Konservatoriai turi „Ignitis grupės“ akcijų. Atnašaukite, užsienio investuotojai, „Ignitis grupei“, o mes, visi Lietuvos gyventojai mokėsime brangiau už elektrą

"Antrasis jūrinio vėjo parko Lietuvoje aukcionas tesulaukė vieno dalyvio ir dėl to neįvyko. Išvada, kurią padarė įstatymų leidėjai: jei nėra dalyvių, reikia leisti aukcioną laimėti vienam. Specialiųjų tyrimų tarnyba suskubo pareikalauti pakeitimų, tačiau ne tų, kurie užkirstų kelią potencialiai korupcijai.

 

Seimo nariai birželio pradžioje registravo Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisas, kuriomis oficialiai saldinamas pasiūlymas ir gerinamos konkurso sąlygos potencialiems antrojo Lietuvos jūrinio vėjo parko statytojams.

 

Tačiau Specialiųjų tyrimų tarnyba turėjo pastabų.

 

Tai, ko ši institucija tikrai neleis, yra korupciniai elementai šalies įstatymuose.

 

„Atsižvelgiant į konkurso sąlygų specifiškumą ir dėl šios priežasties mažą galimų konkurso dalyvių kiekį ir iki šiol organizuotų analogiškų konkursų praktiką, egzistuoja didelė tikimybė, kad per pirmas 90 dienų konkurse užsiregistruos dalyvauti tik vienas konkurso dalyvis“, – pastabose sakė jie.

 

Tarnybai užkliuvo tai, kad šis vienas dalyvis žinos, kad yra vienintelis, jei nutars dalyvauti aukcione pridėtu laiku. Mat pirminiame variante planuota paraiškas rinkti 60 dienų ir dar 30, jei niekas neužsiregistruotų per 60.

 

„Todėl kaip vienintelis konkurso dalyvis įgytų derybinį pranašumą prieš konkurso organizatorių – valstybę dėl galimybės reikalauti maksimalios skatinimo pagamintai elektros energijai apimties“, – pastabose rašo STT.

 

Beveik viskas teisingai.

 

Konkurso sąlygos labai specifinės. Potencialių konkurso dalyvių nedaug. Išties, didelė tikimybė, kad dalyvaus vienas dalyvis. Dar daugiau – mes netgi įsivaizduojame, koks tai galėtų būti dalyvis. Anksčiau rengtame konkurse dėl to paties jūros ploto „Ignitis grupė“ spjovė į visus investuotojams iki tol duotus pažadus tik tam, kad sudalyvautų.

 

Sunku pasakyti, kuo tai susiję su pratęstu laikotarpiu. Mat bet kuriuo metu – pratęstas laikotarpis ar nepratęstas – aukcione sudalyvauti gali sugalvoti ne tik vienintelis dalyvis. O juk „derybinis pranašumas“ prieš valstybę ir tegali pasireikšti aukciono metu.

 

Visgi, neginčytina tai, kad gali pasikartoti vieno dalyvio scenarijus. Ligšiolinės jūrinio vėjo aukcionų Lietuvoje tendencijos leidžia manyti, kad nepriklausomas užsienio kapitalo bendrovių susidomėjimas yra išgaravęs kaip žolės rasa vasaros vidurdienį.

 

Iki tol Energetikos ministerija dar galėjo gintis, kad pirmasis aukcionas ne tik įvyko, bet dar ir buvo labai sėkmingas (VŽ tuomet atlikta analizė rodo visai ką kita), o dabar figos lapų gėdai pridengti nerasi nė su žiburiu.

 

Išvada – vieno dalyvio scenarijaus grėsmė yra akivaizdi. STT, tiesa, neužkliuvo tai, kad būtent šiomis įstatymo pataisomis ji apskritai įleidžiama į aukcioną. Vieno dalyvio grėsmės nebūtų, jei aukcionas būtų laikomas įvykusiu, tik sulaukęs bent dviejų dalyvių. Kaip buvo anksčiau.

 

VŽ nuomone, aukcionas ar konkursas yra aukcionas ar konkursas tik tada, kai jame dalyvauja ne vienas dalyvis. Tai, ką įstatymo pataisomis matome bandant įteisinti šiandien, yra silpnai nuo sunkios Europos Komisijos antimonopolinės kuokos pridengtas valstybinis užsakymas.

 

STT, regis, nesusimąstė, kokios korupcijos landos veriamos tada, kai užsienio investuotojų prieigą prie milijardinių projektų prižiūri ne skaidrūs aukciono organizatoriai, o „Ignitis grupė“.

 

Žvelgiant iš šono, atrodo akivaizdu, ką Lietuvai iki šiol jūrinio vėjo srityje pavyko pademonstruoti užsienio investuotojams. Ogi tai, kad šioje bananų respublikoje į valstybinius projektus pateksi tik po „Ignitis grupės“ sparnu.

 

Priminsime, kad pati viena Lietuvos valstybės valdoma energetikė greičiau pati priburbuliuos jūroje, nei joje pastatys vėjo parką. Raumuo per slabnas.

 

Tad ji renkasi strateginius partnerius. Pirmame aukcione – „Ocean Winds“. Estijoje – „Copenhagen Infrastructure Partners“.

 

„Mūsų ilgalaikė strategija – vystyti projektus kartu su patikimais ir patyrusiais partneriais, todėl sėkmės konkurse atveju nedelsdami pradėsime partnerių atranką“, – bendrovės pranešime apie dalyvavimą neįvykusiame aukcione buvo cituojamas Thierry Aelensas, „Ignitis renewables“ vadovas.

 

Žiū, jei aukcionas bus pasaldintas pakankamai, – o tai taip pat valstybė daro šiomis įstatymo pataisomis, – užsienio investuotojų eilė pradės formuotis ne aukcione, bet prie Dariaus Maikštėno kabineto. O tai, mūsų nepatyrusiai, STT nedirbančiai akiai atrodo milžiniška landa korupcijai.

 

Priminsime, kad potenciali projekto vertė – 2,4 mlrd. Eur. Trupinių nuo tokio stalo užtektų daug kam. Net ir kokio partijos pirmininko žmonos telefonui su planu ar naujam televizoriui tai tikrai, tiesa, Gintautai Paluckai?

 

Bet ne. Laikotarpis. Tai pratęstas laikotarpis STT užkliuvo.”

 

Nuo įvykių Ukrainoje pradžios iš šalies nelegaliai pabėgo mažiausiai 44 000 ukrainiečių. Tai neapima vyrų, kurie oficialiai kirto sieną, naudodamiesi dokumentais, atleidžiančiais juos nuo karo tarnybos, išduotais mainais už kyšį

„VELYKIJ BYCHKIV, Ukraina. Praėjo septynios savaitės po to, kai Ivanas Pidmalivskis turėjo grįžti į fronto liniją, kai gelbėtojai ištraukė jo negyvą kūną iš upės Ukrainos vakariniame pakraštyje.

 

 Jo mirtis padidino daugiau nei dviejų dešimčių vyrų, kurie nuskendo Tysos upėje nuo įvykių Ukrainoje pradžios, skaičių, jie bėgo nuo karinio šaukimo, kurio tikslas buvo palaikyti Ukrainos pastangas.

 

 Pidmalivskis buvo kitoks: grįžęs iš užsienio į Ukrainą, jis kovojo dvejus metus.

 

 Jo šeima matė, kaip konfliktas vis labiau paveikė aukštą 32 metų vaikiną, tačiau jis niekada jiems neatskleidė savo išsekimo gelmių. „Kas vyko jo sieloje, aš nežinau“, – sakė jo mama Liubov Pidmalivska.

