Amerika pati sau daro: „ištrinti Ameriką“

 

 „Prieš penkerius metus Vašingtonas skyrė sankcijas „Huawei“, atkirdamas Kinijos įmonei galimybę naudotis pažangiomis JAV technologijomis, nes bijojo, kad telekomunikacijų milžinas šnipinės amerikiečius ir jų sąjungininkus. Daugelis pramonės atstovų manė, kad tai skambins laidotuves vienai svarbiausių Kinijos įmonių ir technologijų žaidėjai.

 

 Iš pradžių „Huawei“ sunkiai sekėsi, bet dabar vėl ėmė riaumoti.

 

 Paremta milijardų dolerių valstybės paramos, „Huawei“ išsiplėtė į naujus verslus, padidino savo pelningumą ir rado naujų būdų, kaip sumažinti priklausomybę nuo JAV tiekėjų. Nepaisant amerikiečių pastangų išstumti „Huawei“ iš savo sąjungininkų tinklų, ji išlaikė lyderio poziciją pasaulinėje telekomunikacijų įrangos rinkoje. Ir tai labai grįžta į aukščiausios klasės išmaniuosius telefonus, naudojant sudėtingus naujus lustus, sukurtus įmonėje, kad pritrauktų pirkėjus iš „Apple“.

 

 Be to, bendrovė, kuri vaizdavo save, kaip nepriklausomą nuo Pekino, tapo kažkuo panašesnė į nacionalinę čempionę, padėjusi Kinijai atsipratinti nuo užsienio tiekėjų – dalis platesnės kampanijos, kuria siekiama pašalinti JAV technologijas Kinijoje, pavadintos „Ištrinti A“, reiškia Ištrinti Ameriką. Jos atgimimas rodo, kodėl Amerikai taip sunku suvaldyti Kinijos technologines ambicijas.

 

 „JAV vyriausybės kampanija prieš „Huawei“ netyčia stiprina bendrovės atsparumą, pakartodama seną posakį, kad tai, kas tavęs nenužudo, padaro tave stipresniu“, – sakė tyrimų bendrovės „Dell'Oro Group“ analitikė Sameh Boujelbene.

 

 Valstybės pinigai buvo kritiškai svarbūs. Nors Kinijos vyriausybė rėmė „Huawei“ nuo pirmųjų jos dienų, pastaraisiais metais vyriausybės parama išaugo.

 

 „Huawei“ pelnas pernai išaugo daugiau, nei dvigubai – tai didžiausias šuolis per mažiausiai du dešimtmečius. Maždaug du trečdaliai jos pajamų gaunama iš vietinių klientų.

 

 Vyriausybės sutartys ir įmonių registravimo įrašai, taip pat interviu su buvusiais ir esamais darbuotojais atskleidžia, kad milijardai dolerių nuplaukė iš Kinijos vyriausybės į „Huawei“, sudarant lengvatines pirkimo sutartis ir subsidijas. Valstybinės įmonės, vyriausybinės agentūros ir komunistų partijos organai ieškojo „Huawei“ lustų, išmaniųjų telefonų, debesijos paslaugų ir programinės įrangos, o kai kuriose viešųjų pirkimų sutartyse reikalaujama Huawei įrangos pagal pavadinimą.

 

 Vietos valdžia įsigijo „Huawei“ įmones, suteikdama pinigų injekcijas. „Huawei“ sukūrė savo operacinę sistemą.

 

 „Huawei“ vis dar susiduria su iššūkiais. Jos pažangiausi puslaidininkiai tebėra žingsniu atsilikę nuo pramonės lyderių, tokių, kaip „Nvidia“, o kai kurie sektoriaus ekspertai mano, kad „Huawei“ bus sunku tęsti naujovių diegimą be prieigos prie pažangesnių Vakarų technologijų.

 

 "Per pastaruosius kelerius metus išgyvenome daug. Tačiau susidūrę su vienu iššūkiu po kito sugebėjome augti", – raštu teigiama Huawei pranešime, kuriame priduriama, kad išlikti ir vystytis bendrovė lėmė pasitikėjimas ir parama iš pasaulinių klientų, partnerių ir „visų visuomenės sluoksnių“. Bendrovės teigimu, toliau bus labai svarbu išlaikyti investicijas į mokslinius tyrimus ir plėtrą.

 

 Kinijos pramonės ir informacinių technologijų ministerija bei jos Finansų ministerija, kuri vadovauja viešiesiems pirkimams, į prašymus komentuoti neatsakė.

 

 JAV „Huawei“ apribojimų šalininkai teigia pasiekę pagrindinį tikslą – sumažinti „Huawei“ įrangos kiekį JAV ir jos karinių sąjungininkų tinkluose.

 

 „Tikslas nebuvo išstumti „Huawei“ iš verslo“, – sakė Mattas Pottingeris, kuris buvo Trumpo administracijos patarėjo nacionalinio saugumo klausimais pavaduotojas, o dabar vadovauja Kinijos programai Demokratijų gynimo fonde.

 

 „Tai buvo mūsų aljansų ir duomenų apsauga, o jei tai apsunkino „Huawei“ gyvenimą, tuo geriau."

 

 Vienas dabartinis JAV pareigūnas sakė, kad Vašingtonas atidžiai seka „Huawei“ pastangas kurti savo puslaidininkius, jei prireiktų daugiau veiksmų, kad Kinija negalėtų gaminti į dirbtinį intelektą orientuotų lustų, galinčių suteikti Pekinui karinį pranašumą.

 

 „Huawei“ 1987 m. įkūrė Renas Zhengfei, kuriam dabar 79 metai, kaip telefonų jungiklių gamintoją. Ji tapo viena didžiausių pasaulyje išmaniųjų telefonų ir telekomunikacijų įrangos gamintojų bei viena pelningiausių privačių įmonių Kinijoje.

 

 Ji taip pat 2018 m. gavo apie 48 % pajamų iš tarptautinių klientų.

 

 Didėjant įtampai tarp JAV ir Kinijos, Vakarų pareigūnai vis labiau nerimavo, kad „Huawei“ gali kelti pavojų saugumui šalims, kurios naudojo jos įrangą. Užsienio supratimas apie įmonę pablogėjo, kai Meng Wanzhou, „Huawei“ vadovė ir Reno dukra, 2018 m. buvo sulaikytas Kanadoje dėl tariamų JAV sankcijų Iranui pažeidimo.

 

 Trumpo administracija, kuri lobizavo sąjungininkus, kad atsisakytų „Huawei“ tinklų, įtraukė ją į Prekybos departamento prekybos juodąjį sąrašą, kuris uždraudė tokioms įmonėms, kaip „Intel“, „Qualcomm“ ir „Google“ tiekti technologijas iš JAV „Huawei“ be licencijos. „Huawei“ neigė, kad jos produktai kada nors bus naudojami Vakarų šalių šnipinėjimui, ir sumenkino bet kokius ryšius su Kinijos valstybe. Pirmaisiais bendrovės veiklos metais, kaip rašo valstybinė žiniasklaida, Renas atsisakė tuometinės Kinijos premjero pagalbos gauti paskolą, kad „Huawei“ galėtų išlaikyti atstumą nuo valdžios institucijų.

 

 Po to, kai JAV įvedė apribojimus, „Huawei“ ir Kinijos vyriausybės suartėjo. Netrukus „Huawei“ vadovai paskelbė, kad kiekvienas jų gaminamas produktas ateityje turėtų būti visiškai pagrįstas Kinijos kompanijų sukurtais komponentais.

 

 Kurį laiką atrodė, kad „Huawei“ sunkiai stengsis išlikti aukštai. 2021 m. jos pajamos sumažėjo beveik 30%, palyginti su praėjusiais metais. Jos pagrindinė telekomunikacijų įrangos verslas nukentėjo. „Apple iPhone“ užėmė „Huawei“ išmaniųjų telefonų rinkos dalį.

 

 Pasak buvusio Huawei vyresniojo direktoriaus viešųjų reikalų Chriso Pereiros, „Huawei“ daugiausia dėmesio skyrė tam, kad plėtotų savo tiekimo grandinę ir plėstųsi į naujas sritis, kurios galėtų generuoti pajamas, kad padėtų įmonei tęsti veiklą, įskaitant debesų kompiuterijos ir kitas paslaugas. Pasak jo, Renas buvo motyvacinis lyderis.

 

 "Anksčiau siekėme globalizacijos idealo, pasiryžę tarnauti žmonijai. Kokie mūsų tikslai dabar? Tai išgyventi. Užsidirbsime pinigų, kur tik galėsime", – vėliau vidiniame laiške personalui sakė Renas.

 

 Vyriausybės parama pradėjo stiprėti nuo pirmosios sankcijų dienos.

 

 2019 m. gegužės 16 d. – tą dieną, kai Prekybos departamentas įtraukė „Huawei“ į juodąjį prekybos sąrašą – vietinė valdžia Šendžene, kur įsikūrusi „Huawei“, įregistravo investicinę bendrovę. Ši įmonė, Shenzhen Major Industry Investment Group arba SMII, daugiausia dėmesio skyrė puslaidininkiams, investuodama į gamyklas, gamybos įrangą ir medžiagas, kurios padėtų užtikrinti, kad „Huawei“ būtų tiekiama pakankamai vietinių lustų ir kitų technologijų.

 

 Pasak žmonių, susipažinusių su šiuo klausimu, dviejose SMII įsteigtose įmonėse, įskaitant lustų gamyklą, dirbo buvę „Huawei“ vadovai. Viena gavo maždaug tuziną patentuotų technologijų, perduotų iš „Huawei“.

 

 Oficialūs duomenys rodo, kad po SMII įkūrimo Šendženo puslaidininkių gamybos įrangos importas išaugo.

 

 Šendženo vyriausybė ir SMII neatsakė į prašymus komentuoti. „Huawei“ teigė, kad ne visa Šendženo vyriausybės veikla, susijusi su puslaidininkiais, yra susijusi su „Huawei“.

 

 Nauja bendrovė, kurios didžioji dalis priklauso Šendženui, taip pat nusipirko „Huawei“ išmaniųjų telefonų verslą „Honor“, kuriam kilo sunkumų dėl JAV sankcijų. Sandoris buvo vertas kelių milijardų dolerių, sakė su sandoriu susipažinęs asmuo. Pinigai leido „Huawei“ sutelkti dėmesį į kitus verslus, įskaitant aukščiausios klasės „Mate“ telefonų seriją.

 

 Išaugo ir tiesioginė finansinė parama. Remiantis Huawei finansinėmis ataskaitomis, 2023 m. „Huawei“ gavo daugiau, nei 1 milijardą dolerių valstybės dotacijų, daugiau, nei keturis, kartus daugiau, nei 2019 m. Iš viso per pastaruosius penkerius metus „Huawei“ gavo beveik 3 milijardus dolerių, o tai sudaro 3% visų jos mokslinių tyrimų ir plėtros išlaidų.

 

 JAV taip pat teikia dideles subsidijas, kad paskatintų vietinę lustų gamybą, nors suteikė pagalbą užsienio įmonėms, įskaitant Taiwan Semiconductor Manufacturing Co.

 

 Pekinas nurodė valstybinėms agentūroms pirkti daugiau „Huawei“ programinės įrangos, lustų ir mobiliųjų įrenginių – ši politika padidino „Huawei“ ir sumažino Kinijos priklausomybę nuo Amerikos kompanijų, įskaitant „Apple“, kurių „iPhone“ nebeleidžiama naudoti darbo vietoje daugeliui vyriausybės darbuotojų. Vyriausybės tyrimų padalinys „Huawei“ pavadino vienu iš keturių technologijų gigantų, vadovaujančių šalies pastangoms atpratinti nuo užsienio technologijų, o kita vyriausybinė institucija išskyrė „Huawei“, kaip pageidaujamą dirbtinio intelekto lustų, serverių ir kitos įmonės programinės įrangos tiekėją.

 

 „Wall Street Journal“ aptiko daugiau nei 300 viešųjų pirkimų sutarčių, kurių vertė apie 5 mlrd. dolerių ir yra vietiniai pardavėjai.

 

 Visa tai buvo ryškus kontrastas prieš penkerius metus, kai vyriausybinės agentūros specialiai prašė produktų iš JAV lustų gamintojų „Intel“ ar AMD.

 

 Kinijos pirkimo-vietos politika dar ryškesnė telekomunikacijų įrangos srityje, kuri yra didžiausias Huawei pajamų šaltinis. Valstybinės Kinijos belaidžio ryšio operatoriai iš esmės nustojo pirkti įrangą iš „Huawei“ užsienio konkurentų, Švedijos „Ericsson“ ir Suomijos „Nokia“, net kai vienas iš jų savo sutartis kainavo pigiau, nei Kinijos bendrovės.

 

 Nors „Huawei“ vis dar siekia parduoti savo gaminius užsienyje tokiose vietose, kaip Pietryčių Azija ir Afrika, ji labiau, nei bet kada anksčiau priklauso nuo Kinijos rinkos, nes 67% pajamų pernai gavo iš vietinių klientų. Bendrovė dažnai save vaizduoja, kaip nacionalinę čempionę, teikiančią pirmenybę aptarnavimui Kinijai.

 

 Kanados suėmimas Meng, Ren duktės, padėjo paspartinti šį perėjimą. Pekinas atkeršijo, sulaikė du Kanados piliečius ir išsiderėjo, kad ji būtų paleista. Kai Meng išlipo iš lėktuvo Kinijoje 2021 metų rugsėjį po trejų metų sulaikymo, ji išreiškė padėką miniai, kuri susirinko jos pasveikinti.

 

 "Per pastaruosius trejus metus aš tai geriau supratau: asmens likimas, korporacijos likimas ir šalies likimas yra tarpusavyje susiję. Mūsų tėvynė yra mūsų stipriausias atrama", - sakė ji.

 

 Turėdama tiek daug vyriausybės paramos, „Huawei“ sugebėjo išvengti sumažinimų, kurie būtų sužlugdę jos MTTP. Praėjusiais metais „Huawei“ padidino išlaidas moksliniams tyrimams ir plėtrai iki beveik 165 mlrd. juanių, arba 23 mlrd. dolerių.

 

 „Huawei“ dabar yra Kinijos pastangos kurti pažangiausius lustus, kad būtų atsisakyta priklausomybės nuo „Nvidia“ ir „Intel“, avangardas, nes Bideno administracija siekia pažaboti Kinijos galimybes kurti pažangius lustus ir technologijas, kurios galėtų padėti jos karui ir priežiūrai. JAV lustų gigantė „Nvidia“ vasario mėnesį išskyrė „Huawei“, kaip didžiausią konkurentą.

 

 „Huawei“ vadovauja vyriausybės finansuojamam projektui, kuriuo siekiama sukurti atminties blokus pažangiems AI lustams, sakė su šiuo klausimu susipažinę žmonės, o mažiausiai 11 nacionalinių AI duomenų centrų šiuo metu naudoja „Huawei“ lustus.

 

 Remiantis įmonės duomenų baze „Tianyancha“, Kinijos vyriausybė per pastaruosius penkerius metus kartu su „Huawei“ per įvairius valstybės remiamus fondus investavo į daugiau, nei dvi dešimtis su lustais susijusių startuolių.

 

 Praėjusį rugpjūtį „Huawei“ pristatė savo „Mate 60 Pro“ – išmanųjį telefoną su 5G ryšio galimybėmis, maitinamą lustu, sukurtu pačioje įmonėje. Daugelis Kinijos vartotojų įvardijo nacionalinį pasididžiavimą, kaip priežastį pirkti Huawei išmaniuosius telefonus, kurių sėkmės dėka šiais metais smarkiai sumažėjo Apple iPhone pardavimai.

 

 Praėjus vos mėnesiui po telefono pristatymo, Huawei tyrėjų grupė susirinko į Pekino pakraštyje esantį kepsnių restoraną ir pasveikino inžinierius, dirbusius su projektu HiSilicon, Huawei lustų padalinyje.

 

 „Jūs, „HiSilicon“ žmonės, spiriate į užpakalį“, – sakė vienas iš „Huawei“ tyrėjų, pasak vieno dalyvavusio asmens. „Vadovai kasdien mums sako, kad mūsų darbas padeda šaliai kovoti su užsienio priespauda“, – atsakė „HiSilicon“ inžinierius.

 

 „Mes vis labiau panašėjame į valstybės valdomą įmonę, ar ne? - įsikišo kitas tyrinėtojas.“ [1]

 

Ar gera idėja, kad Amerikos vyriausybė sužlugdo geriausias Amerikos kompanijas, tokias, kaip „Nvidia“ ir „Apple“?

 

1. China Helps Huawei Make a Comeback --- The telecom giant struggled under U.S. sanctions -- then Beijing stepped in. Lin, Liza; Woo, Stu; Huang, Raffaele.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 31 July 2024: A.1.

America Is Doing "Delete America"

 

"Five years ago, Washington sanctioned Huawei, cutting off the Chinese company's access to advanced U.S. technologies because it feared the telecommunications giant would spy on Americans and their allies. Many in the industry thought it would ring the death knell for one of China's most vital tech players.

Huawei struggled at first -- but now it's come roaring back.

Bolstered by billions of dollars in state support, Huawei has expanded into new businesses, boosted its profitability and found fresh ways to curb its dependence on U.S. suppliers. It has held on to its leading position in the global telecom-equipment market, despite American efforts to squeeze Huawei out of its allies' networks. And it's making a big comeback in high-end smartphones, using sophisticated new chips developed in-house to take buyers from Apple.

Along the way, a company that portrayed itself as independent from Beijing has morphed into something more like a national champion, helping China wean itself off foreign suppliers -- part of a broader campaign to eliminate U.S. technology in China, dubbed "Delete A," for Delete America. Its resurgence shows why it's so hard for America to contain China's technological ambitions.

"The U.S. government's campaign against Huawei is inadvertently bolstering the company's resilience, echoing the age-old adage that what doesn't kill you makes you stronger," said Sameh Boujelbene, an analyst at research firm Dell'Oro Group.

State money was critical. While China's government has backed Huawei since its earliest days, government support ramped up in recent years. Huawei's profit more than doubled last year, the largest jump in at least two decades. Roughly two-thirds of its revenue comes from domestic clients.

Government contracts and company registration records, as well as interviews with former and current employees, reveal that billions of dollars flowed from the Chinese government to Huawei through preferential buying contracts and subsidies. State-owned enterprises, government agencies and Communist Party bodies sought Huawei chips, smartphones, cloud services and software, with some procurement contracts calling for Huawei gear by name.

Local governments have bought Huawei businesses, providing cash injections. Once reliant on Google's Android for its consumer devices, Huawei built its own operating system.

Huawei still faces challenges. Its most advanced semiconductors remain a step behind industry leaders such as Nvidia, and some sector experts believe it will be hard for Huawei to keep innovating without access to more advanced Western technologies.

"We've been through a lot over the past few years. But through one challenge after another, we've managed to grow," Huawei said in a written statement, adding that the company owed its survival and development to the trust and support of global customers, partners and "all sectors of society." Sustaining R&D investment will be crucial going forward, the company said.

China's Ministry of Industry and Information Technology and its Ministry of Finance, which leads government procurement, didn't respond to requests for comment.

In the U.S., supporters of restrictions on Huawei say they achieved their primary goal: reducing the amount of Huawei equipment in networks in the U.S. and its military allies.

"The goal wasn't to drive Huawei out of business," said Matt Pottinger, who was deputy national security adviser in the Trump administration and now chairs the China program at the Foundation for Defense of Democracies think tank. 

"It was to protect our alliances and protect our data, and if it made life harder for Huawei, all the better."

One current U.S. official said Washington is closely tracking Huawei's efforts to make its own semiconductors, in case more actions are needed to block China from manufacturing artificial-intelligence-focused chips that can give Beijing a military edge.

Huawei was founded in 1987 by Ren Zhengfei, now 79, as a maker of phone switches. It went on to become one of the world's biggest producers of smartphones and telecom equipment, and one of the most profitable private companies in China. 

It also made inroads beyond China, with around 48% of its revenue from international clients in 2018.

As U.S.-China tensions ratcheted up, Western officials grew more concerned that Huawei could pose a security risk to countries that used its equipment. Foreign perceptions of the company worsened when Meng Wanzhou, a Huawei executive and Ren's daughter, was detained in Canada in 2018 for alleged violations of U.S. sanctions on Iran.

The Trump administration, which had been lobbying allies to drop Huawei from their networks, added it to a Commerce Department trade blacklist that barred companies such as Intel, Qualcomm and Google from supplying technology from the U.S. to Huawei without a license.

Huawei denied that its products would ever be used to spy on Western nations, and played down any ties with the Chinese state. In the company's early years, according to state media, Ren turned down help from China's then-premier in getting a loan so that Huawei could maintain distance from authorities.

After the U.S. imposed restrictions, Huawei and China's government grew closer. Soon, Huawei leaders declared that every product they made going forward should be able to rely entirely on components developed by Chinese companies.

For a while, it looked like Huawei would struggle to stay aloft. In 2021, its revenue dropped almost 30% from the year before. Its core telecom equipment business was suffering. Apple's iPhone was taking over Huawei market share in smartphones.

Huawei focused on building out more of its own supply chain and expanding into new areas that could generate revenue to help keep the company going, including cloud computing and other services, according to Chris Pereira, a former Huawei senior director in public affairs. Ren was a motivational leader, he said.

"In the past, we chased the ideal of globalization, determined to serve mankind. What are our goals now? It's to survive. We will make money wherever we can," Ren later told staff in an internal letter.

Government support began to amp up from Day One of the sanctions.

On May 16, 2019 -- the day the Commerce Department added Huawei to the trade blacklist -- the local government in Shenzhen, where Huawei is based, registered an investment company. That entity, Shenzhen Major Industry Investment Group, or SMII, focused on semiconductors, investing in foundries, manufacturing equipment and materials that would help ensure Huawei was supplied with enough domestically made chips and other technologies.

Two companies established by SMII, including a chip foundry, employed former Huawei executives, according to people familiar with the matter. One received around a dozen patented technologies transferred from Huawei.

Shenzhen's imports of semiconductor manufacturing equipment surged after SMII's inception, official data shows.

Shenzhen's government and SMII didn't respond to requests for comment. Huawei said not all of the Shenzhen government's semiconductor-related activities are linked to Huawei.

A new company majority-owned by Shenzhen also bought Huawei's Honor smartphone business, which was struggling because of the U.S. sanctions. The deal was worth several billions of dollars, a person familiar with the transaction said. The cash allowed Huawei to focus on other businesses, including its higher-end Mate series of phones.

Direct financial support increased as well. Huawei received over $1 billion in government grants in 2023, more than quadruple the amount it received in 2019, according to Huawei's financial reports. In all, Huawei received nearly $3 billion in the past five years, accounting for 3% of its total R&D expenses.

The U.S. also is providing large subsidies to encourage domestic chip-making, though it has made the assistance available to foreign companies, including Taiwan Semiconductor Manufacturing Co.

Beijing directed state agencies to buy more of Huawei's software, chips and mobile devices, a policy that boosted Huawei while reducing China's reliance on American companies, including Apple, whose iPhones are no longer allowed in the workplace for many government employees. A government research unit named Huawei as one of four tech giants spearheading the nation's push to wean itself off foreign technology, while another government body singled out Huawei as a preferred state supplier of AI chips, servers and other enterprise software.

The Wall Street Journal found more than 300 government procurement contracts worth around $5 billion specifically calling for the purchase of servers and other tech infrastructure powered by Huawei's Kunpeng central processing units, or CPUs, in 2023. Other contracts listed Huawei CPUs among a handful of preferred local vendors.

All of this was a sharp contrast to five years ago, when government agencies specifically requested products from U.S. chip makers Intel or AMD.

China's buy-local policy is even more pronounced in the telecom-equipment space, Huawei's largest revenue source. State-owned Chinese wireless carriers have largely stopped buying equipment from Huawei's foreign rivals, Sweden's Ericsson and Finland's Nokia, even when one of them priced their contracts more cheaply than Chinese companies.

Though Huawei is still seeking to sell its products abroad in places such as Southeast Asia and Africa, it is more reliant on China's market than ever, with 67% of revenue last year coming from domestic clients. The company often portrays itself as a national champion that gives priority to serving China.

The Canadian arrest of Meng, Ren's daughter, helped accelerate that transition. Beijing imprisoned two Canadian citizens in retaliation and negotiated her release. When Meng stepped off the plane in China in September 2021 after three years of detention, she expressed gratitude to a crowd that had gathered to greet her.

"Over the last three years, I've come to understand this better: An individual's fate, a corporation's fate, and the country's fate are all intertwined. Our motherland is our strongest backing," she said.

With so much government support, Huawei was able to avoid cuts that would have gutted its R&D. Huawei boosted R&D spending to almost 165 billion yuan, or $23 billion, last year, up from 102 billion yuan in 2018. More than half of Huawei's 207,000 employees are in R&D.

Huawei is now at the vanguard of China's push to develop cutting-edge chips to wean reliance on Nvidia and Intel, as the Biden administration seeks to curb China's ability to develop advanced chips and technology that could aid its warfare and surveillance. U.S. chip juggernaut Nvidia singled out Huawei as a top competitor in February.

Huawei is leading a government-funded project to develop memory units for advanced AI chips, people familiar with the matter said, with at least 11 national AI data centers now using Huawei chips.

Through various state-backed funds, the Chinese government has invested in more than two dozen chip-related startups alongside Huawei over the past five years, according to corporate database Tianyancha.

Last August, Huawei launched its Mate 60 Pro, a smartphone with 5G-like capability powered by a chip developed in-house. Many Chinese consumers have cited national pride as a reason for buying Huawei smartphones, whose success has led to a sharp drop in Apple iPhone sales so far this this year.

Barely a month after the phone's launch, a group of Huawei researchers gathered at a barbecue restaurant on the outskirts of Beijing, and congratulated engineers who had worked on the project at HiSilicon, Huawei's chip unit.

"You HiSilicon people kick ass," one of the Huawei researchers said, according to a person who attended. "Managers tell us daily that our work helps the country fight against foreign oppression," a HiSilicon engineer who was present responded.

"We're becoming more and more like a state-owned company, aren't we?" another researcher chimed in." [1]

Is it a good idea for the American government to ruin the best American companies like Nvidia and Apple?

1. China Helps Huawei Make a Comeback --- The telecom giant struggled under U.S. sanctions -- then Beijing stepped in. Lin, Liza; Woo, Stu; Huang, Raffaele.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 31 July 2024: A.1.