Beijing is Learning from Ukraine Events

"The good news about U.S.-China relations is that last month the two countries restored military-to-military dialogue after a 16-month rupture. 

The bad news is that it hasn't slowed the military buildup in Beijing, which increasingly appears to be on a wartime footing. 

The U.S. needs to do likewise and reassemble what President Franklin D. Roosevelt referred to as the nation's "arsenal of democracy."

Chinese leaders have articulated a long-term national strategy to achieve the "great rejuvenation of the Chinese nation on all fronts," including developing a world-class military. 

Over the past decade, the Chinese Communist Party has ramped up defense industrial production and significantly improved its process of researching, developing and producing advanced weapons systems. As Air Force Secretary Frank Kendall III recently observed, China is preparing "specifically for a war with the U.S."

China's defense industrial efforts have strengthened its military capabilities. The People's Liberation Army is amassing a formidable arsenal of medium- and long-range precision missiles capable of striking U.S. and allied bases in the Indo-Pacific. The PLA is also building a web of integrated air-defense systems to challenge U.S. forces in the region. 

Three of the world's 10 largest defense companies are now Chinese enterprises: Aviation Industry Corp. of China, China North Industries Group and China South Industries Group.

The main beneficiary of China's defense industrial growth is arguably the PLA's navy. China is now the world's largest shipbuilder by a significant margin. Its shipbuilding capacity is more than 230 times as large as the U.S.'s, allowing it to build 23 million tons of vessels, compared with less than 100,000 tons in the U.S. One Chinese shipyard, the Jiangnan Shipyard located on Changxing Island, has more capacity than all U.S. shipyards combined, according to U.S. Navy estimates.

Beijing's buildup should be a blinking red light for Washington. The U.S. defense industrial base lacks the capacity, responsiveness, flexibility and surge capability to meet the military's needs. Part of the problem is that the U.S. defense industrial base remains on a peacetime footing, despite conflicts in Ukraine and the Middle East, as well as growing tension in the Taiwan Strait and Korean Peninsula.

The U.S. faces a serious shortfall of munitions -- especially long-range precision munitions -- for a protracted war in the Indo-Pacific. That is owing in some part to Congress's dragging its feet in fixing contracting problems, such as multiyear procurement. Supply-chain challenges remain serious, too, leading to an insufficient supply of solid rocket motors, ball bearings, microelectronics, and seekers for munitions. Today's workforce is also inadequate to meet the demands of the defense industrial base.

Yet the U.S. private sector is the most innovative in the world, and it boasts a strong track record of revitalizing its defense industrial base during periods of crisis, such as during World War II and the Cold War. There is, however, a long way to go.

A good place to start is at the White House. Presidents Roosevelt, Harry Truman, Dwight Eisenhower and Ronald Reagan established defense production boards to provide strategic guidance, oversee U.S. defense production, fix bureaucratic problems among executive agencies, and provide a sense of urgency. A national-level body is critical to oversee such a project of revitalization.

The Defense Department and Congress should also allocate additional funding and other enticements -- such as tax incentives, regulatory relief and long-term contracts -- to build and maintain production capacity. This funding could be used to modernize and expand defense facilities and develop flexible production. These steps will likely require an increase in defense spending. The U.S. is spending roughly 3% of its gross domestic product on defense, compared with 14% under Truman, 11% under Eisenhower, 9% under John F. Kennedy and more than 6% under Reagan.

FDR in December 1940, a year before Pearl Harbor, implored the nation to revitalize its defense industry: "We must apply ourselves to our task with the same resolution, the same sense of urgency, the same spirit of patriotism and sacrifice as we would show were we at war." We need to heed that advice again before it's too late.

---

Mr. Jones is senior vice president and director of the International Security Program at the Center for Strategic and International Studies." [1]

1. Beijing Is on a Wartime Footing. Jones, Seth G.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 02 Jan 2024: A.13.

 

Naujosios Amerikos policijos technologijos nesumažina nusikalstamumo

  „2020 M. GEGUŽĖS 31 D. 66 metų Michaelo Williamso, kilusio iš pietinės Čikagos pusės, gyvenimas subyrėjo į šipulius. Tą vakarą ponas Williamsas savo kaimynystėje pasiėmė jauną autostopininką. Po kelių kvartalų jaunuolis buvo nušautas, matyt, pro automobilio keleivio langą. p. Williamsas skubiai nuvežė jį į ligoninę; po dviejų dienų vyras mirė, o po kelių savaičių buvo suimtas p. Williamsas. Kitus 11 mėnesių praleido Kuko apygardos kalėjime, apkaltintas žmogžudyste. Tačiau prieš pradedant bylą nagrinėti, ji buvo išmesta, kai Čikagos rajono prokuroras nusprendė atsiimti pagrindinius savo įrodymus. Nuo praėjusių metų ponas Williamsas bylinėjosi su Čikagos miestu, teigdamas, kad miesto policijos departamentas tyčia rėmėsi byla, kuri, kaip žinojo, buvo menkai pagrįsta įrodymais.

 

     Šie įrodymai buvo gauti iš Shotspotter, „akustinio šaudymo aptikimo“ sistemos, kurią tiekia Kalifornijoje įsikūrusi įmonė SoundThinking. „Shotspotter“ automatiškai atpažįsta ir analizuoja šūvių garsą iš mikrofonų tinklo, pasklidusio miestuose – Čikagoje yra didžiausias tinklas Amerikoje. Trianguliuojant įrašus, teoriškai jis gali tiksliai nustatyti, kur buvo iššautas ginklas. Idėja yra ta, kad tai padės policijos pareigūnams greičiau reaguoti į šaudymą ir sužinoti apie šaudymus, apie kuriuos nepranešama.

 

     Čikaga paslaugai per metus išleidžia daugiau, nei 10 mln. dolerių. Tačiau tai prieštaringa. Tokie atvejai, kaip pono Williamso, iš dalies yra priežastis. Prieš išrenkamas gegužę, kairysis Čikagos meras Brandonas Johnsonas pažadėjo nutraukti sutartį su miestu (kaip meras jis ją pratęsė, matyt, netyčia).

 

     „Shotspotter“ yra tik viena ryškiausių technologijų, žadančių pagerinti policijos veiklą. Tai apima veido atpažinimo technologiją, valstybinių numerių skaitytuvus, AI padedamą duomenų analizę, prie interneto prijungtas CCTV kameras ir technologijas, skirtas nustatyti žmonių vietą pagal jų mobiliojo telefono signalus.

 

 „SoundThinking“ sąskaitose užsimenama apie išlaidų tokiems dalykams mastą: šiais metais tikimasi, kad jos pajamos sieks apie 93 mln. dolerių. „L3Harris“, parduodanti „Stingrays“, kad rinktų informaciją iš mobiliųjų telefonų, taip pat atneša dideles sumas. 

 

Šios firmos žada policijai virtualų panoptiką – su galimybe rinkti ir panaudoti daugiau duomenų, nei bet kada, kad reaguoti ir tirti nusikaltimus. Bet ar tai tikrai padės sumažinti nusikalstamumą?

 

     Teoriškai policija gali atsekti nusikaltimus tokiais būdais, kurie buvo neįsivaizduojami net prieš kartą. Ir kartais jie tai daro. Liepos mėnesį Niujorko policija sulaikė ir apkaltino architektą, nužudžius tris moteris per daugiau, nei dešimtmetį trukusį tyrimą, kurio metu buvo ne tik DNR, bet ir didžiulis mobiliųjų telefonų duomenų kiekis, siekiant atskirti neregistruotus „deginančius“ telefonus, kuriuos kaltinamasis tariamai vartojo.

 

     Tačiau apskritai klirenso rodikliai yra visų laikų žemumoje. 2019 m., paskutiniais metais su nacionaliniais duomenimis, vos pusė žmogžudysčių buvo sulaikyta; septintajame dešimtmetyje šis skaičius buvo arčiau 90 proc., teigia nusikalstamumo duomenų analitikas Jeffas Asheris. Čikagoje vos dešimtadalis nemirtinų susišaudymų baigiasi areštu. Kitų smurtinių nusikaltimų, tokių, kaip apiplėšimas ar automobilių grobimas, skaičiai yra prastesni. Kodėl technika nepadeda?

