Whom We'll Attack Soon: Nausėda says that in order to have a division by 2030, defense may need to be 5-5.5 percent. of GDP annually

  "Lithuanian President Gitanas Nausėda says that in order for Lithuania to have an army division in 2030, 5-5.5 percent of the gross domestic product (GDP) should be allocated to defense every year. According to him, according to the data provided by the Ministry of National Defense (KAM), about 12 billion euros are needed for the implementation of the division.

 

 "We have to answer the question, if we can't implement the national division on time at current costs, how much money do we need to get it done the way we want to in 2030?" There are different calculations, (...) we received information from the Ministry of National Defense about 12 billion. euros, but it is 10-14 billion. euros", G. Nausėda told TV3 on Monday.

 

 "Let's spread this amount over six years, until 2030, we will get, at the current level, about 1.5-2 percent point in addition. In other words, instead of 3.5 percent, 5 or 5.5 percent may be needed," he noted.

 

 According to G. Nausėda, an agreement in principle between the parties on borrowing for defense could be reached.

 

 According to him, it is possible that the deficit of the state budget, in order to significantly increase defense spending, may exceed the 3% stipulated in the Maastricht criteria limit.

 

 "I think that a principled consensus can be reached and if it is reached, then we need to clearly foresee what we have to do. I mean not only about the constitutional fiscal discipline law, but also about the need for $1.25 billion in the coming years additional funds to the money that is allocated", said the head of the country.

 

 "This can be achieved by borrowing. (...) If we increase defense spending by a significant amount, a situation may arise where the budget deficit is higher than 3 percent. (...) But by fitting in 3 percent of the GDP budget deficit, we will not defend us from the enemy," he asserted.

 

 However, the president noted that exceeding 3 percent deficit, fiscal correction should be considered in the future budget and think about growing luxury taxes, increasing progressivity.

 

 "However, in order to maintain sustainable public finances, in the years when we exceed (3% deficit - ELTA), a discussion should begin whether we will make a fiscal correction next year and, perhaps, introduce higher luxury taxes, perhaps increase progressivity, so that getting out of 3 percent the deficit would not be a long-term phenomenon that would start to increase the state debt and worsen credit ratings", said G. Nausėda.

 

 ELTA reminds that last May the State Defense Council (VGT) approved the proposal of the Ministry of National Defense (KAM) to form a division-sized military unit in Lithuania. The division, the basis of which would be the Lithuanian "Iron Wolf", "Žemaitija" and "Aukštaitija" brigades, was planned to be formed by 2030.

 

 The Minister of Finance Gintarė Skaistė presented the 2025-2027 state budget draft at the plenary session of the Seimas held in mid-October.

 

 The draft budget submitted by the government for the next year foresees that the budget income will reach 17.98 billion EUR, expenses – 23.02 billion euros. Compared to this year, budget revenues are expected to grow by 1 billion EUR (5.9%), expenses – over 2.4 billion euros (11.7%).

 

 Government sector debt in 2025 will make up 43.2 percent. (excluding the impact of the EU balance and accumulation - 42.3%), deficit - 3%.

 

 The financing of the Ministry of National Defense with the Defense Fund will exceed 2.5 billion. euros and will amount to 3.03 percent GDP.

 

 With the Maastricht criteria in force, European Union countries, including Lithuania, will have to maintain a budget deficit of less than 3% of the gross domestic product (GDP) and not have a budget deficit of more than 60% GDP-sized debts."

 

Not everyone agrees that imposing much higher taxes, even just on people we hate, is a good way to wage a war:

 

"Swedbank's Chief Economist Nerijus Mačiulis: "Rapidly raising tax rates, as shown by the example of Estonia, can not increase budget revenues, but deepen and prolong the economic recession.""

 

Whom did you people elect for us?

