Susilpnėja vienybė prieš Prancūzijos kraštutinę dešinę --- Nesusitarimai dėl karo Gazoje, antisemitizmas suskaldė Macrono partijos ir kraštutinių kairiųjų kolegų aljansą

„Paryžius – gilūs nesutarimai Prancūzijoje dėl antisemitizmo ir karo Gazoje sukėlė nesutarimų Marine Le Pen oponentams dėl to, ar susivienyti, kad jos partija nelaimėtų daugumos mandatų paskutiniame parlamento rinkimų ture.

 

 Nesantaika išryškėjo kitą rytą po Le Pen pergalės pirmajame ture, kai prezidento Emmanuelio Macrono partijos lyderiai apkaltino kai kuriuos kraštutinių kairiųjų kandidatus antisemitizmu ir atsisakė jiems pritarti.

 

 Įtikinti trečią vietą užėmusius kandidatus nusišalinti ir pateikti pritarimą šią savaitę yra labai svarbus žingsnis, jei Le Pen oponentai nori sutrukdyti jos partijai perimti 577 vietų Nacionalinės Asamblėjos kontrolę po antrojo rinkimų turo liepos 7 d., kas priverstų Macroną išrinkti ministrą pirmininką iš Le Pen partijos gretų.

 

 Spalio 7 d. „Hamas“ ataka Izraelyje ir vėlesnis karas Gazoje pakurstė Prancūzijos politiką, todėl antisemitizmas ir Izraelio kritika tapo pagrindiniais rinkimų pleišto klausimais. Kraštutinių kairiųjų partija „France Unbowed“ griežtai kritikavo Izraelį, sulaukdama kaltinimų iš Macrono vyriausybės, kad jos retorika skatina staigų antisemitinių veiksmų augimą Prancūzijoje.

 

 Le Pen ir kiti Nacionalinio mitingo lyderiai gynė Izraelį, partijai pasinaudojant proga pareikšti, kad ji atsisakė jos antisemitizmo istorijos, dėl kurios ji ilgą laiką tapo radioaktyvia Prancūzijos politikoje. 

 

Prancūzijoje gyvena didžiausia Europos žydų bendruomenė ir viena didžiausių jos musulmonų mažumų.

 

 Panašu, kad šis žingsnis sekmadienį davė vaisių ir padėjo Nacionaliniam mitingui tapti vienu geriausių rinkimų pasirodymų Prancūzijos politikoje per pastaruosius 20 metų. Rinkėjų aktyvumas buvo didelis ir partija surinko daugiau, nei 9,3 mln. balsų – daugiausia iš visų partijų per pirmąjį Prancūzijos parlamento rinkimų turą nuo 2007 m., kai centro dešinioji partija laimėjo daugiau, nei 10 mln. Nacionalinis mitingas ir jo sąjungininkai surinko 33% balsų, palyginti su 19% partijos balsų pirmame ture prieš dvejus metus.

 

 Tačiau Le Pen politines ambicijas per ankstesnius rinkimus sužlugdė Prancūzijos dviejų turų balsavimo sistema, kuri skatina rinkėjus susiburti į pagrindinius kandidatus, o ne tuos, kurie yra politinio spektro gale. Kai kaltinimai antisemitizmu dabar kyla prieš kraštutinių kairiųjų kandidatus ir blėsta Le Pen, rinkėjams sunku nuspręsti, kuri pusė yra kraštutinesnė.

 

 Naujasis liaudies frontas, kairiųjų partijų aljansas, kuriam priklauso Prancūzija Unbowed, užėmė antrąją vietą, surinkusi 28% balsų, o Macrono partija – trečia, surinkusi 21%. Aljanso platforma smerkia „Hamas“ ataką kaip „teroristines žudynes“ ir sako, kad „reikia kovoti su visais, kurie skleidžia neapykantą žydams“.

 

 „France Unbowed“ ugningas lyderis Jeanas-Lucas Melenchonas sakė, kad kairiųjų aljanso kandidatai rajonuose, kuriuose jie užėmė trečią vietą, turėtų pasitraukti, o tais atvejais sukurs akis į akį tarp Nacionalinio sambūrio ir Macrono partijos.

 

 „Mūsų tvarka paprasta, tiesioginė ir aiški: Nacionaliniam mitingui nei vienas balsas, nei viena vieta daugiau“, – sekmadienio vakarą vykusiame mitinge sakė Melenchonas.

 

 Macrono partijos lyderiai nebuvo pasirengę daryti to paties. Jie sakė, kad kai kurie „France Unbowed“ nariai savo komentarais apie Izraelį peržengė antisemitizmo ribą nuo spalio 7 d.

 

 „Šiandien nepritarsiu šiam ekstremistiniam Prancūzijos pakraščiui Unbowed“, – pirmadienio rytą sakė Macrono partijos įstatymų leidėja Yaelis Braun-Pivet, kuris dar neseniai buvo Nacionalinės Asamblėjos prezidentė.

 

 Braun-Pivet, kurios tėvas yra žydas, po spalio 7 d. susidūrė su antisemitinių įžeidimų ir grasinimų antplūdžiu. Kažkas atsiuntė jai laišką, grasindamas nukirsti galvą, sakė ji.

 

 Melenchonas pasakė savo kalbą stovėdamas šalia Rima Hassan, prieštaringai vertinamos asmenybės Prancūzijoje Unbowed, kuri yra tiriama dėl pastabų po spalio 7 d., kuriose tariamai buvo toleruojamas terorizmas – nusikaltimas Prancūzijoje.

 

 Birželį į Europos Parlamentą išrinkta Hassan atsakė „tiesa“, paklausta, ar „Hamas“ veiksmai buvo teisėti.

 

 „Tai buvo provokacija“, – sakė Braun-Pivet, paklausta apie Hassan pasirodymą praėjusios nakties mitinge.

 

 Finansų ministras Bruno Le Maire'as, Macrono partijos narys, paragino rinkėjus paremti Liaudies fronto kandidatus, kurie buvo iš Socialistų partijos ir žaliųjų, bet ne iš France Unbowed.

 

 „France Unbowed“ yra prieš prancūzų tautą, – sakė Le Maire’as, – „France Unbowed“ yra antisemitizmas.

 

 Partijos lyderiai smerkia antisemitizmą, nors kartais atrodo, kad jį sumažina. Melenchonas sukėlė ginčus birželį, kai parašė, kad antisemitizmas Prancūzijoje yra „likutinis“. „France Unbowed“ lyderiai sako, kad jų audringa kritika Izraeliui neperžengia antisemitizmo ribos.

 

 Sekmadienio vakaro rezultatai rodo, kad Prancūzija krypsta prie nacionalistinių, prieš imigrantus nukreiptų nuotaikų, pastaraisiais metais apėmusių Vakarus, įskaitant Brexitą, 2016-ųjų Donaldo Trumpo rinkimus ir Italijos ministro pirmininko Giorgijos Meloni pergalę rinkimuose.

 

 Macronas ir jo įkurta partija negalėjo pakankamai greitai pakeisti kryprį, nepaisant pastarųjų pastangų sugriežtinti Prancūzijos imigracijos įstatymus. 21 % jo partijos ir jos sąjungininkų balsų sumažėjo nuo 26 % prieš dvejus metus. Kai kurie analitikai tikisi, kad ji neteks daugelio iš 245 vietų, kurias turėjo Nacionalinėje Asamblėjoje, o tai yra triuškinama nesėkmė partijai, kuri buvo laikoma naujo technokratinio valdymo stiliaus avataru, kuris peržengė ideologines ribas, kai Macronas ją įkūrė 2016 m." [1]

 

1. World News: Unity Against French Far Right Weakens --- Divisions over Gaza war, antisemitism split Macron's party, far-left counterparts. Dalton, Matthew.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 02 July 2024: A.7.

Unity Against French Far Right Weakens --- Divisions over Gaza war, antisemitism split Macron's party, far-left counterparts

 

"PARIS -- Deep divisions in France over antisemitism and the Gaza war have left Marine Le Pen's opponents at odds on whether to band together to stop her party from winning a majority of seats in the final round of parliamentary elections.

The discord was apparent the morning after Le Pen's first-round victory, with leaders of President Emmanuel Macron's party accusing some far-left candidates of antisemitism and refusing to endorse them. 

Persuading third-place candidates to step aside and provide an endorsement this week is a crucial step if Le Pen's opponents want to impede her party from winning control of the 577-seat National Assembly after the election's second round on July 7. Such an outcome would compel Macron to pick a prime minister from her party's ranks.

The Oct. 7 attack by Hamas in Israel and subsequent war in Gaza have inflamed French politics, making antisemitism and criticism of Israel key wedge issues in the elections. The far-left France Unbowed party has stridently criticized Israel, drawing accusations from Macron's government that its rhetoric is fueling a sharp increase in antisemitic acts in France.

Le Pen and other National Rally leaders defended Israel, with the party seizing the moment to make the case that it has renounced its history of antisemitism, which long made it radioactive in French politics. France is home to Europe's biggest Jewish community and one of its biggest Muslim minorities.

The move appeared to pay dividends on Sunday, helping push the National Rally to one of the best election showings in French politics in the past 20 years. Turnout was high, and the party won more than 9.3 million votes, the most of any party in the first round of French legislative elections since 2007, when the center-right party won more than 10 million. National Rally and its allies captured 33% of votes cast, compared with the party's 19% share in the first round two years ago.

Le Pen's political ambitions, however, have been thwarted in previous elections by France's two-round voting system, which encourages voters to coalesce around mainstream candidates rather than ones at the far end of the political spectrum. With accusations of antisemitism now rising against far-left candidates and fading for Le Pen, voters are having a hard time deciding which side is more extreme.

The New Popular Front, an alliance of leftist parties that includes France Unbowed, came in second with 28% of the vote, while Macron's party came in third with 21%. The alliance's platform condemns the Hamas attack as a "terrorist massacre" and says "all those who spread hatred of Jews must be fought."

Jean-Luc Melenchon, the fiery leader of France Unbowed, said candidates of the leftist alliance in districts where they came in third should drop out, creating a head-to-head matchup in those cases between the National Rally and Macron's party.

"Our order is simple, direct and clear: Not one vote, not one seat more for the National Rally," Melenchon said at a rally on Sunday night.

The leaders of Macron's party weren't prepared to do the same. They said some members of France Unbowed have crossed the line into antisemitism with their comments about Israel since Oct. 7.

"I will not today endorse this extremist fringe of France Unbowed," Yael Braun-Pivet, a lawmaker from Macron's party who until recently was president of the National Assembly, said on Monday morning.

Braun-Pivet, whose father is Jewish, faced a barrage of antisemitic insults and threats after Oct. 7. Someone sent her a letter threatening to decapitate her, she said.

Melenchon gave his speech standing next to Rima Hass a n, a controversial figure in France Unbowed who is under investigation for remarks after Oct. 7 that allegedly condoned terrorism, a crime in France. 

Hassan, who was elected to the European Parliament in June, responded "true" when asked whether Hamas's actions were legitimate.

"It was a provocation," Braun-Pivet said when asked about Hassan's appearance at last night's rally.

Finance Minister Bruno Le Maire, a member of Macron's party, called for voters to back candidates in the Popular Front that were from the Socialist Party and the Greens but not those from France Unbowed.

"France Unbowed is against the French nation," Le Maire said, "France Unbowed is antisemitism."

The party's leaders condemn antisemitism even as they sometimes seem to minimize it. Melenchon stoked controversy in June when he wrote that antisemitism in France is "residual." France Unbowed leaders say their vociferous criticism of Israel doesn't cross the line into antisemitism.

Sunday night's results suggest France is drifting toward the nationalist, anti-immigrant sentiment that has swept the West in recent years, including Brexit, the 2016 election of Donald Trump and the election victory of Italian Prime Minister Giorgia Meloni.

Macron and the party he founded couldn't tack quickly enough, despite recent efforts to tighten France's immigration laws. At 21%, the vote share of his party and its allies was down from 26% two years ago. Some analysts expect it will lose many of the 245 seats it held in the National Assembly, a crushing setback for a party that was seen as the avatar of a new style of technocratic governance that transcended ideological boundaries when Macron founded it in 2016." [1]

1. World News: Unity Against French Far Right Weakens --- Divisions over Gaza war, antisemitism split Macron's party, far-left counterparts. Dalton, Matthew.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 02 July 2024: A.7.

Lietuva neteko patrauklumo investuotojams

"Tiesioginių užsienio investicijų (TUI) dinamiką pasaulyje šiemet lems tebesitęsianti įtampa dėl geopolitikos ir prekybos, tačiau įžvelgiamas ir šioks toks jų augimas. Lietuva turi galimybių pritraukti daugiau gynybos pramonės ir arčiau klientų tiekimo grandines perdėliojančių kompanijų. Tačiau tikėtis įvairesnių investicijų mūsų šalyje darosi sunkiau, nes augant atlyginimams mažais darbo kaštais konkuruoti nebegalime, o kitose srityse reikšmingų konkurencinių pranašumų neturime.

 

Pasauliniai TUI srautai 2023 m., palyginti su 2022 m., sumažėjo nedaug (2%, iki 1,3 trln. USD), tačiau tam įtakos turėjo „pašėlę finansinių srautų svyravimai“ keliose Europos ekonomikose. Pašalinus šių svyravimų poveikį, pasaulinės TUI pernai smuko dešimtadaliu, teigiama Jungtinių Tautų Prekybos ir plėtros padalinio (UNCTAD) 2024 m. pasaulio investicijų ataskaitoje.

 

Taip pat teigiama, kad kai kurios tarptautinės bendrovės šiuo metu atsargiai žiūri į savo plėtrą užsienyje dėl tokių veiksnių kaip mažesni augimo lūkesčiai, geopolitinė įtampa, pramonės politika ir tiekimo grandinių diversifikavimas.

 

„Nors 2024 m. pirmojo ketvirčio rodikliai vis dar silpni, visgi įmanoma, kad per visus metus galime sulaukti kuklaus augimo“, – skelbiama UNCTAD metinėje TUI tendencijų apžvalgoje, atsižvelgiant į laukiamas mažesnes palūkanas ir palankesnes sandorių finansavimo sąlygas.

 

Manoma, kad TUI siekiančios pritraukti valstybės dės papildomų pastangų, kad palengvintų investuotojų įsikūrimą, atsiras TUI pritraukti palankių tarptautinių susitarimų.

 

Pasaulinė TUI projektų mažėjimo tendencija neaplenkė ir mūsų šalies: „Investuok Lietuvoje“ (IL) skelbia, kad 2023 m. buvo pritraukti 53 TUI projektai, o „auksiniais“ 2022-aisiais jų buvo 56.

 

Be tradicinių investicijas ribojančių veiksnių – tinkamų darbuotojų stygiaus, augančių veiklos kaštų, prie nuosmukio prisidėjo ir dėl konflikto Ukrainoje išaugusios geopolitinės rizikos.

 

EY Europos investicinio patrauklumo tyrimo duomenimis, investuotojai, ketinantys plėsti savo dabartinę veiklą Baltijos šalyse, daugiausia dėmesio yra linkę skirti investicijoms į mokymo centrų plėtrą (Lietuvoje – 61% apklaustųjų), taip pat galima tikėtis reikšmingos plėtros mokslinių tyrimų ir plėtros (angl. R&D) srityje, nes su šia sritimi savo investicijų plėtros planus Lietuvoje sieja 54% apklaustųjų.

 

Mantautas Paškevičius, ne vieną stambų investuotoją į Lietuvą atvedusios JAV personalo konsultacijų bendrovės „Strategic Staffing Solutions“ vykdomasis viceprezidentas, sako, kad, norėdami išlikti konkurencinėje kovoje regione, turime sukurti naujų pranašumų kad užsienio investicijos ir toliau pasiektų Lietuvą, o atlyginimų augimas nesustotų.

 

Jo nuomone, tikslingai nukreiptos mokesčių lengvatos, subsidijos ir kitos finansinės paskatos yra lengviausia priemonė padėti atskiriems regionams ar industrijoms tapti gerokai patrauklesniems.

 

„Valstybės, su kuriomis konkuruojame, skiria tam labai rimtą dėmesį ir jau seniai suprato, kad į TUI pritraukimą reikia žiūrėti kaip į investiciją“, – pabrėžia M. Paškevičius.

 

Negalima pamiršti ir bendros verslo aplinkos gerinimo bei nerimą keliančių demografinių rodiklių.

 

„Neišvengiamai turėsime tapti atviresne valstybe kvalifikuotai darbo jėgai ir jau dabar reikia pradėti apie tai kalbėti valstybiniu lygiu“, – priduria jis.

 

Rūta Skyrienė, „Investors‘ Forum“ (IF) vykdomoji direktorė, kalba, kad investicinę aplinką Lietuvoje reikėtų vertinti dvejopai.

 

Viena vertus, investicinė aplinka yra teigiama: politinė ir ekonominė situacija stabili, eksporto rinkose įžvelgiama augimo tendencijų, o finansavimo kaštai nustojo augti.

 

„Todėl regione jau veikiančios įmonės, vertindamos ekonomikos perspektyvas, nuosaikiai plečiasi. Mūsų žiniomis, didžioji dalis „Investors‘ Forum“ narių planuoja didesnę ar mažesnę plėtrą“, – komentuoja R. Skyrienė.

 

Padėtis kiek kitokia, jei vertiname Lietuvos patrauklumą naujiems investuotojams: augantys atlyginimai ir brangstantys energijos ištekliai taip pat mažina šalies patrauklumą: pigia darbo jėga konkuruoti nebegalime, o kitose srityse reikšmingų konkurencinių pranašumų neturime.

 

Negana to, pasak IF vadovės, geopolitinės rizikos kontekste reguliariai susiduriame su situacija, kai investuotojus atbaidome patys.

 

„Gyventojai ar savivaldybės nenori kaimynystėje turėti vieno ar kito verslo ir kompanijos būna priverstos ieškoti investicijoms patrauklesnių regionų“, – sako R. Skyrienė.

 

Pavyzdžiui, su rimtais iššūkiais paleisti gamybą neseniai susidūrė Vokietijos kapitalo baldų įmonė „Homanit Lietuva“, kai Regionų administracinis teismas, reaguodamas į vietos bendruomenės skundus, įpareigojo Aplinkos apsaugos agentūrą iš naujo įvertinti įmonės „Homanit Lietuva“ Vilniaus rajono Pagirių kaime statomos medžio plaušo plokščių gamyklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą.

 

Naujausias pavyzdys –  „Rheinmetall“ amunicijos gamyklos kaimynystės išsigandusi Baisogalos bendruomenė. Tik pasirodžius pirmiesiems pranešimams apie būsimos gamyklos vietą, gyventojai ėmė būgštauti, kad gali tapti galimos rusų agresijos taikiniu. O vietos verslas nerimauja, kad naujieji investuotojai nusiurbs dalį darbuotojų ir pan.

 

Vienas iš labai svarbių Lietuvos patrauklumų, dėl kurių investuotojai ateina į mūsų šalį, – mūsų turimi talentai. Tačiau jų ima trūkti, ypač aukštos kvalifikacijos specialistų. Tad šioje srityje turime pasistengti – tiek ugdydami savo vidinius talentus, tiek prisitraukdami geriausių protų iš užsienio.

 

Nes šiandien verslas pasiryžęs judėti ten, kur yra talentų (taip, pavyzdžiui, teigia ir Nyderlandus potencialiai galinčios palikti įmonės, jei valdžia apribotų užsienio studentų atvykimą į jų šalį).

 

Vadinasi, turime investuoti ne vien į infrastruktūrą ir gamyklas, bet ir į žmones, visuomenėje diegti mokymosi visą gyvenimą požiūrį – tiek švietimo įstaigose, tiek verslo organizacijose, kad žmonės jaustųsi įgalinti ir išsiugdytų įgūdžius veikti nuolat kintančioje aplinkoje.

 

„Užauginti aukštos kvalifikacijos profesionalai gali kurti aukštą pridėtinę vertę – o juk būtent tokia ekonomika yra mūsų valstybės ilgalaikė vizija“, – kalba Linas Dičpetris, EY Konsultacijų padalinio Baltijos šalyse vadovas.

 

Analitikai primena, kad investuotojams svarbu pasiūlyti parengtą infrastruktūrą, tuo privalo pasirūpinti valstybės institucijos ir savivaldybės.  

 

Dar vienas postūmis ugdyti konkurencinį pranašumą – sugebėjimas įžvelgti galimybių pokyčiuose ir atrasti jas: pavyzdžiui, tapti tam tikros srities dirbtinio intelekto technologijų lyderiais.

 

„Tai suteiktų pagrindą daugiau komunikuoti apie tai, ką mokame ir pasiekiame, o ne apie tai, ko bijome“, – teigia L. Dičpetris.

 

Ir dar vienas ne mažiau svarbus (net nereikalaujantis didžiulių lėšų) ekspertų patarimas – kuo daugiau pozityvių žinučių apie save, kad „atskiestume“ negatyvų foną."

 

Žinote, mes čia skiedžiame nenustodami, tiesiog žodžiais triedžiame, tas nepadeda. Kodėl netekome konkurencinių pranašumų? Nes nevertinome mūsų darbuotojų. Investavome į gražų verslininkų gyvenimą, jų poršius, bentlius, bei teslas. Konservatoriai universitetus pavertė diplomų kioskais, užimtais ne jų darbu, o reklama ir pataikavimu turtingiesiems klientams. Ilgai mokėjome labai mažus atlyginimus, todėl talentai negalėjo pasamdyti gerus korepetitorius, praradome daugumą talentų. Talentai iš užsienio į Lietuvą nevažiuos, kas gi nori dirbti sunkiai, o pensijoje atsidurti skurde ir be šiuolaikinių vaistų. Vienu žodžiu, Lietuva yra nuvaryta nuo koto kumelė, visai, kaip mūsų premjerė.