Gyventi iki 100? Mūsų šansai menki --- Ilgaamžiškumo ekspertai kaip niekada karštai diskutuoja, kiek gyvensime

„Žmogaus gyvenimo trukmė turi ribą ir mes galėjome ją pasiekti.

 

 S. Jay'us Olshansky, Čikagos Ilinojaus universitete tyrinėjantis viršutines žmogaus ilgaamžiškumo ribas, mano, kad žmonės neturėtų tikėtis sulaukti 100 metų.

 

 Dauguma, jo teigimu, pasieks 65–90.

 

 Biologija mus sulaiko, sakė Olshansky. Žmogaus evoliucija skatina augimą ir dauginimąsi, o ne pergyvena per seną amžių. Žmonėms senstant, jų ląstelės ir audiniai kaupia žalą. Vienokių ar kitokių gedimų pasitaiko dažniau ir juos vis sunkiau ištaisyti. Mokslininkai mano, kad, tikriausiai, yra daug genų, turinčių įtakos gyvenimo trukmei. Senėjimas yra sudėtingas procesas, kuris nėra gerai suprantamas.

 

 Olšanskis žino, kad jo požiūris nėra populiarus.

 

 Ilgaamžiškumo verslas klesti. Žmonės plūsta į ilgaamžiškumo susitikimus ir vartoja vaistus, kurie, tikisi, prailgins jų gyvenimą. Investuotojai remia mokslininkus, tyrinėjančius būdus, kaip perprogramuoti ląsteles į jaunesnę būseną, kad būtų atkurtos funkcijos, kurios mažėja su amžiumi. Ilgaamžiškumo įtakingi asmenys teigia, kad jei jie gali gyventi pakankamai ilgai, moksliniai proveržiai išlaikys juos neribotą laiką.

 

 "Mes pradėsime suprasti, kaip atgaivinti save. Taip daro mokslas", - sakė 63 metų verslininkas daktaras Peteris H. Diamandis, rengiantis ilgaamžiškumo keliones investuotojams, kad susitiktų su šios srities mokslininkais.

 

 Ir vis dėlto, būdamas 70-ies, Olšanskis labiau, nei bet kada, pasitiki savo prognozėmis. Jis ir jo kolegos tyrė demografinius ir mirtingumo duomenis 1990–2019 m. JAV ir išsivysčiusiose šalyse, kuriose gyvena ilgiausiai gyvenantys gyventojai. Per tuos 30 metų jie nustatė, kad gyvenimo trukmės ilgėjimas sulėtėjo. Pažanga sustojo dar prieš tai, kai Covid-19 pandemija sumažino gyvenimo trukmę.

 

 „Laukėme tris dešimtmečius, kad pamatytume, kas nutiks“, – sakė jis. "Tuomet turėjau daug daugiau plaukų."

 

 Žinoma, 100 metų ir vyresnių žmonių skaičius išaugo. Olšanskis sakė, kad jų gretos labiausiai padidės nuo 2046 m., minint 100-ąsias kūdikių bumo, kilusio po Antrojo pasaulinio karo, metines. Tačiau šis demografinis šuolis nepakeis vidutinės gyvenimo trukmės.

 

 Olšanskis prognozavo, kad geriausiomis aplinkybėmis mažiau, nei 10%, naujagimių sulauks 100-ojo gimtadienio.

 

 Alberto Einšteino medicinos koledžo Bronkse genetikos katedros vedėjas Janas Vijgas padarė panašią išvadą kitu kampu. Jis ištyrė maksimalų patikrintą amžių, kai įvairiose šalyse mirė seniausi žmonės. Maksimalus mirties amžius palaipsniui didėjo bent jau nuo šeštojo dešimtmečio iki 1990-ųjų, kai atrodė, kad jis pasiekė plokščiakalnį.

 

 Jo nestebina tai, kad prancūzei Jeanne Calment, kuri mirė 1997 m. sulaukusi 122 metų, vis dar priklauso seniausio patikrinto amžiaus pasaulio rekordas. Šiuo metu yra šimtai milijonų daugiau žmonių, sulaukusių senatvės optimaliomis sąlygomis – besinaudojusiu švariu vandeniu, antibiotikais, patobulintu gydymu nuo didžiausių žudikų, tokių kaip širdies ligos ir vėžys, ir sveikesniu gyvenimo būdu.

 

 Jei gyvenimo trukmė nebūtų ribojama, kai kurie iš tų šimtamečių jau būtų sumušę Calment rekordą, tvirtino jis.

 

 „Atrodo, kad tai pabaiga“, – sakė Vijgas.

 

 Nobelio premijos laureatas Venki Ramakrishnanas gegužę sausakimšai Harvardo universiteto auditorijai paaiškino daugybę priežasčių „Kodėl mes mirštame“ – jo naujos knygos pavadinimas. Ramakrishnanas netiki, kad dabartinės intervencijos žymiai pailgins gyvenimo trukmę. Metodai, skirti senėjimui pakeisti, turėtų padėti visoms kūno sistemoms, įskaitant smegenis, ilgą laiką.

 

 „Sudėtingiau, nei žmonės galvoja, pašalinti senėjimo priežastis“, – sakė jis.

 

 Kaare'as Christensenas, vienas iš straipsnio, kuriame prognozuojama, kad dauguma naujagimių, gimusių 2000-aisiais, nugyventų iki 100 metų, jei medicinos pažanga tęstųsi, sakė, kad dar per anksti žinoti, kas teisus. Ateities pažanga gali kompensuoti sustojusį gyvenimo trukmės padidėjimą.

 

 „Klaida gali būti laikina“, – sakė jis.

 

 Christensenas, Danijos senėjimo tyrimų centre Danijoje vykdantis tyrimus su labai senais žmonėmis, teigė, kad 90-ies metų amžiaus žmonių pažinimo funkcija yra geresnė ir dantys sveikesni per visą gyvenimą, nei to paties amžiaus, gimę vos 10 metų anksčiau.

 

 „Sakyčiau, ruoškis 90-mečiui“, – sakė Christensenas.

 

 Olšanskio žvalgymasis į gyvenimo trukmės ribas prasidėjo 1990 m., kai jis paskelbė straipsnį „Science“, kuriame teigiama, kad gyvenimo trukmė dramatiškai nepailgės, net jei būtų pašalintos ligos, įskaitant vėžį ir širdies ligas. Nuo tada jis dėl to kovoja.

 

 Demografas Jamesas Vaupelis nesutiko. 2021 m. paskelbtame dokumente Vaupelis atkreipė dėmesį į statistiką, rodančią, kad nuo maždaug 1840 m. kai kuriose šalyse gyvenimo trukmė gimus pailgėjo beveik 2,5 metų per dešimtmetį.

 

 Vaupelis ir Olšanskis paskelbė dvikovos dokumentus per kelis dešimtmečius iki Vaupelio mirties 76 metų amžiaus 2022 m.

 

 Stevenas Austadas, biologijos profesorius Alabamos universiteto Birmingeme 2001 m. moksliniame susitikime buvo paklaustas, kada jis manė, kad gims pirmasis žmogus, sulaukęs 150 metų. „Manau, kad tas žmogus jau gyvas“, – atsakė Austadas. Austadas teigė, kad savo atsakymą grindė optimizmu, kad mokslininkai išsiaiškins, kaip pakeisti senėjimo biologiją.

 

 Kai Olshansky išgirdo apie mainus, jis lažinosi, kad Austadas neteisus. Jis tvirtino, kad per 150 metų vis tiek nebus gyvų 150 metų amžiaus. Vyrai lažindavo po 150 dolerių, kuriuos įnešdavo į fondą, kad išmokėtų per 150 metų, o laimėtojo įpėdiniai gautų pelną. Prieš dešimtmetį jie kiekvienas papildė sąskaitą po 150 dolerių.

 

 Austadas teigė sutinkantis su Olšanskiu, kad dauguma dabar gimusių naujagimių nenugyvens iki 100 metų. Tačiau jis mano, kad jo optimizmas, kad kažkas sugyvens iki 150 metų, yra pagrįstas. Jis atkreipė dėmesį į tyrimą, rodantį, kad junginys rapamicinas pailgino pelių gyvenimo trukmę, net jei jos pradeda gauti jį vėliau. Kai kurie ilgaamžiškumo entuziastai patys vartoja rapamiciną. Atliekami kitų potencialiai senėjimą stabdančių junginių tyrimai. „Jei kas nors pasiteisins“, – sakė Austadas, – "jie laimės už mane lažybas."

 

 Olshansky mano, kad bet kokia intervencija nepailgins gyvenimo. „Ne šiuose kūnuose“, – sakė jis.

 

 Turtingi ir gerai išsilavinę žmonės jau linkę gyventi ilgiau – grupė, kuriai priklauso daug Olšanskio kritikų. „Jūsų šansai pasiekti 100 yra geresni, nei bet kam kitam“, – apie savo priešininkus sakė Olšanskis. "Tačiau apskritai jūsų šansai vis dar menki." [1]

 

1. Live Until 100? Our Chances Are Slim --- How long we might live is more hotly debated than ever among longevity experts. Marcus, Amy Dockser.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 17 July 2024: A.12. 

Live Until 100? Our Chances Are Slim --- How long we might live is more hotly debated than ever among longevity experts

"Human lifespan has a limit and we might have reached it.

S. Jay Olshansky, who studies the upper bounds of human longevity at the University of Illinois Chicago, believes people shouldn't expect to live to 100. 

Most, he contends, will reach between 65-90.

Biology is holding us back, Olshansky said. Human evolution favors growth and reproduction, not living to excessive ages. As people grow older, their cells and tissues accumulate damage. Breakdowns of one kind or another happen more frequently and get increasingly difficult to repair. Scientists believe there are likely many genes that affect lifespan. Aging is a complex process that isn't well-understood.

Olshansky knows his viewpoint isn't popular.

The longevity business is booming. People are flocking to longevity meetings and taking compounds they hope will extend their lives. Investors are backing scientists researching techniques to reprogram cells to a younger state with the goal of restoring functions that diminish with age. Longevity influencers argue that if they can live long enough, scientific breakthroughs will keep them going indefinitely.

"We are going to start to understand how to rejuvenate and revitalize ourselves. This is what science does," said Dr. Peter H. Diamandis, a 63-year-old entrepreneur who runs longevity trips for investors to meet scientists in the field.

And yet, at 70, Olshansky is more confident than ever in his prediction. He and his colleagues have been studying demographic and mortality data from 1990-2019 in the U.S. and developed countries with the longest-living populations. Over those 30 years, they found that life expectancy slowed. Progress stopped even before the Covid-19 pandemic drove life expectancy rates down.

"We waited three decades to see what would happen," he said. "I had a lot more hair back then."

Certainly, the number of people 100 or older has grown. Olshansky said their ranks will increase most dramatically beginning in 2046, the 100th anniversary of the baby boom that followed World War II. But that demographic bump won't change average life expectancy. 

Olshansky predicted that under the best of circumstances, less than 10% of newborns will make it to their 100th birthday.

Jan Vijg, chair of genetics at Albert Einstein College of Medicine in the Bronx, reached a similar conclusion from a different angle. He has studied the maximum verified age the oldest people died at in different countries. The maximum age at death increased gradually at least from the 1950s until the 1990s, when it appeared to plateau.

He isn't surprised that Jeanne Calment, a French woman who died in 1997 at 122, still holds the world record of the oldest verified age at death. There are now hundreds of millions more people who have reached old age under optimal conditions -- benefiting from clean water, antibiotics, improved treatments for top killers such as heart disease and cancer, and healthier lifestyles.

If lifespan had no limit, some of those centenarians would have broken Calment's record by now, he argued.

"It seems this is the end," Vijg said.

Nobel laureate Venki Ramakrishnan explained in May to a packed audience at Harvard University the many reasons "Why We Die," the name of his new book. Ramakrishnan doesn't believe current interventions will dramatically extend lifespan. Techniques to reverse aging would have to help every system in the body, including the brain, over a long period.

"It is more complicated than people think to engineer away the causes of aging," he said.

Kaare Christensen, co-author of a paper predicting most newborns born in the 2000s would live to 100 if medical progress continued, said it is too soon to know who is right. Future advances could make up for stalled life expectancy gains.

"The setback could be temporary," he said.

Christensen, who runs studies on very old people at the Danish Aging Research Center in Denmark, said people in their 90s have better cognitive function and healthier teeth over their lifetimes than counterparts of the same age born just 10 years earlier.

"I would say prepare for your 90s instead," Christensen said.

Olshansky's foray into the limits of lifespan began in 1990 when he published a paper in Science stating that life expectancy wouldn't rise dramatically even if diseases including cancer and heart disease are eliminated. He has been fighting about it ever since.

James Vaupel, a demographer, pushed back. In a 2021 paper, Vaupel pointed to statistics showing that since around 1840 life expectancy at birth has increased almost 2.5 years per decade in some countries.

Vaupel and Olshansky published dueling papers over the decades until Vaupel's death at age 76 in 2022.

Steven Austad, a professor of biology at the University of Alabama at Birmingham, was asked at a 2001 scientific meeting when he thought the first person to live to 150 would be born. "I think that person is already alive," Austad replied. Austad said he based his answer on optimism that scientists will figure out how to change the biology of aging.

