Biotechnologijos ambicijų ant duonos neužtepsi, reikia realių veiksmų

"Per kiekvieną ypatingesnį renginį girdime, kaip Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) džiaugiasi ambicija, kad gyvybės mokslai iki 2030 m. turi sudaryti 5% viso šalies BVP. Idėja – drąsi ir teigiamai vertinama, ypač žinant šio sektoriaus užsiaugintą žinių bazę ir turimą potencialą. Tačiau ar tikrai galima džiaugtis kur nors ateityje sklandančiu tikslu? Jį dar reikia pasiekti, nes atrodo, kad galime vaisių ir neraškyti, jei neturėsime aiškaus plano, kaip tai padaryti.

Jau kurį laiką kuluaruose kalbėta, kad minėtas tikslas numestas savieigai, tikėjimui, kad biotechnologijos augs pačios ir galų gale galbūt sugebės sugeneruoti tą reikiamą dalį, o politikai galės užsidėti varnelę, esą tai jų nuopelnas – neva jie sukūrė konkurencingą ir inovatyvią Lietuvą.

Gal šiek tiek šį pozityvumą sustiprino koronaviruso pandemijos laikotarpis, kai poreikis biotechnologijų produktams buvo toks didelis, kad sektorius sudarė 3% viso BVP. Tačiau, natūralu, šie rezultatai ilgai nesilaikė.

Lietuvos biotechnologijų asociacijos „LithuaniaBIO“ duomenimis, šiuo metu gyvybės mokslų sektorius sukuria apie 2,5% BVP, o didžiąją dalį šio indėlio užtikrina „Thermo Fisher Scientific Baltics“. Tai rodo ne tik priklausomybę nuo vieno didelio žaidėjo, bet ir išryškina struktūrinį iššūkį – poreikį užtikrinti tvarų augimą, kuris nepriklausytų nuo vienkartinių rinkos šuolių.

VŽ paklausus biotechnologijų sektoriaus atstovų, dauguma linksi, kad nelabai aišku, kaip šį iškeltą 5% tikslą norima pasiekti.

„Mes esame nusistatę rezultatus, bet kaip tai pasieksime, neaišku.

Žinoma, turime stiprius mokslo centrus, besispecializuojančius skirtingose biotechnologijų srityse.

Tačiau kaip skatinti studentų pritraukimą, kiek skirti kasmet investicijų ir pan. – nieko nesame apsibrėžę.

Taip stipriai atsiliekame nuo kaimyninių valstybių“, – VŽ kalbėjo dr. Gediminas Pauliukevičius, VšĮ „Northtown Vilnius“ vadovas, atsakingas už naują Technologijų vystymo centrą, kuris bus skirtas vien tik gyvybės mokslams.

Keistai atrodo ir EIM komentaras, kad sveikatos ir biotechnologijų sektoriaus pridėtinė vertė 2016 m. buvo 0,87%, tad iki 2023 m. paaugo apie 3 kartus. Kodėl atskaitos tašku paimti 2016 m.? Per tą laiką prasisuko jau du politiniai ciklai, tai yra dvi skirtingos Vyriausybės. Ar už augimą reikia padėkoti anksčiau premjeru buvusiam Sauliui Skverneliui, ar paimtas atsitiktinis skaičius, nes taip tiesiog gražiau atrodo?

Greičiausiai dėkingiausi turime būti pačioms bendrovėms ir mokslininkams, kurie metai iš metų šį sektorių kūrė. Jei nebūtų buvę „Fermento“, šiandien nebūtų pas mus ir „Thermo Fisher Scientific Baltics“. Negalime nepastebėti, kad ir kitos bendrovės tvarkosi visai neblogai, – ne viena geba išsilaikyti pati, investuoja, stato naujas laboratorijas. Ne vienas pristatys profesorių Vladą Algirdą Bumelį kaip vizionierių, kuris pats savo grandiozines idėjas ir įgyvendina. Jo kuriamas biotechnologijų miestelis „Bio City“ žada sukurti 2.100 darbo vietų, bendra investicijų suma sieks 7 mlrd. Eur.

Ministerijos įvardintos priemonės – svarbios, tačiau jos neturėtų užgožti realių iššūkių, su kuriais susiduria šis sektorius. Norint konkurencingumo, reikalingos rimtos investicijos į bendrovių augimą, talentų ugdymą ir infrastruktūros plėtrą.

Žinia, tai itin daug kapitalo reikalaujantis sektorius, kur komercinio produkto pagaminimo ciklas gali užtrukti ir 10 metų. Tačiau Lietuvoje trūksta rizikos kapitalo fondų, pasirengusių investuoti į šio sektoriaus įmones. O valstybės parama dar nėra pakankama, kad galėtų užtikrinti ilgalaikį augimą.

Kaip skaičiuoja Tomas Andrejauskas, „LithuaniaBio“ prezidentas, tikslui pasiekti reikia, kad gyvybės mokslai papildomai generuotų bent 2,5 mlrd. Eur pajamų: „Vadinasi, apie visai kitokią finansinę paramą reikia kalbėti. Esamos pagalbos priemonės – per mažos.“

Panašiai kalbėjo ir prof. V. A. Bumelis, nurodydamas, kad vien investicijos į mokslinius tyrimus ir mažus startuolius tvirto pagrindo nesukurs, reikia daugiau didelių žaidėjų ir mokslo centrų.

O norint, kad ir mažieji startuoliai išaugtų į vidutines įmones, būtina moderni infrastruktūra bei laboratorijos.

VŽ nuomone, tikslas padidinti gyvybės mokslų sektoriaus indėlį į BVP yra sveikintinas, tačiau reikia užtikrinti, kad tai būtų ne vien teorinė ambicija, bet realiai įgyvendinami sprendimai, skatinantys tvarų sektoriaus augimą.

Jeigu sudėtinga greitai sureguliuoti investicinę aplinką, tai bent tą nelemtą biurokratiją apmažinkime. Nes jau užsisukome tame kafkiškame biurokratijos rate be galo."