Ką greitai pulsime: Nausėda sako, kad, siekiant turėti diviziją iki 2030 m., gynybai gali reikėti skirti 5–5,5 proc. nuo BVP kasmet

 

"Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad norint, jog Lietuva 2030 m. turėtų suformuotą kariuomenės diviziją, kasmet gynybai reikėtų skirti 5–5,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Anot jo, Krašto apsaugos ministerijos (KAM) pateiktais duomenimis, divizijos įgyvendinimui reikia apie 12 mlrd. eurų.

„Turime atsakyti į klausimą, jeigu negebame pagal dabartines išlaidas įgyvendinti nacionalinės divizijos laiku, kiek pinigų mums reikia, kad tai būtų padaryta taip, kaip norėjome, 2030 m.? Yra skirtingi skaičiavimai, (...) gavome informaciją iš Krašto apsaugos ministerijos apie 12 mlrd. eurų, bet tai yra 10-14 mlrd. eurų“, – pirmadienį TV3 televizijai kalbėjo G. Nausėda.

„Išdėliokime šią sumą per šešerius metus, iki 2030 m., mes gausime, prie dabartinio lygio, maždaug 1,5-2 proc. punkto papildomai. Kitaip tariant, vietoje 3,5 proc. gali reikėti 5 arba 5,5 proc.“ – pažymėjo jis.

G. Nausėdos teigimu, principinį susitarimą tarp partijų dėl skolinimosi gynybai būtų galima pasiekti. 

Pasak jo, galimai valstybės biudžeto deficitas, siekiant reikšmingai padidinti išlaidas gynybai, gali viršyti Mastrichto kriterijuje numatytą 3 proc. ribą.

„Manau, kad principinį sutarimą galima pasiekti ir jeigu jis bus pasiektas, tada reikia labai aiškiai nusimatyti ką turime daryti. Turiu omenyje ne tik apie konstitucinį fiskalinės drausmės įstatymą, bet ir apie tai, kad artimiausiais metais reikia 1,25 mlrd. eurų papildomų lėšų prie tų pinigų, kurie yra skiriami“, – sakė šalies vadovas.

„Tą pasiekti galima skolinantis. (...) Jeigu padidinsime gynybos išlaidas reikšminga suma, gali susidaryti situacija, kai biudžeto deficitas didesnis, negu 3 proc. (...) Bet įtilpimu į 3 proc. BVP biudžeto deficitą mes nuo priešo neapsiginsime“, – tvirtino jis.

Tačiau prezidentas pažymėjo, kad viršijus 3 proc. deficitą, reiktų svarstyti fiskalinę korekciją būsimajame biudžete bei galvoti apie augančius prabangos mokesčius, progresyvumo didinimą.

„Tačiau, siekiant išlaikyti tvarius valstybės finansus, tais metais, kada viršijame (3 proc. deficitą – ELTA), turėtų prasidėti diskusijos, ar kitais metais darysime fiskalinę korekciją ir, galbūt, įvesime didesnius prabangos mokesčius, galbūt, padidinsime progresyvumą, kad išlindimas iš 3 proc. deficito nebūtų ilgalaikis reiškinys, kuris pradėtų valstybės skolą didinti ir bloginti kredito reitingus“, – teigė G. Nausėda.

ELTA primena, kad pernai gegužę Valstybės gynimo taryba (VGT) pritarė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) siūlymui Lietuvoje formuoti divizijos dydžio karinį vienetą. Diviziją, kurios pagrindą sudarytų Lietuvos „Geležinio Vilko“, „Žemaitijos“ ir „Aukštaitijos“ brigados, planuota suformuoti iki 2030 m.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė spalio viduryje vykusiame Seimo plenariniame posėdyje pateikė 2025-2027 m valstybės biudžeto projektą.

Vyriausybės pateiktame kitų metų biudžeto projekte numatyta, kad biudžeto pajamos sieks 17,98 mlrd. eurų, išlaidos – 23,02 mlrd. eurų. Lyginant su šiais metais, numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1 mlrd. eurų (5,9 proc.), išlaidos – virš 2,4 mlrd. eurų (11,7 proc.).

