„Amnesty International“ kaltina Izraelį genocidu Gazoje

  „Izraelis atmetė kaltinimą – pirmąjį tokio pobūdžio kaltinimą, kurį pateikė didelė žmogaus teisių organizacija – sakydamas, kad jis „pagrįstas melu“.

 

 „Amnesty International“ ketvirtadienį tapo pirmąja didele tarptautine žmogaus teisių organizacija, apkaltinusia Izraelį vykdant genocidą Gazos Ruože, ir sulaukė Izraelio pareigūnų priekaištų, kurie paneigė teiginį.

 

 Amnesty teiginys, išdėstytas 296 puslapių ataskaitoje, kyla tuo metu, kai Tarptautinis teisingumo teismas, pagrindinis Jungtinių Tautų teismas, nagrinėja panašius Pietų Afrikos kaltinimus, teiginius, kurie buvo sudėtingų debatų apie karą aplink Prancūziją. pasaulis.

 

 „Izraelis įvykdė ir vykdo genocidą prieš palestiniečius Gazoje“, – sakoma Amnesty pranešime.

 

 „Neteisėtas Izraelio elgesys per karinį puolimą lėmė precedento neturinčią žalą Gazos ruožo palestiniečiams, dėl kurių per itin trumpą laiką buvo įvykdyta daugybė žudynių ir rimtų sužalojimų“, – pridūrė jis.

 

 Teisininkai teigia, kad genocidas yra vienas iš sunkiausių tarptautinės teisės įrodytų nusikaltimų, nes tam reikia parodyti konkretų ketinimą sunaikinti grupę „visiškai ar iš dalies“, o Izraelio lyderiai atkakliai neigė savo ketinimą Gazoje.

 

 Retu žingsniu „Amnesty International“ Izraelio skyrius protestavo prieš ataskaitos išvadas, sakydamas, kad „dauguma“ vietos narių „mano, kad teiginys, kad Izraelis vykdo genocidą, nėra pakankamai pagrįstas“.

 

 Vis dėlto vietos skyrius teigė nerimaujantis, kad Gazoje daromi „sunkūs nusikaltimai“, o žudymas ir naikinimas Gazoje yra „katastrofiško masto ir turi būti nedelsiant nutrauktas“.

 

 Pasak Gazos Ruožo sveikatos ministerijos, kuri neskiria kovotojų ir civilių, nuo karo pradžios žuvo daugiau nei 40 000 palestiniečių. Beveik du milijonai žmonių buvo perkelti, o miestai virto griuvėsiais.

 

 „Amnesty International“ teigė, kad atsižvelgė į Izraelio veiksmus nuo 2023 m. spalio iki 2024 m. liepos mėn., įskaitant „pasikartojančius tiesioginius išpuolius prieš civilius“ ir didelius humanitarinės pagalbos apribojimus.

 

 Izraelis teigia, kad jis kariauja prieš „Hamas“ Gazos ruože, o ne su civiliais. Ji taip pat apkaltino Jungtines Tautas dėl netinkamo pagalbos teikimo valdymo ir apkaltino „Hamas“ jos grobstymu.

 

 Savo pareiškime Izraelio kariuomenė teigė, kad „imasi visų įmanomų priemonių, kad sumažintų žalą civiliams“, įskaitant „išankstinius įspėjimus civiliams kovos zonose, kai tik įmanoma“. Pasak kariuomenės, įtarimai dėl tyčinės žalos buvo „nepagrįsti“.

 

 Kaltinimas genocidu yra labai jautrus Izraeliui, kuris buvo įkurtas 1948 m. po Holokausto. Daugelis izraeliečių teigia, kad būtent „Hamas“ turėtų būti apkaltintas genocidu po 2023 m. spalio 7 d. išpuolio, kai Izraelyje žuvo apie 1 200 žmonių, o apie 240 buvo paimti į nelaisvę, teigia Izraelio pareigūnai.

 

 Nors Amnesty ataskaitoje dėmesys nebuvo skiriamas spalio 7 d. išpuoliui, joje teigiama, kad „Hamas“ ir kitų ginkluotų grupuočių kovotojai vykdė „tyčines masines žudynes, trumpalaikes žudynes ir kitus piktnaudžiavimus, sukeldami kančias ir fizinius sužalojimus“. Joje teigiama, kad „Hamas“ įvykdyti karo nusikaltimai bus atskiro pranešimo objektas.

 

 Pagal 1948 m. po Holokausto Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos priimtą konvenciją genocidas apibrėžiamas kaip tam tikrų smurto aktų vykdymas, siekiant „visiškai ar iš dalies sunaikinti nacionalinę, etninę, rasinę ar religinę grupė“.

 

 Tarptautiniame Teisingumo Teisme nagrinėjamoje byloje Pietų Afrika teigė, kad Izraelio lyderių kurstantys vieši pareiškimai yra ketinimų vykdyti genocidą įrodymas. Dalis Izraelio gynybos yra parodyti, kad tai, ką politikai galėjo pasakyti viešai, buvo panaikinta vykdomųjų sprendimų ir oficialių Izraelio karo kabineto bei jo kariuomenės vadovybės įsakymų.

 

 „Amnesty International“ teigė, kad pasinaudojo 1948 m. konvencija, kad nuspręstų, jog Izraelis vykdo genocidą, ir perspėjo, kad negalima siaurai interpretuoti, kas yra tyčia.

 

 Janina Dill, Oksfordo etikos, teisės ir ginkluotų konfliktų instituto direktorė, sakė, kad Amnesty ataskaita nebūtinai rodo, kad Tarptautinis Teisingumo Teismas priims tokią pačią išvadą.

 

 Ji sakė, kad Amnesty, siekdama nustatyti, ar Izraelis ketino vykdyti genocidinius veiksmus, naudojo standartą, kuris buvo artimesnis „įrodymų persvarai“, o Tarptautinis Teisingumo Teismas ankstesnėse bylose laikė aukštesnę kartelę.

 

 „Pranešimas yra labai svarbus ir svarbus siekiant nustatyti faktus, kas nutiko Gazoje, bet nemanau, kad tai lemia, kaip turėtume tikėtis I.C.J. byla turi būti atskleista“, – sakė ji.“ [1]

 

1. Amnesty International Accuses Israel of Genocide in Gaza. Rasgon, Adam.  New York Times (Online) New York Times Company. Dec 5, 2024.

Amnesty International Accuses Israel of Genocide in Gaza

"Israel rejected the charge — the first of its kind by a major human rights organization — saying it was “based on lies.”

Amnesty International on Thursday became the first major international human rights organization to accuse Israel of carrying out genocide in Gaza, drawing a rebuke from Israeli officials who denied the claim.

Amnesty’s contention, outlined in a 296-page report, comes as the International Court of Justice, the principal court of the United Nations, is reviewing similar allegations by South Africa, claims that have been at the heart of difficult debates about the war around the world.

“Israel committed and is committing genocide against Palestinians in Gaza,” the Amnesty report said.

“Israel’s unlawful conduct throughout its military offensive resulted in unprecedented harm to Palestinians in Gaza that resulted in the massive scale of killings and serious injuries over an extremely short time,” it added.

Lawyers say that genocide is among the most difficult crimes to prove in international law because it requires demonstrating the specific intent to destroy a group, “in whole or in part,” something that Israeli leaders have persistently denied is their intent in Gaza.

In a rare move, the Israel chapter of Amnesty International protested the findings of the report, saying “the majority” of local members “holds that the claim that Israel is committing a genocide is not sufficiently substantiated.”

Still, the local chapter said that it was worried “serious crimes” were being perpetrated in Gaza and that the killing and destruction in Gaza was at “catastrophic proportions and must cease immediately.”

More than 40,000 Palestinians have been killed since the start of the war, according to the Gaza health ministry, which doesn’t distinguish between combatants and civilians. Nearly two million people have been displaced and cities have been reduced to rubble.

Amnesty International said it took into account acts by Israel between October 2023 and July 2024, including what it described as “repeated direct attacks on civilians” and extensive restrictions on humanitarian aid.

Israel says that it is waging a war against Hamas in Gaza and not civilians. It has also blamed the United Nations for mismanaging the delivery of aid and accused Hamas of looting it.

In a statement, the Israeli military said that it “takes all feasible measures to mitigate harm to civilians” during its operations, including “providing advance warnings to civilians in combat zones whenever feasible.” Allegations of intentional harm, the military said, were “unfounded.”

The genocide accusation is acutely sensitive for Israel, which was founded in 1948 in the aftermath of the Holocaust. Many Israelis argue that it is Hamas that should face charges of genocide after its attack on Oct. 7, 2023, when about 1,200 people were killed in Israel and about 240 were taken captive, according to Israeli officials.

While the Amnesty report didn’t focus on the Oct. 7 attack, it said militants from Hamas and other armed groups conducted “deliberate mass killings, summary killings and other abuses, causing suffering and physical injuries.” It said war crimes committed by Hamas would be the subject of a separate report.

Under a convention adopted by the United Nations General Assembly in 1948 in the wake of the Holocaust, genocide is defined as carrying out certain acts of violence with the “intent to destroy, in whole or in part, a national, ethnical, racial or religious group.”

In the case before the International Court of Justice, South Africa has argued that inflammatory public statements made by Israeli leaders are proof of intent to commit genocide. Part of Israel’s defense is to show that whatever politicians may have said in public was overruled by executive decisions and official orders from Israel’s war cabinet and its military’s high command.

Amnesty International said it used the 1948 convention to make its determination that Israel was committing genocide and it warned against narrow interpretations of what constitutes intent.

Janina Dill, the co-director of the Oxford Institute for Ethics, Law and Armed Conflict, said the Amnesty report was not necessarily an indication that the International Court of Justice would reach the same conclusion.

She said Amnesty appeared to be using a standard for establishing whether Israel had intent to commit genocidal acts that was closer to a “preponderance of evidence,” whereas the International Court of Justice has held a higher bar in past cases.

“The report is critical and important to establish the facts of what has happened in Gaza, but I don’t think it is decisive for how we should expect the I.C.J. case to unfold,” she said." [1]

1. Amnesty International Accuses Israel of Genocide in Gaza. Rasgon, Adam.  New York Times (Online) New York Times Company. Dec 5, 2024.

 

Tikras terminatorius ateina, kad medžioti mus visus: dirbtinio intelekto įmonė„OpenAI“ kuria ryšį su gynybos pramone

 

„OpenAI“, dirbtinio intelekto (AI) įmonė, kurianti „ChatGPT“, įsitraukia į karo verslą.

Vertingiausia pasaulyje dirbtinio intelekto įmonė sutiko bendradarbiauti su „Anduril Industries“, pirmaujančia gynybos technologijų įmone, kad jos technologija būtų įtraukta į sistemas, kurias JAV kariuomenė naudoja, kovojant su dronų atakomis. Partnerystė, apie kurią bendrovės paskelbė trečiadienį, žymi iki šiol giliausią OpenAI įsitraukimą į Gynybos departamentą ir pirmąjį jos ryšį su komercinių ginklų gamintoju.

Tai naujausias pavyzdys, kaip Silicio slėnyje įvyko dramatiškas posūkis nuo Pentagono vengimo prieš kelerius metus ir užmezgant gilesnius ryšius su nacionalinio saugumo kompleksu.