When Olshansky heard about the exchange, he bet Austad that wasn't true. In 150 years, he argued, there still wouldn't be a person alive at 150. The men wagered $150 each, which they put in a fund to pay out in 150 years, with the winner's heirs to reap the profit. A decade ago, they each added another $150 to the account.

Austad said he agreed with Olshansky that most newborns born now won't live to 100. But he thinks his optimism that someone will live to 150 is justified. He pointed to a study showing the compound rapamycin extended the lifespan of mice, even if they start getting it later in life. Some longevity enthusiasts are taking rapamycin themselves. Studies on other potentially antiaging compounds are under way. "If any turn out to work," Austad said, "they will win my bet for me."

Olshansky thinks any intervention won't extend life that far. "Not in these bodies," he said.

The wealthy and well-educated already tend to live longer, a group that includes many of Olshansky's critics. "Your chances of making it to 100 are better than anyone else," Olshansky said of his naysayers. "But overall, your odds are still slim."" [1]

1. Live Until 100? Our Chances Are Slim --- How long we might live is more hotly debated than ever among longevity experts. Marcus, Amy Dockser.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 17 July 2024: A.12. 

 

Tai ramių atostogų sezonas. Nesakyk bosui. --- Užuot išnaudoję ribotą laisvalaikį, kai kurie daro pertraukas už „darbo“ nuotoliniu būdu

  „Darbininkų legionai šią vasarą nesiima apmokamų atostogų. Tai nereiškia, kad jie dirba be pertraukos.

 

 Viskas apie ramaus poilsio meną, naujausią laisvalaikio praleidimo per darbo dieną žanrą. Vietoj to, kad prašytų laisvo laiko ir išnaudotų ribotas atostogų dienas, kai kurie darbuotojai leidžia nedideles atostogas, tuo pačiu išlaikydami nuotolinio darbo fasadą.

 

 Kaip ir jos pirmtakai ramaus metimo ir tinginio merginų darbo, ramaus atostogų koncepcija išpopuliarėjo socialinėje žiniasklaidoje ir šią vasarą išpopuliarėjo tikrose darbo vietose. Tūkstantmečiai buvo kaltinami dėl pernelyg didelio nuolaidžiavimo, tačiau duomenys rodo, kad tai vyksta visoje darbo jėgoje. Neseniai Harris Poll apklausa, kurioje dalyvavo beveik 1 200 dirbančių amerikiečių, parodė, kad daugiau nei ketvirtadalis neteisėtai atostogavo.

 

 Apsukrus atostogas reiškia ne tik mažiau dirbti, sako dalyvaujantys. Vietoj to, daugelis praktikų teigia tai darantys, nes gauna per mažai apmokamų atostogų dienų ir nori jas išnaudoti protingai. Arba jie jaučia darbo vietoje spaudimą jų nepriimti.

 

 „Jaučiuosi kalta, kad naudojuosi savo atostogų dienomis“, – sako 37 metų iš Čikagos, kurios sutarčių paieškos darbas leidžia dirbti daugiausia nuotoliniu būdu.

 

 Iš 10 dienų apmokamų atostogų, kurias ji gauna per metus, ji iki šiol pareiškė tik vieną. Paskutinės jos slaptos atostogos įvyko gegužę, kai viršininkui nežinant, ji su vyru ir draugais kelioms dienoms išskrido į Las Vegasą. Nors ji prisijungė prie savo nešiojamojo kompiuterio baseino, kad atsakytų į atsitiktinį darbo pranešimą: „Aš visai nedirbau“, - sako ji.

 

 Ji sako, kad jaustųsi dar blogiau, jei jos viršininkas atrastų retkarčiais apgaulę. Vis dėlto sunku atsikratyti kaltės dėl tikrojo laisvo laiko prašymo. Tai kyla iš ankstesnių darbų, kai jos bendradarbiai nedrąsiai prisiimdavo prie jos pareigų, kai ji pasiimdavo laisvą dieną.

 

 Darbo departamento duomenimis, JAV privataus sektoriaus darbuotojai vidutiniškai gauna 11 dienų apmokamų atostogų po vienerių metų pas darbdavį ir 15 dienų po penkerių dienų. Ir jei jiems pasiseks – kas penktas JAV privataus sektoriaus darbuotojas negauna apmokamų atostogų.

 

 Harriso apklausa rodo, kad spaudimas visada būti „įjungtam“ beveik 80% darbuotojų skatina nesinaudoti maksimaliu atostogų laiku. Taigi „jie ketina tai apeiti, o ne atsidurti pažeidžiamoje padėtyje“, – sako Libby Rodney, „Harris Poll“ vyriausioji strategijos pareigūnė.

 

 Pokalbiuose su ramiais poilsiautojais visoje šalyje dauguma teigė nenorintys prašyti oficialaus laisvo laiko. Vienas, 22 metų ne pelno organizacijos asistentas, kartais dirba „lėtomis dienomis“ paplūdimio viešbutyje Naujajame Džersyje. Jis dalyvauja poroje susitikimų ir ryte atlieka tyrimus, tada eina į baseiną arba žiūri namų tobulinimo realybės šou.

 

 Netgi įmonių, kuriose taikomas neribotas atostogų dienų režimas, darbuotojai sako, kad nenori atrodyti taip, lyg jie per daug laisvų dienų.

 

 Nicole Walker, 33 metų klientų aptarnavimo darbuotoja laivybos kompanijoje su neribotu laiku, pati savaime nėra rami poilsiautoja. Kai ji keliauja kur nors smagiai su šeima, ji vis tiek dirbs visą dieną, kartais iš paplūdimio, o baigusi dieną persijungs į atostogų režimą.

 

 Ji teikia pirmenybę susitarimui, o ne apmokamam laisvalaikiui. „Jaučiasi piktnaudžiavimas juo naudotis“, - sako Walkeris, kuris vidutiniškai vieną ar dvi dienas per mėnesį oficialiai atostogauja. Be to, ji nerimauja, kad nepasieks savo darbo tikslų, pvz., klientų skambučių skaičiaus, jei ji tikrai nedirba.

 

 „Tai suteikia man laisvę pasiimti savo šeimą daugiau nei vienerių atostogų per metus ir išlaikyti gerą darbo etiką“, – sako ji.

 

 Deepali Vyas, vyresnioji organizacinių konsultacijų ir vadovų paieškos įmonės „Korn Ferry“ klientų partnerė, sako, kad supranta, kodėl kai kurie darbuotojai jaučia pagundą slapta atostogauti. Ribos tarp darbo ir asmeninio laiko išnyko didėjant nuotoliniam darbui, o tai suteikė daugiau žmonių lankstumo atlikti savo darbą iš tolimesnių vietovių.

 

 Tačiau ramios atostogos dažnai neduoda rezultatų, sako ji. Jūs nei iš tikrųjų atsigaunate nuo darbo, nei esate toks produktyvus. Be to, yra rizika būti sučiuptam. Nusivylę vadovai, su kuriais ji kalbėjo, dažnai įtaria, kad komandos nariai ramiai atostogauja, kai nuolat naudojasi virtualiu fonu vaizdo skambučiams arba per naktį atsako į užklausą.

 

 Jie sakys: „Žinau, kad mano žmonės atostogauja, nes našumas yra maždaug 30 % mažesnis nei įprastai“, – sako ji.

 

 Ne visi sutinka. 33 metų Jaimie Calderon sako, kad dirba efektyviau, kai vyresniosios analitiko darbą draudimo bendrovėje derina su retkarčiais pabėgiojančiais, nes savo dienas planuoja planuoti metodiškiau. Ji taip pat skiria visą darbo dieną ir gauna savo viršininko sutikimą pradėti ir baigti anksčiau, nors ji ne visada atskleidžia, kad yra laisvėje.

 

Neseniai vykusioje savaitės kelionėje į Temekulos kurortą, Kalifornijoje, ji dirbo nuo 6 iki 14.30 val. iš savo viešbučio apartamentų, o likusias popietes praleido prie baseino.

 

 „Aš tikrai myliu savo darbą“, - sako Calderonas. Vienintelis jos priekaištas? „Uždirbti pinigų, reikalingų laimingam, subalansuotam gyvenimui, atima tiek daug laiko“, – sako ji." [1]

 

 

Jums gali patikti dirbti savanaudžiams niekšams ar pupelių skaitikliams, kaip, pvz., „Boeing“. Jums gali patikti, kad tai, ką jūs darote, žudo žmones, pavyzdžiui, „Boeing“ lėktuvus. Jeigu jums tai nepatinka, ieškokite įmonės, kurioje atostogos nebūtų „optimizuotos“ iš kolektyvo darbo, kur iš žmonių tikimasi kūrybiško darbo ir saugaus rezultato. Sakote, pas jus nėra tokios kompanijos? Sukurkite savo.

 

1. It's Quiet Vacation Season. Don't Tell the Boss. --- Instead of using their limited time off, some take breaks behind the facade of 'working' remotely. Bangalore, Sanvi.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 17 July 2024: A.11.