Valdžios sektoriaus skola 2025 m. sudarys 43,2 proc. (neįvertinus ES balanso ir kaupimo poveikio – 42,3 proc.), deficitas – 3 proc.

Krašto apsaugos ministerijos finansavimas su Gynybos fondu viršys 2,5 mlrd. eurų ir sudarys 3,03 proc. BVP.

Galiojant Mastrichto kriterijams, Europos Sąjungos šalys, tame tarpe ir Lietuva, toliau turės išlaikyti mažesnį, nei 3 proc., nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) biudžeto deficitą bei neturėti didesnės, nei 60 proc. BVP dydžio skolos."

Ne visi sutinka, kad sukelti mokesčius net vien tik žmonėms, kurių mes nekenčiame, yra geras kariavimo būdas:

"„Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis: „Skubotai didinant mokesčių tarifus, kaip rodo Estijos pavyzdys, galima ne padidinti biudžeto pajamas, o pagilinti ir prailginti ekonomikos nuosmukį."

Ką jūs mums išrinkote, žmonės?

Europa ruošiasi Trumpui: „Blogiausias ekonomikos košmaras išsipildė“

 

Vokietijos ekonomikos laivas skęsta. Mūsų lietuviška gelda pririšta prie Vokietijos laivo. Mes džiaugiamės, kad kai kurie bankrutuojantys vokiečiai mums sumoka už prieglobstį dėl mūsų pigios darbo jėgos, nematydami, kad ir mūsų gelda jau semia vandenį. Mūsų, lietuvių, durnumas yra neišpasakytas.

 

  „Jungtinės Valstijos yra didžiausia Europos Sąjungos ir Didžiosios Britanijos prekybos partnerė, ES ir JK ekonomikai gali kilti pavojus dėl JAV išrinktojo prezidento politikos.

 

 Europos ekonomikos perspektyvos nuvilia.

 

 Praėjusią savaitę – po Donaldo J. Trumpo prezidento rinkimų – pablogėjo.

 

 Manoma, kad didelis netikrumas dėl Trumpo administracijos politikos prekybos, technologijų, Ukrainos, klimato kaitos ir kitų srityse atšaldys investicijas ir stabdys augimą. JAV, didžiausios prekybos partnerės ir artimiausios Europos Sąjungos ir Didžiosios Britanijos sąjungininkės, pradėjus galimą muitų karą, sugriaus didžiąsias pramonės šakas, tokias, kaip automobilių, farmacijos ir mašinų gamyba.

 

 O poreikis didinti karines išlaidas dėl abejonių dėl Amerikos garantijų Europoje dar labiau įtemptų nacionalinius biudžetus ir padidintų deficitą.

 

 Be to, konfrontatyvesnis išrinktojo prezidento požiūris į Kiniją gali priversti Europą pasirinkti pusę arba susilaukti atpildo.

 

 „Blogiausias Europos ekonomikos košmaras išsipildė“, – sakė Nyderlandų banko ING vyriausiasis ekonomistas Carstenas Bžeskis. Jis perspėjo, kad įvykiai kitais metais gali pastūmėti euro zoną į „visišką recesiją“.

 

 Dėl politinės suirutės Vokietijoje ir Prancūzijoje, dviejose didžiausiose Europos ekonomikose, šis paskutinis smūgis vargu ar galėtų įvykti sunkesniu metu.

 

 Tą pačią dieną, kai buvo paskelbta apie D. Trumpo pergalę, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas išformavo jo koalicinę vyriausybę dėl didelių nesutarimų dėl išlaidų prioritetų ir deficito.

 

 Antrus recesijos metus jau išgyvenančiai, Vokietijai kitos D. Trumpo administracijos keliami ekonominiai iššūkiai yra ypač aštrūs. Jos ekonomika žlugo po to, kai Scholzas sutiko įvesti sankcijas Rusijai ir baigėsi pigių rusiškų dujų, kurios yra pagrindinė šalies pramonės sėkmės sudedamoji dalis, srautas.

 

 Vokietija kovoja dviem frontais. „Volkswagen“, didžiausias žemyno automobilių gamintojas ir didžiausias Vokietijos darbdavys, neseniai paskelbė, kad, tikriausiai, uždarys gamyklas ir atleis darbuotojus.

 

 Kinijos elektromobilių konkurencija jau paveikė šio sektoriaus pardavimus užsienyje ir Europoje.

 

 Lyderiai blaškosi, ar nuraminti Kiniją, ar su ja kovoti. Vokietijos vyriausybė praėjusį mėnesį balsavo prieš Europos Sąjungos planą, Kinijoje pagamintiems, elektra varomiems, automobiliams įvesti net 45 proc. muitus. Kitos šalys, pavyzdžiui, Ispanija, susilaikė. Dauguma pritarė, o Kinija įvedė naujus muitus europietiškam brendžiui, kurio didžioji dalis yra iš Prancūzijos.

 

 Tarifai tarp JAV ir Europos Sąjungos dar labiau sumenkintų automobilių pramonės perspektyvas. Jungtinės Valstijos yra didžiausia, iš Vokietijos eksportuojamų, automobilių rinka, kuri sudaro beveik 13 procentų iš 3,1 mln. automobilių, kuriuos jos 2023 metais pardavė užsienyje.

 

 D. Trumpo kalbos per kampaniją, kad Europos Sąjunga „mokėtų didelę kainą“ už nepakankamą Amerikos importo pirkimą ir 10 ar 20 procentų visuotinių tarifų įvedimą gali būti derybų pradžios taškas. Tačiau net analitikai, kurie tikisi, kad jis imsis kuklesnių žingsnių, teigia, kad tiksliniai muitai automobilių pramonei yra tikėtini.

 

 „Daugelis Europos dar iki galo nesuprato, ką reiškia kartu mąstyti apie geopolitiką ir ekonominę politiką“, – sakė Vokietijos automobilių pramonės asociacijos prezidentė Hildegard Müller.

 

 Žinoma, aukštesni amerikietiški tarifai pasiekia toli už Vokietijos ir automobilių pramonės ribų, įskaitant „Novo Nordisk“, farmacijos bendrovę, kuri yra už „Ozempic“ vaistų, taip pat maisto, vyno, sūrio, perlų, chemijos, branduolinių reaktorių, stiklo dirbinių, batų ir kt., viso - daugiau nei dvi dešimtys šalių.

 

 Tūkstančiams įmonių atstovaujančios, lobistų grupės „BusinessEurope“ direktoriaus pavaduotoja Luisa Santos perspėjo, kad tarifai padidins išlaidas ir trukdys investicijoms.

 

 „Vis dar tikimės, kad dėl ekonominių santykių svarbos jie bus persvarstyti ir mes jų neturėsime“, – apie tarifus kalbėjo ji. Europos Sąjungos duomenimis, tiesioginės Europos Sąjungos investicijos į JAV 2022 m. sudarė 2,4 trilijono dolerių, o tai savo ruožtu sukūrė daugiau nei 3,4 mln. darbo vietų amerikiečiams.

 

 Šiuo metu vidutinis JAV tarifas Europos importui yra apie 3–4 proc.

 

 Tuo tarpu didesni JAV muitai Kinijai, dar vienas iš D. Trumpo prekybos pažadų, greičiausiai, paskatins Kinijos gamintojus plėsti pardavimus už JAV ribų, o tai padidins konkurenciją su konkuruojančiais Europos gamintojais.

 

 Europos įmonės gali siekti steigti arba išplėsti gamybą Jungtinėse Valstijose. Tačiau bet kurio gamintojo, kuris naudoja iš Kinijos importuotas medžiagas, sąnaudos padidėtų, kad ir kur būtų jo įrenginiai.

 

 Danijos įmonė ir pirmaujanti pasaulyje vėjo turbinų gamintoja Vestas teigė, kad jau didina gamybą dviejose Amerikos gamyklose Kolorado valstijoje. Daugiau, nei 40 procentų, jos užsakymų yra kilę Amerikoje per tris mėnesius, kurie baigėsi rugsėjį.

 

 „Pasaulis tapo kitoks tarifų atžvilgiu“, – praėjusią savaitę per pokalbį su pramonės analitikais sakė bendrovės vadovas Henrikas Andersenas. Vestas jau turėjo kovoti su tarifais, kurie buvo įvesti pirmosios Trumpo administracijos ir Bideno administracijos laikais, sakė jis: „Štai kodėl jūs stengiatės neįtraukti vis daugiau apimčių ir vis daugiau komponentų iš Kinijos, kai kalbama apie JAV."

 

 Tarifai nėra vienintelė vėjo pramonės problema. Per kampaniją D. Trumpas pažadėjo nužudyti vėjo jėgainių projektus jūroje „1 dieną“ valdžioje.

 

 Danijos įmonė Orsted, viena didžiausių pasaulyje vėjo jėgainių vystytojų pasaulyje, stato Revolution Wind, didelį projektą prie Naujosios Anglijos, ir kuria kitą, Sunrise Wind, skirtą Niujorkui.

 

 „Orsted“ generalinis direktorius Madsas Nipperis praėjusią savaitę sakė, kad tikisi, kad duomenų centrams ir dirbtiniam intelektui maitinti reikės didžiulių švarios elektros energijos kiekių.

 

 „Tai pramonė, kuriama nuo nulio, ir ją labai stipriai remia ne mažiau, kaip šiaurės rytų valstijos, kur energijos tiekimo alternatyvos ir ypač žaliosios energijos tiekimas yra sudėtingos“, – sakė jis.

 

 D. Trumpas taip pat pareiškė, norintis sustabdyti kai kuriuos žaliosios energijos projektus, kuriems buvo naudingas 2022 metais Kongreso priimtas kelių milijardų dolerių vertės pramonės politikos paketas.

 

 Koordinuoto atsakymo E.U. poreikis  dominavo praėjusios savaitės viršūnių susitikime Budapešte.

 

 „Skubos jausmas yra didesnis, nei prieš savaitę“, – sakė buvęs Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi, neseniai parengęs ataskaitą apie Europos konkurencingumą.

 

P. Draghi paragino kasmet didinti viešąsias investicijas 900 mlrd. dolerių, kad Europa galėtų pakeisti sustingusią ekonomiką ir geriau konkuruoti su JAV ir Kinija.

 

 Pasak jo, dabar svarbiau yra padvigubinti pastangas susieti bloko ekonomiką su viena kapitalo rinka ir išleisti bendrą skolą – pasiūlymai, kurie sukėlė nesutarimų.

 

 „Neklauskite, ką JAV gali padaryti už jus, klauskite, ką Europa turėtų padaryti dėl savęs“, – susitikime sakė Italijos ministras pirmininkas Giorgia Meloni. „Europa turi rasti pusiausvyrą. Mes žinome, ką turime daryti“.

 

 Susitikimo pabaigoje lyderiai priėmė deklaraciją, žadančią padidinti Europos konkurencingumą.

 

 Tačiau, ar Europos Sąjunga gali tuos jausmus paversti tikrove, lieka neatsakytas klausimas, atsižvelgiant į didėjantį politinį susiskaidymą Europoje ir dešiniųjų partijų, kurios skeptiškai vertina Briuselio galios suteikimą, atsiradimą." [1]

 

 Vakarų Europos šalis valdančios dešiniosios partijos yra vienintelė pagrįsta išeitis. Šiandien visur ES yra išprotėjusių, kurie valdo durnių namus ir kuria tik sudėtingas taisykles ir tuščias deklaracijas.

 

1. Europe Braces for Trump: ‘Worst Economic Nightmare Has Come True’. Cohen, Patricia.  New York Times (Online) New York Times Company. Nov 12, 2024.