Daugiau, nei 150 milijardų dolerių vertės „OpenAI“ anksčiau uždraudė dirbtinį intelektą naudoti karinėje ir karinėje veikloje. Sausio mėnesį ji pakeitė savo politiką, kad leistų tam tikrą bendradarbiavimą su kariuomene.

Nors bendrovė vis dar draudžia naudoti savo technologijas puolamuosiuose ginkluose, ji sudarė sandorius su Gynybos departamentu dėl kibernetinio saugumo darbų ir kitų projektų. Šiais metais OpenAI į savo valdybą įtraukė buvusį Nacionalinio saugumo agentūros vadovą Paulą Nakasone ir pasamdė buvusį Gynybos departamento pareigūną Sasha Baker, kad sukurtų komandą, orientuotą į nacionalinio saugumo politiką.

Kitos technologijų įmonės imasi panašių veiksmų, teigdamos, kad JAV dirbtinio intelekto technologiją turi vertinti, kaip strateginį turtą, kad sustiprintų nacionalinį saugumą prieš tokias šalis, kaip Kinija. Praėjusį mėnesį startuolis „Anthropic“ pareiškė, kad bendradarbiaudamas su „Palantir Technologies“ suteiks prieigą prie savo AI JAV kariuomenei.

Bendrovės teigė, kad „OpenAI“ įtrauks savo technologiją į „Anduril“ kontradronų sistemų programinę įrangą.

Anduril sistemos aptinka, įvertina ir seka nepilotuojamus orlaivius. Nustačius, grėsmę keliantį, droną, kariškiai gali naudoti elektroninį trukdymą, dronus ir kitas priemones jam numušti.

AI galėtų pagerinti dronų aptikimo ir reagavimo į juos tikslumą ir greitį, taip sukeldama mažiau žalos žmonėms , sakė Anduril.

Anduril susitarimas susieja OpenAI su kai kuriais technologijų lyderiais, kurie palaikė konservatyvius idealus ir rėmė Donaldą Trumpą. Anduril įkūrėjas Palmeris Luckey buvo ankstyvas ir garsus Trumpo rėmėjas iš technologijų pramonės. Luckey sesuo yra ištekėjusi už Matto Gaetzo, Trumpo pasirinkto vadovauti Teisingumo departamentui, kol jis pasitraukė iš svarstymo.

Luckey taip pat artimas D. Trumpo sąjungininkui Elonui Muskui.

Muskas gyrė Luckey verslumą ir paskatino jį prisijungti prie Trumpo pereinamojo laikotarpio komandos.

Luckey kartais pasirodydavo jaunesniu Musku ir nurodo Muską, kaip pradininką, parduodant paleidimo technologijas Pentagonui.

„Anduril“ ir „OpenAI“ aljansas taip pat gali padėti apsaugoti dirbtinio intelekto bendrovės vadovą Samą Altmaną nuo galimos Musko, kuris atvirai paniekino Altmaną ir padavė jo įmonę į teismą, atsakomosios reakcijos. Muskas buvo vienas iš „OpenAI“ įkūrėjų, tačiau 2018 m. pasitraukė iš įmonės, kai susikirto su Altmanu dėl bendrovės ateities. Praėjusiais metais. Muskas įkūrė konkuruojančią AI laboratoriją x.AI.

Trečiadienio renginyje Altmanas sakė nemanantis, kad Muskas pasinaudos savo artimais santykiais su D. Trumpu, kad pakenktų varžovams.

„Būtų visiškai neamerikietiška panaudoti politinę galią tiek, kiek Elonas turi jos, kad pakenktų jūsų konkurentams“, – sakė Altmanas New York Times „DealBook“ konferencijoje Niujorke. "Nemanau, kad žmonės tai toleruotų. Nemanau, kad Elonas tai padarytų."

Anduril vadovauja įmonių remiamų startuolių pastangoms parduoti aukštųjų technologijų, dirbtinio intelekto sistemas, kurios pakeistų tradicinius tankus ir atakos sraigtasparnius. Bendrovė parduoda ginklus kariuomenei visame pasaulyje ir AI programinę įrangą, kuri leidžia ginklams veikti savarankiškai.

