Rizikos kapitalistai persiorietuoja į viešąsias biotechnologijų įmones

  „Kai kurios rizikos įmonės pumpuoja pinigus į viešai parduodamas biotechnologijų įmones, nes krintančios akcijų kainos skatina šiuos investuotojus išplėsti sandorių paieškas į viešąsias rinkas.

 

     Privačios investicijos į viešąsias akcijas arba PIPE yra finansavimo sandoriai, kurių viešai prekiaujamos bendrovės sudaro su investuotojų grupe. 

 

Investicinio banko Williamo Blairo duomenimis, 2023 m. biotechnologijų bendrovės JAV surinko 56 PIPE už daugiau nei 4,56 mlrd. dolerių. Abi bendros sumos yra didžiausios, kurias įmonė užfiksavo nuo tada, kai pradėjo sekti šiuos finansavimus 2015 m.

 

     Investuotojai į PIPE paprastai daugiausia arba visiškai orientuojasi į viešas bendroves. Tačiau šie sandoriai pritraukia rizikos kapitalo investuotojus, siekiančius paremti naujas viešas portfelio įmones arba pradines investicijas į viešąsias biotechnologijas, kurias laiko geromis vertybėmis.

 

     Suma, kurią rizikos kapitalistai skiria viešoms bendrovėms, yra nedidelė, palyginti su jų investicijomis į privačias. Remiantis HSBC Inovacijų bankininkyste, kuri aptarnauja technologijų ir gyvybės mokslų įmones bei investuotojus, rizikos kapitalo fondai 2023 m. nukreipė beveik 23 milijardus dolerių į JAV ir Europos biotechnologijų startuolius.

 

     Tačiau šie investuotojai turi daugiau galimybių prisijungti prie viešojo finansavimo sandorių, nes daugelis portfelio įmonių, kurios pastaraisiais metais tapo kotiruojamos biržoje, vėl pritraukia kapitalą, kartais kainomis, gerokai mažesnėmis už pradinį viešąjį siūlymą. Rizikos įmonės prisijungia prie PIPE, susietų su atvirkštiniais susijungimais, kurių metu startuolis tampa viešas, susijungdamas su akcine bendrove.

 

     Kai kuriais atvejais rizikos įmonės siekia atlikti pradines investicijas per PIPE. „Lightspeed Venture Partners“ rugsėjį tapo nauju investuotoju į vaistų nuo vėžio gamintoją „Olema Pharmaceuticals“, kuri veikia, kaip „Olema Oncology“, dalyvaudama 130 mln. dolerių vertės PIPE.

 

     „Niekada nemačiau tokios sudėtingos finansavimo rinkos savo karjeroje“, – sakė Lawrence'as Blattas, vaistų gamintojos „Aligos Therapeutics“, kuris spalį surinko PIPE iš investuotojų, įskaitant „Roche Venture Fund“, generalinis direktorius. "Tai nebus kiekviena biotechnologijų įmonė, kuri gali padaryti PIPE."

 

     Įmonės derasi dėl PIPE privačiai su investuotojais ir apie juos paskelbia, tik pasiekusios sandorį. PIPE investuotojai negali prekiauti savo akcijomis, kol viešai neatskleidžiama esminė nevieša informacija, kurią jie matė, sakė Thomas Rose, advokatų kontoros Troutman Pepper Hamilton Sanders partneris.

 

     Žmonės kažkada siejo PIPE su sunkumų patiriančiomis įmonėmis, tačiau šis požiūris išsisklaidė, nes stiprios įmonės surinko šį finansavimą, sakė Rahul Chaudhary, investicinio banko „Leerink Partners“ vyresnysis vykdomasis direktorius ir sveikatos priežiūros akcinio kapitalo rinkų vadovas. „Prieš 10 metų rinkoje buvusio PIPE gamybos stigmos šiandien nėra“, – pridūrė jis.

 

     Pokyčiai viešose rinkose verčia rizikos įmones remti viešąsias biotechnologijas, kurias laiko geresniais pasiūlymais, nei panašios privačios įmonės.

 

     Praėjusiais metais vėlesnio etapo privačių įmonių vertinimai buvo atstatyti lėčiau, nei viešųjų biotechnologijų, sakė „Lightspeed“ partneris Jonathanas MacQuitty, nes startuoliai naudojo tokias taktikas, kaip saviškių finansavimas, kad išlaikytų savo kainas.

 

     Tai paskatino „Lightspeed“ apsvarstyti viešąsias investicijas, sakė jis ir pridūrė, kad įmonė siekia dalyvauti PIPE ne tik „Olema“. „Maždaug metus laikome kursą virš kelių valstybinių įmonių, kuriose jos turi pakankamai grynųjų, gerų klinikinių duomenų ir nori išplėsti kilimo ir tūpimo taką“, – sakė MacQuitty.

 

     „Olema“ pratęsė savo grynųjų pinigų kilimo ir tūpimo taką iki 2027 m. per PIPE ir iki 50 mln. dolerių paskolą iš Silicio slėnio banko. 2020 m. viešai paskelbta bendrovė teigia, kad dabar turi kapitalo, kad galėtų finansuoti vėlyvosios arba 3 fazės klinikinius vaisto tyrimus, skirtus tam tikroms, metastazavusiu krūties vėžiu sergančioms, pacientėms.

 

     Vaistų gamintojas Pharvaris 2021 m. vasario pradžioje, prieš pat biotechnologijų pramonės pandemijos eros burbului sprogstant, akcijas į  apyvartą išleido po 20 dolerių už akciją 2023 m. birželio mėn. Pharvaris, kuri patobulina reto paveldimo sutrikimo, paveldimos angioedemos, gydymą, surinko 70 mln. dolerių PIPE." [1]

 

Ką mes ruošiamės veikti Lietuvoje? Žaisti su brangiais tankais ir dronais, kad žudyti žmones? Ką mes nužudysime? Aplink mus yra arba draugiškos šalys, arba branduolinės šalys. Taigi, mūsų nauji žudantys žaislai iš tikrųjų nereikalingi. O gal turėtume investuoti į biotechnologijas ar robotiką?

 

1. Venture Capitalists Turn to Public Biotechs. Gormley, Brian.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 02 Feb 2024: B.5.

Venture Capitalists Turn to Public Biotechs

"Some venture firms are pumping money into publicly traded biotechnology companies, as falling share prices prompt these investors to expand their search for bargains to the public markets.

Private investments in public equities, or PIPEs, are financing deals publicly traded companies strike with a group of investors. Biotech companies in the U.S. raised 56 PIPEs for more than $4.56 billion in proceeds in 2023, according to investment bank William Blair. Both totals are the highest the firm has recorded since it began tracking these financings in 2015.

Investors in PIPEs typically focus mostly or entirely on public companies. But these deals attract venture capitalists seeking to support newly public portfolio companies, or make initial investments in public biotechs that they see as good values.

The amount venture capitalists devote to public companies is small compared with their investment in private ones. VCs funneled nearly $23 billion into U.S. and European biotech startups in 2023, according to HSBC Innovation Banking, which serves technology and life-sciences companies and investors.

However, these investors have more opportunities to join public financing deals because many portfolio companies that went public in recent years are raising capital again, sometimes at prices well below their initial public offering. Venture firms are joining PIPEs tied to reverse mergers, in which a startup goes public by merging with a public company.

In some cases, venture firms seek to make initial investments through PIPEs. Lightspeed Venture Partners in September became a new investor in cancer drugmaker Olema Pharmaceuticals, which does business as Olema Oncology, by participating in a $130 million PIPE.

"I have never seen this difficult a financing market in my career," said Lawrence Blatt, chief executive of drugmaker Aligos Therapeutics, which raised a PIPE in October from investors including Roche Venture Fund. "It isn't going to be every biotech company that can do a PIPE."

Companies negotiate PIPEs privately with investors and only announce them after reaching a deal. PIPE investors can't trade their shares until material nonpublic information they have seen is revealed publicly, said Thomas Rose, a partner with law firm Troutman Pepper Hamilton Sanders.

People once associated PIPEs with distressed companies, but that view has dissipated as strong businesses have raised these financings, said Rahul Chaudhary, senior managing director and head of healthcare equity capital markets for investment bank Leerink Partners. "The stigma of doing a PIPE that was there in the market 10 years ago isn't there today," he added.

The downshift in the public markets is leading venture firms to back public biotechs they see as better deals than comparable private companies.

Last year, valuations reset more slowly for later-stage private companies than for public biotechs, said Lightspeed Partner Jonathan MacQuitty, because startups used tactics such as insider rounds to sustain their prices.

That led Lightspeed to consider public investments, he said, adding the firm seeks to participate in PIPEs beyond Olema's. "For about a year, we've hovered over a number of public companies where they have a reasonable amount of cash, good clinical data, and they want to extend the runway," MacQuitty said.

Olema extended its cash runway into 2027 through the PIPE and an up to $50 million credit facility from Silicon Valley Bank. The company, which went public in 2020, says it now has capital to fund late-stage, or Phase 3, clinical trials of a drug for certain metastatic breast cancer patients.

Drugmaker Pharvaris went public at $20 in early February 2021, shortly before the biotech industry's pandemic-era bubble popped. In June 2023, Pharvaris, which is advancing a treatment for the rare inherited disorder hereditary angioedema, raised a $70 million PIPE." [1]

What are we doing in Lithuania? Playing with expensive tanks and drones to kill people? Whom are we going to kill? All around us are either friendly countries or nuclear countries. So our new killing toys are not needed in reality. Should we invest in biotech or robotics instead?

1. Venture Capitalists Turn to Public Biotechs. Gormley, Brian.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 02 Feb 2024: B.5.

Naujas pasaulinis mokestis atneš milijardus --- JAV negaus naudos, nes Kongresas nepakeitė įstatymo, kad atitiktų susitarimą

   „15% pasaulinis minimalus mokestis yra čia, ir jis padidina pelno mokesčio mokėjimą, tik ne JAV.

 

     „Johnson & Johnson“, „Baxter International“ ir „Zimmer Biomet“ perspėja investuotojus, kad 2021 m. tarptautinis mokesčių susitarimas šiemet padidins mokesčių sąskaitas, nes Šveicarija, Pietų Korėja, Japonija ir Europos Sąjungos šalys įgyvendins paktą.

 

     JAV bendrovės, kurios kai kuriose užsienio šalyse naudojosi vienženkliais mokesčių tarifais, dabar kiekvienoje turi mokėti bent 15 proc.

 

     Tačiau nors iždo pareigūnai buvo labai svarbūs, sudarant tarptautinį susitarimą ir prezidentas Bidenas pastūmėjo jį įgyvendinti, Kongresas nepakeitė JAV mokesčių įstatymo, kad jis atitiktų jį. Respublikonai paprastai nepritaria pasauliniam susitarimui, teigdami, kad Bideno administracijos derybininkai atidavė per daug JAV mokesčių bazės.

 

     Taigi, šiuo metu JAV dėl sandorio tiesiogiai nerenka pinigų iš šalies ar užsienio įmonių.

 

     J&J prognozuoja, kad mokesčių tarifas padidės maždaug 1,5 procentinio punkto. Josephas Wolkas, „J&J“ vyriausiasis finansų pareigūnas, analitikams sakė, kad pasaulinis minimalus mokestis „sumažina JAV paskatas diegti naujoves ir dėl to JAV įsikūrusios tarptautinės įmonės moka daugiau mokesčių pajamų užsienio vyriausybėms“.

 

     Kitos bendrovės, kurios nurodo potencialiai didesnius mokesčius 2024 m., yra Johnson Controls, Henry Schein, Teleflex, Enovis, Edwards Lifesciences ir Methode Electronics.

