Ką greitai pulsime: Nausėda sako, kad, siekiant turėti diviziją iki 2030 m., gynybai gali reikėti skirti 5–5,5 proc. nuo BVP kasmet

 

"Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad norint, jog Lietuva 2030 m. turėtų suformuotą kariuomenės diviziją, kasmet gynybai reikėtų skirti 5–5,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Anot jo, Krašto apsaugos ministerijos (KAM) pateiktais duomenimis, divizijos įgyvendinimui reikia apie 12 mlrd. eurų.

„Turime atsakyti į klausimą, jeigu negebame pagal dabartines išlaidas įgyvendinti nacionalinės divizijos laiku, kiek pinigų mums reikia, kad tai būtų padaryta taip, kaip norėjome, 2030 m.? Yra skirtingi skaičiavimai, (...) gavome informaciją iš Krašto apsaugos ministerijos apie 12 mlrd. eurų, bet tai yra 10-14 mlrd. eurų“, – pirmadienį TV3 televizijai kalbėjo G. Nausėda.

„Išdėliokime šią sumą per šešerius metus, iki 2030 m., mes gausime, prie dabartinio lygio, maždaug 1,5-2 proc. punkto papildomai. Kitaip tariant, vietoje 3,5 proc. gali reikėti 5 arba 5,5 proc.“ – pažymėjo jis.

G. Nausėdos teigimu, principinį susitarimą tarp partijų dėl skolinimosi gynybai būtų galima pasiekti. 

Pasak jo, galimai valstybės biudžeto deficitas, siekiant reikšmingai padidinti išlaidas gynybai, gali viršyti Mastrichto kriterijuje numatytą 3 proc. ribą.

„Manau, kad principinį sutarimą galima pasiekti ir jeigu jis bus pasiektas, tada reikia labai aiškiai nusimatyti ką turime daryti. Turiu omenyje ne tik apie konstitucinį fiskalinės drausmės įstatymą, bet ir apie tai, kad artimiausiais metais reikia 1,25 mlrd. eurų papildomų lėšų prie tų pinigų, kurie yra skiriami“, – sakė šalies vadovas.

„Tą pasiekti galima skolinantis. (...) Jeigu padidinsime gynybos išlaidas reikšminga suma, gali susidaryti situacija, kai biudžeto deficitas didesnis, negu 3 proc. (...) Bet įtilpimu į 3 proc. BVP biudžeto deficitą mes nuo priešo neapsiginsime“, – tvirtino jis.

Tačiau prezidentas pažymėjo, kad viršijus 3 proc. deficitą, reiktų svarstyti fiskalinę korekciją būsimajame biudžete bei galvoti apie augančius prabangos mokesčius, progresyvumo didinimą.

„Tačiau, siekiant išlaikyti tvarius valstybės finansus, tais metais, kada viršijame (3 proc. deficitą – ELTA), turėtų prasidėti diskusijos, ar kitais metais darysime fiskalinę korekciją ir, galbūt, įvesime didesnius prabangos mokesčius, galbūt, padidinsime progresyvumą, kad išlindimas iš 3 proc. deficito nebūtų ilgalaikis reiškinys, kuris pradėtų valstybės skolą didinti ir bloginti kredito reitingus“, – teigė G. Nausėda.

ELTA primena, kad pernai gegužę Valstybės gynimo taryba (VGT) pritarė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) siūlymui Lietuvoje formuoti divizijos dydžio karinį vienetą. Diviziją, kurios pagrindą sudarytų Lietuvos „Geležinio Vilko“, „Žemaitijos“ ir „Aukštaitijos“ brigados, planuota suformuoti iki 2030 m.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė spalio viduryje vykusiame Seimo plenariniame posėdyje pateikė 2025-2027 m valstybės biudžeto projektą.

Vyriausybės pateiktame kitų metų biudžeto projekte numatyta, kad biudžeto pajamos sieks 17,98 mlrd. eurų, išlaidos – 23,02 mlrd. eurų. Lyginant su šiais metais, numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1 mlrd. eurų (5,9 proc.), išlaidos – virš 2,4 mlrd. eurų (11,7 proc.).

Valdžios sektoriaus skola 2025 m. sudarys 43,2 proc. (neįvertinus ES balanso ir kaupimo poveikio – 42,3 proc.), deficitas – 3 proc.

Krašto apsaugos ministerijos finansavimas su Gynybos fondu viršys 2,5 mlrd. eurų ir sudarys 3,03 proc. BVP.

Galiojant Mastrichto kriterijams, Europos Sąjungos šalys, tame tarpe ir Lietuva, toliau turės išlaikyti mažesnį, nei 3 proc., nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) biudžeto deficitą bei neturėti didesnės, nei 60 proc. BVP dydžio skolos."

Ne visi sutinka, kad sukelti mokesčius net vien tik žmonėms, kurių mes nekenčiame, yra geras kariavimo būdas:

"„Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis: „Skubotai didinant mokesčių tarifus, kaip rodo Estijos pavyzdys, galima ne padidinti biudžeto pajamas, o pagilinti ir prailginti ekonomikos nuosmukį."

Ką jūs mums išrinkote, žmonės?