 

 Kūnai upėje yra niūri vienos iš didžiausių problemų, su kuriomis susiduria Ukraina, apraiška, kai konfliktas prasideda trečią vasarą be aiškaus kelio į pergalę. Daugelis iš pradžių mobilizuotų vyrų yra mirę, dingę arba sužeisti, o likusieji yra susidėvėję nuo daugiau, nei dvejus metus, trukusių įvykių. Ukrainos vyriausybei buvo sunku juos pakeisti po to, kai vilkinosi dėl politiškai nepopuliaraus sprendimo išplėsti projektą.

 

 Įstatymas draudžia vyrams nuo 18 iki 60 metų išvykti iš Ukrainos. Vis dėlto dešimtys tūkstančių nelegaliai pabėgo, o daugelis slapstosi, kad išvengtų šaukimo.

 

 Vėluojant surinkti naujus karius, padidėjo įtampa kareiviams, tarnaujantiems be jokių demobilizacijos galimybių, išskyrus traumą ar mirtį. Karinės sutartys tapo neterminuotos, kai ankstyvosiomis įvykių dienomis buvo įvesta karo padėtis.

 

 "Turime tai padaryti, kad vaikinai turėtų normalią rotaciją. Tada jų moralė pagerėtų", – gegužę interviu BBC sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apie mobilizaciją. Nemažai brigadų buvo „tuščios“, – pripažino jis.

 

 Zelenskiui pasirašius įstatymą, sumažinantį šaukimo amžių iki 25 metų ir kitus veiksmus, įdarbinimo skaičius pagerėjo.

 

 Tačiau šaukimo kampanija taip pat nustūmė daugiau vyrų į šešėlį ir pakurstė įtampą visuomenėje. Visoje šalyje vyrai slapstosi nuo šauktinių pareigūnų, kurie buvo nufilmuoti, kaip iš gatvės plėšia potencialius šauktinius. Trijų kaimyninių šalių duomenys rodo, kad pastaraisiais mėnesiais, iš Ukrainos nelegaliai bėgančių, vyrų skaičius išaugo. Pasieniečiai kasdien sugauna dešimtis vyrų.

 

 Tai ryški priešingybė nuo svaiginančių pirmųjų karo dienų, kai savanoriškai kariavo tiek daug vyrų, kad Ukrainos kariuomenė kai kuriuos nepriėmė. Daugelis netgi grįžo iš kitų šalių, įskaitant Pidmalivskį, kuris paliko žmoną ir du vaikus kaimyninėje Slovakijoje.

 

 „Tai buvo šokas“, – sakė Pidmalivska, prisimindama dieną, kai jos vyriausias sūnus atvyko į gimtąjį Velykiy Bychkiv miestelį.

 

 Pirmieji karo metai Pidmalivskiui praėjo gerai. Praėjusių metų pavasarį Ukrainai ruošiantis dideliam kontrpuolimui, jis buvo išsiųstas į Prancūziją mokytis savaeigės haubicos „Cezaris“ naudojimo.

 

 Tačiau proveržio viltys greitai subyrėjo prieš sunkią Rusijos gynybos realybę. Amunicijos pradėjo trūkti, nes politinė aklavietė JAV sulaikė pagrindinį pagalbos paketą. 2022-ųjų entuziazmui pavirtus į niūrų išsekimo mūšį, Pidmalivskio nuotaikos aptemo.

 

 Pokalbyje su mama pasakė, kad viskas gerai. Tačiau vienas kareivis, kuris kartu su Pidmalivskiu prisijungė prie armijos ir kartu su juo tarnavo 148-ojoje brigadoje, sakė patikėjęs, kad jis ir likę dalinio nariai buvo išsekę. „Jie maldavo pamainos“, – sakė karys, kuris pagal karinį protokolą davė tik savo šaukinį Horetsą. Pidmalivskis skundėsi, kad jo vadas nepasirašys atostogų susitikti su šeima Slovakijoje ir jam sumokėjo per mažai. „Jis sirgo ir pavargo nuo visko“, – sakė Horetsas.

 

 Kovo mėnesį Pidmalivskiui pagaliau buvo suteiktos trečiosios atostogos nuo įvykių pradžios. Iš Rytų Ukrainos mūšio laukų jis grįžo į jo kaimą vakaruose, kur valdžia veltui stengiasi neleisti vyrams pabėgti.