 

     Įmonių įspėjimai žymi pirmuosius konkrečius įvertinimus, kaip pasaulinis susitarimas dėl minimalių mokesčių paveiks bendroves ir vyriausybes visame pasaulyje.

 

     Susitarimą palaikė maždaug 140 jurisdikcijų, o jų lyderiai jį sveikino, kaip esminį žingsnį, mažinant tarpvalstybinę mokesčių konkurenciją ir priverčiant įmones mokėti daugiau, kad paremti vyriausybes.

 

     Trisdešimt šešios šalys įgyvendino susitarimą arba turi naujas taisykles, o įmonės, kurių pasaulinės pajamos viršija 750 milijonų eurų, apie 810 milijonų JAV dolerių, gali mokėti naujus pelno mokesčius.

 

     Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, vadovaujanti minimalių mokesčių projektui, neseniai apskaičiavo, kad įmonės iš viso kasmet sumokės papildomų mokesčių nuo 155 iki 192 mlrd. dolerių.Kai kurie analitikai, žiūrintys į bendrovės prognozes, teigė, kad sumos gali būti mažesnės.

 

     2017 m. JAV nustatė minimalų mokestį įmonių pajamoms iš užsienio, tačiau jis taikomas jų pasauliniam pelnui, o ne kiekvienai šaliai, kaip reikalaujama tarptautiniame susitarime. 2022 m. JAV įvedė antrąjį minimalų mokestį, tačiau tai taip pat nesuderinama su kitų šalių mokesčiais. Kinija taip pat neįgyvendino susitarimo.

 

     Amerikos įmonėms gresia didesnės mokesčių sąskaitos, nors JAV nepakeitė savo taisyklių, nes susitarimas leidžia šalims priversti jų jurisdikcijose veikiančias pasaulines įmones ten mokėti bent 15 proc. Taigi Šveicarija gali priversti JAV ir Japonijos įmones mokėti 15% mokesčių už jų veiklą Šveicarijoje.

 

     Daugeliu atvejų Amerikos įmonės maksimaliai išnaudojo JAV užsienio mokesčių kreditus. Taigi, mokėdami daugiau užsienyje, nesumažins jų JAV mokesčių. Vietoj to, jie iš tikrųjų mokės mokesčius dviejose šalyse už tas pačias pajamas.

 

     Tuo tarpu JAV tiesioginės naudos negauna. Taisyklėse teigiama, kad šalys gali reikalauti, kad jų buveinės įmonės mokėtų 15% kiekvienoje šalyje, kurioje jos veikia. Taigi Pietų Korėja gali užtikrinti, kad Pietų Korėjos įmonė JK, JAV ir Prancūzijoje sumokėtų 15 proc. Jei tose šalyse ji nemoka pakankamai – pavyzdžiui, dėl to, kad JAV mokslinių tyrimų paskatos ten sumažina mokesčių tarifą – ji turi mokėti daugiau Pietų Korėjai, o ne JAV.

 

     EBPO apskaičiavo, kad JAV gaus naujų pajamų, net neįgyvendinus pasaulinio susitarimo, nes kai kurios bendrovės gali perkelti veiklą ir pelną į JAV, nes mokesčių tarifai visame pasaulyje panašėja.

 

     „Dar nematau tiek daug to iš tikrųjų“, – sakė Jasonas Yenas iš „Ernst & Young“.

 

     Suky Upadhyay, medicinos technologijų įmonės „Zimmer Biomet“ finansų direktorius, teigė, kad bendrovė mokesčių tarifą padidins maždaug 1,5 procentinio punkto. Tai „nėra niokojantis skaičius, bet vis tiek daro įtaką“, - sakė jis.

 

     Nors tai nepakeis Zimmer Biomet strategijos trumpuoju laikotarpiu, Upadhyay teigė, kad bendrovė gali apsvarstyti galimybę ateityje investuoti į Ameriką, o ne į Europą, nes mažėja finansinis atotrūkis tarp dviejų vietų." [1]

1. World News: New Global Tax Set to Raise Billions --- U.S. won't benefit because Congress hasn't changed law to conform to deal. Rubin, Richard; Williams, Jennifer; Hannon, Paul.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 02 Feb 2024: A.16.

New Global Tax Set to Raise Billions --- U.S. won't benefit because Congress hasn't changed law to conform to deal

"The 15% global minimum tax is here, and it is raising corporate tax payments -- just not in the U.S.

Johnson & Johnson, Baxter International and Zimmer Biomet are warning investors that the 2021 international tax deal will result in higher tax bills this year as Switzerland, South Korea, Japan and European Union nations implement the pact.

U.S. companies that enjoyed single-digit tax rates in some foreign countries now must pay at least 15% in each. 

But even though Treasury officials were crucial in forging the international agreement and President Biden has pushed to implement it, Congress hasn't changed U.S. tax law to conform to it. Republicans generally oppose the global deal, contending that Biden administration negotiators gave away too much of the U.S. tax base.

So for now, the U.S. isn't directly collecting any money from domestic or foreign companies because of the deal.

J&J is forecasting a roughly 1.5-percentage-point increase in its tax rate. Joseph Wolk, J&J's chief financial officer, told analysts that the global minimum tax, as it stands, is "reducing U.S. incentives for innovation and resulting in U.S.-based multinational companies paying more tax revenue to foreign governments."

Other companies pointing to potentially higher taxes in 2024 include Johnson Controls, Henry Schein, Teleflex, Enovis, Edwards Lifesciences and Methode Electronics.

The corporate warnings mark the first concrete estimates of how the global minimum tax deal is affecting companies -- and, by extension, governments -- around the world. 

The agreement was backed by about 140 jurisdictions and hailed by their leaders as a crucial step toward reducing cross-border tax competition and making companies pay more to support governments.

Thirty-six countries have implemented the deal or have new rules in progress, and businesses with global revenues exceeding 750 million euros, about $810 million, could pay new taxes on profits.

The Organization for Economic Cooperation and Development, which spearheads the minimum-tax project, recently estimated that businesses altogether will pay additional taxes of between $155 billion and $192 billion annually, an increase of between 6.5% and 8.1% from current tax payments. Some analysts looking at company projections have said it could be lower.

The U.S. created a minimum tax on companies' foreign income in 2017, but it applies to their global profits, not country-by-country as required by the international deal. The U.S. created a second minimum tax in 2022, but that, too, doesn't align with other countries' levies. China also hasn't implemented the agreement.

American companies are facing higher tax bills even though the U.S. hasn't changed its rules because the deal allows countries to make global businesses operating in their jurisdictions pay at least 15% there. So Switzerland can make U.S. and Japanese companies pay 15% tax on their Swiss operations.

In many cases, American companies have maxed out U.S. foreign tax credits. So paying more abroad won't reduce their U.S. taxes. Instead, they effectively will pay taxes in two countries on the same income.

Meanwhile, the U.S. isn't benefiting directly. The rules say countries can require that their home companies pay 15% in every country where they operate. So South Korea can ensure that a South Korean company pays 15% in the U.K., the U.S. and France. If it doesn't pay enough in those countries -- for instance, because U.S. research incentives lower its tax rate there -- it must pay more to South Korea, not the U.S.

The OECD estimates that the U.S. will get some new revenue even without implementing the global deal because some companies could shift operations and profits to the U.S. as tax rates become more similar around the world.

"I'm not seeing so much of that actually happening yet," said Jason Yen of Ernst & Young.

Suky Upadhyay, CFO of medical-technology company Zimmer Biomet, said the company would see a tax rate increase of about 1.5 percentage points. That is "not devastating but still impactful nonetheless," he said.

While that won't change Zimmer Biomet's strategy in the short term, Upadhyay said the company might consider putting future investment in the Americas rather than Europe because of the shrinking financial gap between the two locations." [1]

1. World News: New Global Tax Set to Raise Billions --- U.S. won't benefit because Congress hasn't changed law to conform to deal. Rubin, Richard; Williams, Jennifer; Hannon, Paul.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 02 Feb 2024: A.16.