 

     Dalis problemos yra ta, kad nusikaltėliai taip pat prisitaiko. Kaip įsilaužėliai prieš šimtmetį išmoko mūvėti pirštines, šiandieniniai nusikaltėliai dažnai dėvi kaukes, todėl fotoaparatai yra mažiau naudingi, nei buvo. Panašiai galimybė sekti žmones jų telefonais yra ne tokia efektyvi, kai nusikaltėliai gali naudotis išmetamais telefonais arba šifruotomis programėlėmis.

 

     Nepaisant to, nusikaltėliai, besimokantys, kaip išvengti stebėjimo, vargu ar paaiškina, kad tiek daug jų nepavyko sugauti: daugelis automobilių grobikų savo žygdarbius skelbia tiesiogiai socialinėje žiniasklaidoje. Atvirkščiai, sako Ericas Piza iš Johno Jay kriminalinės justicijos koledžo Niujorke, dalis problemos yra ta, kad policija dažnai neturi aiškaus supratimo, kaip technologijos sumažins nusikalstamumą, ir galiausiai ją pribloškia didžiuliai informacijos kiekiai, kurie eikvoja išteklius. „Technologijos pagerins visuomenės saugumą tik tuo atveju, jei pradės vykdyti veiksmingą policijos praktiką, kuri savaime pagerina visuomenės saugumą“, – sako ponas Piza.

 

     „Shotspotter“ yra geras pavyzdys. Lapkričio mėnesį ponas Piza paskelbė dokumentą, kuriame buvo nagrinėjamas jo naudojimas Kanzas Sityje, kur mikrofonai užima 3,5 kvadratinių mylių (7,8 kvadratinio km) plotą. Palyginęs šią vietovę su panašia miesto dalimi be mikrofonų, J. Piza pastebėjo, kad policija iš tiesų rado daugiau šūvių įrodymų, pavyzdžiui, panaudotų šovinių dėžių. „Mūsų tyrimai parodė, kad [technologija] išpildė šiuos pažadus“, - sako jis. Tačiau tyrimas taip pat parodė, kad Shotspotter aprėptame rajone buvo nušauta ne mažiau žmonių, taip pat nebuvo išaiškinta daugiau nusikaltimų, susijusių su ginklu. Piza sako, kad nėra akivaizdu, kad policija žino, kaip ši technologija skirta nusikalstamumui sumažinti.

 

     Ir technologija kainuoja – ne tik „SoundThinking“ mokestis. Didelė dalis „Shotspotter“ perspėjimai nieko neduoda, tačiau jie atima policijos laiką, nes patruliai turi persekioti įspėjimus. Remiantis 2021 m. Čikagos generalinio inspektoriaus tyrimu, daugiau nei 90 % „Shotspotter“ įspėjimų nepateikia jokių nusikaltimo požymių. Kitas lapkritį paskelbtas tyrimas, kurį atliko Kalifornijos universiteto Santa Barbaroje doktorantai Michaelas Topperis ir Toshio Ferrazaresas, žvelgdami į Čikagą, parodė, kad po Shotspotter išleidimo policija į pagalbos prašymo skambučius reagavo dviem minutėmis lėčiau, nei anksčiau, o dėl smurto artimoje aplinkoje skambučių mažiau žmonių sulaikyta.

 

     Ralphas Clarkas, „SoundThinking“ generalinis direktorius, sako, kad žmonės, manantys, kad šis įrankis gali tiesiogiai užkirsti kelią smurtiniams nusikaltimams, yra „išskirtinai klaidingai informuoti“. Jis teigia, kad papildomos informacijos apie šūvius, ypač tuos, apie kuriuos nepranešama rugsėjo 11-osios skambučius, turėjimas reiškia, kad policija gali sukurti didesnį bendruomenės pasitikėjimą ir kad ši technologija gali padėti policijai greičiau rasti šūvių aukas. Tačiau net jis pripažįsta, kad vien tik prietaisai negali sumažinti nusikalstamumo. „Pastebime gana nuoseklų vietoje atliekamų policijos išteklių mažėjimą“, – pažymi jis. Jo įmonės technologija („SoundThinking“ taip pat teikia keletą kitų policijos įrankių) yra geriausia, kai ji naudojama policijos ištekliams atlaisvinti, o ne didinti pareigūnams keliamus reikalavimus.

 

     Tačiau kai kurie baiminasi, kad policijos departamentai priims blizgančius naujus prietaisus būtent todėl, kad tai leidžia jiems laikytis senos taktikos. „Turime maždaug 50 metų įrodymų, kas veikia“, – sako ponas Piza. "Proaktyvios strategijos veikia geriau, nei reaktyvios". Greitai dirbantys pareigūnai gali užkirsti kelią nusikaltimams, prieš jiems įvykstant. Tačiau dešimtmečius Amerikos policija pirmenybę teikė patruliui, o ne aptikimui, o tinklų vilkimui, o ne tikslumui. Apsilankykite teisme, kur užregistruojami naujai suimti įtariamieji, ir akivaizdu, kad daug daugiau žmonių suimama dėl spekuliacinio eisme sustabdymo, nei dėl kruopštaus detektyvo darbo. Toks policijos stilius nekuria pasitikėjimo.

 

     Danielis Websteris, nusikaltimų su ginklais specialistas iš Johnso Hopkinso universiteto Baltimorėje, sako, kad ten prisiekusieji vis dažniau išteisina bylose, kuriose nėra filmuotos medžiagos, nes paprasčiausiai nebepasitiki policija. „Policija yra visuomenė, o visuomenė yra policija“, – sakė šiuolaikinės policijos įkūrėjas seras Robertas Peelis. Visos pasaulio kameros ir garso įrašymo įrenginiai to nepakeičia." [1]

 

·  ·  ·  1. "America's new policing tech isn't cutting crime." The Economist, 27 Dec. 2023, p. NA.

America's new policing tech isn't cutting crime.

"ON MAY 31ST 2020 the life of Michael Williams, a 66-year-old from the south side of Chicago, fell apart. That evening Mr Williams picked up a young hitchhiker in his neighbourhood. A few blocks later, the young man was shot, apparently through the passenger window of the car. Mr Williams rushed him to hospital; two days later the man died, and a few weeks after that Mr Williams was arrested. He spent the next 11 months in the Cook County jail, accused of murder. But before the case could come to trial, it was thrown out, when the public prosecutor in the Chicago area decided to withdraw its main evidence. Since last year Mr Williams has been suing the City of Chicago, alleging that the city's police department deliberately relied on a case it knew was flimsy.

That evidence was from Shotspotter, an "acoustic gunfire-detection" system supplied by SoundThinking, a firm based in California. Shotspotter automatically recognises and analyses the sound of gunshots from a network of microphones spread across cities—Chicago has by far the largest network in America. By triangulating the recordings it can, in theory, pinpoint where a gun has been fired. The idea is that this will help police officers respond more quickly to shootings, and find out about shootings that go unreported.

Chicago spends over $10m a year for the service. But it is controversial. Cases like that of Mr Williams are partly why. Before his election in May, Brandon Johnson, Chicago's left-wing mayor, promised to end the city's contract (as mayor he has extended it, seemingly by accident).

Shotspotter is just one of the most prominent technologies promising to transform policing for the better. These include facial-recognition technology, licence-plate readers, AI-assisted data analytics, web-connected CCTV cameras and technology designed to locate people from their mobile-phone signals. SoundThinking's accounts hint at the scale of spending on such things: its revenues are expected to reach about $93m this year, double what they were in 2020. Other companies, such as ClearView AI, which sells facial-recognition technology to police forces, or L3Harris, which sells "Stingrays" to gather information from cell phones, are also bringing in large sums. These firms promise police a virtual panopticon—with the ability to gather and use more data than ever to respond to and investigate crime. But will this actually help reduce crime?