„Anduril“ generalinis direktorius Brianas Schimpfas savo pareiškime teigė, kad „OpenAI“ technologijos įtraukimas į Anduril sistemas „duos galimybę kariniams ir žvalgybos operatoriams priimti greitesnius ir tikslesnius sprendimus didelės įtampos situacijose“.

Andurilas, kurio vertė siekia 14 milijardų dolerių, yra viena iš nedaugelio sėkmės istorijų tarp besikuriančių gynybos įmonių.  Bendrovė teigė, kad Gynybos departamentas naudoja kontrdronų sistemas kariniams objektams apsaugoti.

Pagal šį susitarimą OpenAI technologija nebus naudojama su kitomis Anduril ginklų sistemomis, pranešė bendrovės.

Altmanas pareiškime teigė, kad jo įmonė nori „užtikrinti, kad technologija palaikytų demokratines vertybes“.

Bendrovės atsisakė komentuoti finansines partnerystės sąlygas.

Technologijų verslininkai, remiami milijardais dolerių rizikos kapitalo, lažinosi, kad būsimi konfliktai priklausys nuo daugybės mažų, dirbtinio intelekto valdomų autonominių sistemų, kurios gali atakuoti ir gintis. Gynybos technologijų įmonės ir kai kurie Pentagono vadovai teigia, kad JAV kariuomenei reikia geresnio AI, kad galėtų kilti konfliktas su Kinija ir kitais sudėtingais priešininkais.

AI pasirodė vis svarbesnis, norint išlaikyti bepiločius orus po elektroninio karo, kuris naudoja trukdžius GPS signalams ir radijo dažniui blokuoti, dažniui,  kurį dronai naudoja, kad skraidyti. AI taip pat gali padėti kariams ir kariuomenės vadams filtruoti didelius mūšio lauko duomenų kiekius.

Gilinimasis į gynybą atveria dar vieną pajamų šaltinį OpenAI, kuri siekia iš savo šaknų ne pelno siekiančios laboratorijos tapti, daug pinigų uždirbančia, AI pramonės lydere. Skaičiavimo sąnaudos, kuriant ir eksploatuojant AI modelius yra nepaprastai didelės, o bendrovė kasmet praranda milijardus dolerių." [1]

1. OpenAI Forges Tie-Up To Defense Industry. Somerville, Heather; Seetharaman, Deepa.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 05 Dec 2024: B.1.

The real Terminator is coming to hunt us all: Artificial intelligence company OpenAI is building a connection with the defense industry

"OpenAI, the artificial-intelligence company behind ChatGPT, is getting into the business of war.

The world's most valuable AI company has agreed to work with Anduril Industries, a leading defense-tech startup, to add its technology to systems the U.S. military uses to counter drone attacks. The partnership, which the companies announced Wednesday, marks OpenAI's deepest involvement yet with the Defense Department and its first tie-up with a commercial weapons maker.

It is the latest example of Silicon Valley's dramatic turn from shunning the Pentagon a few years ago to forging deeper ties with the national security complex.

OpenAI, valued at more than $150 billion, previously barred its AI from being used in military and warfare. In January, it changed its policies to allow some collaborations with the military.

While the company still prohibits the use of its technology in offensive weapons, it has made deals with the Defense Department for cybersecurity work and other projects. This year, OpenAI added former National Security Agency chief Paul Nakasone to its board and hired former Defense Department official Sasha Baker to create a team focused on national-security policy.

Other tech companies are making similar moves, arguing that the U.S. must treat AI technology as a strategic asset to bolster national security against countries like China. Last month, startup Anthropic said it would give access to its AI to the U.S. military through a partnership with Palantir Technologies.

OpenAI will incorporate its tech into Anduril's counterdrone systems software, the companies said.

The Anduril systems detect, assess and track unmanned aircraft. If a threatening drone is identified, militaries can use electronic jamming, drones and other means to take it down.

The AI could improve the accuracy and speed of detecting and responding to drones, putting fewer people in harm's way, Anduril said.

The Anduril deal ties OpenAI to some tech leaders who have espoused conservative ideals and backed Donald Trump. Anduril co-founder Palmer Luckey was an early and vocal Trump supporter from the tech industry. Luckey's sister is married to Matt Gaetz, Trump's pick to lead the Justice Department before he withdrew from consideration.

Luckey is also close to Trump's ally, Elon Musk.

Musk has praised Luckey's entrepreneurship and encouraged him to join the Trump transition team.

Luckey has, at times, fashioned himself as a younger Musk and references Musk as a pioneer in selling startup technology to the Pentagon.

The alliance between Anduril and OpenAI might also help buffer the AI company's chief executive, Sam Altman, from possible backlash from Musk, who has openly disparaged Altman and sued his company. Musk was a co-founder of OpenAI but stepped away from the company in 2018 after clashing with Altman over the company's direction. Last year. Musk founded a rival AI lab, x.AI.

At an event on Wednesday, Altman said he didn't think Musk would use his close relationship with Trump to undermine rivals.

"It would be profoundly un-American to use political power to the degree that Elon has it to hurt your competitors," Altman said at the New York Times's DealBook conference in New York City. "I don't think people would tolerate that. I don't think Elon would do it."

Anduril is leading the push by venture-backed startups to sell high-tech, AI-powered systems to replace traditional tanks and attack helicopters. The company sells weapons to militaries around the world and AI software that enables the weapons to act autonomously.

Anduril Chief Executive Officer Brian Schimpf said in a statement that adding OpenAI technology to Anduril systems will "enable military and intelligence operators to make faster, more accurate decisions in high-pressure situations."

Anduril, valued at $14 billion, is one of the few success stories among a crowd of fledgling defense startups. In November, the company announced a $200 million contract to provide the U.S. Marine Corps with its counterdrone system. The company said the Defense Department uses the counterdrone systems to protect military installations.

As part of this agreement, OpenAI's technology won't be used with Anduril's other weapons systems, the companies said.

Altman said in a statement that his company wants to "ensure the technology upholds democratic values."

The companies declined to comment on the financial terms of the partnership.

Technology entrepreneurs, backed by billions of dollars in venture capital, have bet that future conflicts will hinge on large numbers of small, AI-powered autonomous systems to attack and defend. Defense-tech companies and some Pentagon leaders say the U.S. military needs better AI for a potential conflict with China and other sophisticated adversaries.

AI has proved increasingly important for keeping drones in the air after the rise of electronic warfare, which uses jammers to block GPS signals and radio frequencies that drones use to fly. AI can also help soldiers and military chiefs filter large amounts of battlefield data.

Wading deeper into defense opens another source of revenue for OpenAI, which seeks to evolve from the nonprofit lab of its roots to a moneymaking leader in the AI industry. The computing costs to develop and operate AI models are exorbitant, and the company is losing billions of dollars a year." [1]

1. OpenAI Forges Tie-Up To Defense Industry. Somerville, Heather; Seetharaman, Deepa.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 05 Dec 2024: B.1.

Lik sveika, Odesa: Trumpo rinkėjai daugiau nenori padėti Zelenskiui

  „41% amerikiečių mano, kad Rusija laimi, o tik 24% mano, kad Ukraina. Tai galėtų padėti paaiškinti, kodėl Trumpo rinkėjai šiuo klausimu iš esmės skiriasi – 50% jų nepritaria pagalbai Zelenskiui, o 42% jai pritaria." [1]

1. Voters Back Trump's Peace Through Strength. Rove, Karl.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 05 Dec 2024: A.15.