Nes kiekvienas supranta, kad Lietuvai apsiginti nerealu ir mūsų karui skirti milijardai eurų yra veltui švaistomi. Mes neturime ilgojo nuotolio oro gynybos, kad apsiginti nuo balistinių raketų, kuriomis Iranas neseniai apdorojo Izraelį taip, kad mažai nepasirodė. Neturėti apsaugos nuo balistinių raketų yra tas pats, kaip Hitlerio laikais neturėti tankų, turėti tik kavaleriją. Todėl kariniu požiūriu esame nulis. O kur nueina kasmet karo reikalams milijardai eurų iš, Lietuvoje surinktų, mokesčių? Ginklų gamintojams, kavalerijai ir žirgams reikia valgyti. Susidedame dantų implantus ir pirmyn. Kadrus turime, kaip tikrus, su pulkininkais ir generolais. "Štai jums kariškas vaizdelis: ...O gražuolės toli, švelniai rankomis moja, širdys plaka karštai, jos mylės amžinai..." Tikros kariuomenės tai, kaip neturėjome, taip ir neturime. Iliuzijų, kas prieina prie mūsų pinigų, tie irgi neturi:
"Prezidento patarėjas Kęstutis Budrys antradienį paragino
neturėti iliuzijų dėl oro gynybos, nes ilgojo nuotolio sistemų trūksta visame
pasaulyje ir jos, turbūt, negalės būti dislokuotos Lietuvoje nuolat, o vidutinio
nuotolio ginklų šiuo metu pakaktų apsaugoti tik karius ir kritinę
infrastruktūrą nuo kai kurių mažų raketų.
„Jų yra didelis trūkumas, kaip ir kitų oro gynybos sistemų,
ir čia yra dar viena priežastis sakyti, kad nekurkime iliuzijų apie oro gynybą
kaip tokią. Dėl to čia ir dedama tiek daug pastangų, dėl to yra tiek daug
kalbama apie tai“, – Žinių radijui antradienį sakė prezidento vyriausiasis
patarėjas nacionalinio saugumo klausimais.
NATO jau prieš kelerius metus yra sutarusi dėl rotacinio oro
gynybos modelio Baltijos jūros regione, turinčio reikšti, kad Vakarų
sąjungininkės įvairios trukmės rotacijoms atsiųs į Lietuvą ir kitas šalis
įvairios oro gynybos ginkluotės.
Tačiau tai kol kas padarė tik Nyderlandai, kelioms savaitėms
į Lietuvą šių metų vasarą atsiuntę ilgojo nuotolio sistemas „Patriot“.
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas praėjusią
savaitę sakė, jog artimiausiu metu turėtų paaiškėti daugiau informacijos dėl
to, kokios šalys pajėgumus atsiųs kitais metais.
K. Budrys nesiėmė vertinti, ar kada nors sąjungininkai
dislokuos Lietuvoje ilgojo nuotolio sistemas nuolat.
„Ar mes turėsime kada nors nepertraukiamą buvimą
sąjungininkų sistemų visame regione, aš tokiomis tolimomis perspektyvomis
negaliu planuoti, nes jų tiesiog nėra, jų trūks. Čia yra elementari matematika,
o ten, kur yra pramonė, fizika, kiek mes galime pagaminti“, – sakė K. Budrys.
„Jeigu kalbame apie „Patriot“, jos nėra vienintelės, mes jas
galime suskaičiuoti, kiek jų yra pasaulyje, kur jos yra šiuo metu ir kas gali
čia atsirotuoti“, – pridūrė jis.
Vis dėlto, pasak prezidento patarėjo, trumpalaikio
dislokavimo nauda taip pat yra milžiniška, taip pat ir Lietuvos kariams, kurie
mokosi dirbti sąveikaujant su tokiomis sistemomis.
„Tai nėra taip paprasta, kad atvažiavau čia, pasistačiau ir
jau veikia. Reikia įsijungti sistemas, reikia žinoti, kaip jos funkcionuoja,
komunikuoja tarpusavyje, kokios situacijos gali būti ir kiekvieną kartą su
nauju atvažiavimu tas laikas, per kurį jau gali pradėti veikti, jis trumpėja.
Tai čia nauda yra neabejotina“, – sakė K. Budrys.
Naujojo pirkinio – NASRAMS sistemų – užteks tik kritinės
infrastruktūros objektams apsaugoti
Krašto apsaugos ministerija praėjusią savaitę pranešė
pasirašiusi sutartis dėl oro gynybos sistemų įsigijimo, įskaitant vidutinio
nuotolio sistemas NASRAMS.
Kartu su anksčiau įsigytomis NASRAMS, Lietuva 2028 metais
turės tris tokių sistemų baterijas.
Paklaustas, kiek tokių sistemų reikėtų, norint užtikrinti
didžiųjų miestų, Suvalkų koridoriaus gynybą, K. Budrys sakė: „To nepakaks, tai
iš karto galima pasakyti“.
„Šios vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos komplekse su
kitomis priemonėmis pirmiausia yra skirtos apsaugoti ginkluotąsias pajėgas
Lietuvoje (...) ir kitus kritinės infrastruktūros objektus, ypač susijusius su
priimančiosios šalies parama, apsaugoti nuo kaikurių mažų raketų“, – kalbėjo prezidento patarėjas.
Pasak jo, norint užtikrinti visa apimančią oro gynybą,
Lietuvai reikėtų pačiai turėti ilgojo nuotolio oro gynybos sistemų, kurios
gebėtų numušti balistines raketas.
Pirmoji NASRAMS baterija jau yra Lietuvoje, antroji bus
pradėta pristatyti 2026 metų pirmąjį ketvirtį ir galutinai atvyks iki 2027-ųjų.
Pagal praėjusią savaitę pasirašytą sutartį, trečioji
baterija į Lietuvą bus pradėta vežti 2028 metų antrąjį ketvirtį.
Šalis praėjusią savaitę taip pat įsigijo papildomos trumpojo
nuotolio oro gynybos ginkluotės."
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą