 m. bingo kortelėje buvo „grynasis nulis, dėl kurio žlugo Vokietijos vyriausybė“, sveikiname – galite tapti nugalėtoju.

 

     Kanclerio Olafo Scholzo administracija žlunga, nes, pasirodo, kažkas turės sumokėti už didžiausios euro zonos ekonomikos dekarbonizavimą.

 

     Šį šokiruojantį ir siaubingą apreiškimą jums atnešė aukščiausias Vokietijos konstitucinis teismas, lapkričio viduryje nusprendęs, kad Berlyno mėgstamiausias biudžeto triukas pažeidžia subalansuoto biudžeto pataisą. Pataisa, žinoma, kaip skolos stabdys, apriboja federalinio bendrojo biudžeto deficitą iki 0,35% bendrojo vidaus produkto bet kuriais metais, nebent Parlamentas paskelbtų nepaprastąją padėtį.

 

     Pataisa buvo priimta 2009 m., tačiau biudžeto drausmė Vokietijoje buvo svarbi politinė problema dešimtmečius. Politikai mėgsta žadėti fiskalinį suvaržymą ir nekenčia jo laikytis, todėl viena po kitos einančios (Vakarų) Vokietijos vyriausybės sugalvojo sprendimą dar prieš tai, kai pataisos buvo priversti laikytis. Įsteigdama specialius fondus, vadinamus Sondervermogen, su savo pajamų šaltiniais ir skolinimosi valdžia, vyriausybė galėtų dalį savo išlaidų perkelti iš jos balanso.

 

     Didelė porcija apžioti. Šiuo metu yra 29 specialieji fondai, iš kurių didžiausias iš jų gali pasiskolinti ir išleisti per daugelį metų iki 869 milijardų eurų, visa tai finansuoja mokesčių mokėtojai, tačiau nė vienas iš jų nepatenka į bendrąjį biudžetą, kur būtų nuspaustas skolinimosi stabdis. Iki teismo sprendimo buvo tikimasi, kad specialiojo fondo grynasis skolinimasis 2023 metais sieks 147 milijardus eurų, o balanse – 45,6 milijardo eurų. Konstitucinis teismas pagaliau pasigavo.

 

     Konkretus lapkričio mėnesio sprendimo tikslas buvo 60 milijardų eurų nepanaudotų skolinimosi įgaliojimų, likusių po nepaprastosios pandemijos. Kadangi prieš trejus metus tie pinigai nebuvo skolinami ir išleisti su Covid susijusiems tikslams, M. Scholzo administracija planavo ateityje skolintis ir išleisti perėjimui prie nulio. Teismas nusprendė, kad tokios „neatidėliotinos“ lėšos negali būti panaudotos tokiu būdu.

 

     Vienu metu iš biudžeto dingo 60 milijardų eurų. Ir tai gali būti ne vieninteliai dingstantys pinigai. Finansų ministras Christianas Lindneris – niekada entuziastingai nesižavėjęs šiomis išlaidomis – mano, kad atskiras pinigų puodas, skirtas energijos kainų subsidijoms, taip pat gali susidurti su naujai išdėstytu konstituciniu reikalavimu. To fondo dydis: 200 milijardų eurų.

 

     Verta prisiminti, kodėl visos šios išlaidos yra tokios skubios: beveik du dešimtmečius iki epochinės energijos transformacijos, projektas, dabar žinomas kaip „grynasis nulis“, yra didžiulis šnipštas. Atsinaujinanti energija negalėjo patikimai patenkinti jokios pažangios pramonės ekonomikos energijos poreikių ir tikrai negalėjo pakeisti 2011 m. Berlyne pradėtos eksploatuoti branduolinės energijos, ypač kai praėjusių metų sankcijos Rusijai situaciją gerokai pablogino.

 

     Pramonė bėga iš Vokietijos. Naujoms ekologiškoms darbo vietoms, kurias žadėjo nulis, reikalingos milžiniškos subsidijos. Berlynas turi pasiūlyti dosnią, tikriausiai nuolatinę, dalomąją medžiagą atskiriems namų ūkiams, kad apsaugotų juos nuo žalingų sankcijų Rusijai pasekmių energijos kainoms.

 

     Viso to pagerinimas turėjo būti apmokėtas gudriai, skolinantis įvairiuose Sondervermogenuose. Nebe. Vokietija jau seniai ištobulino žaliosios dorybės signalizacijos meną. Dabar ji turės surengti esmines diskusijas apie tai, ar nežymi pasaulinė Vokietijos anglies dvideginio išmetimo mažinimo nauda yra verta išlaidų, ypač jei pinigai turi būti nukreipti nuo kitų politikos prioritetų, pavyzdžiui, socialinės gerovės.

 

     Kairieji kritikai tvirtins, kad visa tai būtų galima lengvai išspręsti, jei tik tie užsispyrę teutonai nebūtų tokie neurotiški dėl biudžeto balanso. Ši minia pastebės, kad Berlynas galėtų tiesiog pasiskolinti daugiau iš bendrojo biudžeto, o tai vis dar gali padaryti palyginti pigiai, ir panaudoti gautas pajamas perėjimui prie nulio ir daugybei kitų išlaidų. „Politico“ greitai nusileido ir pavadino tai „pasitikėjimo skolų krize“.

 

     Na, duh. Kiekviena biudžeto krizė visur yra apsimestinė ta prasme, kad jei visi susitartų dėl rezultato, krizės nebūtų. M. Scholzas turi politinių problemų, nes niekada nebuvo aišku, kaip jo centro kairės socialdemokratai galėtų valdyti koalicijoje su M. Lindnerio laisvosios rinkos Laisvųjų demokratų partija ir ekologiškais kairiaisiais žaliaisiais. Specialaus biudžeto triukas buvo politiškai svarbus, nes leido visoms trims partijoms išvengti derybų dėl biudžeto, kurios atskleistų gilius ideologinius skirtumus.

 

     Tie skilimai dabar yra atviri. Berlynas turės mažinti išlaidas (kam?) arba didinti pajamas (iš kur?) arba skolintis (kiek?), kad užpildytų nulinio finansavimo spragą – arba, tai neįmanoma, daryti išvadą, kad vokiečiams tai nerūpi. Dėl Amerikos biudžeto bėdų krito tik Kongreso spikeriai. Geroje senoje Vokietijoje daugelis fiskalinių mūšių gali nuversti ministrą pirmininką.

 

     Svarbiausia yra tai, kad Berlyno biudžeto procesas nėra blogesnis, nei bet kurios kitos Vakarų vyriausybės. Tai tiesiog sąžiningiau, bent jau dabar, kai įsikišo teismas." [1]

 

Dėl sankcijų Rusijai energija vokiečiams labai pabrango. Grynasis nulis leistų nustoti mokėti amerikiečiams už brangias suskystintas gamtines dujas. Priešingu atveju pramonė pasitraukia, kraštutinės dešinės politinės jėgos populiarėja. Taigi, investuoti į grynąjį nulį reikia greitai. Priešingu atveju kraštutinės dešinės Vokietijos politinės jėgos panaikins Rusijos sankcijas, kurios ir taip neveikia.

 

1.  Political Economics: Berlin Gets Honest About What Net Zero Will Cost. Sternberg, Joseph C.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 01 Dec 2023: A.17.

Berlin Gets Honest About What Net Zero Will Cost

"If you had "net zero causing Germany's government to collapse" on your 2023 bingo card, congratulations -- you may end up a winner. 

Chancellor Olaf Scholz's administration is falling apart because it turns out someone will have to pay for decarbonizing the eurozone's largest economy.

This shocking and horrifying revelation is brought to you by Germany's highest constitutional court, which ruled in mid-November that Berlin's favorite budget gimmick violates the balanced-budget amendment. The amendment, known as the debt brake, limits the federal general-budget deficit to 0.35% of gross domestic product in any year unless Parliament declares an emergency.

The amendment was passed in 2009, but budget discipline has been a potent political issue in Germany for decades. Politicians love to promise fiscal restraint and hate to abide by it, so successive (West) German governments devised a workaround even before the amendment forced them to. By establishing special funds -- called Sondervermogen -- with their own revenue streams and borrowing authority, the government could shift a portion of its expenditures off its balance sheet.

A big portion. There now are 29 special funds, with the largest among them allowed to borrow and spend over multiyear periods up to 869 billion euros, all of it backstopped by taxpayers but none of it folded into the general budget, where it would be subject to the debt brake. Before the court ruling, special-fund net borrowing in 2023 was expected to reach 147 billion euros, compared with on-balance-sheet borrowing of 45.6 billion euros. The constitutional court finally has caught on.

The specific target of November's ruling was 60 billion euros in unused borrowing authority left over from the pandemic emergency. Since that money wasn't borrowed and spent for Covid-related purposes three years ago, Mr. Scholz's administration planned to borrow and spend it on the net-zero transition in the future. The court ruled such "emergency" funds can't be repurposed in this way.

At a stroke, 60 billion euros has vanished from the budget. And that might not be the only disappearing cash. Finance Minister Christian Lindner -- never enthusiastic about any of this spending anyway -- believes a separate pot of money slated for energy-price subsidies also may run afoul of the newly articulated constitutional requirement. The size of that fund: 200 billion euros.

It's worth recalling why all this spending is so urgent: Nearly two decades into an epochal energy transformation, the project now known as "net zero" is an enormous flop. Renewable power hasn't been capable of reliably meeting the energy needs of any advanced industrial economy, and certainly hasn't been able to replace the nuclear capacity Berlin took off line starting in 2011. The disruption of cheap imports of Russian fossil fuels since last year's sanctions on Russia has made matters considerably worse.

Industry is fleeing Germany. The new green jobs the net-zero left promised require enormous subsidies. And Berlin must offer generous handouts, probably permanent, to individual households to shield them from the crippling energy-price consequences of sanctions on Russia.

Ameliorating all of this was meant to be paid for on the sly via borrowing concealed in various Sondervermogen. No longer. Germany long ago perfected the art of green virtue signaling. Now it will have to conduct a substantive debate about whether the negligible global benefits of Germany's slashing carbon emissions are worth the costs, especially if money must be diverted from other policy priorities such as social welfare.

Critics on the left will argue this all could be solved easily if only those hidebound Teutons weren't so neurotic about budget balance. This crowd will note that Berlin could simply borrow more on the general budget, which it still can do relatively cheaply, and use the proceeds to sustain the net-zero transition and much other spending. Politico was quick off the mark, calling this a "make-believe debt crisis."

Well, duh. Every budget crisis everywhere is make-believe in the sense that if everyone agreed on an outcome, there wouldn't be a crisis. Mr. Scholz is in political trouble because it was never clear how his center-left Social Democrats could govern in a coalition with Mr. Lindner's free-market Free Democratic Party and the eco-leftist Greens. The special-budget trick was politically essential because it allowed all three parties to skirt the budget bargaining that would expose their deep ideological differences.

Those splits are out in the open now. Berlin is going to have to cut spending (on what?) or raise revenue (from where?) or borrow (how much?) to fill the net-zero funding gap -- or, not impossible, conclude Germans don't care that much about net zero after all. America's budget woes fell only House speakers. In Germany, fiscal battles may bring down a prime minister.

The key point is that Berlin's budget process is no more dysfunctional than any other Western government's. It's merely more honest, at least now that the court has stepped in." [1]

Sanctions on Russia made energy very expensive for Germans. Net zero could allow to stop paying Americans for their expensive liquid natural gas. Otherwise industry is leaving, extreme right political forces are gaining in popularity. So investing in net zero has to be done quickly. Otherwise extreme right German political forces will remove sanctions on Russia that are not working anyway.

1.  Political Economics: Berlin Gets Honest About What Net Zero Will Cost. Sternberg, Joseph C.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 01 Dec 2023: A.17.

U.S. Seeks To Remove Lead Pipes Nationwide

"The Biden administration wants to require utilities to replace all lead drinking-water pipes across the U.S. within the next 10 years, the biggest push in decades by the federal government to eliminate lead from the nation's tap water.

The Environmental Protection Agency made that proposal public Thursday, as part of a series of regulatory changes involving lead in drinking water. 

More than nine million households receive water through lead service lines, the agency said.

The agency said the move is needed to protect public health and pegged the replacement costs at between $2.1 billion and $3.6 billion annually over the next decade. It measured those costs against the benefits of avoiding lost IQ points in children and deaths and illnesses, which the agency valued at up to 10 times as great.

"Getting the lead out means healthier children and healthier adults. It means less hospital visits and lower healthcare costs," said EPA Administrator Michael Regan.

The administration allocated $15 billion for replacing lead pipes in the infrastructure legislation passed in 2021. But some estimates have put the total cost much higher.

David LaFrance, CEO of the American Water Works Association, a trade group, said the total cost could "easily exceed" $90 billion. He said the average cost to replace a single lead service line is more than $10,000, nearly double the EPA's estimate.

Matthew Holmes, CEO of the National Rural Water Association, which represents more than 30,000 water systems, said utilities support the goal of removing lead pipes but that it was unclear how much future federal funding would be available beyond the $15 billion that already has been allocated.

"Over time, some of that burden is going to have to be passed on to the ratepayers unless Congress continues to make grant funding available," he said.

Environmental groups and others have been pushing the agency for years to strengthen regulations in the federal Lead and Copper Rule, the 1991 regulation that requires utilities to reduce lead in drinking water.

Cities have been slow to make progress on replacing pipes, despite growing awareness of the risks from lead from high-profile contamination cases in cities such as Flint, Mich., and Newark, N.J.

The EPA said it estimates that a 10-year replacement deadline is feasible for 96% to 99% of water systems, but that some systems that need to replace a large number of pipes might qualify for an extension." [1]

Look, Juozai, they want to be healthier, they are withdrawing from Ukraine and taking care of themselves at home. And we in Vilnius only want to shoot at our neighbors. Why are we so stupid? Maybe there is too much lead in our water?

1. U.S. News: U.S. Seeks To Remove Lead Pipes Nationwide. Maher, Kris.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 01 Dec 2023: A.2.

 

JAV siekia pašalinti švino vamzdžius visoje šalyje

„Bideno administracija nori reikalauti, kad komunalinės įmonės per ateinančius 10 metų pakeistų visus švino geriamojo vandens vamzdžius JAV, o tai yra didžiausias federalinės vyriausybės pastangas per dešimtmečius pašalinti šviną iš šalies vandentiekio vandens.

 

Aplinkos apsaugos agentūra (EPA) šį pasiūlymą paskelbė ketvirtadienį, kaip dalį reguliavimo pakeitimų, susijusių su švinu geriamajame vandenyje.

 

Pasak agentūros, daugiau, nei devyni milijonai namų ūkių gauna vandenį per švino vandens linijas.

 

Agentūra teigė, kad šis žingsnis reikalingas, siekiant apsaugoti visuomenės sveikatą, ir per ateinantį dešimtmetį pakeitimo sąnaudos siekia 2,1–3,6 mlrd. dolerių kasmet. Šios išlaidos buvo įvertintos, atsižvelgiant į naudą, gaunamą, išvengiant prarastų IQ taškų vaikų atveju ir išvengiant mirčių bei ligų, kurias agentūra įvertino iki 10 kartų didesne nauda.

 

„Pasitraukus nuo švino, vaikai ir suaugusieji bus sveikesni. Tai reiškia, kad reikia mažiau lankytis ligoninėje ir tai sumažintų sveikatos priežiūros išlaidas“, – sakė EPA administratorius Michaelas Reganas.

 

2021 m. priimtuose infrastruktūros teisės aktuose administracija tam skyrė 15 mlrd. dolerių.

 

Prekybos grupės „American Water Works Association“ generalinis direktorius Davidas LaFrance'as teigė, kad bendros išlaidos gali „lengvai viršyti“ 90 mlrd. dolerių. Jis sakė, kad vidutinės vienos pagrindinės paslaugų linijos pakeitimo išlaidos yra daugiau nei 10 000 dolerių, beveik dvigubai daugiau, nei EPA skaičiuoja.

 

Matthew Holmesas, Nacionalinės kaimo vandens asociacijos, atstovaujančios daugiau, nei 30 000 vandens sistemų, generalinis direktorius, sakė, kad komunalinės įmonės palaiko tikslą pašalinti švino vamzdžius, tačiau neaišku, kiek ateityje bus galima gauti federalinio finansavimo, viršijant jau paskirtą 15 mlrd. dolerių.

 

„Laikui bėgant, dalis šios naštos turės būti perkelta į už vandenį mokėtojų rankas, nebent Kongresas ir toliau skirs dotacijų finansavimą“, – sakė jis.

 

Aplinkosaugos grupės ir kiti jau daugelį metų verčia agentūrą sugriežtinti federalinės švino ir vario taisyklės, 1991 m. reglamento, pagal kurį komunalinės įmonės turi sumažinti švino kiekį geriamajame vandenyje, nuorodas.

 

Miestai lėtai darė pažangą keisdami vamzdžius, nepaisant didėjančio supratimo apie švino keliamą riziką, kylančią dėl didelio atgarsio užteršimo tokiuose miestuose, kaip Flintas, Mich, ir Niuarkas, N.J.

 

EPA teigė, kad apskaičiavo, kad 10 metų pakeitimo terminas yra įmanomas 96–99 % vandens sistemų, tačiau kai kurioms sistemoms, kurioms reikia pakeisti daug vamzdžių, terminas gali būti pratęstas." [1]

Žiūrėk, Juozai, jie nori būti sveikesni, traukiasi iš Ukrainos ir tvarkosi namie. O mes Vilniuje geidžiame tik pašaudyti į kaimynus. Kodėl mes tokie durni? Gal švino mūsų vandenyje per daug?

1. U.S. News: U.S. Seeks To Remove Lead Pipes Nationwide. Maher, Kris.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 01 Dec 2023: A.2.