In theory, police can trace crimes in ways unimaginable even a generation ago. And sometimes they do. In July police in New York arrested and charged an architect with killing three women in an investigation that took more than a decade and involved not only DNA but also the whittling down of vast amounts of mobile-phone data to isolate the unregistered "burner" phones that the accused is alleged to have used.

Yet overall, clearance rates are at all-time lows. In 2019, the latest year with national data, barely half of murders resulted in an arrest; in the 1960s the figure was closer to 90%, according to Jeff Asher, an analyst of crime data. In Chicago, barely a tenth of non-fatal shootings result in an arrest. The figures for other violent crimes, such as robbery or carjacking, are worse. Why is the tech not helping?

Part of the problem is that criminals adapt too. Just as burglars learned a century ago to wear gloves, today's criminals often wear masks, making cameras less useful than they were. Similarly, the ability to follow people by means of their phones is less effective when criminals can use burner phones, or encrypted apps.

Even so, criminals working out how to evade surveillance hardly explains the failure to capture so many of them: many carjackers post their exploits live on social media. Rather, says Eric Piza, of John Jay College of Criminal Justice in New York, part of the problem is that police often lack a clear sense of how technology will reduce crime, and end up overwhelmed by huge amounts of information that consumes resources. "Tech is only going to improve public safety if it puts into motion effective police practices that by themselves improve public safety," says Mr Piza.

Shotspotter is a good example. In November Mr Piza published a paper which looked at its use in Kansas City, where the microphones cover an area of 3.5 square miles (7.8 square km). When he compared this area with a similar part of the city without microphones, Mr Piza found that the police did indeed find more evidence of gunfire—such as spent shell cases. "Our research found [the technology] did deliver on those promises," he says. But the study also showed that no fewer people were shot in the area covered by Shotspotter, nor were more gun crimes solved. It is not obvious, says Mr Piza, that police know how the tech is meant to reduce crime.

And technology comes at a cost—not only that of SoundThinking's fee. A large proportion of Shotspotter alerts lead to nothing, but they sap police time, as patrol officers have to chase down warnings. Over 90% of Shotspotter alerts do not result in any evidence of a crime being committed, according to a 2021 study by Chicago's inspector-general. Another study published in November, by Michael Topper and Toshio Ferrazares, PhD students at the University of California, Santa Barbara, looking at Chicago, found that after the roll-out of Shotspotter the police responded to 9/11 calls two minutes slower than before, and in the case of domestic-violence calls made fewer arrests.

Ralph Clark, the CEO of SoundThinking, says people who think the tool is directly able to prevent violent crime are "singularly misinformed". He argues that having extra information about gunshots, especially those that are not reported by a 9/11 call, means that police are able to build more community trust, and that the technology can help police find victims of gunshots more quickly. But even he admits that gadgetry on its own cannot drive down crime. "We are seeing a fairly consistent diminution of on-the-ground policing resources," he points out. His firm's technology (SoundThinking also provides several other police tools) is best when it is used to free up police resources, he says, rather than to add to the demands on officers.

Some fear, however, that police departments adopt shiny new gizmos precisely because this allows them to stick to old tactics. "We have 50 years or so of evidence about what works," says Mr Piza. "Proactive strategies work better than reactive ones." Officers who work a beat can prevent crimes before they happen. But for decades American policing has tended to prioritise patrol over detection, and drag nets over precision. Attend bond court, where newly arrested suspects are booked, and it is clear that many more people are arrested as a result of speculative traffic stops than as a result of diligent detective work. Such styles of policing do not build trust.

Daniel Webster, a specialist in gun crime at Johns Hopkins University in Baltimore, says that there, juries increasingly acquit in cases where there is no video footage, because they simply do not trust the police any more. "The police are the public, and the public are the police," said Sir Robert Peel, the founder of modern policing. All the cameras and audio recorders in the world are not a substitute for that.” [1]

·  ·  ·  1. "America's new policing tech isn't cutting crime." The Economist, 27 Dec. 2023, p. NA.