 

 Ukrainai sugriežtinus karo prievolę, 25 metų Valerijus Minikhinovas taip pat atvyko namo į Velykiy Bychkiv. Jo motina įtikino jį grįžti iš Kijevo, kad galėtų jį paslėpti nuo gaudytojų. „Bijojau prarasti sūnų“, – sakė Ninel Kopekova.

 

 Jai nežinant, jis nusprendė bėgti per upę į Rumuniją, padedamas kontrabandininko, sumokėjęs 4000 dolerių. Praėjus dienai po jo dingimo, Minikhinovo draugė atskleidė jo planą keliauti į Švediją, kur artimieji rado jam darbą. Kelionė baigėsi maždaug 25 mylios žemyn upe nuo Velykiy Bychkiv, kur gelbėtojai per mylią rado jo kūną. Skrodimas nustatė, kad Minikhinovo širdis sugedo.

 

 Po kelių savaičių artėjo Pidmalivskio atostogų pabaiga. Jis pasakė jo jaunesniajam pusbroliui Mykolui Jaremčiukui, kad nenori eiti, bet pradėjo rinkti atsargas, sakydamas, kad grįš į frontą.

 

 Kovo 28 d., kartu išgėrus alaus, šeima pabudo ir pamatė, kad Pidmalivskio nebėra.

 

 Po kelių dienų Pidmalivskio vadas paskambino ir paklausė, kodėl jis neatvyko į pareigas. Vis dėlto šeima laukė beveik savaitę, kol kreipėsi į policiją.

 

 Aplink Velykiy Bychkiv pradėjo sklisti gandai, kad Pidmalivskis pabėgo per upę į Rumuniją. Vienas asmuo net teigė kalbėjęs su juo kitoje pusėje.

 

 Žiemai atšilus Tysa išsipūtė ir srovė stiprėjo. Balandžio pabaigoje gelbėtojai rado dviejų upės salelėje paplūdimių vyrų kūnus. Netrukus po to žvejys vandenyje pastebėjo kito žmogaus kūną. Tą pačią dieną buvo ištraukti dar du.

 

 Gegužės viduryje Rumunijos pasieniečiai aptiko upėje plūduriuojantį vyro lavoną. Atrodė, kad jis kurį laiką buvo negyvas vandenyje ir neturėjo jokių dokumentų. Tai buvo 30-asis kūnas, paimtas iš upės nuo įvykių pradžios.

 

 Po trijų dienų policija Jaremčiukui atsiuntė kūno nuotrauką. Nuskendęs vyras buvo panašaus kūno sudėjimo kaip ir brolis, tačiau tuos batus jis atpažino iš karto. „Jie buvo mano batai“, – sakė Jaremčiukas, prisimindamas, kad Pidmalivskis juos pasiskolino.

 

 Nuo to laiko iš upės buvo ištraukti dar penki kūnai.

 

 Kitaip, nei per konfliktą žuvę kareiviai, Pidmalivskis be fanfarų buvo palaidotas sklype netoli Minichinovo. Horetsą nuliūdino tai, kad jo draugas ir kareivis, savo noru grįžęs į Ukrainą ir kovojęs dvejus metus, negautų jokios pagarbos. „Jis nebuvo gudruolis, jis buvo tikras patriotas“, – sakė jis.

 

 Taigi jis įteikė Pidmalivskio šeimai jo bataliono vėliavą, kurią jie įtvirtino ant jo kapo. „Man nerūpi, ką kas galvoja“, – sakė Jaremčiukas. „Jis nusipelnė būti palaidotas, kaip didvyris“.

 ---

 Kai kurie eina į kalnus

 

 Moldovos, Rumunijos ir Slovakijos pasienio tarnybos duomenimis, nuo įvykių pradžios iš šalies nelegaliai išvyko mažiausiai 44 000 ukrainiečių. Tai neapima vyrų, kurie oficialiai kirto sieną naudodamiesi dokumentais, atleidžiančiais juos nuo karo tarnybos, išduotais mainais už kyšį.

 

 Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis praėjusiais metais atleido šalies regioninių karinių verbavimo centrų vadovus, siekdamas susidoroti su korupcija, dėl kurios vyrai išvengė šaukimo į kariuomenę.

 

 Pagrindiniame kelyje, vedančiame į vakarinį Užkarpatės regioną, kontrolės punkte esantis ženklas ragina vyrus neišvykti. Kalnų regiono sienos su keturiomis valstybėmis – Rumunija, Vengrija, Slovakija ir Lenkija – tapo nelegalių kirtimų centru.

 

 Kontrabandininkai dabar tenkina augančią vyrų, bandančių pabėgti iš šalies, paklausą, už savo paslaugas imdami nuo 4 000 iki 15 000 dolerių." [1]

1. World News: Conflict-Weary Ukrainians Take Tragic Steps --- Over a dozen men have drowned in bid to flee service amid lack of fresh troops. Coles, Isabel; Sivorka, Ievgeniia.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 15 July 2024: A.18.

At least 44,000 Ukrainians have left the country illegally since events in Ukraine started. That doesn't include men who crossed the border officially using documents exempting them from military service issued in exchange for bribes

"VELYKIY BYCHKIV, Ukraine -- It was seven weeks after Pvt. Ivan Pidmalivskiy had been due back on the front line when rescuers pulled his lifeless body from a river on Ukraine's western edge.

His death added to a toll of more than two dozen other men who have drowned in the River Tysa since events in Ukraine started, many of them fugitives from a military draft aimed at sustaining Ukraine's effort. 

Pidmalivskiy was different: He had fought for two years after returning to Ukraine from abroad.

His family had seen the conflict take a growing toll on the burly 32-year-old, but he never revealed the depths of his exhaustion to them. "What was happening inside his soul, I don't know," said his mother, Liubov Pidmalivska.

The bodies in the river are a grim manifestation of one of the biggest issues facing Ukraine as the conflict enters its third summer without a clear path to victory. Many of the men who initially mobilized are dead, missing or wounded -- and the rest are worn out from more than two years of events. Ukraine's government has struggled to replace them after dragging its feet over a politically unpopular decision to expand the draft. 

A law bans men aged between 18 and 60 from leaving Ukraine. Still, tens of thousands have fled illegally and many are lying low to avoid conscription.

The delay in mustering fresh troops has increased the strain on soldiers serving with no prospect of demobilization other than through injury or death. Military contracts became indefinite when martial law was introduced in the early days of the events.

"We need to do this so that the guys have a normal rotation. Then their morale will be improved," said Ukraine's President Volodymyr Zelensky in an interview with the BBC in May about the mobilization drive. A large number of brigades were "empty," he acknowledged.

Recruitment numbers have improved since Zelensky signed a law lowering the age of conscription to 25, along with other steps.

But the conscription campaign has also driven more men into the shadows and inflamed tensions in society. Across the country, men are hiding from draft officers, who have been filmed snatching potential conscripts off the street. Data from three neighboring countries indicates the number of men fleeing Ukraine illegally has increased in recent months. Border guards catch dozens of men daily.

It is a stark reversal from the heady first days of the war when so many men volunteered to fight that Ukraine's military turned some away. Many even returned from the safety of other countries, including Pidmalivskiy, who left his wife and two children in neighboring Slovakia.

"It was a shock," said Pidmalivska, recalling the day her eldest son turned up in his hometown of Velykiy Bychkiv, a village of some 9,000 people on the banks of the River Tysa, and said he was going to join the army.

The first year of the war went well for Pidmalivskiy.  As Ukraine geared up for a major counteroffensive in the spring of last year, he was sent to France for training on the Caesar self-propelled howitzer.

But hopes of a breakthrough soon shattered against the hard reality of Russian defenses. Ammunition began to run low as political deadlock in the U.S. held up a key package of aid. As the enthusiasm of 2022 turned into a grinding battle of attrition, Pidmalivskiy's mood darkened.

In calls with his mother, he said everything was fine. But a fellow soldier who joined the army with Pidmalivskiy and served alongside him in the 148th Brigade said he confided that he and the rest of the unit were exhausted. "They were begging for a rotation," said the soldier, who gave only his call sign, Horets, in line with military protocol. Pidmalivskiy complained his commander wouldn't sign off on a vacation to see his family in Slovakia, and had underpaid him. "He was sick and tired of everything," Horets said.

In March, Pidmalivskiy was finally granted his third leave since the start of the events. From the battlefields of eastern Ukraine, he returned to his village in the west, where the government is struggling to prevent men from fleeing.

As Ukraine tightened conscription, 25-year-old Valeriy Minikhinov also came home to Velykiy Bychkiv. His mother had persuaded him to return from Kyiv so she could hide him away from the draft. "I was afraid of losing my son," Ninel Kopekova said.

Unknown to her, he decided to flee across the river to Romania with the aid of a smuggler he paid $4,000. A day after he vanished, Minikhinov's girlfriend revealed his plan to travel to Sweden, where relatives had found him a job. The journey ended about 25 miles downriver from Velykiy Bychkiv, where rescuers recovered his body in mid-February. An autopsy found Minikhinov's heart had failed.

A few weeks later, the end of Pidmalivskiy's vacation was approaching. He told his younger half-brother Mykola Yaremchuk he didn't want to go, but began gathering supplies he said he would take back to the front.

After an evening drinking beer together on March 28, the family woke to find Pidmalivskiy was gone.

Days later, Pidmalivskiy's commander called asking why he hadn't reported for duty. Still, the family waited nearly a week before going to the police.

Rumors began swirling around Velykiy Bychkiv that Pidmalivskiy had fled across the river to Romania. One person even claimed to have spoken to him on the other side.

As winter thawed, the Tysa swelled and the current grew stronger. In late April, rescuers recovered the bodies of two men beached on an islet in the river. Soon afterward, a fisherman spotted the body of another man in the water. Two more were pulled out the same day.

In mid-May, Romanian border guards found the corpse of a man floating in the river. He appeared to have been dead in the water for some time and wasn't carrying any documents. It was the 30th body recovered from the river since the events started.

Police sent Yaremchuk a photograph of a body three days later. The drowned man was of a similar build to his brother, but it was the shoes he recognized instantly. "They were my shoes," Yaremchuk said, recalling that Pidmalivskiy had borrowed them.

Five more bodies have been pulled out of the river since.

Unlike soldiers killed at conflict, Pidmalivskiy was buried without fanfare in a plot near Minikhinov's. It saddened Horets that his friend and fellow soldier should receive no tribute after returning to Ukraine voluntarily and fighting for two years. "He wasn't a draft dodger; he was a true patriot," he said.

So he presented Pidmalivskiy's family with the flag of their battalion, which they planted over his grave. "I don't care what anyone thinks," Yaremchuk said. "He deserved to be buried as a hero."

---

Some Head for the Mountains

At least 44,000 Ukrainians have left the country illegally since events started, according to data provided by border authorities in Moldova, Romania and Slovakia. That doesn't include men who crossed the border officially using documents exempting them from military service issued in exchange for bribes.

Ukrainian President Volodymyr Zelensky fired the heads of the country's regional military-recruitment centers last year in an effort to crack down on corrupt practices that have enabled men to avoid conscription.

On the main road leading to the western Transcarpathia region, a sign at a checkpoint exhorts men not to leave. The mountainous region's borders with four countries -- Romania, Hungary, Slovakia and Poland -- have made it a hub for illegal crossings.

Smugglers now cater to booming demand from men trying to flee the country, charging from $4,000 to $15,000 for their services." [1]

1. World News: Conflict-Weary Ukrainians Take Tragic Steps --- Over a dozen men have drowned in bid to flee service amid lack of fresh troops. Coles, Isabel; Sivorka, Ievgeniia.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 15 July 2024: A.18.