Vokietijos ekonomikos laivas skęsta. Mūsų lietuviška gelda pririšta prie Vokietijos laivo. Mes džiaugiamės, kad kai kurie bankrutuojantys vokiečiai mums sumoka už prieglobstį dėl mūsų pigios darbo jėgos, nematydami, kad ir mūsų gelda jau semia vandenį. Mūsų, lietuvių, durnumas yra neišpasakytas.
„Jungtinės Valstijos yra didžiausia Europos Sąjungos ir Didžiosios Britanijos prekybos partnerė, ES ir JK ekonomikai gali kilti pavojus dėl JAV išrinktojo prezidento politikos.
Europos ekonomikos perspektyvos nuvilia.
Praėjusią savaitę – po Donaldo J. Trumpo prezidento rinkimų – pablogėjo.
Manoma, kad didelis netikrumas dėl Trumpo administracijos politikos prekybos, technologijų, Ukrainos, klimato kaitos ir kitų srityse atšaldys investicijas ir stabdys augimą. JAV, didžiausios prekybos partnerės ir artimiausios Europos Sąjungos ir Didžiosios Britanijos sąjungininkės, pradėjus galimą muitų karą, sugriaus didžiąsias pramonės šakas, tokias, kaip automobilių, farmacijos ir mašinų gamyba.
O poreikis didinti karines išlaidas dėl abejonių dėl Amerikos garantijų Europoje dar labiau įtemptų nacionalinius biudžetus ir padidintų deficitą.
Be to, konfrontatyvesnis išrinktojo prezidento požiūris į Kiniją gali priversti Europą pasirinkti pusę arba susilaukti atpildo.
„Blogiausias Europos ekonomikos košmaras išsipildė“, – sakė Nyderlandų banko ING vyriausiasis ekonomistas Carstenas Bžeskis. Jis perspėjo, kad įvykiai kitais metais gali pastūmėti euro zoną į „visišką recesiją“.
Dėl politinės suirutės Vokietijoje ir Prancūzijoje, dviejose didžiausiose Europos ekonomikose, šis paskutinis smūgis vargu ar galėtų įvykti sunkesniu metu.
Tą pačią dieną, kai buvo paskelbta apie D. Trumpo pergalę, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas išformavo jo koalicinę vyriausybę dėl didelių nesutarimų dėl išlaidų prioritetų ir deficito.
Antrus recesijos metus jau išgyvenančiai, Vokietijai kitos D. Trumpo administracijos keliami ekonominiai iššūkiai yra ypač aštrūs. Jos ekonomika žlugo po to, kai Scholzas sutiko įvesti sankcijas Rusijai ir baigėsi pigių rusiškų dujų, kurios yra pagrindinė šalies pramonės sėkmės sudedamoji dalis, srautas.
Vokietija kovoja dviem frontais. „Volkswagen“, didžiausias žemyno automobilių gamintojas ir didžiausias Vokietijos darbdavys, neseniai paskelbė, kad, tikriausiai, uždarys gamyklas ir atleis darbuotojus.
Kinijos elektromobilių konkurencija jau paveikė šio sektoriaus pardavimus užsienyje ir Europoje.
Lyderiai blaškosi, ar nuraminti Kiniją, ar su ja kovoti. Vokietijos vyriausybė praėjusį mėnesį balsavo prieš Europos Sąjungos planą, Kinijoje pagamintiems, elektra varomiems, automobiliams įvesti net 45 proc. muitus. Kitos šalys, pavyzdžiui, Ispanija, susilaikė. Dauguma pritarė, o Kinija įvedė naujus muitus europietiškam brendžiui, kurio didžioji dalis yra iš Prancūzijos.
Tarifai tarp JAV ir Europos Sąjungos dar labiau sumenkintų automobilių pramonės perspektyvas. Jungtinės Valstijos yra didžiausia, iš Vokietijos eksportuojamų, automobilių rinka, kuri sudaro beveik 13 procentų iš 3,1 mln. automobilių, kuriuos jos 2023 metais pardavė užsienyje.
D. Trumpo kalbos per kampaniją, kad Europos Sąjunga „mokėtų didelę kainą“ už nepakankamą Amerikos importo pirkimą ir 10 ar 20 procentų visuotinių tarifų įvedimą gali būti derybų pradžios taškas. Tačiau net analitikai, kurie tikisi, kad jis imsis kuklesnių žingsnių, teigia, kad tiksliniai muitai automobilių pramonei yra tikėtini.
„Daugelis Europos dar iki galo nesuprato, ką reiškia kartu mąstyti apie geopolitiką ir ekonominę politiką“, – sakė Vokietijos automobilių pramonės asociacijos prezidentė Hildegard Müller.
Žinoma, aukštesni amerikietiški tarifai pasiekia toli už Vokietijos ir automobilių pramonės ribų, įskaitant „Novo Nordisk“, farmacijos bendrovę, kuri yra už „Ozempic“ vaistų, taip pat maisto, vyno, sūrio, perlų, chemijos, branduolinių reaktorių, stiklo dirbinių, batų ir kt., viso - daugiau nei dvi dešimtys šalių.
Tūkstančiams įmonių atstovaujančios, lobistų grupės „BusinessEurope“ direktoriaus pavaduotoja Luisa Santos perspėjo, kad tarifai padidins išlaidas ir trukdys investicijoms.
„Vis dar tikimės, kad dėl ekonominių santykių svarbos jie bus persvarstyti ir mes jų neturėsime“, – apie tarifus kalbėjo ji. Europos Sąjungos duomenimis, tiesioginės Europos Sąjungos investicijos į JAV 2022 m. sudarė 2,4 trilijono dolerių, o tai savo ruožtu sukūrė daugiau nei 3,4 mln. darbo vietų amerikiečiams.
Šiuo metu vidutinis JAV tarifas Europos importui yra apie 3–4 proc.
Tuo tarpu didesni JAV muitai Kinijai, dar vienas iš D. Trumpo prekybos pažadų, greičiausiai, paskatins Kinijos gamintojus plėsti pardavimus už JAV ribų, o tai padidins konkurenciją su konkuruojančiais Europos gamintojais.
Europos įmonės gali siekti steigti arba išplėsti gamybą Jungtinėse Valstijose. Tačiau bet kurio gamintojo, kuris naudoja iš Kinijos importuotas medžiagas, sąnaudos padidėtų, kad ir kur būtų jo įrenginiai.
Danijos įmonė ir pirmaujanti pasaulyje vėjo turbinų gamintoja Vestas teigė, kad jau didina gamybą dviejose Amerikos gamyklose Kolorado valstijoje. Daugiau, nei 40 procentų, jos užsakymų yra kilę Amerikoje per tris mėnesius, kurie baigėsi rugsėjį.
„Pasaulis tapo kitoks tarifų atžvilgiu“, – praėjusią savaitę per pokalbį su pramonės analitikais sakė bendrovės vadovas Henrikas Andersenas. Vestas jau turėjo kovoti su tarifais, kurie buvo įvesti pirmosios Trumpo administracijos ir Bideno administracijos laikais, sakė jis: „Štai kodėl jūs stengiatės neįtraukti vis daugiau apimčių ir vis daugiau komponentų iš Kinijos, kai kalbama apie JAV."
Tarifai nėra vienintelė vėjo pramonės problema. Per kampaniją D. Trumpas pažadėjo nužudyti vėjo jėgainių projektus jūroje „1 dieną“ valdžioje.
Danijos įmonė Orsted, viena didžiausių pasaulyje vėjo jėgainių vystytojų pasaulyje, stato Revolution Wind, didelį projektą prie Naujosios Anglijos, ir kuria kitą, Sunrise Wind, skirtą Niujorkui.
„Orsted“ generalinis direktorius Madsas Nipperis praėjusią savaitę sakė, kad tikisi, kad duomenų centrams ir dirbtiniam intelektui maitinti reikės didžiulių švarios elektros energijos kiekių.
„Tai pramonė, kuriama nuo nulio, ir ją labai stipriai remia ne mažiau, kaip šiaurės rytų valstijos, kur energijos tiekimo alternatyvos ir ypač žaliosios energijos tiekimas yra sudėtingos“, – sakė jis.
D. Trumpas taip pat pareiškė, norintis sustabdyti kai kuriuos žaliosios energijos projektus, kuriems buvo naudingas 2022 metais Kongreso priimtas kelių milijardų dolerių vertės pramonės politikos paketas.
Koordinuoto atsakymo E.U. poreikis dominavo praėjusios savaitės viršūnių susitikime Budapešte.
„Skubos jausmas yra didesnis, nei prieš savaitę“, – sakė buvęs Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi, neseniai parengęs ataskaitą apie Europos konkurencingumą.
P. Draghi paragino kasmet didinti viešąsias investicijas 900 mlrd. dolerių, kad Europa galėtų pakeisti sustingusią ekonomiką ir geriau konkuruoti su JAV ir Kinija.
Pasak jo, dabar svarbiau yra padvigubinti pastangas susieti bloko ekonomiką su viena kapitalo rinka ir išleisti bendrą skolą – pasiūlymai, kurie sukėlė nesutarimų.
„Neklauskite, ką JAV gali padaryti už jus, klauskite, ką Europa turėtų padaryti dėl savęs“, – susitikime sakė Italijos ministras pirmininkas Giorgia Meloni. „Europa turi rasti pusiausvyrą. Mes žinome, ką turime daryti“.
Susitikimo pabaigoje lyderiai priėmė deklaraciją, žadančią padidinti Europos konkurencingumą.
Tačiau, ar Europos Sąjunga gali tuos jausmus paversti tikrove, lieka neatsakytas klausimas, atsižvelgiant į didėjantį politinį susiskaidymą Europoje ir dešiniųjų partijų, kurios skeptiškai vertina Briuselio galios suteikimą, atsiradimą." [1]
Vakarų Europos šalis valdančios dešiniosios partijos yra vienintelė pagrįsta išeitis. Šiandien visur ES yra išprotėjusių, kurie valdo durnių namus ir kuria tik sudėtingas taisykles ir tuščias deklaracijas.
1. Europe Braces for Trump: ‘Worst Economic Nightmare Has Come True’. Cohen, Patricia. New York Times (Online) New York Times Company. Nov 12, 2024.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą