„Europos Sąjungos taisyklėmis buvo siekiama pažangos Europoje, kai kalbama apie dirbtinį intelektą (AI). Dabar akivaizdu: tai nepasiteisino.
Ursula von der Leyen didžiavosi ir buvo nusiteikusi labai optimistiškai. „Tai pirmas toks pasaulyje“, – sausio mėnesį Davose vykusiame Pasaulio ekonomikos forume susirinkusiems verslininkams ir vadovams sakė ji. „Ir dar vienas pavyzdys, kaip demokratijos ir įmonės gali sustiprinti viena kitą.
ES Komisijos pirmininkas kalbėjo apie įstatymą, kuriuo Europos Sąjunga reguliuoja dirbtinį intelektą. Viltis: naujasis standartas apsaugos europiečius nuo tamsiosios AI pusės. Tai sukuria pasitikėjimą. Technologija bus plėtojama teisiškai saugiai ES ir suras klientų. Kitos šalys priimtų šias taisykles, tada Europos įmonės turėtų konkurencinį pranašumą.
Įstatymas priimtas tik keturis mėnesius ir dar nevisiškai galioja – ir jau dabar aišku, kad šie tikslai buvo gerokai nerealūs. Kalifornijoje, kur yra populiariausios dirbtinio intelekto programos, greitu metu nebus jokių taisyklių. Praėjusią savaitę gubernatorius vetavo planuojamą įstatymą. Vieniems pasirodė per sunku, kitiems nepakankamai sunku, o ką rado pats gubernatorius, nėra iki galo aišku. Bet kokiu atveju Kalifornijos įmonės gali toliau vystytis iš visų jėgų. Ir nenumatoma, kad baigtas įstatymas bus panašesnis į ES taisykles.
„Amerika diegia naujoves, Kinija kopijuoja, o Europa reguliuoja“
Galima būtų tai žinoti. ES parlamentarai jau išreiškė visas šias viltis, kai buvo priimtas Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas. Netrukus išdidžiai prabilo, kad kitos šalys pasektų pavyzdžiu. Tarsi ES galėtų eksportuoti įstatymus ir kompensuoti tai, kad IT klausimais ji nelabai ką nuveikia. Viskas susiklostė kitaip. Kai prieš kelerius metus „Facebook“ paskubomis atidarė naują socialinį tinklą „Siūlai“, duomenų apsaugos funkcijos dar nebuvo paruoštos. Netrukus prieš tai Italija užrakino „ChatGPT“. Rezultatas: „Facebook“ pradėjo veikti be ES.
Matyt, didelės įmonės iš to pasimokė: galite tai daryti dažniau. „Google“ dirbtinis intelektas, kai jis buvo išleistas, buvo prieinamas 150 šalių, tačiau atsitiktinai ne ES. Neseniai „Apple“ europiečiams pasakė, kad jos dirbtinis intelektas kol kas jiems nebūtinai pasiekiamas. Apple tuo metu buvo apkaltinta godumu. Tačiau kiekvienas, kaltinantis „Apple“ godumu, turi pripažinti: matyt, net godumas nepadaro ES patrauklia.
„Meta“, „Instagram“ ir „WhatsApp“ įmonė, daro panašų dalyką. Kadangi jai nebuvo leista mokyti dirbtinio intelekto pagal Europos vartotojų duomenų rinkinius, AI į Europą neatkeliauja. Duomenų apsauga turėjo įtakos – viena vertus. Kita vertus, „Meta“ dirbtinio intelekto modeliai yra vieni iš labiausiai, privatumą tausojančių, modelių, kurie gali juos įdiegti savo kompiuteryje ir ten naudoti be jokių papildomų duomenų išnešimo. Duomenų apsauga ES dabar tam užkerta kelią.
Ar bent Europos įmonės turi konkurencinį pranašumą? Atsakymą pateikė Hamburgo startuolis „Oxolo“. Iki šiol įmonė sukūrė dirbtinį intelektą, kuris generuoja vaizdo įrašus. Tačiau rugpjūtį įmonė veiklą nutraukė. Steigėjai taip pat kaltino ES teisės aktus: įmonė yra griežtai reguliuojama, kaip potenciali netikrų vaizdo įrašų kūrėja, tačiau neaišku, kaip ji turėtų elgtis.
Vis dar neaišku, ar „Oxolo“ nesėkmė sumažins netikrų vaizdo įrašų skaičių ES. Įmonės už ES ribų vis dar egzistuoja. Dabar startuoliai dažnai žlunga ir ne visada kalti reglamentai.
Tačiau Oksfordo universitetas dabar išnagrinėjo duomenų apsaugos taisyklių poveikį: mažos įmonės prarado tris procentus pardavimų ir devynis procentus pelno. Tyrėjai tik praktiškai nerado jokio neigiamo poveikio didelėse IT įmonėse.
„Amerika kuria naujoves, Kinija kopijuoja, o Europa reguliuoja“, – sakoma senesniame posakyje. Kinija išmoko kažko naujo. Dabar atėjo Europos eilė.“ [1]
1. Europas Debakel mit der KI. Frankfurter Allgemeine Zeitung (online) Frankfurter Allgemeine Zeitung GmbH. Oct 4, 2024. Von Patrick Bernau
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą