„Vokietiją ir Prancūziją kliudo vidaus politiniai kivirčai ir pasaulinės reakcijos pasekmės dėl infliacijos, imigracijos ir nevykusio valdančiojo elito.
Donaldo J. Trumpo grįžimas į JAV prezidento postą gali reikšti vienišą ir pavojingą atkarpą Vakarų Europai, kuri ir taip yra įklimpusi į ekonominį sąstingį ir barškinama dėl konflikto prie rytinių slenksčių. Tai momentas, kai Europos lyderiai sutaria, kad iš dviejų didžiausių žemyno ekonomikų reikia atnaujinto ir tvirto vadovavimo.
Tačiau Prancūzija ir Vokietija, kurios taip pat yra svarbiausios Europos Sąjungos šalys, sunkiai atsiliepia į skambutį. Jos pačios tampa tų pačių politinių jėgų aukomis, kurios padėjo D. Trumpui išpopuliarėti tarp konservatorių ir svyruojančių rinkėjų JAV. Tarp jų: atsakas prieš greitą vartotojų kainų augimą; nerimas ir pyktis dėl padidėjusios imigracijos; ir spartus visuomenės pasitikėjimo nevykusiu politiniu elitu erozija.
Pagrindinės politinės partijos sulaukė paramos nukraujavimo. Populistai ir nacionalistai, įskaitant kadaise buvusias kraštutinių dešiniųjų partijas, išaugo.
Po, ilgus mėnesius trukusios, kovos dėl mokesčių, išlaidų ir kaip geriausiai atgaivinti Vokietijos ekonomiką, kancleris Olafas Scholzas praėjusią savaitę sužlugdė jo valdančiąją koaliciją, atleisdamas jo užkietėjusį finansų ministrą. Panašu, kad šaliai artėja pirmalaikiai rinkimai, kurie, regis, nuvers p. Scholzą iš valdžios.
Kraštutinių dešiniųjų partija ir nauja populistinė partija (Sahros Wagenknecht) įsitvirtino neseniai vykusiuose regioniniuose rinkimuose, o D. Trumpo pergalė gali dar labiau sustiprinti jų patikimumą prieš pagrindines partijas ateinančiuose federaliniuose rinkimuose.
Prancūzijoje prezidento Emmanuelio Macrono galia nyksta po nesėkmingo sprendimo šiais metais skelbti pirmalaikius rinkimus. Prancūzijai prireikė mėnesių suformuoti vyriausybę po šio balsavimo, dėl kurio parlamento žemieji rūmai beveik atsidūrė aklavietėje ir tai lėmė netvirtą koaliciją, įsikibusią į valdžią prieš kraštutinius dešiniuosius ir kairiuosius.
Nežinomybė nuo Paryžiaus iki Berlyno sukūrė žemyninį galios vakuumą, kuris gali paskatinti Rusiją jos konflikte Ukrainoje.
Tai gali pakenkti Europos gebėjimui reaguoti į pasaulinį prekybos karą, jei D. Trumpas kitais metais greitai imsis didelių mokesčių importui į Jungtines Valstijas.
Tikėtina, kad tai dar labiau sujauks Europos lyderių pastangas sukurti bendrą pramonės politiką, siekiant apsaugoti savo pramonę nuo pigaus Kinijos importo, įskaitant elektromobilius ir kitas švarios energijos technologijas, antplūdžio.
Ir tai gali apsunkinti ir taip sudėtingą politinę užduotį didinti Europos išlaidas kariuomenei, kuri, kaip teigia lyderiai ir analitikai, imsis naujos skubos, kai D. Trumpas nuolat grasina pasitraukti iš NATO ar kitaip atšaukti Amerikos saugumo garantijas Europos sąjungininkams.
Yra ir kitų, stabilesnių lyderių, kurių vaidmuo Europoje galėtų padidėti, kad būtų galima įveikti krizę. Tačiau jie turi savo komplikacijų.
Šią vasarą Didžiosios Britanijos ministru pirmininku išrinktas Keiras Starmeris jau buvo sumuštas visuomenės pasipiktinimo dėl dovanų, kurias jis ir jo žmona priėmė, o jo šalis nėra Europos Sąjungos narė.
Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni yra populistė, galinti užmegzti glaudžius santykius su D. Trumpu – arba kuri gali pastebėti, kad jos gana centristinis požiūris į tarptautinius reikalus ir parama Ukrainai prieštarauja paties D. Trumpo pozicijoms.
Analitikai sutaria, kad, norint vadovauti nepriklausomai, raumeningesnei Europai, natūraliausias tikėjimas turėtų kilti iš Berlyno ar Paryžiaus, tų vietų, kuriose dabar daugiausia problemų.
„Yra labai aiški Prancūzijos ir Vokietijos lyderystės krizė, kuri stiprėja žlugus Vokietijos koalicijai, o Prancūzijai pasineriant į savo vidaus politinį susiskaldymą“, – sakė Vokietijos Maršalo fondo prezidentė Alexandra de Hoop Scheffer. JAV Paryžiuje. „Ir tai yra kliūtis Europos ir tarptautinėje arenoje."
Jörnas Fleckas, Atlanto tarybos Vašingtone Europos centro vyresnysis direktorius, sakė, kad Prancūzija ir Vokietija kenčia nu „pačių sukeltų politinių krizių kaip tik tuo metu, kai D. Trumpo išrinkimas pridėjo naujų didelių neaiškumų Europos ateičiai.
„Mes žiūrime į daug sudėtingesnius santykius“, - sakė jis. „Viskas gali greitai pablogėti, kol nepagerės."
E. Macronas ir Scholzas pripažino šį sunkumą praėjusią savaitę, tačiau pasiūlė nedaug užuominų, kaip jie galėtų jį įveikti.
D. Trumpą „išrinko Amerikos žmonės ir jis gins Amerikos žmonių interesus – tai yra teisėta ir gerai“, – sakė E. Macronas ketvirtadienį atidarydamas Europos lyderių susitikimą Budapešte. „Kyla klausimas, ar esame pasirengę ginti europiečių interesus?"
Pasaulis sudarytas iš žolėdžių ir mėsėdžių, pridūrė jis, ir „jei nuspręsime likti žolėdžiais, mėsėdžiai laimės“.
P. Scholzas, ketvirtadienį kreipdamasis į žurnalistus, pripažįsta, kad pasirinko sudėtingą savo sprendimo laiką, nužudydamas savo koaliciją, pašalindamas savo finansų ministrą Christianą Lindnerį, kuris ėmė menkinti vyriausybės ekonominę darbotvarkę.
Užuot likęs savo pareigas per ateinantį rudenį reguliariai numatytus rinkimus, M. Scholzas ir jo koalicija, tikriausiai, susidurs su rinkėjais kovo mėnesį – ir atrodo, kad p. Scholzas neteks kanclerio pareigų.
„Norėčiau jūsų pasigailėti dėl šio sunkaus sprendimo, ypač tokiais laikais, kai auga netikrumas“, – sakė p. Scholzas.
Tačiau jis pridūrė: „Privalome laikytis kartu Europoje labiau, nei bet kada ir toliau kartu investuoti į savo saugumą ir stiprybę. Nes padėtis rimta“.
Daugelį metų E. Macronas ne kartą ragino Europą būti vieningesne ir labiau nepriklausoma kariniu, ekonominiu ir technologiniu požiūriu – mažiau pririštą prie nuoseklių JAV administracijų užgaidų ir geriau pasirengusią konkuruoti su Kinijos pramonės ir prekybos dominavimu.
Tačiau dabar jis yra daug silpnesnėje padėtyje, nei buvo per pirmąją kadenciją – beveik luoša antis, nes jis nebegali daugiau kontroliuoti vidaus politikos ir kurio kadencija yra ribota, nes 2027 m. vėl negali kandidatuoti.
Prancūzijos vyriausybė yra įklimpusi į parlamento debatus dėl biudžeto, kurio labai reikia, norint suvaldyti didėjantį deficitą ir skolą, kas yra vieni iš didžiausių Europoje. Vis dar neaišku, ar vyriausybei pavyks iki metų pabaigos užsitikrinti didelius išlaidų mažinimus ir didesnius mokesčius be žlugimo.
Kitokios, bet ne mažiau prieštaringos diskusijos dėl biudžeto šią savaitę siautėja Vokietijoje. Lyderiai turės susitarti dėl žingsnių, kaip užkamšyti biudžeto skylę, ir laikytis konstitucinio subalansuoto biudžeto mandato nekritinėms sąlygoms.
Nesutarimai dėl to, kaip tai padaryti – ir kaip geriausiai panaudoti fiskalinę politiką, siekiant išmušti Vokietijos ekonomiką iš recesijos – padėjo paskatinti p. Scholzo koalicijos skilimą.
Dar didesnė kova gali būti visai šalia. D. Trumpas ragino Vokietiją daugiau išleisti jos kariuomenei, o tai pareikalautų Berlynui padidinti gynybos biudžetą, o tai sukeltų savo riziką.
Tai priverstų lyderius imtis naujų žingsnių skolintis pinigų arba mąstyti apie politiškai skausmingus vidaus išlaidų mažinimus, kad būtų galima atlaisvinti daugiau pinigų kariuomenei, o tai gali sukelti rinkėjų pasipiktinimą ir padėti partijoms „Vokietija pirmiausia“, pavyzdžiui, kraštutinių dešiniųjų partijai „Alternatyva Vokietijai“ rinkimų metu.
P. Scholzas išreiškė pirmenybę skolinimuisi ir atmetė išlaidų kompromisus.
Didžiausias favoritas vadovauti kitai vyriausybei yra pagrindinė alternatyva p. Scholzo socialdemokratams: konservatyvesni krikščionys demokratai. Jie pakeis kai kurias politikos kryptis, bet išliks tvirtais Ukrainos rėmėjais.
Jei jie ar kita pagrindinė partija sugebės suformuoti vyriausybę, analitikai teigia, kad Berlyno politikos paralyžius gali baigtis – bent jau kuriam laikui." [1]
Vokietijai pakaks koketuoti su III pasaulinio atominio karo pavojumi. Vokiečiai nekenčia radioaktyvumo. Jie jau nužudė jų atomines elektrines. "Alternatyva Vokietijai" yra vienintelis į Trumpą panašus sprendimas ES gyvenime.
1. Missing in Europe: A Strong Leader for a New Trump Era: News Analysis. Tankersley, Jim; Breeden, Aurelien. New York Times (Online) New York Times Company. Nov 10, 2024.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą